"Scanpix" nuotr.

Kai ima streikuoti vienos didžiausių skrydžių bendrovių „Lufthansos‟ darbuotojai, dažnas griebiasi už galvos. Sakykime, pilotai ar skrydžių palydovai užsimano geresnių socialinių garantijų arba darbo sąlygų. Pradžiai – vienos dienos įspėjamasis streikas. Atšaukiama pora skrydžių Vilnius-Frankfurtas ir atgal. Vos pora pakilimų, o kažkas praleidžia verslo susitikimą Vokietijoje, kažkas praranda bilietą į kitą skrydį Azijon ir atostogas, kažkas nebespėja į draugo vestuves…

Eglė Digrytė, euroblogas.lt

Apmaudu, pikta, brangu – panašių epitetų tiradą galime tęsti be galo. Man sykį per panašų streiką irgi vos „nenuplaukė‟ vienas svarbus renginys, bet – šlovė Europos Sąjungos taisyklėms! – bilietas kone paskutinę dieną visai nemokamai buvo pakeistas. Turiu pripažinti, į patogesnį skrydį ir be didelių mano pastangų, nors nervų ląstelių buvo paaukota nemažai.

Nežinia – iki paskutinės dienos

Prieš gerus porą metų, likus keturioms dienoms iki skrydžio iš Vokietijos, kur gyvenu, į Vilnių, sužinojau, kad jo gali visai nebūti. Buvau girdėjusi, kad „Lufthansos‟ pilotų profsąjunga „Vereinigung Cockpit‟, reikalaujanti paankstinti pensinį amžių, streikuos. Nesukau dėl to galvos, nes turėjau skristi su kita – pigesnių skrydžių bendrove „Germanwings‟. Tiesa, įsteigta tos pačios „Lufthansos‟. Bet juk tokios negandos, kaip atšaukti skrydžiai, vagystės, traumos ir ugnikalnio išsiveržimai nutinka kitiems, tik ne tau. O artėjant streiko pradžiai supratau, kad kolegos solidarizuosis ir kelias dienas taip pat reikalaus didesnių socialinių garantijų.

Guosti galėjo nebent tai, kad buvau ne vienintelė nelaimėlė – atšaukė 3,8 tūkst. skrydžių, į kuriuos bilietus buvo nusipirkę 425 tūkst. žmonių.

Nėriau į internetą – abiejų bendrovių tinklalapiuose mirgėjo ne tik įspėjimai apie streiką, bet ir patarimai, ką daryti keleiviams. Išsiaiškinau, kad „Germanwings‟ net per streiką skris daugeliu krypčių, tačiau būtent mano skrydis atšauktas (tokiais atvejais pakeiti nuomonę ir pradedi galvoti, kad visos negandos užgriūna būtent tave). Guosti galėjo nebent tai, kad buvau ne vienintelė nelaimėlė – atšaukė 3,8 tūkst. skrydžių, į kuriuos bilietus buvo nusipirkę 425 tūkst. žmonių.

Kita vertus, jei tokia minia įstrigs tarp žemės ir dangaus, ar labai kompanija rūpinsis manimi? Net jei Vilnių mirk griūk turiu pasiekti! Tereikia įveikti 1600 km, o neturiu kaip. Beveik kaip per Ejafjadlajokudlio spjaudymąsi pelenais. Pamenu, kaip ne vienas bičiulis tada vertėsi per galvą, ieškodamas kelių grįžti į Vilnių iš vienos ar kitos valstybės.

„Lufthansos‟ darbuotojų streikas kone prilygo ugnikalnio išsiveržimui, ir ne tik man. Pakanka įvertinti jos reikšmę oro transporto sektoriuje: didžiausios Europos oro linijos ir ketvirtos pasaulyje, 9-os pasaulyje – pagal keleivių skaičių ir 7-os – pagal keleivių nuskristų kilometrų skaičių. Tas streikas buvo bene ilgiausias kompanijos istorijoje, o Frankfurto (bazinio „Lufthansos‟) oro uosto, kuris yra 12-as pasaulyje ir 4-as Europoje pagal pagal keleivių srauto intensyvumą, istorijoje – trečias. Pirmą streiko dieną jis, paprastai pilnas į visas puses zujančių keliautojų ir darbuotojų, atrodė gūdžiai. Registracijos langeliai virto skrydžių keitimo langeliais, buvo siūlomi nemokami gėrimai ir užkandžiai.

Bemaž šimtas iš maždaug 5 400 pilotų – beje, vienų geriausiai apmokamų kompanijos darbuotojų, – nestreikavo, tad apie 500 skrydžių per dieną – dešimtadalis įprasto skaičiaus – vyko. Tai manęs nepaguodė, nes būtent maniškio (greičiausiai remiantis kiaulystės dėsniu) šiame sąraše nebuvo.

Vis tiek nori pakilti į orą – keisk skrydžio datą, net jei jau esi pasiekęs oro uostą ar praėjus atšauktojo laikui.

Bet kam ES yra prirašiusi pluoštus taisyklių, jei ne tokiems nelaimėliams? Gavau puikią progą patikrinti, kaip jos veikia. Kartu su bendra informacija apie streiką („Reuters‟ paskaičiavimais, jis kompanijai turėjo kainuoti apie 50 mln. eurų – maždaug šeštadalį ankstesnių metų pelno), iš karto buvo paskelbtas numatytų ir atšauktų skrydžių sąrašas. Ir „Lufthansos‟, ir „Germanwings‟ tinklalapiai mirgėjo patarimais keleiviams.

Vis tiek nori pakilti į orą – keisk skrydžio datą, net jei jau esi pasiekęs oro uostą ar praėjus atšauktojo laikui. Kad būtų paprasčiau, gali tai padaryti internetu. Jei keliauji tik Vokietijoje, galima rinktis geležinkelį, taip pat nemokamai gavus naują bilietą.

Tiesa, kaip visi procesai vyksta, savo kailiu neišbandžiau, – pakeisti skrydį pasirūpino kelionių agentūrai, kurios atsitiktinai (to paprastai nedarau) buvau paprašiusi nupirkti bilietą. Viskam sutvarkyti prireikė poros dienų ir kelių elektroninių laiškų agentūros darbuotojui, tad planų neteko keisti, nors dar išvakarėse nežinojau, ar krautis kuprinę.

Kompensacijos galima reikalauti visada

Anksčiau buvau susidūrusi su panašiomis ir, atrodytų, paprastesnėmis situacijomis, bet iš jų suktis nebuvo taip paprasta. Kartą su drauge pavėlavusios atskristi į Dubajų nespėjome į lėktuvą, kuris turėjo nugabenti į Katmandu. Mums tai turėjo kainuoti po gerus 200 dolerių – už tranzitinę vizą ir viešbutį. Mat, kaip netikėtai sužinojome oro uoste – kas skaito ilgus paaiškinimus smulkiomis raidelėmis bilieto apačioje? – skrydžių bendrovė už vėlavimą neatsakinga. Tuo pačiu maršrutu keliavusią švedę apėmė isterija. Mes dėl viso pikto pritilome ir kampe laukėme, kuo viskas baigsis. Nežinia, kuri taktika suveikė, bet oro linijų atstovai pasisiūlė už viską sumokėti.

Svarbiausia taisyklė – neskubėti išsikrauti lagaminų, bet prašyti pakeisti bilietą ir reikalauti kompensacijos.

Panašiomis aplinkybėmis buvau nakčiai įstrigusi Frankfurte, nes pirkau du atskirus bilietus, o ne vieną su persėdimu. O sykį kokias 15 minučių pavėlavęs lėktuvas vienos nakties skrydį iš Vilniaus į Kabulą, kur tuomet dirbau, ištęsė iki trijų dienų.

Todėl galima tik džiaugtis, kad ES šį bei tą sureguliuoja. Pavyzdžiui, ko gali tikėtis keleivis, jei jo skrydis atidedamas ar atšaukiamas arba nelieka vietos lėktuve, nes parduota per daug bilietų. Svarbiausia taisyklė – neskubėti išsikrauti lagaminų, bet prašyti pakeisti bilietą ir reikalauti kompensacijos. Ji ne visada priklauso, bet paprašyti juk nieko nekainuoja. O ar padengti jūsų nuostolius, tegul aiškinasi skraidintojai.

"Scanpix" nuotr.

Judantiems lėktuvais, traukiniais ar autobusai kelionių dievai retkarčiais nesišypso: papuolus į spūstį greitkelyje ir pavėlavus išvykti ar atšaukus skrydį kyla nemenkas galvos skausmas – ką daryti toliau. Europos Komisija (EK) išaiškino lėktuvų keleivių teisių reglamentą, o jos patarimus verta įsiminti tiems, kurie rankose laiko skrydžio bilietus.

Giedrė Simanauskaitė, euroblogas.lt

Taisyklė Nr. 1. Jei buvo atsisakyta jus vežti, jūsų skrydis buvo atšauktas arba atidėtas ilgam laikui arba jums buvo paskirta vieta žemesnėje paslaugų klasėje nei nurodyta biliete, turite teisę prašyti kompensacijos ir pagalbos. Visa tai apibrėžta specialiame reglamente. Šį dokumentą verta bent permesti akimis, ypač per tas nuobodžias keletą valandų, kol laukiate įlaipinimo oro uoste.

Jei jus buvo atsisakyti įlaipinti dėl lėktuvo perpildymo (overbooking) arba dėl tarnybų klaidos, pvz., oro uosto darbuotojai įleido jus į išvykimo zoną, tačiau į lėktuvą nepatekote dėl jums taikomų vizų reikalavimo, galite reikalauti kompensacijos. Jei turite jungtinį skrydį ir pirmąjį praleidote, o į antrą jūsų neįleidžia, tai nelaikoma „atsisakymu įlaipinti“.

Taisyklė Nr. 2. Jei įsigyjate vieną bilietą keletui transporto priemonių, pvz., traukiniui ir skrydžiui lėktuvu, o traukinys vėluoja, skrydį vykdanti bendrovė neprivalo kompensuoti jūsų išlaidų bilietui, jei nepasinaudojote jų paslauga. Net jei bilietas buvo jungtinis. Tokia jau tvarka.

Taisyklė Nr. 3. Galite prašyti kompensacijos, jei jūsų lėktuvas pavėlavo atvykti į numatytą vietą daugiau nei 3 valandomis. Tai vadinama „ilgu vėlavimu“. Jam taikomos tokios pat taisyklės, kaip ir atšaukiant skrydį. Jei sieksite kompensacijos, galite iš oro linijų prašyti oficialaus dokumento, kada tiksliai jūsų lėktuvas atvyko į numatytą oro uostą.

Svarbiausia įsiminti: už kompensacijų reikalavimą esate atsakingi patys.

Kada lėktuvas vėluoja? Svarbus atvykimo laikas į biliete numatytą galutinį, o ne tarpinį punktą. Jei pirmasis skrydis iš Europos Sąjungos miesto dėl bendrovės kaltės pavėluoja mažiau kaip 3 valandas, bet dėl to nespėjate persėsti į kitą lėktuvą (nesvarbu, ar skrydis vykdomas ES, ar už jos ribų) ir atvykstate į paskirties tašką pavėlavęs daugiau nei 3 valandas, turite teisę į kompensaciją, nesvarbu, ar skrydžius vykdė ES, ar ne ES bendrovė. Tačiau turėkite omenyje tokį dalyką: jei skrendate iš ne ES šalies ir dėl ne ES vežėjo kaltės pavėluojama persėsti į ES vežėjo lėktuvą, kompensacija nepriklauso. Kontroliuojame savo rinkos žaidėjus.

Taisyklė Nr. 4. Jei jūsų skrydis buvo atšauktas, oro linijos turi pasiūlyti kitą skrydį. Jei ir alternatyvus skrydis atšaukiamas, nukreipiamas kitur ar pavėluoja, jums priklauso dar viena kompensacija. Prisiminkite: atšaukus skrydį, bendrovė turi pasiūlyti kitą. Jei ji to nepadaro ir nusiperkate naują bilietą, galite reikalauti apmokėti kelionės išlaidas. Bet, jei atsisakote pasiūlytos alternatyvos, kompensacija nepriklauso.

Taisyklė Nr. 5. Jei jūsų skrydis buvo atidėtas, bendrovė turi parūpinti maisto ir gaiviųjų gėrimų, suteikti galimybę paskambinti ar išsiųsti žinutę, o, jei skrydis atidedamas nakčiai, pasirūpinti ir apgyvendinimu, transportu į nakvynės vietą bei atgal į oro uostą. Tiesa, kompensacijos nesitikėkite, jei skrydis buvo atšauktas ar atidėtas dėl ypatingų, nuo bendrovės nepriklausančių aplinkybių – blogo oro, streiko, pasikeitusios saugumo situacijos.

Svarbiausia įsiminti: už kompensacijų reikalavimą esate atsakingi patys. Daugelio oro linijų interneto puslapiuose nurodytos formos, kurias užpildžius galite reikalauti kompensacijos. Ten pat išdėstytos ir kompensacijų skyrimo bei skundų nagrinėjimo tvarkos. Jei jūsų skundas nenagrinėjamas arba jums skirta mažesnė nei numatyta kompensacija, galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba į Europos vartotojų centrą. Šios institucijos atsakingos už pagalbą jums. Naudokites jų paslaugomis!

Prieš kitąkart keliaudami paskaitykite įdėmiau ir šį Europos Komisijos paaiškinimą. Keliaujantiems jis išties naudingas! Gražių atostogų!

"Scanpix" nuotr.

Kas trečioje lėktuvo kėdėje sėdintis žmogus nenori ten būti, rodo statistika. Kitaip sakant, daugeliui keleivių skrydis lėktuvu nėra maloni procedūra, bet vis dažniau šis transportas neišvengiamas. Siekdama sumažinti lėktuvų skrydžių riziką, Europos Komisija (EK) nuolat atnaujina nesaugių oro linijų sąrašą, kuriame skelbiamos draudžiamos arba ribotos veiklos Europos oro erdvėse oro linijos.

Gabija Karlonaitė, euroblogas.lt

Sąrašas peržiūrimas dukart per metus. Naujausias, atnaujintas birželio 16-ąją, sąrašas skelbia, kad Europos Sąjungos erdvėje draudžiama veikti 216 oro linijų. Dažniausiai kompanijos „juodajame‟ sąraše atsiduria dėl prastos techninės apžiūros, pasenusių orlaivių ar įvykusių nelaimingų atsitikimų.

Tiesa, ne visoms oro linijoms, įtrauktoms į šį sąrašą, draudžiama dirbti ES apskritai. B priede minimos bendrovės, kurioms leidžiama naudotis tam tikrais, paprastai moderniausiais orlaiviais. Būtent tokiomis ribotomis sąlygomis Europoje leidžiama veikti Gabono oro linijoms „Afrijet‟ ir „Nouvelle Air Affaires‟, Šiaurės Korėjos valstybinėms oro linijoms „Air Koryo‟ (beje, ši bendrovė tarptautiniame „Skytrax‟ reitinge vadinama vienomis prasčiausių oro linijų). Apribojimai taikomi ir Komorų Sąjungos bendrovei „Air Service Comores‟, Angolos bendrovei „TAAG Angola Airlines‟, pagrindinėms Irano oro linijoms „Iran Air‟.

Iki šiol į sąrašą patenka oro linijos, apie kurias Europos šalių civilinės aviacijos tarnybos praneša dėl netinkamos priežiūros ar kitų saugumo standartų neatitikimo.

Svarbiausia atnaujinto sąrašo naujiena laikoma apribojimų sumažinimas pastarajai kompanijai. Prieš šešerius metus EK ją įtraukė į nesaugių bendrovių sąrašą, uždrausdama dirbti ES teritorijoje beveik visais turimais lėktuvais. Bet dabar „Iran Air‟ leidžiama skraidyti į visas ES nares. Šios oro linijos daugiausia dirba Artimųjų Rytų šalyse ir didžiuosiuose Europos miestuose, į Lietuvą neskraido.

Naujausiame sąraše nebėra Madagaskaro oro linijų „Air Madagascar‟, apribojimai nebetaikomi trims Indonezijos kompanijoms „Citilink‟, „Lion Air‟ ir „Batik Air‟, visoms Zambijos oro linijoms.

Nesaugių oro linijų sąrašą EK sudarė 2006 m. Į jį buvo įtraukta per 90 kompanijų, daugiausia registruotų Afrikos šalyse. Iki šiol į sąrašą patenka oro linijos, apie kurias Europos šalių civilinės aviacijos tarnybos praneša dėl netinkamos priežiūros ar kitų saugumo standartų neatitikimo.

2005 m. tūkstančių keliautojų žūtys per lėktuvų avarijas paskatino ES narių vyriausybes parengti vienodais kriterijais paremtą skrydžių saugos standartą. Aviacijos incidentus ir saugumo problemas skelbiančio tinklalapio Aviation Safety Network duomenimis, tąmet įvyko 35 lėktuvų avarijos, pareikalavusios aukų, per jas žuvo 1103 žmonės, palyginus su ankstesniais metais – beveik trigubai daugiau (tąmet žuvo 427 asmenys). Siekiant skrydžių saugumo, nuspręsta sukurti „juodąjį‟ oro linijų sąrašą, paremtą Europos oro uostuose pastebėtais oro linijų trūkumais.

Šis sąrašas laikomas gidu keliautojams visame pasaulyje, dokumentas reikšmingas ne tik Europoje, bet ir kituose žemynuose. Šalys, besivadovaujančios menkais skrydžių saugumo reikalavimais, siekia į jį nepatekti, o griežtus reikalavimus keliančios šalys juo naudojasi, rengdamos savo saugumo standartus.

BFL / V.Skaraičio nuotr.

2015-ieji Lietuvos oro uostams buvo rekordiniai metai – per 12 mėnesių aptarnautų keleivių skaičius smarkiai viršijo šalies gyventojų skaičių ir pasiekė 4,2 mln. 5 faktai:

1. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų paslaugomis pasinaudojusių žmonių srautas per metus išaugo 11,3 proc., o skrydžių sulaukta 5,7 proc. daugiau. Augimo tendencijos stebimos visuose trijuose oro uostuose. Pavyzdžiui, Vilniaus oro uostas pirmą kartą savo veiklos istorijoje viršijo 3 mln. keleivių per metus skaičių. 2015 m. sostinėje aptarnauta 13,4 proc. daugiau žmonių nei 2014-aisiais – 3,3 mln. Palangoje keleivių srautas per metus padidėjo 9,4 proc., Kaune – 3,2 proc.

2. Oru keliaujančių ir oro uosto paslaugomis besinaudojančių žmonių skaičius Lietuvoje stabiliai auga nuo 2009-ųjų. Per šešerius metus vien Vilniuje keleivių skaičius išaugo 2,5 karto.

3. Populiariausios skrydžių kryptys 2015 m. Vilniuje ir Palangoje išliko tokios pačios – sostinėje daugiausiai keleivių sulaukia skrydžiai į Londoną, Frankfurtą ir Rygą, Palangoje ir toliau lyderiauja Kopenhaga. Kaune 2014 m. itin paklausios buvo atostogų kryptys, bet 2015 m. iš populiariausiųjų sąrašo viršaus jas išstūmė Londonas, Dublinas ir Kopenhaga.

4. Šiemet skrydžių skaičių tikimasi padidinti dar labiau – Vilniuje apie veiklos pradžią paskelbė dvi naujos aviakompanijos – „Vueling“ ir „Germania“, skraidinsiančios į Barseloną ir Ciūrichą. Kaune ir Palangoje skrydžius į Londoną pradės vykdyti kompanija „Wizz Air“, o pajūryje taip pat ims kilti ir leistis kompanijos „LOT“ lėktuvai iš Varšuvos.

5. Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2015 metus jie aptarnavo 4,2 milijono keleivių. Šiuo metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų reguliariai skraido 55 kryptimis į 44 miestus Europoje ir už jos ribų, o šalies pasiekiamumą dar labiau didina daugiau nei 6 užsakomųjų skrydžių bendrovės.

Savaitei buvau pasiėmęs atostogų ir su “plėšikų” oro susisiekimo kompanija “RYANAIR”  (tiesiogine ta žodžio prasme) skridau į Londoną pasižvalgyti. Bilietai lyg ir nebrangūs (apie 350 LT)  dviems, tačiau pigių skrydžių bendrovių taisyklės bei sąlygos tiesiog kelia siaubą. Bene baisiausia jų – rankinio bagažo svoris – ne daugiau kaip 10 kg. Jei dar Vilniuje prieš patikros kontrolę pastatytos elektroninės svarstyklės ir  skrendant be mažų vaikų “kelioniniais lagaminais gali susireguliuoti svorį”, tai apytuščiame Londono Standsfordo oro uoste (1,5 val. kelio nuo “Victoria” geležinkelio stoties į šiaurę nuo nuo Anglijos sostinės) vyksta tikras keleivių reketas. Jei pasienio kontrolę ir “rentgeno” aparatą praeini ramiai ir be didesnių prisikabinėjimų (tiesa, specialius peršviečiamus maišelius skysčiams iki 100 ml reikia pirkti po 1 svarą), tai tikras “pragaras” prasideda vos paskelbus įlaipinimo vartus. Kadangi “bordingas” atliekamas internetu, tai iš pažiūros ramiame oro uoste vyksta juodas “reketas”. Pirma – bagažo svoris, kuris gali būti ne didesnis nei 10 kilogramų. Kas svarbiausia, šią “egzekuciją” “Ryanair” atlieka prieš pat įlaipinimą į lėktuvą. Vos tik švieslentėje pasirodžius įlaipinimo vartų numeriui, net ir bėgčiomis atlėkus prie vartų, prieš save jau išvysti 50-70 keleivių eilę. Į Vilnių skrendantis “Boeing 737-80o” berods talpina 250 keleivių.

Sulaukęs eilės, lagaminą dedi ant elektroninių svarstyklių. Mano lagaminas svėrė 11,5 kg, žmonos – 11,05.  Kitoje bilieto pusėje prižiūrėtoja aiškiai parašė: už dviejų lagaminų viršsvorį 80 svarų (du po 40 svarų) priemoka – lygiai tiek pat kainuoja bagažas, priduodamas registracijos metu,  bet jis gali sverti 20 kilogramų  ir būti bet kokių gabaritų. Šalia svarstyklių yra stalai “rokiuotei”. Ko tik ten nesurasi – ir tikros angliškos arbatos, brangių saldainių, vertingų suvenyrų, batų, drabužių ir pan. Kažkas net išmetė visai gerą fotoaparatą. Mums su žmona, išmetus keletą nesvarbių  daiktų, tik iš trečio karto pavyko “subalansuoti”, kad mano lagamino svoris buvo 10,25 kg, žmonos – 9, 90. Dėl 15 gramų viršsvorio praleido…  Tiesa, tik po to, kai nuo nervinės įtampos pamiršau užsegti lagaminą ir ant grindinio tekštelėjau naują nešiojamąjį kompiuterį, oro uosto darbuotojai neva pasigailėjo… Toliau – antras “egzekucijos” etapas. Tą patį rankinį bagažą grūdi į specialias grotas, išmatavimus surasite kelionės su pigių oro linijomis taisyklėse. Įgrūsti lagaminą dar įmanoma, o štai jei jo iš ten neištrauksi, vėl teks mokėti 40 svarų “baudą”. Lėktuvo salonas gražus, išpaišytas kompanijos spalvomis, bet ir iš palydovės gavęs gėrimų bei užkandžių kainoraštį,  nustėri -  0,33 l buteliuko “Sprite” ar kito panašaus gėrimo kaina 5 eurai… Ištroškusiam telieka eiti į tualetą ir rieškučiomis gerti ne aukščiausios kokybės vandenį.

IŠVADA. Bankrutavus “Lietuvos avialinijoms” ir  didesnę pusę jos skrydžių perėmus latvių “Air Baltic”, lietuviai “skraidytojai piktinosi, kad neliko nemokamo maitinimo lėtkuve ir už normalius pietus reikėjo mokėti po 30-40 Lt. Tačiau, kai mūsų susisiekimo ministras Eligijus Masiulis viešai apsiskelbė, neva jo pastangomis Vilniaus oro uoste atsirado “Wizz Air” bei “Ryanair”, prasidėjo juodas keleivių “reketas”: masalas – pigūs bilietai, o trišakis kabliukas – žvėriškos papildomų paslaugų kainos ir pinigų lupimas kiekvienai progai pasitaikius – pigių linijų lėktuve gali nusipirkti net blizgų žurnalą už trigubą kainą – 10 eurų. Tai štai ką mums siūlo neva gerai dirbanti susisiekimo ministerija… Asmeniškai aš daugiau niekada neskrisiu su jokiais “rainairais” ir “wizzairais”.

P. S. Apie kitus susisiekimo ministerijos “projektėlius” giliau pažvelgsime artimiausiomis dienomis. Tarkime, kur prapuola saugaus eismo fondo pinigėliai…

40 proc. visų populiariausių lietuvių skrydžių krypčių šiuo metu sudaro tarpinės stotelės – tai yra oro uostai, iš kurių toliau skrendama į kitus pasaulio miestus. Daugiausiai lietuvių šiandien skrenda į Rygą, Kopenhagą, Frankfurtą, Helsinkį. Londonas pagal populiarumą šiemet – tik šeštas, nors ankstesniais metais tai buvo populiariausia kryptis.

Tarptautinio Vilniaus oro uosto Komercijos skyriaus direktoriaus Simono Bartkaus komentaras

“Keleivių srautai didėja keliomis pagrindinėmis kryptimis – visų pirma tai Europos skrydžių centrai, iš kurių su persėdimu keleiviai vyksta kur nors toliau. Kalbant apie galutinių vietų kryptis, vis dar labai populiarios emigracijos šalys – Didžioji Britanija, Airija, Norvegija. Laisvalaikiui dažniausiai vykstama į Romą, Paryžių, Milaną, o verslo skrydžiai sutampa su ekonominių santykių geografija – tai Skandinavijos šalių sostinės, Vokietija, Maskva ir Kijevas”.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė “Wizz Air” nuo kitų metų balandžio mėnesio iš Vilniaus skraidins aštuoniomis kryptimis. Be to, bendrovė Vilniaus oro uoste bazuos vieną lėktuvą. Tai bus 14-oji “Wizz Air” skrydžių bazė Europoje ir pirmoji Baltijos šalyse.

“Mes nusprendėme pradėti skrydžius nuo kitų metų balandžio. Mes pasiūlysime aštuonias kryptis”, – trečiadienį Vilniuje spaudos konferencijoje sakė “Wizz Air” vadovas Josephas Varadis.

Pasak jo, bendrovės planai Vilniuje – ilgalaikiai: “Mes ne tik žengiame į šią rinką, mes atidarome čia skrydžių bazę. Mums niekada neteko dar uždaryti savo bazės”.

“Džiaugiuosi, kad tai yra ilgalaikis sprendimas. Kalbamasi, kad tai nebūtų atėjimas vienam ar dviem sezonams. Eina kalba apie ilgalaikę perspektyvą dirbti Vilniaus oro uoste”, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Vilniaus oro uosto vadovas Tomas Vaišvila po spaudos konferencijos žurnalistams sakė, kad derybos su “Wizz Air” prasidėjo maždaug prieš pusantrų metų.

Bendrovė nuo balandžio 16 dienos pasiūlys skrydžius į Korką, Stokholmą ir Romą, nuo balandžio 17 dienos – į Londoną, Milaną ir Donkasterį, o nuo balandžio 18 dienos – į Eindhoveną ir Barseloną.

Į Londoną “Wizz Air” planuoja skraidinti 5 kartus per savaitę, į Stokholmą ir Romą – tris kartus, kitais maršrutais bendrovės skraidins du kartus per savaitę. Bendrovė prekybą bilietais pradėjo trečiadienį.

Bendrovė keleivius skraidins “Airbus A320″ orlaiviu. Per metus ji planuoja aptarnauti apie 300 tūkst. keleivių ir Vilniuje sukurti iki 30 darbo vietų.

Pasak žiniasklaidos, “Wizz Air” ir Vilniaus oro uostas partnerystės sutartį pasirašė praėjusį penktadienį.

Vilniaus oro uoste, bankrutavus lietuvių bendrovei “Star1 Airlines”, šiuo metu dirba 14-ka reguliariųjų skrydžių bendrovių, tarp kurių – “Lufthansa”, “Finnair”, “Aer Lingus”, SAS, “Brussels Airlines”, “airBaltic”.

“Wizz Air” skelbiasi esanti didžiausia pigių skrydžių bendrovė Vidurio ir Rytų Europoje, įmonėje dirba 1,3 tūkst. darbuotojų. Per pastaruosius 12-ka mėnesių “Wizz Air” aptarnavo 9,3 mln. klientų. Bendrovė valdo 34 “Airbus A320″ orlaivių parką.

„Lietuvos rytas“ praneša:

Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air” žada Vilniuje įsikurti ilgam – kitų metų balandį ne tiktai pradėti skraidyti iš Lietuvos sostinės, bet ir įsteigti čia bazę.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) taps keturioliktąja „Wizz Air” baze.

Vengrų užmojis – per pirmuosius metus aštuoniomis kryptimis skraidinti daugiau nei 300 tūkst. keleivių.

Oro bendrovės vadovas Josephas Varadis pabrėžė, kad siekiai Lietuvoje rimti – įsteigę bazę, jie galvos ir apie tolesnę plėtrą. Įmonė ketina įdarbinti 25–30 lietuvių.

Pardavinėti bilietus „Wizz Air” pradėjo vakar. J.Varadis tikino, kad skrydžio į vieną pusę kaina turėtų prasidėti nuo 53 litų.

Tačiau bilietų užsakymo sistemoje pavyko rasti pigiausių bilietų už 70 litų į vieną pusę.

Akivaizdu, kad „Wizz Air” nusitaikė į lietuvių emigrantus Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje, taip pat turistus.

Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis vylėsi, kad vengrų aviatoriai ne tik paskatins keliauti lietuvius, bet ir užsienio turistus vykti į Lietuvą.

Pasak ministro, tam reikėtų reklamos kampanijos, kurios turėtų imtis Turizmo departamentas. Esą vertėtų pasimokyti iš latvių, kurie tinkamai reklamuodami savo sostinę užsienyje sulaukė daugiau turistų.

Dar prieš „Wizz Air” Vilniuje įsitvirtinti ketino airių oro bendrovė „Ryanair”, besiorientuojanti į tokių pat poreikių klientus.

TVOU generalinis direktorius Tomas Vaišvila neigė, kad airius sustabdė vengrų startas Lietuvos sostinėje, ir tikino, jog derybos vyksta ne tik su airiais, bet ir dar su keliomis bendrovėmis.

Kauno oro uosto, į kurį „Ryanair” skraido jau kelerius metus, vadovas Arijandas Šliupas apie konkurenciją tarp airių Kaune ir vengrų Vilniuje nekalba. „Visą strategiją kuria Susisiekimo ministerija”, – tepasakė jis.

Kitų metų pavasarį pradėti veiklą Lietuvoje ketina ir Latvijos įmonės „Baltijas aviacijas sistemas” (BAS) mūsų šalyje įregistruota skrydžių bendrovė.

Šiuo metu ji siekia oro vežėjo pažymėjimo. Jį gavusi naujokė galės įgyti ir veiklos licenciją.

BAS priklauso Kristianui Kirchheineriui ir „AirBaltic” prezidentui Bertoltui Flickui. BAS valdo 47,2 proc. „AirBaltic” akcijų, kitą dalį – Latvijos valstybė.

Aštuonios kryptys

* Iš Vilniaus ateinantį pavasarį „Wizz Air” tiesiogiai skraidys į Londoną ir Donkasterį (Didžioji Britanija), Korką (Airija), Eindhoveną (Nyderlandai), Stokholmą (Švedija), Milaną ir Romą (Italija), Barseloną (Ispanija).

* Dažniausiai „Wizz Air” skraidys į Londoną – penkiskart per savaitę, triskart – į Romą ir Stokholmą, į kitus miestus – dukart per savaitę.

”Verslo žinios“ rašo:

Nuo balandžio skrydžius iš Vilniaus pradėsianti Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ Vilniaus tarptautinio oro uosto žemėlapį žada papildyti 8 kryptimis. Geresnis šalies pasiekimas džiugina turizmo sektorių, tačiau naujas vežėjas esminių problemų esą neišspręs.

14-ą veiklos bazę Lietuvoje kuriantys vengrų oro vežėjai Vilniuje žada įsikurti ilgam. Pirmuosius skrydžius iš Vilniaus „Wizz Air“ planuoja pradėti balandžio 16 d. Iš Vilniaus su šia oro bendrove vienu nauju orlaiviu „Airbus A320“ bus galima tiesiogiai skraidyti 8 kryptimis.
Jau pradėta prekiauti ir bendrovės skrydžių bilietais, jie šiuo metu visomis kryptimis į vieną pusę kainuoja nuo 14,99 EUR. Per pirmuosius veiklos metus tikimasi skraidinti daugiau nei 300.000 keleivių.
„Tai pirmas žingsnis, priklausomai nuo to, kaip plėtosis rinka, kokie bus rezultatai, mes koreguosime savo planus“, – sako oro bendrovės „Wizz Air“ vadovas Josephas Varadis.
Bendrovė į Lietuvą žengia antrą sykį. Prieš penkerius metus vengrų vežėjai skraidino keleivius iš Kauno į Varšuvą. Tai, pasak p. Varadžio, buvo tik bandymas norint išsiaiškinti padėtį rinkose, jų potencialą. Skrydžiams nepasiteisinus bendrovė iš Kauno pasitraukė.
Šiuo atveju vengrų vežėjai sako matantys perspektyvų Lietuvos rinkoje ir verslą planuoja kur kas ilgesniam laikui.
„Vilniuje bus įkurta bazė, tai ne vien tik skydžiai iš oro uosto. Dar niekada per savo karjerą neteko
uždaryti mūsų bazių“, – sako p. Varadis.
„Auga tiesioginių krypčių skaičius, kai didelė oro bendrovė, o „Wizz Air“ ir yra didelė, pradeda ilgalaikį darbą ir įkuria savo bazę, tai rimtas ženklas ir kitoms bendrovėms, kad šiame regione viskas gerai“, – „Wizz Air“ pranašumus ir naudą aptaria Tomas Vaišvila, TVOU generalinis direktorius. Anot jo, neabejotinai daugės ir keleivių. Tikėtina, kad iš „Wizz Air“ žadamų 300.000 keleivių per metus – didžioji dalis bus nauji.
„Manau, kad „Wizz Air“, kaip ir „Ryanair“ Kaune, bus rimtas katalizatorius Vilniaus oro uostui“, – sako p. Vaišvila.
Tačiau turizmo sektoriaus bendrovės šampano šauti neskuba.
„Yra malonu, bet to džiaugsmo didelio verslas nesitiki“, – teigia Danutė Mažeikaitė, Lietuvos turizmo asociacijos vadovė.
Pasak jos, patirtis rodo, kad „Ryanair“ vis dėlto daugiausia skraido emigravę tautiečiai, o poilsiautojai, turistai ar verslininkai, konferencijų dalyviai mieliau renkasi gal ir brangesnius, tačiau tradicinius vežėjus. Ponia Mažeikaitė primena ir jau seniai gvildenamą, tačiau mažai kur pajudėjusią problemą – naujų krypčių žinomumą, esą be jo ir „Wizz Air“ skrydžiai gali susitraukti.
„Mano supratimu, reikalingas protingas balanas, nes jei Lietuvoje pigių skrydžių bendrovės išstums
tradicines, jei Vilnius nefigūruos tarp „Lufthansos“, SAS ir kitų oro linijų skrydžių maršrutų, tai realiai mes patys save ištremsime iš pasaulio žemėlapio. Tos bendrovės tam tikrą tęstinumą garantuoja, pigių skrydžių bendrovės gana dažnai keičia savo planus“, – anksčiau VŽ abejones yra išsakęs ir Andrius Sideravičius, „West Express“ įmonių grupės produktų vystymo direktorius.
TVOU ir Susisiekimo ministerija neslepia, kad darbas siekiant pritraukti daugiau oro bendrovių vyksta nuolat. Pasak p. Vaišvilos, kviesti „Wizz Air“ dirbti Vilniuje pradėta kiek daugiau nei prieš metus.
„Pirmas klausimas buvo kaina. Mes prieš dvejus metus oro bendrovėms kainavome labai brangiai, dabar paslaugas atpiginome. Ir šiuo metu ties tuo dirbame, matome nemažai erdvės ir stengiamės kitąmet siūlyti dar mažesnes kainas“, – derybų klausimus aptaria TVOU generalinis direktorius.
Pasak jo, kad „Wizz Air“ skraidytų iš Vilniaus, teko nuo 50 min. iki 30 min. sutrumpinti laiką, per kurį oro uoste nusileidęs lėktuvas galėtų vėl pakilti nauja kryptimi.
„O pagrindinis dalykas, kuris lėmė sprendimą ateiti, manau, yra šalies atsigavimas, ir tam tikros gairės, kad ir šalis, ir aviacija lipa iš krizės. Tai idealios sąlygos pradėti darbą. Dėl to ir priimtas sprendimas atidaryti ne keletą krypčių, o iškart, kas būna retai jų istorijoje, iš karto atidaryti visą bazę“, – tikina p. Vaišvila.
„Wizz Air“ vadovas pasakoja, kad įkurti bazę Vilniuje, be žemų kainų, paskatino ir gera Vilniaus geografinė padėtis.
„Lietuva – maža rinka, tačiau dėl Vilniaus vietos matome perspektyvą pasiekti Baltarusiją. Mes suprantame, kad Baltarusija yra kol kas gana uždara, žmonės šiuo metu nekeliauja labai laisvai, tačiau laikui bėgant, po truputį tai, manau, keisis“, – pažymi jis.
Pasak p. Varadžio, sveikintinas ir Lietuvos sprendimas neturėti nacionalinių oro linijų, tokių, kurių veikloje dalyvautų pati Vyriausybė. Pasak jo, mokantis iš istorijos, tokios bendrovės valstybėms neapsimoka, jas šalis turi nuolat finansiškai palaikyti, o be jų rinka tik efektyvesnė.
Šiuo metu „Wizz Air“ turi 12 bazių 6 Vidurio ir Rytų Europos valstybėse. Kitų metų balandį „Wizz Air“ žada atidaryti 13-ą veiklos bazę Belgrade (Serbija). Bendrovėje šiuo metu iš viso dirba 1.300 darbuotojų. Bendrovė 34 „Airbus“ lėktuvais skraido 180 kryptimis į 21 šalį.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė “Wizz Air” nuo kitų metų balandžio mėnesio iš Vilniaus skraidins aštuoniomis kryptimis. Be to, bendrovė Vilniaus oro uoste bazuos vieną lėktuvą. Tai bus 14-oji “Wizz Air” skrydžių bazė Europoje ir pirmoji Baltijos šalyse.

“Mes nusprendėme pradėti skrydžius nuo kitų metų balandžio. Mes pasiūlysime aštuonias kryptis”, – trečiadienį Vilniuje spaudos konferencijoje sakė “Wizz Air” vadovas Josephas Varadis (Jozefas Varadis).

Pasak jo, bendrovės planai Vilniuje – ilgalaikiai: “Mes ne tik žengiame į šią rinką, mes atidarome čia skrydžių bazę. Mums niekada neteko dar uždaryti savo bazės”.

“Džiaugiuosi, kad tai yra ilgalaikis sprendimas. Kalbamasi, kad tai nebūtų atėjimas vienam ar dviem sezonams. Eina kalba apie ilgalaikę perspektyvą dirbti Vilniaus oro uoste”, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Vilniaus oro uosto vadovas Tomas Vaišvila po spaudos konferencijos žurnalistams sakė, kad derybos su “Wizz Air” prasidėjo maždaug prieš pusantrų metų.

Bendrovė nuo balandžio 16 dienos pasiūlys skrydžius į Korką, Stokholmą ir Romą, nuo balandžio 17 dienos – į Londoną, Milaną ir Donkasterį, o nuo balandžio 18 dienos – į Eindhoveną ir Barseloną.

Į Londoną “Wizz Air” planuoja skraidinti 5 kartus per savaitę, į Stokholmą ir Romą – tris kartus, kitais maršrutais bendrovės skraidins du kartus per savaitę. Bendrovė prekybą bilietais pradėjo trečiadienį.

Bendrovė keleivius skraidins “Airbus A320″ orlaiviu. Per metus ji planuoja aptarnauti apie 300 tūkst. keleivių ir Vilniuje sukurti iki 30 darbo vietų.

Pasak žiniasklaidos, “Wizz Air” ir Vilniaus oro uostas partnerystės sutartį pasirašė praėjusį penktadienį.

Vilniaus oro uoste, bankrutavus lietuvių bendrovei “Star1 Airlines”, šiuo metu dirba 14-ka reguliariųjų skrydžių bendrovių, tarp kurių – “Lufthansa”, “Finnair”, “Aer Lingus”, SAS, “Brussels Airlines”, “airBaltic”.

“Wizz Air” skelbiasi esanti didžiausia pigių skrydžių bendrovė Vidurio ir Rytų Europoje, įmonėje dirba 1,3 tūkst. darbuotojų. Per pastaruosius 12-ka mėnesių “Wizz Air” aptarnavo 9,3 mln. klientų. Bendrovė valdo 34 “Airbus A320″ orlaivių parką.