"Scanpix" nuotr.

Negalutiniais duomenimis, 42 žmonės žuvo, beveik 240 sužeista po teroristinio išpuolio viename didžiausių Europoje Stambulo Atatürko oro uoste. Trys užpuolikai įsiveržė į oro uostą, pradėjo šaudyti „Kalašnikov“ automatais, o vėliau susisprogdino. Manoma, kad užpuolį įvykdė vadinamosios „Islamo valstybės“ (ISIS aeba “Daesh”) teroristai.

Teroristai į oro uostą atvyko taksi automobiliu. Vos pasiekę automobilių stovėjimo aikštelę, jie pradėjo šaudyti. Oro uoste dirbantys pareigūnai mėgino juos nukauti, tačiau trijulė atbėgo iki pastato prieigų, pasiekė metalo detektorius ir ten susisprogdino. Saugumo patikros Turkijos oro uostuose atliekamos tiek prie įėjimo, tiek ir išvykstant.

Tai buvo jau 13-asis didesnio masto teroro aktas Turkijoje vien per 2016-uosius.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasmerkė išpuolį, pavadindama jį niekingu teroro aktu. Panaši buvo ir Turkijos sąjungininkų Vakaruose reakcija. O Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paragino stiprinti bendrą tarptautinę kovą su teroru. „Jeigu valstybės, kaip ir visa žmonija, nesugebės suvienyti pajėgų ir bendrai kovoti su teroristinėmis organizacijomis, visos galimybės, kurias su baime nešiojamės savo galvose, išsipildys viena po kitos“, – sakė prezidentas.

Tai buvo jau 13-asis didesnio masto teroro aktas Turkijoje vien per 2016-uosius. Žiauraus teroro griebiasi ne tik ISIS, bet ir nepriklausomybės siekianti Kurdistano darbininkų partija.

Vasario mėnesį Turkijos sostinėje Ankaroje, laukiant prie šviesoforo, sprogo sprogmenų prikimštas automobilis. 28 žmonės žuvo, daugiau nei 60 buvo sužeista. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė kurdų kovotojai. Kitas kruvinas sprogimas Ankaroje įvyko jau po mėnesio, kovo 13-ąją, kai sprogmenų pilnas automobilis BMW rėžėsi į autobusą. 37 žmonės žuvo, 125 buvo sužeisti. Turkijos ministras pirmininkas dėl išpuolio taip pat apkaltino kurdų separatistus.

Net keturis kartus šiemet ata­kuotas ir Stambulas. Be išpuolio Atatürko oro uoste, didžiausias Turkijos miestas išgyveno atakas sausio, kovo ir birželio mėnesiais. ISIS prisiėmė atsakomybę už išpuolį prie Mėlynosios mečetės. Tąkart susisprogdinus savižudžiui žuvo 13 žmonių, sužeista dar 14. Dvylika žuvusiųjų – iš Vokietijos į Turkiją atvykę turistai. Kovą savižudis sprogdintojas susisprogdino priešais savivaldybę, nužudydamas penkis žmones. Dėl išpuolio apkaltinta ISIS. Birželio 7-ąją dar vienas sprogimas Stambulo centre nužudė 12 žmonių.

Vis dažnesnės atakos prieš Turkiją susijusios su didesniu valstybės įsitraukimu į kovą su ISIS.

Teroristų taikiniais tampa ir mažesni Turkijos miestai. Balandį savižudis sprogdintojas atakavo Bursą, gegužę – Dijarbakyrą ir Gaziantepą, birželį – Midijatą. Šių išpuolių taikiniais dažniausiai tapo policijos pareigūnai. Nuo pat šių metų pradžios rytinius Turkijos regionus taip pat pasiekia ISIS leidžiamos raketos, šiemet jau pražudžiusios 21 žmogų.

Vis dažnesnės atakos prieš Turkiją susijusios su didesniu valstybės įsitraukimu į kovą su ISIS. Iš pradžių Turkija didesne grėsme už ISIS vadino Basharo al Assado režimą ir aktyviai kampanijoje prieš teroristus nedalyvavo. Tačiau pastaruoju metu šalies pozicija pasikeitė. Pernai Turkija leido JAV lėktuvams naudoti Incirliko oro bazę skrydžiams Irake ir Sirijoje vykdyti. Ji taip pat gerokai sustiprino sienos apsaugą ir ėmėsi veiksmų, kad sustabdytų užsienio kovotojų skverbimąsi į šalį.

O savižudiškos teroristų atakos vis labiau tampa pagrindiniu ISIS kovos ginklu. Praradę iliuzijas vykdyti tolesnę teritorinę ekspansiją ir iš esmės atsitraukę į gynybines pozicijas, „Islamo valstybės“ kovotojai griebėsi terorizmo visame pasaulyje.

Turkų ir kurdų nesantaika suintensyvėjo pernai liepą, nutraukus dvejų metų paliaubas. Konflikte dalyvauja ir Sirijos kurdai, remiantys ilgametį Turkijos kurdų nepriklausomybės siekį. Turkijos saugumo institucijos pabrėžia, kad kurdų kovotojai prasiskverbė į valstybę kartu su pabėgėlių iš Sirijos banga.

Praradę iliuzijas vykdyti tolesnę teritorinę ekspansiją ir iš esmės atsitraukę į gynybines pozicijas, „Islamo valstybės“ kovotojai griebėsi terorizmo visame pasaulyje.

Teroristinės atakos skaudžiai kerta Turkijos ekonomikai, ypač šaliai reikšmingam turizmo sektoriui. Stambulą vis dažniau aplenkia kruiziniai laivai, mažėja užsakomųjų skrydžių. Vis daugiau sportininkų, besibaiminančių dėl savo saugumo, taip pat nedrįsta keliauti į šią valstybę.

Septynis kartus įkainius sumažinęs ir dvi pigių skrydžių bendroves prisiviliojęs Vilniaus oro uostas pagaliau išlipo iš duobės – spalį jis pripažintas sparčiausiai augusiu iš 170 Europos oro uostų.

Šiais metais pokyčiai Vilniaus oro uoste buvo matomi net plika akimi – 2009–2010 m. ištuštėję koridoriai prisipildė keleivių bruzdesio, o pilni lėktuvai kilo ne tik per didžiąsias metų šventes, bet ir paprastomis darbo dienomis. Taigi keleiviai sugrįžo į Vilniaus oro uostą, o Lietuvos sostinė pradėjo kratytis Europos užkampio, pasiekiamo tik per Rygą, etiketės.
Šiuo metu iš Vilniaus oro uosto reguliariais reisais tiesiogiai pasiekiami 23 skirtingi miestai ir 26 oro uostai. 2010 m. gruodį lėktuvai iš Vilniaus skraidino 18, o 2009 m. – tik 13 tiesioginių krypčių.
Kaip ir 2010 m. Kaune, 2011-aisiais Vilniuje daugiausiai gyvybės apmirusiam oro uostui įpūtė pigios skrydžių bendrovės. Šiemet iš Vilniaus skraidinti pradėjo „Ryanair“ ir „Wizzair“, įsukusios didįjį keleivių srautą. Vilniaus oro uosto direktorius Tomas Vaišvila tvirtina, kad prisivilioti šias bendroves pavyko sumažinus sąnaudas: atleista dalis oro uosto darbuotojų, o įvairios paslaugos, tokios kaip valymas ar prekyba degalais, pradėtos pirkti iš išorinių įmonių.
„Prieš keletą metų Europos oro uostuose matėme tendenciją, kad pagrindinį keleivių srautą generuoja pigių skrydžių bendrovės. Jei nori prisikviesti tokias bendroves, būtina sumažinti savo įkainius, o norint juos sumažinti reikia susimažinti sąnaudas. Tai buvo didžiausias mūsų uždavinys. 2008 m. sąnaudos viršijo 140 mln. Lt, o šiais metais – 50 mln. Lt“, – lygina T.Vaišvila.
Pradėjęs dirbti efektyviau, oro uostas septynis kartus sumažino savo įkainius ir metų metus trukusios derybos su „Ryanair“ ir „Wizzair“ bendrovėmis, paženklintos kas mėnesį vykusiais susitikimais, baigėsi sėkmingai.
Įkandin pigių skrydžių oro linijų apsukas didino ir tradicinės bendrovės – dažnino skrydžius, mažesnius lėktuvus keitė į didesnius. Iš Vilniaus šiemet pradėjo skraidinti dvi naujos tradicinės kompanijos: švedų „Skyways“ į Stokholmą ir Berlyną bei rusų „Transaero Airlines“ į Maskvą. Nuo kitų metų pavasario iš Vilniaus į Maskvą pradės skraidinti „Aeroflot“.
„Visos tradicinės bendrovės stabiliai auga 5–10 proc. ir tam įtakos turi mažų kainų bendrovių atėjimas. Kuo didesnė pasiūla, tuo mažesnės bilietų kainos, tuo labiau tai skatina lietuvius keliauti ir atvykti į Lietuvą užsieniečių“, – mano T.Vaišvila. Oro uosto direktorius pastebėjo, kad atėjus pigių skrydžių bendrovėms sumažėjo ir tradicinių bendrovių bilietų kainos.
Išsivadavęs iš sąstingio, dabar Vilniaus oro uostas atsparesnis, nes nebepriklauso nuo vienų ar dvejų oro linijų. Šiuo metu iš Vilniaus oro uosto skraidina 17 oro skrydžių bendrovių, o 2008 m. daugiau nei pusę keleivių perveždavo dvejos oro linijos – „flyLal“ ir „airBaltic“. Taigi bankrutavus „flyLAL“ Vilniaus oro uostas smigo į gilią duobę.
Kita vertus, Vilniaus turizmo informacijos centro direktorę Jolantą Beniulienę labiausiai trikdo, kad nėra projektavimo į ateitį – kokios kryptys bus po dvejų ar trejų metų. Dėl to sunku reklamuoti Vilnių konkrečiuose miestuose ar siūlyti čia rengti konferencijas, kurios planuojamos keletą metų į priekį.

Kitąmet tikimasi dviejų milijonų keleivių

Geriausias šių metų mėnuo Vilniaus oro uostui – spalis, nes keleivių padaugėjo net 53,7 proc. ir Tarptautinė oro uostų taryba (ACI Europe) paskelbė jį sparčiausiai augusiu tarp visų tarybos vertinamų 170 Europos oro uostų. Lapkritį keleivių buvo mažiau tik vienu procentu, tačiau dėl prastos metų pradžios metinis keleivių pervežimo didėjimas siekia apie 22 proc.
„Keleivių pagausėjimas iš dalies susijęs su tuo, kad 2008 ar 2009 m. pradžioje, kai trūko skrydžių iš Vilniaus, dalis lietuvių ir užsieniečių skrisdavo per Rygą. Dalį šių klientų susigrąžinome“, – pabrėžia T.Vaišvila.
Vis dėlto, nors padėtis taisosi, skrydžių į Vilnių dar trūksta. Vilniaus oro uosto apklausų duomenimis, 67 proc. keleivių sako tiesiogiai atskrendantys į Lietuvos sostinę. T.Vaišvila prognozuoja, kad kitąmet krypčių daugės. „Bendrovė „Wizzair“ šiais metais Vilniuje bazuoja vieną lėktuvą, o kitais metais bazuos du – kaip „Ryanair“ Kaune. Tai pridės dar aštuonias kryptis. Be to, deramės su tradicinėmis bendrovėmis ir manome, kad turėtų atsirasti naujų klientų. Planuojame, kad kitais metais oro linijos iš Vilniaus skraidins 32–34 kryptimis“, – viliasi oro uosto direktorius.
Prognozuojama, kad 2012 ir 2013 m. keleivių Vilniaus oro uoste padaugės po 20 proc., o 2014 m. žadama pervežti jau apie 3 mln. keleivių. Šiais metais planuojamas 1,7 mln. keleivių srautas.
Galimybė už mažiau nei šimtą eurų pasiekti kitą Europos miestą keliauti paskatino ne tik lietuvius. Pasak T.Vaišvilos, oro uosto apklausos rodo, kad „Ryanair“ ir „Wizzair“ lėktuvais atkeliauja 20–25 proc. užsieniečių. Šį padidėjimą pajuto ir Vilnius. Statistikos departamento duomenimis, per tris šių metų mėnesius svečių iš užsienio Vilniuje pagausėjo 28,7 proc.
“Užsienio turistų daugėjo dėl dviejų priežasčių: pirma, Europa atsigavo nuo krizės sukrėtimo ir žmonės leidžia sau pakeliauti, antra, susisiekimas su Vilniumi šiemet daug geresnis”, – apibendrina J.Beniulienė.

Tiesioginių reguliarių krypčių iš Vilniaus daugėja
Metai    Krypčių skaičius
2009    13
2010    18
2011    23
2012*    32
* prognozė

Kitąmet tikimasi 2 mln. keleivių
Metai    Pervežta keleivių (mln.)

2010     1,37
2011    1,7
2012*    2
2013*    2,5
2014*    2,9

Šaltinis: Vilniaus oro uostas

Vaisvila

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) artimiausiems metams numatė ambicingus planus – prognozuojama, jog 2012 m. keleivių padaugės ketvirtadaliu, bus atidarytos mažiausiai 7 naujos tiesioginės kryptys, o 2012-2014 m. planuojama pelninga veikla.

2011 m. Baltijos šalių aviacijos rinka kilo sparčiausiai Europoje: penkiuose didžiausiuose Baltijos šalių oro uostuose – Rygos, Talino, Vilniaus, Kauno ir Palangos – bendras keleivių srautas 2011 m. per 11 mėnesių išaugo 15 proc. – gerokai viršytas Europos vidurkis (4,5 proc.). Lietuvos oro uostuose keleivių skaičius per šį laikotarpį augo 17 proc., o sparčiausią augimą demonstravo Tarptautinis Vilniaus oro uostas – 22 proc.

„Keleivių srauto augimas prasidėjo balandį ir truko visus metus“, – sako TVOU generalinis direktorius Tomas Vaišvila. Jo teigimu, maršrutų plėtrą bei rekordinį keleivių skaičiaus augimą 2011 metais padėjo pasiekti kryptingai vykdyta žemų kaštų politika ir nauja kainodaros sistema: „Optimizavome veiklą ir gerokai sumažinome įmonės sąnaudas. Tai leido pasiūlyti konkurencingas sąlygas aviakompanijoms, sumažinti rinkliavų dydžius. Pasiekėme, kad oro linijų bendrovių mokami mokesčiai būtų net 3 kartus mažesni nei buvo 2005 m.“.

TVOU vadovo teigimu, 2012-2013 m. bus siekiama dar labiau mažinti sąnaudas, o taikant oro linijų bendrovėms patrauklią kainodarą ir išnaudojant didesnį keleivių srautą – didinti aviacinės ir neaviacinės veiklos pajamas.

„Panašu, kad pasirinkome teisingą kryptį – pavasarį TVOU veiklą pradėjo dvi didelės pigių skrydžių bendrovės „WizzAir“ ir „Ryanair“, vasarą sugrįžo Švedijos bendrovė „Skyways”, o žiemos pradžioje prie esamų bendrovių prisijungė antra pagal dydį Rusijos aviakompanija „Transaero”, – vardija TVOU vadovas. – Atsižvelgiant į šių bendrovių pritraukimą ir atsiradus naujiems tiesioginiams maršrutams, galima prognozuoti, kad metus baigsime su 24 proc. padidėjusiu keleivių srautu. Planuojame, jog kitais metais keleivių skaičius didės 25 proc., skrydžių – 5 proc., o 2013 m. – atitinkamai 12 proc. ir 8 proc.“

2011 metų pabaigoje reguliarius skrydžius iš Vilniaus oro uosto vykdė 17 oro linijų bendrovių – daugiausiai iš visų Baltijos šalių oro uostų. Reguliarūs skrydžiai vykdomi 23 kryptimis į 26 oro uostus.

2012 m. numatomos 7 naujos skrydžių kryptys: nuo kovo – kasdien į Berlyną, 3 kartus per savaitę į Paryžių (Beauvais oro uostas) ir Karlsrūhę/Baden-Badeną. Kovo pabaigoje Vilniaus oro uostas kasdieniais skrydžiais bus tiesiogiai sujungtas su jau trečiuoju Maskvos oro uostu – Šeremetjevo. Gegužės mėnesį bus atidaryti skrydžiai po du kartus per savaitę į Bergeną, Oslą (Stanjefordo oro uostas) ir Liverpulį.

Planuojama, kad greta vykdomų reguliariųjų skrydžių, išsiplės ir atostoginių skrydžių žemėlapis: iš TVOU tiesioginiais skrydžiais bus galima pasiekti Faro (Portugalija), Malagą (Ispanija), Larnaką (Kipras), Rijeką (Kroatija), taip pat Koso (Graikija) ir Sicilijos (Italija) salas. Taip pat kitais metais iš TVOU bus keliaujama dažniau ir didesniais lėktuvais į Frankfurtą, Taliną, Londoną (Lutono oro uostas), Eindhoveną, Donkasterį (Šefildo oro uostas) ir Korką. Pasak oro uosto vadovo, šiuo metu nė viena aviakompanija neplanuoja mažinti nei skrydžių, nei orlaivių skaičiaus.

Vilniaus oro uoste padaugėjo keleivių – šių metų sausį–liepą bendras skrydžių užimtumas padidėjo 22 proc.

Pernai sausio-liepos mėnesiais lėktuvų užpildymas siekė tik apie 43 proc., o šiemet tuo pačiu laikotarpiu šoktelėjo iki maždaug 65 proc. Tačiau ne visos Vilniaus oro uoste veikiančios avialinijos išgyvena gerus laikus. Nesėkmių šleifas ir toliau lydi Latvijos nacionalinį oro vežėją “airBaltic”, kuris, netekęs daug keleivių, toliau mažina skrydžių, o šį žiemos sezoną keleivius iš Vilniaus ketina skraidinti jau tik viena kryptimi – į Rygą.
Prieš dvi savaites keleivius, tarp kurių buvo ir “Veido” žurnalistė, į Taliną “airBaltic” skraidino apytuščiu lėktuvu. Tiek skrendant iš Vilniaus į Taliną, tiek atgal į lėktuvą susirinko tik iki dešimties keleivių. Akivaizdu, kad šie skrydžiai oro bendrovei – nuostolingi.
Pasak “airBaltic” atstovės Rositos Sakalauskaitės, nuo spalio pabaigos oro bendrovė nutraukia skrydžius iš Vilniaus į Taliną. Tai esą vienas iš žiemos sezono tvarkaraščio, kuris galios iki 2012-ųjų kovo pabaigos, pakeitimų. Pernai skrydžių į Taliną taip pat buvo mažinama, bet visiškai jų atsisakyta nebuvo. Teigiama, kad po žiemos sezono skrydžiai į Estijos sostinę vėl bus atnaujinti, bet šie ketinimai kelia abejonių. Mat neatlaikiusi išaugusios konkurencijos “airBaltic” šiemet jau atsisakė tiesioginių skrydžių visomis kryptimis, išskyrus Taliną ir Rygą. Nutraukus skrydžius į Taliną “airBaltic” lėktuvai iš Vilniaus keleivius skraidins tik į Rygą, bet reisų dar sumažės.

BFL

Tarptautinis Rygos oro uostas gali padidinti keleivių skaičių iki 20 mln. per metus, tiki “TAV Airports Holding” plėtros ir investicijų direktorius Serkanas Kaptanas ir “TAV Latvia” vadovas Guclu Batkinas.

“Palyginti su Vilniumi ir Talinu, Ryga nusipelno pagyrimo, nes kitose Baltijos šalių sostinėse keleivių skaičius yra gana mažas. Kalbant apie platesnį regioną, yra dideli oro uostai Helsinyje ir Stokholme, tačiau Ryga neturėtų laikyti šių oro uostų konkurentais. Ten veikia tarptautinių skrydžių operatoriai. Mes negalime lyginti “Finnair” arba “Norwegian Air” su “Airbaltic”. Tačiau Rygos oro uostas veikia labai sėkmingai”, – sakė TAVatstovai.

“Prognozė buvo paskelbta spartaus ekonomikos augimo metais. Tada ji atrodė įmanoma. Tačiau ir šiandien mes tikime, jog oro uosto augimas tęsis, o keleivių skaičius ir toliau augs. Oro uostai kitose šalyse augo panašiai. Viskas priklauso nuo regiono patrauklumo. Pavyzdžiui, Helsinkio oro uostas per metus aptarnauja 17 mln. keleivių, tačiau dydžiu jis nedaug skiriasi nuo Rygos oro uosto. Per Frankfurtą, kuris turi 700 tūkst. gyventojų, kasmet skrenda apie 60 mln. keleivių ir tai yra vienas didžiausių pasaulio oro uostų. Kodėl Ryga negali turėti 20 mln. [keleivių]? Tai yra geras oro uostas”, – sakė G.Batkinas.

“TAV Airports Holding” atsakinga už komercinių patalpų nuomą ir prekybą be mokesčių Rygos oro uoste.

Praėjusiais metais valstybės valdomas Rygos oro uostas aptarnavo 4,067 mln. keleivių, arba 10,2 proc. daugiau nei metais anksčiau.

AFP

Europos oro eismo kontrolės organizacija “Eurocontrol” pranešė, kad trečiadienį dėl vulkaninių pelenų debesies, atslinkusio nuo Islandijos, Vokietijoje bus atšaukta apie 700 skrydžių.

Jeigu šios prognozės pasitvirtins, bus atšaukta apie dešimtadalis kasdien Vokietijos oro uostuose aptarnaujamų skrydžių.

Briuselyje įsikūrusi “Eurocontrol” nurodė, kad šiuos sutrikimus sukėlė dulkių debesis, pasklidęs iš Islandijos Grimsviotno ugnikalnio ir per Didžiąją Britaniją bei Šiaurės jūrą pasiekęs Vokietiją.

“Dabar numatome, kad šiandien Vokietijoje bus atšaukti 700 skrydžių, kurių paprastai būna apie 8 000, o visoje Europoje 29 tūkst.”, – sakoma “Eurocontrol” puslapyje socialiniame tinkle “Twitter” paskelbtame pranešime.

Vokietijos susisiekimo ministras Peteris Ramsaueris (Pėteris Ramzaueris) visuomeninei televizijai ARD sakė, kad vulkaninių uolienų dalelių, kurias išmetė šeštadienį išsiveržęs Grimsviotno ugnikalnis, koncentracija ore vėliau trečiadienį turėtų sumažėti.

Didžiųjų Vokietijos oro uostų – Frankfurto ir Miuncheno – darbas nebuvo sutrikdytas.

Specialistai prognozuoja, kad vulkaninių pelenų debesys dar gali paveikti skrydžius Lenkijoje ir Skandinavijos šalyse.

Antradienį dėl ugnikalnio pelenų debesies buvo atšaukti maždaug 500 skrydžių Didžiojoje Britanijoje.

"Veido" archyvas

Į tarptautinį Palangos oro uostą (TPOU) bus mėginama pritraukti skrydžių, jei oro bendrovių finansinę riziką prisiims Klaipėdos regiono savivaldybės.

“Lietuvos rytas” rašo, kad į pigių naujų oro bendrovių, galinčių skraidyti į Palangą, paiešką įsitraukė ir Susisiekimo ministerija.

Viceministras Rimvydas Vaštakas praėjusią savaitę Klaipėdoje susitiko su Klaipėdos regiono savivaldybių merais ir ragino pasinaudoti Kauno oro uosto patirtimi. Šiame oro uoste įsitvirtino pigių skrydžių bendrovė “Ryanair”.

Kauno miesto ir rajono savivaldybės prieš kelerius metus sutiko padengti pigius skrydžius organizuojančių oro bendrovių patiriamus nuostolius.

“Mums buvo pateiktas pavyzdys, kai Kauno regiono savivaldybės dotavo oro bendrovių skrydžius, jei 50 vietų lėktuvu skrisdavo mažiau nei 14 keleivių. Tuomet orlaivio reisas yra nuostolingas. Tačiau dabar savivaldybių finansinės paramos nereikia, nes lėktuvai skraido pilni”, – teigė susitikime dalyvavęs Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Per dvi savaites savivaldybės atstovai turėtų išvardyti kryptis, kurių jie pageidautų Palangos oro uoste. Tuomet Susisiekimo ministerija pradėtų konkrečias derybas su pigių skrydžių oro bendrovėmis.

Per pastaruosius metus į Palangos oro uosto kilimo ir leidimosi tako modernizavimą, degalų bazę ir naujų keleivių terminalų statybą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei šalies biudžeto buvo investuota apie 100 mln. litų. Tačiau iš Palangos orlaiviai kaip ir anksčiau kyla tik į Rygą, Kopenhagą ir Oslą.

BFL

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) tikisi, kad turistų šią vasarą pagausės trečdaliu.

TVOU skaičiavimais, nuo gegužės iki spalio į sostinę turėtų atvykti bent 100 tūkstančių užsieniečių daugiau nei pernai tuo pat metu, kai bent vienai nakčiai Vilniuje per tuos mėnesius apsistojo apie 300 tūkst. turistų, rašo “Lietuvos rytas”.

Savo viltis TVOU sieja su dviejų pigių skrydžių bendrovių atėjimu į sostinės aviacijos rinką ir papildomais senbuvių reisais.

Balandžio viduryje iš Lietuvos sostinės pradėjo skraidyti vengrų “Wizz Air”, pirmadienį – ir airių “Ryanair”. Pagal planus “Wizz Air” ir “Ryanair” vasaros sezono mėnesiais turėtų skraidinti 50-60 tūkst. keleivių.

Vilniaus turizmo informacijos centro duomenimis, pernai Vilniuje labiausiai – 58 proc. – augo baltarusių turistų skaičius, gausėjo ir rusų – jų viešėjo 20 proc. daugiau.

Vilniaus turizmo informacijos centro atstovė Jurga Pociūtė apgailestavo, kad nutraukus skrydžius į Paryžių pradėjo trauktis prancūzų turistų skaičius, kuris pastaraisiais metais šiek tiek augo.

Pernai prancūzų Vilniuje lankėsi 14,3 tūkst. – 2,6 proc. mažiau nei 2009-aisiais.

Palangos oro uostas penktadienį paskelbė šiaurinio orlaivių riedėjimo tako su peronu galimybių studijos konkursą.

“Tai bus papildomas riedėjimo takas paraleliai prie pagrindinio tako, skirtas bendrajai aviacijai, kad lėktuvai nutūpę galėtų iš karto nuriedėti ir atlaisvinti taką. Mažieji orlaiviai galės riedėti į pakilimo taką ir netrukdys besileidžiantiesiems”, – BNS sakė Palangos oro uosto direktorė Jolanta Jucevičiūtė.

Be to, anot jos, oro uosto plėtra sudarys galimybes tolesniam bendrosios aviacijos vystymuisi, galės plėstis remonto dirbtuvės. J.Jucevičiūtė teigimu, išplėtus peroną oro uostas galės priimti daugiau lėktuvų.

Galimybių studija turėtų būti parengta per 5 mėnesius, pranešė “Valstybės žinios”.

Susisiekimo ministro įsakymu patvirtiname valstybės projektų sąraše preliminari projektavimo darbų vertė siekia 253 tūkst. litų, o statybos darbų – 5,687 mln. litų. Planuojama, kad projektavimas truks 5 mėnesius, o statybos – 15 mėnesių.

Numatoma, jog statyboms bus skirta 3,995 mln. litų Europos Sąjungos ir 705 tūkst. valstybės paramos, o projektavimui – atitinkamai 178 tūkst. litų ir 31 tūkst. litų.

Projektui parama skiriama iš 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos pagal Susisiekimo ministerijos administruojamą priemonę “Tarptautinių oro uostų keleivių terminalų išplėtimas, skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priemonių diegimas”.

Pasiūlymų dalyvauti galimybių studijos parengimo konkurse laukiama iki kovo 15 dienos.

Ingušijoje vykdant operatyvines paieškos priemones sulaikyti trys įtariamieji sąsajomis su teroro aktu Maskvos Domodedovo oro uoste šių metų sausio 24 dieną.

Agentūros “Interfax” duomenimis, buvo sulaikyti 1994 metais gimęs Achmedas Jevlojevas, 1988-ųjų gimimo Fatima Jevlojeva ir Ahmedas Auševas.

Magaso miesto teismas paskyrė jiems kardomąją priemonę – areštą dviem mėnesiams pagal įtarimą padarius nusikaltimus, numatytus Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 105 str. (nužudymas), 222 str. (neteisėta ginklų ir šaudmenų apyvarta) ir 223 str. (neteisėtas ginklų gaminimas).

Pasak teismo atstovo, Achmedas ir Fatima Jevlojevai yra tikri brolis ir sesuo Magomedo Jevlojevo, kuris, kaip įtariama, detonavo sprogdinimo įtaisą Domodedove.

“Pas juos per tyrimo veiksmus buvo rasta tokio paties trotilo, kuris buvo panaudotas per teroro aktą Domodedove, pėdsakų”, – sakė teismo atstovas.

Pasak jo, A.Auševas yra iš to paties kaimo, kaip ir sulaikytieji. Tyrėjai turi informacijos, kad jis lydėjo Mahomedą Jevlojevą iš Ingušijos.

Tuo tarpu agentūra “RIA Novosti” trečiadienį remdamasi šaltiniu jėgos struktūrose pranešė, kad, tyrimo duomenimis, teroro aktą Domodedovo oro uoste įvykdė teroristų grupė, kurią sudarė septyni žmonės.

“Tyrimo duomenimis, šiuo metu nustatytos septynių įtariamųjų, tarp jų mirtininko, kurie įėjo į grupę, rengusią ir įvykdžiusią teroro aktą Maskvos oro uoste, tapatybės”, – sakė agentūros pašnekovas.

Pasak jo, tarp jų yra nepilnamečių.

“Be to, nustatytas ratas asmenų, kurie bendravo su įtariamaisiais ir žinojo jų ketinimą įvykdyti teroro aktą, bet nepranešė teisėsaugos institucijoms”, – sakė šaltinis.

Per sprogimą sausio 24 dieną Domodedove 36 žmonės žuvo ir maždaug nei 200 buvo sužeisti.

Tiriant Maskvos Domodedovo oro uoste įvykdytą teroro aktą, kuris nusinešė 36 žmonių gyvybę, paskelbta dviejų Ingušijos gyventojų paieška.

“Interfax” šaltinis teisėsaugos institucijose pasakė, kas yra įtariamieji.

Tai Oriolo srityje gimęs 21-erių metų Adamas Ganiževas ir Rostovo srityje gimęs 23-ejų metų Islamas Jevlojevas. Abu jie gyveno Nazranės rajono Ali Jurto kaime Ingušijoje.

Anksčiau iš neoficialių šaltinių buvo sužinota, kad bombą Domodedovo oro uoste susprogdino 20 metų Ingušijoje gimęs Magomedas Jevlojevas, kuris yra to paties kaimo gyventojas.

Abu įtariamieji dingo iš Ali Jurto maždaug vienu laiku su juo.

Federalinės saugumo tarnybos direktorius Aleksandras Bortnikovas anksčiau pranešė, kad rengiant teroro aktą dalyvavo mirtininko giminaičiai. Tačiau įtariamųjų vardų oficialūs teisėsaugos institucijų atstovai nepasakė.

+370 5 2058525

Keliasdešimt tūkstančių keleivių Rusijoje sugaišo laiką, prarado pinigus ir sveikatą arba buvo priversti atsisakyti planų per Naujuosius Metus, likę vieni su stichija oro uostuose ir geležinkelyje, nesugebančiais susidoroti su snygio gruodį padariniais.

Žmonės skundėsi, kad negauna informacijos, trūksta vandens ir milžiniškos eilės į nešvarius tualetus, kad kelis kartus išaugo kavos ir taksi kainos. Susidarius nervingai aplinkai, kilo peštynės tarp keleivių, buvo sumušti keli oro bendrovių darbuotojai.

Trečiąją dieną į situaciją įsikišo Kremlius – nusiuntė Generalinę prokuratūrą į oro uostus, kurie parą buvo be elektros su žvakėmis kaip per apsiaustį.

Ekspertai įspėjo apie gręsiančias technogenines katastrofas, kurios gali kilti dėl investicijų į infrastruktūrą stygiaus per praėjusius dešimt metų, nepaisant masinio vartojimo padidėjimo tekant dolerių už naftą srautui.

“Ieškosime priežasčių, kaip atsitiko, kad toks oro uostas liko be elektros energijos”, – sakė transporto ministras Igoris Levitinas, versdamas atsakomybę dėl krizės privataus Domodedovo savininkams.

“Vadybininkai, esant šiai situacijai, sutriko, – sakė I.Levitinas žurnalistams ir pridūrė, kad vadovavimą krizės Domodedove įveikimui prisiėmė Federalinės oro transporto agentūros pareigūnai. – Kai užgeso šviesa, reikėjo uždaryti oro uostą, kad niekas nevažiuotų”.

Oro uosto atstovė Jelena Galanova mano, kad priekaištas neteisingas.

“Mes per 19 valandų visiškai atkūrėme normalų oro uosto darbą”, – sakė ji.

Oro frontui slenkant iš pietų į šiaurę tokių pat problemų iškilo ir valstybiniam Šeremetjevo oro uostui, ir čia Transporto ministerija pasirinko kritikos objektu didžiausią šalies oro vežėją – valstybės kontroliuojamą “Aeroflot”.

“Kitos oro bendrovės iš Šeremetjevo skraido pagal tvarkaraštį, su pertrūkiais – tik “Aeroflot”, – pareiškė ministras.

Be Maskvos oro uostų, per kuriuos į užsienį per šventes išskrenda keliasdešimt tūkstančių žmonių iš visos šalies, prasti orai paliko be šviesos ir šilumos ištisus miesto kvartalus, šventėms besirengiančios sostinės šurmulys virto sumaištimi.

“Tai – retas mūsų platumoms gamtos reiškinys – šalti krituliai, vadinamasis ledinis lietus… Pagrindiniai vėlavimai susiję su tuo, kad reikėjo daugiau laiko ledui nuvalyti nuo lėktuvų”, – paaiškino skaitytojams savo tinklaraštyje Šeremetjevo generalinis direktorius Michailas Vasilenka.

Lietus sutrikdė ir geležinkelių darbą, ir keleiviams teko tiesiog šturmuoti elektrinius traukinius.

Dėl prasto oro sutriko elektros tiekimas į keliasdešimt gyvenviečių keliose šalies srityse. Vien Pamaskvyje pirmadienio rytą be šviesos liko maždaug 50 tūkst. žmonių. Apledėję medžiai linko ir virto ant automobilių kelių, sužeisdami žmones ir sukeldami spūstis keliuose.

NENATŪRALŪS KATAKLIZMAI

Opozicijos aktyvistė Marina Litvinovič, kurios tinklaraštyje paskelbti mačiusiųjų pasakojimai ir vaizdo įrašai iš oro uostų, palygino padėtį su praėjusios vasaros įvykiais, kai gyventojai kaip išmanydami gelbėjosi nuo gaisrų ir smogo, nesulaukdami valstybės tarnybų pagalbos.

“Ar ne laikas, kaip per gaisrus, skubiai kviesti savanorius ir vežti į oro uostus vandenį ir antklodes? Kol šaunioji Nepaprastųjų situacijų ministerija džiovinasi po savo profesinės šventės”, rašė M.Litvinovič.

Keleiviai, iki šiol laukiantys skrydžio su užvakar dienos data pažymėtais bilietais, kol kas nežino, kada galės lipti į lėktuvus.

“Jūs atostogauti kur – į Domodedovą ar į Šeremetjevą?” – skelbia tapęs populiarus liūdnas pašmaikštavimas.

Visuomeninis politinis portalas Gazeta.ru susiejo situaciją oro uostuose su atgalinio ryšio su visuomene panaikinimu degraduojant demokratijai.

“Rusijoje natūralius gamtos kataklizmus padidina nenatūralus valstybės ir privataus verslo požiūris į žmones kaip piliečius ir klientus: valstybė nebrangina savo piliečių, o verslas – klientų”, – sakoma redakcijos straipsnyje.

Tačiau ministras I.Levitinas atsiprašė piliečių.

“Aš atsiprašau už tai, kas įvyko”, – sakė jis, kalbėdamas per radiją “Echo Moskvy”.