"Scanpix" nuotr.

Po praėjusią savaitę Briuselyje įvykusių sprogimų kilo diskusijų lavina, tarp kurių viena iš esminių temų buvo saugumo užtikrinimas. Kokių saugumo priemonių turėtų imtis Europos valstybės? „The Times of Israel“ rašo, kad didžiausias Izraelyje Ben Guriono oro uostas galėtų būti sektinu pavyzdžiu stiprinant oro uostų apsaugą. Kuo skiriasi šiame oro uoste taikomos saugumo priemonės, aiškinasi tinklaraštis Euroblogas.lt.

Auksė Podolskytė, euroblogas.lt

Pirmojo Izraelio ministro pirmininko vardu pavadintame oro uoste apsaugos sistema pasikeitė po 1970-aisiais palestiniečių įvykdytų atakų. Šiandien šis nuo Tel Avivo 15 kilometrų nutolęs oro uostas yra laikomas vienu iš saugiausių pasaulyje. Akylesnis keleivis šiame oro uoste nuo jo prieigų iki įsėdimo į lėktuvą galėtų suskaičiuoti bent 11 saugos barjerų.

Dėl citrinos kuprinėje – atskira patikra

Keliautojas Simas Janulis tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakoja, kad išskristi iš Ben Guriono oro uosto nėra taip paprasta dėl apklausų, kurios gali užtrukti kartais ir daugiau nei vieną valandą. S.Janulio nuomone, keliautojo išvaizda yra svarbus kriterijus. Jis keliavo su draugais, kurie ja išsiskyrė, todėl jų apklausa užtruko ilgiau.

„Saugumo darbuotojai klausia įvairiausių dalykų – kas esi, kur važiuoji ir ką čia veikei. Įdomu tai, kad į tokius klausimus gali atsakyti tiesą, pavyzdžiui, jog ketini miegoti paplūdimyje. Šoko tikrai nesukelsi“, − savo patirtimi dalinasi S.Janulis.

Pirmąkart su panašiais klausimais susidūrė Justė Gudauskytė, kuri Pažadėtoje žemėje lankėsi praėjusių metų vasarį.

Saugumo sumetimais vykdoma apklausa nebuvo nejauki, o priešingai – suteikė saugumo jausmą.

„Keliavau su draugu, tad buvo labai neįprasta, kai apsaugos darbuotojai prieš einant pro vartus klausinėjo mūsų įvairiausių dalykų, pavyzdžiui, kada susipažinome, kur gyvename, ar kartu gyvename, ką veikiame gyvenime ir taip toliau. Aišku, klausė ir ką veikėme Izraelyje, pas ką buvome apsistoję, kas tas žmogus, su kuo bendravome, ar keliavome kur nors toliau“, − pasakoja J.Gudauskytė.

Pašnekovės teigimu, saugumo sumetimais vykdoma apklausa nebuvo nejauki, o priešingai – suteikė saugumo jausmą.

Mergina prisimena juokingą istoriją, kai dėl citrinos, kurią turėjo bagaže, jai teko praeiti pro atskirą patikrą.

„Patikros metu mūsų paklausė, ar vežamės daiktų, kuriuos viešnagės metu mums davė ar dovanojo kokie nors svetimi žmonės. Kuprinėje turėjau citriną, kurią gavome iš žydo, pas kurį gyvenome per „Airbnb“. Pagalvojau, kad parsivešiu į Lietuvą, nes ji iš jo sodo. Tai dėl tos citrinos gavau sustiprinto saugumo lipduką, kurį priklijavo prie paso, ir turėjau eiti į atskirą patikrą, kad ją atskirai peršviestų ir patikrintų, ar viskas gerai.“

Kiekvienam suteikiamas įtartinumo kodas

S.Janulis vardina saugumo priemonės, kurias pastebėjo skrisdamas: skanavimas, kryžminis klausinėjimas, užkalbinimas pakeliui, daiktų iškraustymas ir mėginukų ėmimas. Pastarieji imami norint patikrinti dėl sprogstamųjų medžiagų ar narkotinių medžiagų vežimo. Visos išvardintos saugumo procedūros užima nemažai laiko, todėl į oro uostą rekomenduojama atvykti kur kas anksčiau nei įprasta – 5 valandas prieš skrydį.

Ilgesnės patikros tikimybė padidėja ne tik dėl išvaizdos, tačiau ir dėl antspaudų, esančių pase.

Be abejo, tai nereiškia, jog visas patikras teks pereiti, tačiau tai svarbu turėti omenyje. Ilgesnės patikros tikimybė, anot S.Janulio, padidėja ne tik dėl išvaizdos, tačiau ir dėl antspaudų, esančių pase. Maroko, Azerbaidžano ar panašių šalių „pėdsakai“ pase saugumo darbuotojams gali kelti papildomų klausimų. Trumpai tariant, remiantis specialiais kriterijais jūs galite patekti į „rizikos grupę“, dėl kurių patikrinimas bus kitoks ir ilgesnis.

Viename iš tinklaraščių pateikiamas gana detalus patirtų saugumo procedūrų aprašymas, tačiau įdomiausias dalykas įraše yra kiekvienam keleiviui suteikiamas specialus numeris, kurio pirmasis skaičius rodo keleivio įtartinumą. Vienetas reiškia, jog keleivis neįtartinas, o 5  − priešingai  − rodo, kad asmuo kelia įtarimą.

Silpna vieta – viešų erdvių saugumo užtikrinimas

Lietuvos Civilinės aviacijos administracijos aviacijos saugumo skyriaus laikinasis vadovas Donatas Dačkevičius tinklaraščiui Euroblogas.lt sako, kad ekspertai susipažinę tiek su Ben Guriono, tiek JAV ar kitų oro uostų saugumo priemonėmis, tačiau priemonės, taikomos Europos Sąjungos šalyse nėra prastesnės. Lietuvoje taikomi visoms ES šalims bendrai nustatyti standartai. Todėl į saugumo situaciją jis siūlo žvelgti plačiau.

Vietas, kuriose daug žmonių, apsaugoti kur kas sunkiau nei „kietuosius“ taikinius.

Pašnekovo nuomone, problema yra padidėjusi terorizmo grėsmė, o silpna vieta yra viešų erdvių, dar kitaip vadinamų minkštaisiais taikiniais, apsauga. Vietas, kuriose daug žmonių, apsaugoti kur kas sunkiau nei „kietuosius“ taikinius – vyriausybių pastatus bei kitus strateginės reikšmės objektus.

„Mes negalime atsisakyti viešų erdvių. Jos buvo, yra ir bus. Jei oro uoste mes perkelsime barjerą į kitą vietą, tarkime, sustiprinsime patikrą priešais terminalą, tai problemos neišspręs, nes vieša erdvė vis tiek bus iki to naujo barjero“, − sako D.Dačkevičius.

Pašnekovo teigimu, aviacijos saugumo darbuotojų pareiga yra apsaugoti orlaivį ir keleivius, o tai yra daroma.

Paklaustas apie Ben Guriono oro uosto saugumo priemones, aviacijos saugumo skyriaus laikinasis vadovas atsako, kad lygiai taip pat, kaip ir Europoje, taip ir šiame oro uoste tikslas yra tas pats – apsaugoti orlaivius ir jų keleivius, o ne viešas erdves. Patikra prieš prie patekimo į terminalą, jo nuomone, grėsmės nesumažina.

„Ši priemonė skirta apsaugoti būtent orlaivį ir keleivius, kad jie neįsineštų draudžiamų daiktų. Kai pirmasis filtras atfiltruoja, po to atliekamas detalesnis patikrinimas. Be šių dalykų, tie, kas skrido, turėjo susidurti su vadinamu profiliavimu, t.y. specialiųjų tarnybų darbuotojai bendrauja su keleiviais ir apklausinėja juos, užduoda įvairius klausimus − aiškinasi tiek kelionės tikslus, tiek visą kitą informaciją, kuri gali būti reikšminga sprendžiant, ar reikalingas kažkoks papildomas didesnis dėmesys tam keleiviui, ar jam galima toliau skristi, ar ne.“

Specialisto nuomone, vertinant Tel Avivo oro uosto saugumo priemones, svarbu atsižvelgti į Izraelio lokaciją, situaciją šalyje bei grėsmės galimybes. 

BFL / V.Skaraičio nuotr.

2015-ieji Lietuvos oro uostams buvo rekordiniai metai – per 12 mėnesių aptarnautų keleivių skaičius smarkiai viršijo šalies gyventojų skaičių ir pasiekė 4,2 mln. 5 faktai:

1. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų paslaugomis pasinaudojusių žmonių srautas per metus išaugo 11,3 proc., o skrydžių sulaukta 5,7 proc. daugiau. Augimo tendencijos stebimos visuose trijuose oro uostuose. Pavyzdžiui, Vilniaus oro uostas pirmą kartą savo veiklos istorijoje viršijo 3 mln. keleivių per metus skaičių. 2015 m. sostinėje aptarnauta 13,4 proc. daugiau žmonių nei 2014-aisiais – 3,3 mln. Palangoje keleivių srautas per metus padidėjo 9,4 proc., Kaune – 3,2 proc.

2. Oru keliaujančių ir oro uosto paslaugomis besinaudojančių žmonių skaičius Lietuvoje stabiliai auga nuo 2009-ųjų. Per šešerius metus vien Vilniuje keleivių skaičius išaugo 2,5 karto.

3. Populiariausios skrydžių kryptys 2015 m. Vilniuje ir Palangoje išliko tokios pačios – sostinėje daugiausiai keleivių sulaukia skrydžiai į Londoną, Frankfurtą ir Rygą, Palangoje ir toliau lyderiauja Kopenhaga. Kaune 2014 m. itin paklausios buvo atostogų kryptys, bet 2015 m. iš populiariausiųjų sąrašo viršaus jas išstūmė Londonas, Dublinas ir Kopenhaga.

4. Šiemet skrydžių skaičių tikimasi padidinti dar labiau – Vilniuje apie veiklos pradžią paskelbė dvi naujos aviakompanijos – „Vueling“ ir „Germania“, skraidinsiančios į Barseloną ir Ciūrichą. Kaune ir Palangoje skrydžius į Londoną pradės vykdyti kompanija „Wizz Air“, o pajūryje taip pat ims kilti ir leistis kompanijos „LOT“ lėktuvai iš Varšuvos.

5. Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2015 metus jie aptarnavo 4,2 milijono keleivių. Šiuo metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų reguliariai skraido 55 kryptimis į 44 miestus Europoje ir už jos ribų, o šalies pasiekiamumą dar labiau didina daugiau nei 6 užsakomųjų skrydžių bendrovės.

Šiemet Vilniaus ir Palangos oro uostų darbas taps kur kas modernesnis, o skrydžiai saugesni, dėl juose atnaujintos automatinės meteorologinių stebėjimų matavimų sistemos (AMMS).

Vilniaus ir Palangos tarptautiniuose oro uostuose buvo įgyvendintas investicinis projektas „Vilniaus ir Palangos oro uostų meteorologinių stebėjimų sistemos modernizavimas”, kurio metu UAB „Elsis TS“ įdiegė kompanijos „Vaisala Oyj“ naują meteorologinių stebėjimų matavimo įrangą, duomenų surinkimo ir perdavimo sistemą.

Pasak UAB „Elsis TS“ generalinio direktoriaus Dariaus Imbraso, projekto metu oro uostuose šalia kilimo ir tūpimo tako buvo įrengti nauji meteorologiniai jutikliai, suderintas naujos modernesnės įrangos ir esamos meteorologinių stebėjimų matavimo sistemos duomenų dorojimo bei programinės įrangos veikimas.

„Mūsų modernizuotą meteorologinę įrangą sudaro vėjo greičio ir krypties, debesų aukščio, matomumo, oro temperatūros ir santykinės drėgmės, atmosferos slėgio, perkūnijos, kritulių pobūdžio bei kiekio ir kiti jutikliai”, – sako D. Imbrasas.

Įdiegta meteorologinė įranga matuoja, apdoroja ir surenka meteorologinę informaciją oro uoste, o tada ją perduoda AMMS vidaus įrangai tarptautiniame Vilniaus ir Palangos oro uoste.

Vidinėje automatinių meteorologinių matavimų stebėjimų sistemoje veikia Slovakijos bendrovės „MicroStep – MIS“ įdiegta integruota meteorologinė sistema (IMS), į kurią siunčiami ir apdorojami iš naujos meteorologinės įrangos gaunami duomenys.

„Svarbiausia tai, kad naujai modernizuota automatinė meteorologinių matavimų stebėjimų sistema atitiks Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos reikalavimus ir leis užtikrinti skrydžius pagal ICAO antros kategorijos reikalavimus Vilniaus oro uoste bei pirmos kategorijos – Palangos. AMMS įdiegimas padidins skrydžių saugą, pateikiant operatyvesnę, išsamesnę bei patikimesnę meteorologinę informaciją skrydžių valdymo centrui, orlaivių pilotams, žiniavietei, aerodrominei tarnybai”, – pasakoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Aviacinės meteorologijos skyriaus vedėja Dalia Taraškevičienė.

2011 metais tarptautiniuose Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose iš viso aptarnauta beveik 2,7 mln. keleivių – 18,1 proc. daugiau nei 2010 m. ir 5,7 proc. daugiau nei 2008 m., pranešė Susisiekimo ministerija.

Praėjusiais metais Vilniaus oro uostas aptarnavo 1712,5 tūkst., Kauno oro uostas – 872,6 tūkst., Palangos oro uostas – 111,1 tūkst. keleivių.

Per metus 25 proc. daugiau keleivių aptarnavęs Tarptautinis Vilniaus oro uostas praėjusių metų pabaigoje tapo sparčiausiai augančiu ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Vilniaus oro uostas 2011 m. spalio mėnesį užėmė pirmą vietą pagal keleivių skaičiaus augimą tarp visų tarybos vertinamų 170-ties Europos oro uostų. Vien gruodžio mėnesį sostinės oro uoste keleivių padaugėjo 66 proc., palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu.

Lyginant aptarnautų keleivių skaičių su prieškriziniais 2008-aisiais, labiausiai – daugiau nei dvigubai – keleivių padaugėjo Tarptautiniame Kauno oro uoste. 2011 m. šiame oro uoste sulaukta 872,6 tūkst., 2008 m. – 408 tūkst. keleivių.

Geriausiais iki praėjusiųjų metų Lietuvos istorijoje 2008 m. trijuose tarptautiniuose Lietuvos oro uostuose buvo aptarnauta 2,55 mln. keleivių.

Žiemos sezono metu reguliarius skrydžius iš šalies oro uostų vykdo 19 oro linijų bendrovių, iš Lietuvos tiesiogiai galima pasiekti 40 Europos oro uostų

Europos Sąjungos fondų finansinės injekcijos labai padeda tobulinti visų trijų Lietuvos tarptautinių oro uostų infrastruktūrą. Tik atsinaujinę ir sėkmingai dirbantys oro uostai gali pritraukti naujų oro linijų bendrovių, didinti keleivių srautus.

Pagaliau: įpusėjus rudeniui Lietuvos oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius pralenkė prieškrizinį lygį. Šiemet sausio–spalio mėnesiais Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose aptarnautas rekordinis keleivių skaičius – 2,268 mln. Tai apie 20 tūkst. keleivių daugiau, nei buvo aptarnauta per 10 mėnesių sėkmingiausiais Lietuvai 2008 metais.
„Šalies oro uostuose jau antrus metus sparčiai didėjantis keleivių skaičius rodo, kad Lietuvos susisiekimas oro transportu plėtojamas itin sėkmingai. Žiemos sezono laikotarpiu reguliarius skrydžius iš šalies oro uostų vykdys 18 oro linijų bendrovių, iš Lietuvos tiesiogiai bus galima pasiekti 37 Europos oro uostus“, – teigia susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Per pirmus dešimt šių metų mėnesių Vilniaus oro uostas aptarnavo 1,439 mln., Kauno oro uostas – 737 tūkst., Palangos oro uostas – 92 tūkst. keleivių. Palyginti su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, šiemet labiausiai, apie 20 proc.,  keleivių daugėjo Vilniaus oro uoste.
Jei lyginsime aptarnautų keleivių skaičių su prieškriziniais 2008-aisiais, labiausiai – daugiau nei dvigubai – keleivių pagausėjo Kauno oro uoste (ir tai pasiekta iš esmės tik vienos skrydžių bendrovės – „Ryanair“ pastangomis). Reikia tikėtis, kad visų šių metų rezultatai bus dar geresni ir susisiekimo galimybių tarp Lietuvos bei kitų šalių tik daugės.

Vilnius: orientuojamės į aukščiausios kokybės standartus

Taip tvirtina Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) generalinis direktorius Tomas Vaišvila. Jo vadovaujamoje įmonėje, pasinaudojus ES paramos fondų lėšomis bei valstybės pinigais, šiais metais užbaigti keli rimti darbai.
Nestabdant skrydžių grafiko šią vasarą rekonstruota dviejų riedėjimo takų bei perono danga. Šiais metais taip pat pradėti keleivių aptarnavimo terminalo pertvarkymo parengiamieji darbai – bus modernizuota išvykstančių keleivių registruoto bagažo patikros sistema, išplėsta atvykstančių keleivių bagažo paėmimo salė.
Tad keleiviai mažiau laiko praleis eilėse prie registracijos stalų, sutrumpės jų maršrutai atvykus, o pats oro uostas sumažins eksploatacijos išlaidas. Kitais metais planuojama rekonstruoti ir TVOU tvorą. Vienas pagrindinių šio projekto tikslų yra apsaugoti aplinkinius gyventojus nuo triukšmo poveikio. Gelžbetoninę tvorą pakeis nauja tinklinė su akustiniais elementais.
„Svarbiausia vystyti oro uostą taikant tik geriausios praktikos paslaugų teikimo standartus. Tik taip užtikrinama aukšta orlaivių bei keleivių aptarnavimo kokybė, skrydžių sauga bei veiklos efektyvumas“, – tvirtina T.Vaišvila.
2007–2013 m. laikotarpiu tarptautiniame Vilniaus oro uoste panaudojant ES paramą iš viso bus įgyvendinti šeši projektai, kurių bendra vertė – beveik 200 mln. Lt. Iš jų 47,4 mln. Lt – Sanglaudos fondo parama.

KAUNAS: pigių skrydžių centras

Dėl kompleksiškai modernizuotos infrastruktūros ir didelės skrydžių geografijos Kauno oro uoste pastaraisiais metais gerokai šoktelėjo aptarnautų keleivių skaičius.
Plėsdama skrydžius per bazinį Rygos oro uostą, reguliarius skrydžius į Kauną oro linijų bendrovė „airBaltic“. 2010 m. gegužę pigių skrydžių lyderė „Ryanair“ Kaune įsteigė pirmąją savo bazę Centrinės ir Rytų Europos regione ir padvigubino aptarnaujamų keleivių srautus.
Įmonės vadovas Arijandas Šliupas pabrėžia, kad, matydamas augimą ir potencialą, šalies centre esančiu oro uostu vis aktyviau domisi ir privatus verslas: jis rodo interesą kartu plėtoti komercinės paskirties oro uosto infrastruktūrą. Todėl jau šiandien kauniečiai yra pasirašę žemės nuomos sutartis dėl viešbučio statybos, orlaivių techninio aptarnavimo centro steigimo, o komercinių plotų keleivių aptarnavimo terminale paklausa viršija pasiūlą.
2009–2010 m. gavęs ES paramą Kauno oro uostas užbaigė du infrastruktūros tobulinimo projektus. Visų pirma pastatytas naujas keleivių aptarnavimo terminalas, atitinkantis Šengeno reikalavimams. Be to, išplėstas orlaivių stovėjimo peronas, pakeista kilimo ir tūpimo tako danga, įrengtas naujas riedėjimo takas. Visų atliktų darbų vertė siekia 116,5 mln. Lt, iš jų 90,8 mln. Lt – ES lėšos.
2012 m. planuojama toliau dirbti plečiant keleivinių skrydžių geografiją, didinant Kauno oro uosto, kaip regioninio tranzitinio oro uosto, svarbą ir patrauklumą.
Šiuo metu parengti arba dar rengiami keli oro uosto infrastruktūros modernizavimo bei plėtros projektai: keleivių aptarnavimo terminalo plėtra, kietos dangos kilimo ir tūpimo tako šoninės saugos juostos įrengimas, pietinės aerodromo dalies išvystymas. Šiems darbams įmonė taip pat sieks gauti ES paramą.

Palanga: siekiame tapti patraukliu regioniniu oro uostu

Pats mažiausias mūsų tarptautinis oro uostas, be abejo, negali varžytis su Kaunu bei Vilniumi, tačiau ir jis turi savų ambicijų. Palangos oro uosto direktorė Jolanta Jucevičiūtė vardija vien šiemet baigtus darbus: daugiausia ES skiriamomis lėšomis pagaliau modernizuota degalų bazė (tam skirta 7,3 mln. Lt), išplėstas neseniai pastatytas ir Šengeno reikalavimus atitinkantis keleivių terminalas (8,8 mln. Lt).
Kitąmet pajūrio oro uostas už 2 mln. Lt planuoja pastatyti avarinių gelbėjimo darbų pastatą. Jo statyba bus finansuojama ES paramos ir valstybės biudžeto lėšomis. Taip pat bus statomas oro uosto šiaurinio orlaivių riedėjimo takas su peronu.
Plėsdamasis oro uostas, pasak J.Jucevičiūtės, sieks pritraukti daugiau oro linijų bendrovių, kurios į Vakarų Lietuvą skraidintų daugiau turistų ir verslininkų.

Oro uostai: skaičiai ir faktai (lentelė)

Vilniaus oro uostas
2010 m.    2011 m. 10 mėn.    Padidėjimas / sumažėjimas (proc.)
Keleivių skaičius    1,37 mln.    1,64 mln.*    +20
Skrydžių skaičius    22 306    23 271    + 4
Kroviniai, tonomis    4270    4731    + 11
Darbuotojų skaičius    337    332    –2

* prognozė

Kauno oro uostas
2010 m.    2011 m. 10 mėn.    Padidėjimas / sumažėjimas (proc.)
Keleivių skaičius    809,7 tūkst.    850,4 tūkst.*    + 5
Skrydžių skaičius    8753    8995    +3
Kroviniai, tonomis    4449    3790    –15
Darbuotojų skaičius    137    133    –3

* prognozė

Palangos oro uostas
2010 m.    2011 m. 10 mėn.
Keleivių skaičius    102,5 tūkst.    92,4 tūkst.
Skrydžių skaičius    3151    2529
Kroviniai, tonomis    63    23
Darbuotojų skaičius    70    70

Viceministro Rimvydo Vaštako komentaras

Mus džiugina, kad civilinė aviacija tapo viena aktualiausių temų, kai kalbama apie valstybės transporto plėtrą. Praūžusi krizė išmokė vertinti tai, ką turime, ir į visą sektorių žiūrėti vienu žvilgsniu.
Pastaraisiais metais visi Lietuvos tarptautiniai oro uostai – Vilniaus, Kauno ir Palangos – sparčiai modernizuojami. Didžiąją dalį šiems darbams reikalingų lėšų sudaro Europos Sąjungos parama. Be jos, naudojant vien valstybės biudžeto lėšas, daugelis projektų nebūtų įmanomi.
ES paramos skyrimas oro uostams yra Susisiekimo ministerijos ir oro uostų bendro darbo rezultatas. Planuojant projektų finansavimą vadovaujamasi ilgalaike transporto sistemos plėtros strategija, atsižvelgiama į oro uostų infrastruktūros būklę, jų siūlomus projektus bei svarbiausius darbus, būtinus sėkmingai oro uostų veiklai ir skrydžių saugai.
2007–2013 m. laikotarpiu šalies oro uostams tobulinti planuojama 17 projektų, kuriems prireiks 166,1 mln. Lt Europos Sąjungos fondų lėšų.
Didžioji dalis numatytų projektų jau baigti – Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose buvo statomi nauji bei išplėsti keleivių aptarnavimo terminalai, jie pritaikyti pagal Šengeno reikalavimus, modernizuojami oro uostų peronai, lėktuvų kilimo ir tūpimo bei riedėjimo takai.
ES parama padeda tobulinti oro uostų infrastruktūrą, didinti aptarnaujamų keleivių skaičių ir kitus pajėgumus, plėtoti teikiamų paslaugų sistemą, modernizuoti skrydžių saugos ir aviacijos saugumo įrangą, didinti oro uostų konkurencingumą liberalizuotoje rinkoje.
Kokia 2014–2020 m. perspektyva? Galiu patikinti, kad ateityje numatome plėtoti visus Lietuvos tarptautinius oro uostus. Svarbu, kad keleiviai juose jaustųsi patogiai, kad būtų užtikrintos sąlygos juos greitai aptarnauti, pasiūlyti saugią ir patogią kelionę. Išskirtinis dėmesys bus skiriamas skrydžių saugai ir aplinkosaugai aviacijos srityje gerinti. Prioritetu taip pat išliks oro transporto infrastruktūros atnaujinimas.
Kiek šiam tikslui galėsime skirti ES paramos lėšų, kol kas pasakyti anksti. Tačiau jau planuojami būsimi darbai, kurie privalomi gerai oro uostų veiklai ir jų plėtrai užtikrinti.

Jau antrus metus tebesitęsiantis spartus keleivių skaičiaus augimas šalies oro uostuose grąžino Lietuvą į prieškrizinį 2008 m. lygį, kai buvo aptarnautas rekordinis keleivių skaičius.

Preliminariais duomenimis, per septynis šių metų mėnesius trijuose tarptautiniuose Lietuvos oro uostuose buvo aptarnauti 1,482 mln. keleivių – vos 28 tūkst. mažiau nei geriausiais Lietuvos istorijoje 2008 m.

Tarptautiniai Vilniaus oro uostas iki šių metų rugpjūčio mėnesio aptarnavo 901 tūkst., Kauno oro uostas – 519 tūkst., o Palangos oro uostas – 62 tūkst. keleivių.

Kaune bazę įkūrusios pigių skrydžių bendrovės “Ryanair” žingsnis į Vilnių išryškino dviejų didžiausių šalies oro uostų konkurenciją.

Dėl gausesnių skrydžių šalis tampa geriau pasiekiama, tačiau oro uostų konkurencija gali sukelti ir neigiamų pasekmių, ketvirtadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Oro uostus valdanti Susisiekimo ministerija tikina nubrėžusi abiejų įmonių strategiją. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis tikina, kad ministerijos valdomi oro uostai konkuruoti neturėtų.

“Ryanair” sprendimą pradėti skrydžius iš Vilniaus aiškina sėkminga veikla Kauno oro uoste, kuriame šiais metais ruošiamasi aptarnauti apie 1 mln. keleivių.

Tačiau transporto specialistai įžvelgia kiek kitokius bendrovės strateginius tikslus.

“Kartais einama į tam tikrą rinką ne tam, kad uždirbtų, bet kad išstumtų kitą. Toks “Ryanair” žingsnis į Vilnių, mano įsitikinimu, gali būti susijęs su “Wizz Air” išstūmimu ar išgąsdinimu. Atsiradęs “Wizz Air” ar kitos pigių skrydžių bendrovės Vilniuje, žinoma, veikia “Ryanair” verslą Kaune. Vilnius su Kaunu, kad ir kaip būtų gaila, ėmė konkuruoti”, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto vadybos katedros docentas Andrius Jaržemskis.

Jis pažymi, kad Vilniaus noras pasiūlyti pigių skrydžių gana suprantamas, nes sostinė tai pat turi gana didelį tokių keleivių potencialą, tačiau į dviejų vienas greta kito esančių oro uostų konkurenciją A. Jaržemskis sako žiūrintis labai skeptiškai.

“Kai du konkuruoja, laimėti gali kas nors trečias. Mes šalia turime Rygą, Varšuvą, net tą pačią Kopenhagą. Atsiranda trumpi skrydžiai į kokį nors tarpinį oro uostą ir iš jo į visas šalis, mes patys niekada neturėsime daug krypčių, jei bus nueita tuo keliu”, – pažymi A. Jaržemskis.

A.Masiulis skaičiuoja, kad planuojami “Wizz Air” ir “Ryanair” srautai šią vasarą Vilniaus oro uoste turėtų užimti 27-28 proc. rinkos. Taigi didžiąją dalį skrydžių ir toliau aptarnaus tradicinės bendrovės.

Į Lietuvos oro uostus per šių metų sausio-lapkričio mėnesius atvyko ir išvyko 2,123 mln. keleivių – 22,6 proc. daugiau nei per atitinkamą 2009-ųjų laikotarpį.

Vien lapkričio mėnesį, palyginti su 2009 metų lapkričiu, į šalies oro uostos atvykusių ir išvykusių keleivių skaičius išaugo 20,9 proc. iki 172,3 tūkst., pranešė Statistikos departamentas.

Daugiausiai keleivių šiemet atvyko ir išvyko į Didžiąją Britaniją (434,2 tūkst., arba 20,5 proc. visų keleivių), Vokietiją (253,5 tūkst., arba 11,9 proc.), Daniją (194,4 tūkst., arba 9,2 proc.), Latviją (183,8 tūkst., arba 8,7 proc.) ir Airiją (157,3 tūkst., arba 7,4 proc.).

Šiemet, palyginti su 2009-ųjų sausiu-lapkričiu, daugiau keleivių išvyko į ir atvyko iš Jungtinės Karalystės – 51,8 proc., Vokietijos – 48,9 proc., Danijos – 26,4 proc., Airijos – 9 proc., o sumažėjo keleivių į ir iš Latvijos – 16,3 procento.

Didžioji dalis keleivių (1,9 mln., arba 88,1 proc.) atvyko ir išvyko reguliariais skrydžiais – 32,1 proc. daugiau nei 2009 metų sausio-lapkričio mėnesiais.

Oro uostuose šiemet pakrauta ir iškrauta 11 tūkst. tonų krovinių ir pašto, arba 68,2 proc. daugiau nei pernai sausio-lapkričio mėnesiais. Lapkritį oro uostuose pakrauta 1,2 tūkst. tonų krovinių ir pašto – 37,3 proc. daugiau nei pernai lapkričio mėnesį.

Šiemet Lietuvos oro uostuose pakilo ir nutūpė 35 tūkst. Lietuvos ir užsienio oro bendrovių lėktuvų – 21,6 proc. daugiau nei per vienuolika 2009 metų mėnesių.

Dėl gausaus sniego ir šalčio Europoje sekmadienį sutriko oro uostų darbas ir sulėtėjo eismas keliuose – buvo atšaukta daug skrydžių, o automobiliai slidinėjo apledėjusiose gatvėse.

Paryžių užklojo stora sniego marška – retenybė, kurią pastarosiomis šios neįprastai šaltos žiemos savaitėmis Prancūzijos sostinės gyventojai matė net kelis kartus. Paryžiaus Charles’io de Gaulle’io (Šarlio de Golio) oro uoste bent iki 16 val. vietos laiku buvo atidėta ketvirtadalis skrydžių.

Londono Hitrou oro uostas sekmadienį nepriima jokių atskrendančių ir išleidžia tik nedaugelį išskrendančių lėktuvų, nes dėl sniego ir ledo teko uždaryti kilimo ir tūpimo takus. Tačiau šis oro uostas planuoja vėl visu pajėgumu dirbti pirmadienį, sakoma jo interneto svetainėje paskelbtame pareiškime.

Tuneliuose, vedančiuose iš požeminės stoties į Hitrou terminalus, vyravo chaosas, nes oro uosto darbuotojai šimtams keliautojų nurodė grįžti ir skambinti savo oro bendrovėms dėl tolesnės informacijos.

Frankfurto oro uoste, kuris yra didžiausias Vokietijoje, sekmadienį buvo atšaukta ar atidėta daugiau kaip 500 iš planuotų 1 330-ies atvykimų ir išvykimų.

Nors patys kilimo ir tūpimo takai šiame oro uoste yra geros būklės, skrydžius sutrikdė problemos kituose Europos oro uostuose. Kai kurie keleiviai Frankfurte savo skrydžių laukia nuo penktadienio.

Amsterdamo Schipholio oro uosto atstovė Mirjam Snoerwang (Mirjam Snurvang) sakė, kad sniego valymo komandos nuvalė tris kilimo ir tūpimo takus, todėl lėktuvai ir atskrenda, ir išskrenda. Tačiau dėl problemų kituose Europos oro uostuose iki vėlyvo ryto buvo atšaukta maždaug 30 skrydžių.

Dėl atidėjimų ir atšaukimų šiame oro uoste praėjusią naktį ant sudedamų lovelių turėjo nakvoti maždaug 700 keleivių, pridūrė atstovė.

Airijoje šeštadienį iškrito daugiausiai per kelis pastaruosius dešimtmečius sniego, bet oro uostai Belfaste ir Dubline dirbo, nors jų interneto svetainėse ir perspėjama dėl atšaukimų bei vėlavimų.

Gerokai sutriko darbas Europos oro uostose – Belgijoje, Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje, praneša agentūra EFE.

Amsterdame atšaukta dešimtys skrydžių, daugelis lėktuvų vėluoja; dėl sudėtinų meteorologinių sąlygų oro uosto pastate nakvojo apie 3 tūkst. žmonių.

Briuselyje šeštadienio rytą buvo atšaukti keli skrydžiai į Nyderlandus, Šveicariją, Vokietiją. Tačiau padėtis palengva gerėja.

Belgijos keliuose dėl sniego ir plikledžio susidarė kilometriniai transporto kamščiai, trinka ir traukinių eismas.

Didžiojoje Britanijoje tradicinis karštligiško pirkimo prieš Kalėdas ir kelionių savaitgalis paralyžiuotas vėl gausiai iškritusio sniego.

Pūgos siautė didelėje dalyje vakarų Britanijos, Šiaurės Airijoje ir Škotijos šiaurėje, o šalies pietuose eismą taip pat trikdė “nepaprastos” meteorologinės sąlygos, sakė susisiekimo sekretorius Philipas Hammondas (Filipas Hamondas).

Žiniasklaida praneša apie šimtus žmonių, kurie per naktį išbuvo įstrigusiuose savo automobiliuose šalies šiaurės vakaruose. Taip pat užfiksuota daug eismo įvykių.

Dėl smarkaus snygio sutriko dviejų judriausių Britanijos oro uostų darbas. Oro bendrovė “British Airways” atšaukė visus savo reisus iš Londono Hitrou (Heathrow) oro uosto, o Getviko (Gatwick) oro uoste – visus skrydžius į Europos šalis ir Britanijos miestus šeštadienį nuo 10 iki 17 val. Grinvičo (nuo 12 iki 19 val. Lietuvos laiku). Sutrikusi veikla ir Bristolio bei Belfasto oro uostuose.

Atšalimas pasiekė ir Italiją, net jos pietinius rajonus. Itin sunkioje padėtyje atsidūrė vairuotojai Toskanoje, kur sniegas visiškai paralyžiavo eismą A-1 magistralėje, kurioje užblokuoti buvo šimtai žmonių, kuriems teko nakvoti savo automobiliuose.

Prancūzijos kelių priežiūros tarnybos perspėjo gyventojus, kad dėl snygio ir šalčio bus sunkiau ketinantiems keliauti per Kalėdų atostogas. Sudėtingos sąlygos keliuose prognozuojamos daugiau kaip 30 šalies departamentų.

Tuo tarpu Vokietijoje, kuri taip pat kenčia nuo šalčių, padėtis palengva gerėja. Berlyno, Frankfurto, Miuncheno, Diuseldorfo oro uostai stengiasi dirbti įprastu režimu. Nors kol kas vis dar tenka atšaukti ar atidėti kai kuriuos skrydžius.

Taip pat pranešama, jog Vokietijos keliuose gerokai sumažėjo dėl nepalankių orų susidariusių kamščių.