D.Šlekys

3 klausimai apie oro gynybą Deividui Šlekiui, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojui

Arūnas BRAZAUSKAS

– Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių pasirengusi išleisti 100 mln. dolerių vidutinio nuotolio oro gynybos sistemai – norvegiškiems NASAMS raketų kompleksams. Kokia šio pirkinio būtinybė?

– Būtinybė nekelia abejonių. Kariniu ir politiniu atžvilgiu tai vienareikšmiškai labai svarbus dalykas. Oro kontrolė – pirminis dalykas, kuris turi būti efektyvus, jeigu šalis patirtų agresiją. Lietuvoje NATO sąjungininkai vykdo oro policijos misiją, o ką mes galime padaryti iš savo kišenės? Mes turime mažo atstumo oro gynybą – tokių ginklų kaip „Stinger“, kitokių sistemų. Dabar būtina stiprinti ir plėsti vidutinio nuotolio gynybą. Mes turime radarų, turime tam tikrų sąjungininkų įsipareigojimų dėl gynybos, turime bazinio lygmens ginkluotės, todėl reikia žengti žingsnį plečiant vidutinio nuotolio pajėgumus. Taigi klausimas ne dėl to, ar reikia. Klausimas, kokią ginkluotę pirkti – tai kainos ir sistemos klausimas.

– Kokia NASAMS reputacija?

– Tai patikima, gerai išbandyta sistema – vienas patikimiausių šios srities produktų. Yra konkuruojančių gaminių, tačiau NASAMS nėra kas nors negirdėta. Ginklų rinkoje NASAMS reiškia kokybės ženklą. Amerikiečiai ją pastatė saugoti JAV Kongreso rūmų – Kapitolijaus oro erdvės. Nekyla abejonių dėl to, kad technika pasirinkta teisingai. Kitas klausimas – kiekis, kaina, techniniai parametrai. Tai derybų reikalas, ir nespecialistai tų dalykų nelabai išmano. Techninį užsakymą pateikia kariškiai – kiek ir kokių ginklų reikia. Reikia turėti omeny – kiek išgalime, tiek perkame. Dabar deramasi dėl dviejų kompleksų. Kitas klausimas – ką ginsime. Jei viena baterija dislokuojama, pavyzdžiui, Zokniuose, o kita pietinėje Lietuvoje, tarkime, prie Alytaus, tada gynybos zona padengia nemažą Lietuvos teritoriją dalį. Kadangi baterijos mobilios, jos gali būti labai efektyvios.

– Nors buvo kalbama apie bendrus Baltijos šalių veiksmus plėtojant vidutinio nuotolio oro gynybą, kol kas Lietuva veikia viena. Dar anksčiau būta kalbų dėl bendrų oro pajėgų. Vis dėlto kokios bendrų veiksmų perspektyvos?

– Jeigu Baltijos šalims pavyktų kartu organizuoti ginklų pirkimą, tai būtų puiku. Valstybėms susitarti perkant ginkluotę – sudėtingas dalykas. Kartais lemia pinigai, kartais asmenybės, kurios derasi. Netgi bijodamos Rusijos, trys Baltijos šalys skirtingai dėlioja savo gynybos prioritetus. Pavyzdžiui, mes grįžome prie šauktinių kariuomenės, latviai ne. Jeigu esant tokiai darbotvarkių įvairovei pavyksta susitarti dėl kokio nors konkretaus įsigijimo, kuris susijęs su išlaidų pasidalijimu, planų koregavimu, kariuomenių veiklos vienodinimu, – tai fantastika. Tuo galima tiktai džiaugtis. Nors dabar oro gynybos ginklų Lietuva įsigyja savarankiškai, tačiau sistema bus plėtojama, todėl yra erdvės bendriems Baltijos šalių pirkimams.

O bendrų oro pajėgų galimybę vertinu skeptiškai. Oro pajėgos – labai brangus dalykas. Reikia įsigyti nemažai lėktuvų, kad tos pajėgos būtų funkcionalios. Ne toks variantas, kad du lėktuvai skraido, o kiti du remontuojami. Oro pajėgos veikia tada, kai yra lėktuvų masė.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Koalicijos pajėgų lėktuvai sunaikino Libijos oro pajėgas ir dabar gali skraidyti jos oro erdvėje ir atakuoti sausumos kariuomenę, jei ji kelia grėsmę civiliams šalies gyventojams, trečiadienį pareiškė aukšto rango britų karo pareigūnas.

“Mes darome nuolatinį ir nepaliaujamą spaudimą Libijos ginkluotosioms pajėgoms”, – sakė oro pajėgų vicemaršalas Gregas Bagwellas (Gregas Bagvelas), aplankęs Britanijos Karališkųjų oro pajėgų eskadrilę, kuri dislokuota Džoja del Kolė aerodrome Italijos pietuose.

“Iš esmės, jų (Libijos) oro pajėgos kaip kovinės pajėgos daugiau nebeegzistuoja, o integruota priešlėktuvinės gynybos sistema, jos vadovybė ir kontrolės tinklas yra smarkiai apgadinti iki tokio laipsnio, kad mes galime nekliudomi veikti virš visos Libijos teritorijos”, – sakė pareigūnas.

“Mes nuolat stebime Libijos sausumos pajėgas ir atakuojame jas, kai tik jos ima grasinti ar atakuoja civilius arba gyvenamuosius centrus”, – sakė G.Bagwellas.

Amerikiečių kontradmirolas Gerardas Hueberis (Gerardas Hiuberis) patikslino, kad koalicijos pajėgos dabar taikosi į Libijos mechanizuotus dalinius, artileriją, mobilius raketų įrenginius ir ryšio centrus.

G.Bagwellas taip pat užsiminė apie galimas permainas koalicijos pajėgų vadovavimo struktūroje, tačiau tai, pasako jo, neturės poveikio operacijai.

Kolorade esančios Oro pajėgų kosminio skyriaus štabo atstovė spaudai majorė Toni Tones (Toni Touns) sakė, kad jų kompiuteriniame tinkle užblokuota prieiga prie mažiausiai 25 tinklalapių, talpinančių “WikiLeaks” pateiktą medžiagą.

Oro pajėgos “nuolat blokuoja prieigą Oro pajėgų kompiuteriniame tinkle prieigą prie tinklalapių, talpinančių netinkamą medžiagą arba žalingas programas. Tai taikoma bet kuriems tinklalapiams, kurie talpina įslaptintą medžiagą, taip pat tą, kuria paskelbė “WikiLeaks”, sakė pareigūnė.

JAV vyriausybė stengiasi sumažinti “WikiLeak” padarytą žalą, kurią šis tinklalapis padarė paskelbdamas dalį iš maždaug 25 tūkst. Valstybės departamento konfidencialios diplomatinės korespondencijos dokumentų, taip pat perduodamas juos kai kuriems žiniasklaidos kanalams.

Vašingtonas atsidūrė nepatogioje padėtyje, kai nuo praeito mėnesio pradėti viešinti dokumentai atskleidė, jog JAV diplomatai nediskretiškai arba niekinančiai apibūdindavo užsienio vyriausybes ir jų lyderius.

“Apmaudu, kad JAV oro pajėgos pasirinko neleisti savo darbuotojams prieiti prie informacijos, prie kurios gali prieiti praktiškai bet kas kitas pasaulyje”, – sakoma “The New York Times” atstovo Roberto Christie (Roberto Krisčio) pranešime.

Pentagonas jau anksčiau uždraudė savo darbuotojams naršyti internetu “WikiLeaks” paskelbtus dokumentus, tačiau neužblokavo prieigos prie tinklalapių, talpinančių nutekintą diplomatinę korespondenciją.

Pentagono pareigūnai nurodė darbuotojams, kad jiems “nederėtų naršyti “WikiLeaks” tinklalapio, nes ten esanti informacija tebėra laikoma įslaptinta”, sakė JAV Gynybos departamento atstovas pulkininkas Davidas Lapanas (Deividas Lapanas).