"Veido" archyvas

Mieste gyvenantys dėl oro taršos serga šienlige tris kartus daugiau nei kaimo gyventojai. Net ir sveikų žmonių imunitetas pavasarį būna nusilpęs – tai lemia irgi užterštas oras bei oro permainos. Kietosios dalelės – pavojingas teršalų mišinys, kuris veikia kvėpavimo takus, skatina uždegimus, kenkia širdžiai, kraujagyslėms, aktyvina kraujo krešėjimą. Kaip saugotis?

Ar kada susimąstėte…

Kiekvieną minutę mes įkvepiame apie 7–14 l oro; per parą – apie 10–20 tūkst. litrų! Sparčiai einant per minutę įkvepiama 25–30 l. Maži vaikai oro įkvepia dvigubai daugiau nei suaugusieji. Mat dėl siauresnių kvėpavimo takų ir ne visai  subrendusių plaučių mažieji alsuoja dažniau. O jei oras užterštas?..

Tarša sustiprina virusų, bakterijų, alergenų žalingą poveikį. Europos aplinkos ir sveikatos centro duomenimis, oro užterštumas turi tiesioginės įtakos kosuliams, akių uždegimams, lėtinėms plaučių, širdies ligoms

Kodėl pavasarį sunku kvėpuoti

Kietosios dalelės – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurių sudėtyje yra rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dulkių ir suodžių. Jos susidaro po žiemos neišvalius smėlio, kuriuo buvo barstomos gatvės, dėl susikaupusio purvo, šunų išmatų.

Kietosios dalelės tvyro ore nedideliame aukštyje. Pavasarį ilgiau pavaikščiojus mieste peršti nosį, gerklę, sunku kvėpuoti, kutena kosulys. Tai pirmieji požymiai. Ilgiau pabuvus lauke ir prikvėpavus kietųjų dalelių gresia ir didesni negalavimai – gali paūmėti bronchitas, sukilti obstrukcinės plaučių ligos, gresia kvėpavimo takų infekcijos, padažnėja astmos priepuolių. Tokiu metu dėl oro taršos gali sutrinkti širdies ritmas, padažnėti širdies smūgio, insulto atvejų.

Tikėtis, kad gatves plaus, matyt, neverta. Tenka laukti lietaus. Jei ilgai nelyja, oro tarša dar padidėja, nes prie kietųjų dalelių prisideda ir žiedadulkės, kurios irgi veikia savijautą.

Specialistai tvirtina, kad nuo dalelių dydžio priklauso, kiek jų pateks į mūsų organizmą. Didesnes daleles sulaiko viršutiniai kvėpavimo takai (nosis, gerklė) ir čiaudint ar kosint pašalinamos. Didesnį pavojų kelia smulkiosios, kurios per kvėpavimo sistemą patenka į bronchus, plaučių alveoles, iš kurių jos gali būti pernešamos į kraują.

Kuo taisyklingiau kvėpuojame, tuo švaresnis organizmas

• Kvėpuokite pro nosį. Įtraukdama orą, kai burna sučiaupta, automatiškai skatinate sveiką kvėpavimą.

• Visada giliai iškvėpkite. Stenkitės iškvėpti ilgai ir giliai. Iškvėpimas turi trukti dvigubai ilgiau nei įkvėpimas. Kvėpavimas atlieka vieną svarbiausių funkcijų šalinant iš organizmo medžiagų apykaitos proceso atliekas. Jau išmatuota, kad maždaug 70 proc. šlakų ir rūgščių šalinamos per plaučius. Nes kuo taisyklingiau kvėpuojame, tuo mažiau įkvepiame taršalų, tuo mūsų organizmas lieka švaresnis.

Apsaugos priemonės

Prieš eidami į lauką. Mieste teršalų koncentracija labai padidėja piko valandomis. Nustatyta, kad teršalų koncentracija 50 m nuo judraus kelio sumažėja. Geriausia eiti pasivaikščioti po lietaus.

• Verta nosies vidų patepti apsauginiais preparatais ar paprasčiausiu riebesniu kremu, kuris yra be kvapiklių.

• Nešiokite saulės akinius, nes teršalai gali sukelti ir akių alergiją.

Grįžus namo.

• Persivilkite drabužius.

• Veidą nuprauskite vandeniu.

Kaip tvarkytis namie

• Dažnai plaukite drabužius, skalbimo priemones rinkitės kuo neutralesnes.

• Dažnai valykite dulkes.

• Stiprūs kvapai, įvairūs cheminiai šveitikliai, plaukų lakai, dezodorantai taip pat ir namie erzina išdirgintus lauke kvėpavimo takus. Rinkitės kuo natūralesnes valymo priemones, jas laikykite sandariose spintelėse. Laku ir dezodorantais geriausia purkšti uždarame vonios kambaryje su ventiliacijos langeliu.

Keli pastebėjimai apie maistą

Pavasarį, jei lietus nenuplauna dulkių ir padidėja oro tarša, vartokite daugiau augalinių aliejų, kurių sudėtyje yra vitamino E, stabdančio užterštos aplinkos poveikį.

Vakare prieš miegą gerkite arbatos su citrinų sultimis ir medumi.

Valgykite greipfrutų, kurie neutralizuoja užterštos aplinkos pasekmes, turi gydomųjų savybių, mažina cholesterolio perteklių, tonizuoja organizmą.

Šiauliai pagal oro taršą pirmauja tarp šalies didmiesčių, tačiau miesto vadovai ir aplinkosaugininkai, pasak “Lietuvos ryto”, šios problemos ne tik nesprendžia, bet ir linkę ją nuslėpti, Įtariama, kad griebiamasi klastočių.

Pasak dienraščio, per kaitrą net po kelis kartus laistomas Žemaitės ir J.Basanavičiaus gatvių bei Aušros alėjos trikampis.

Prie centrinės turgavietės vandenį išpylę įmonės “Specializuotas transportas” vandenvežiai, kaip teigiama, į gretimas gatves net neįsuka.

Praėjus kelioms valandoms sunkvežimiai vėl grįžta ir gausiai palaisto tą patį gatvių trikampį.

“Lietuvos ryto” teigimu, taip elgiamasi, nes baiminamasi sankcijų dėl leistinas ribas viršijančios oro taršos. Būtent šiame gatvių trikampyje stovi Aplinkos apsaugos agentūros įrengta Oro kokybės tyrimo stotis. Čia esantys aparatai fiksuoja ore tvyrančių kietųjų dalelių, azoto oksidų, anglies monoksido koncentraciją, ozono kiekį, kitus parametrus.

Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Šilienė pripažino: dėl oro taršos Lietuvoje daugiausia problemų – Šiauliuose.

Agentūra kiekvieną valandą gauna duomenis iš 15 šalies didmiesčių įrengtų stočių.

Vėžį, lėtines ligas sukeliančių kietųjų dalelių kiekis negali viršyti 50 mikrogramų viename kubiniame metre oro.

Visą parą atlikus matavimus, vėliau duomenys sumuojami ir išvedamas vidurkis.

Lietuva yra įsipareigojusi Europos Komisijai spręsti taršos problemas. Per metus oro tarša kietosiomis dalelėmis normą gali viršyti ne daugiau kaip 35 dienas.

Šiauliuose automobilių spūsčių būna retai, tačiau metų oro taršos kvota jau išnaudota – pernelyg didelis užterštumas užfiksuotas jau 37 dienas. Pavyzdžiui, Vilniuje esančios keturios stotys padidėjusią taršą kietosiomis dalelėmis fiksavo tik 22-27 dienas.

Todėl Šiaulių miesto savivaldybės vadovai, kaip teigiama, netrukus sulauks nuobaudos, kad nesirūpinama miestiečių gerove.

Z.Šilienė yra įsitikinusi, kad Šiauliuose būtina remontuoti susidėvėjusią gatvių dangą, nes rizikuojama gyventojų sveikata.

“Laistymas neišsprendžia problemos, nes vanduo gatvėse greitai išgaruoja, o dulkės vėl pakyla. Tokių problemų buvo kur kas intensyvesniu eismu pasižyminčio Vilniaus centre, bet dėl remonto ir nuolatinės priežiūros tarša gerokai sumažėjo”, – sakė pašnekovė.

Aplinkosaugininke labai nustebo sužinojusi, kad Šiauliuose per karščius laistomos tik greta Oro kokybės tyrimo stoties esančios gatvės.

Agentūros suvestinėse galima nesunkiai išsiaiškinti, kada Šiauliuose buvo laistytos gatvės, – keletą valandų tarša staiga smarkiai sumažėja, po to kreivė vėl šoka aukštyn.

Didžiausia tarša Šiauliuose užfiksuota liepos 10-osios vidurdienį, kai kietųjų dalelių koncentracija buvo pasiekusi net 91,78 mikrogramo.