Lietuvoje atpigus skrydžiams oro balionu šią pramogą išbando vis daugiau žmonių.
Vilniečiai jau pastebėjo, kad gražią dieną virš miesto dažnai matyti daugiau oro balionų nei paprastai. UAB “Aeronautika” savininkas bei vyriausiasis pilotas Robertas Komža patvirtina, kad šį sezoną dažną pavakarę gali pamatyti pakilus 10–12 oro balionų, o dar prieš kelerius metus tai būdavo retos išimtys: tokio didelio susidomėjimo nebuvo, todėl dažniausiai vienu metu pakildavo penki šeši oro balionai. Dabar populiariausi vakariniai skrydžiai. “O rugsėjo 12 d., sekmadienį, pirmą kartą pakilo tiek daug oro balionų ryte – net vienuolika. Tai rekordas”, – teigia jau apie 3 tūkst. skrydžių pilotavęs R.Komža.
Susidomėjimas šia pramoga padidėjo kritus kainai: kaip sako Oreivystės centro plėtros direktorius Aurimas Vengrys, 2007-aisiais skrydžio oro balionu kaina siekė 450 Lt, o šiemet standartinė kaina yra 399 Lt asmeniui, tačiau taikomos didelės nuolaidos, todėl dauguma keleivių už skrydį moka nuo 250 iki 350 Lt. Šiemet ypač populiaru tapo skrydį oro balionu įsigyti (sau arba dovanai) per grupinio apsipirkimo svetaines – paskutinių pasiūlymų kaina siekė 250–269 Lt asmeniui. “Per pastarąją tokią akciją pardavėme 120 skrydžių, – sako R.Komža. – Tačiau įprastinę 399 Lt kainą pas mus ir taip moka nedaugelis – už tiek parduoti sunkoka, žmonės prašo nuolaidų, todėl paprastai skraidiname už 300 Lt.”
Galimybių mažinti kainas atsirado oreivystės įmonėms įsigijus didesnius oro balionų krepšius. Tad dabar vienu metu skraidinami nebe du trys, kaip anksčiau, o šeši–devyni keleiviai. Kainas tirpdė ir sunkmetis bei padidėjusi konkurencija.
Priminsime, kad skrydžių oro balionais sezonas Lietuvoje prasideda maždaug balandžio 1-ąją ir tęsiasi iki spalio 15-osios. Vien apie dešimtį oro balionų turintis Oreivystės centras šiemet per šį laikotarpį ketina virš Vilniaus bei Trakų paskraidinti apie 2 tūkst. keleivių.

Ženevos oro transporto agentūra (ATRA) paskelbė pačių saugiausių skrydžių bendrovių sąrašą. Į reitingą pateko 10 vežėjų, be to kompanijos nėra rikiuojamos pagal eilę – tiesiog jos pačios saugiausios.

Iš Europos skrydžių bendrovių pačiomis saugiausiomis pasaulyje pripažintos trys vežėjos. Tai prancūzų ir olandų kompanija „Air France-KLM“, britų „British Airways“ ir vokiečių „Lufthansa“.

Šešios iš dešimties vežėjų – amerikietiškos. Tai „AMR Corporation“, kuriai priklauso „American Airlines“ ir „American Eagles“, o taip pat „Continental Airlines“, „Delta Airlines“, „Southwest Airlines“, „United Airlines“ ir „US Airways“, rašo Euromag.

Vienintelė azijietiška sąraše esanti kompanija – japonų „Japan Airlines“.

ATRA reitingas sudaromas atsižvelgiant į 15 kriterijų, tarp kurių tokie kaip, tarkim, lėktuvų amžius ir pan. iš viso buvo testuota 100 skrydžių bendrovių ir tik 44 atitiko joms keliamus reikalavimus.

Interviu „France-Presse“ ATRA atstovas pareiškė, kad agentūra mano, jog yra neteisinga atsižvelgti tik į avarijų, kurios teko vienai ar kitai kompanijai, skaičių. „Techniniai, žmogiškieji, organizaciniai ir kiti panašūs elementai ne mažiau svarbūs, kai kalbame apie saugumą“, – sakė jis.

Per keletą metų ne kartą bankrutavo Lietuvos turizmo arba aviacijos įmonės – nukentėję turistai ir keleiviai vargu ar išvis atgaus prarastus pinigus.

Pastaraisiais metais neliko “flyLAL-Lithuanian Airlines”, “Starl Airlines”, “Star Holidays”, “Novus Orbis”, “Horizon Travel”, “Oasis Tours”. “Nėra jokio turto.” “Akivaizdu, kad bankrotas buvo suplanuotas”, kalba šių bendrovių bankroto administratoriai, rašo “Lietuvos rytas”.

Nuo kelionių rengėjos “Star Holidays” pernai nukentėję turistai ir apie 2 mln. litų praradę klientai dar puoselėja viltį atgauti pinigus.

Draudimo įmonė “Gjensidige Baltic” neketina prisiimti atsakomybės ir mokėti klientams kompensacijas dėl patirtos žalos. Motyvas – šios turizmo įmonės draudimo sutartis baigė galioti dar prieš jai nutraukiant veiklą. “Star Holidays” kelionės organizatoriaus finansinius įsipareigojimus draudė ir įmonė BTA, jos draudimo suma siekia beveik 740 tūkst. litų, dalis jos pradėta dalinti nuo “Star Holidays” bankroto nukentėjusiems asmenims.

Pareigūnai dvejoja, ar “Novus Orbis” bankrotas nebuvo tyčinis. Pasak bankroto administratorės Redos Dumčiūtės, įmonė jokio turto neturi, o vieną jos direktorių – Ireną Giedrienę – medžioja ir klientai Turkijoje. Turkai siekia, kad lietuvė atsidurtų už grotų.

Bankrutuojantis kelionių rengėjas “Horizon Travel” liko skolingas 2,1 mln. litų. Didžiausia skola -1,3 mln. litų turėtų atitekti “Tez Tour”.

“Įmonė nieko neturi. Jai skolingos kelios bendrovės, tačiau tai nėra dideli pinigai”, – sakė bankroto administratorius Aurimas Valaitis.

Prasčiausiai sekasi tiems, kurie liko už borto bankrutuojant įmonei “Starl Airlines”. 940 nukentėjusių keleivių nuostoliai siekia milijoną litų, dar pusę milijono litų žalos patyrė kelionių agentūros ir iš jų bilietus pirkę klientai.

“Dar anksti spręsti, kaip bus atlyginta nukentėjusiems žmonėms. Tačiau galimybės tikrai ribotos”, – neslėpė bankroto administratorius Algimantas Zajankauskas.

Palangosorouostas4

Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas nesipriešintų, kad būtų keičiamas net oro uosto pavadinimas, ketvirtadienį rašo “Vakarų ekspresas”.

Pasak Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus Viktoro Krolio, prieš keletą metų jau buvo kelta mintis dėl pavadinimo keitimo. Tuomet siūlytas Klaipėdos arba Klaipėdos-Palangos tarptautinio oro uosto vardas.

“Bet savivaldybėse neatsirado reakcijos, iniciatyva liko be atgarsio. Šiuo metu idėjos dėl pavadinimo keitimo nejudiname”, – sakė V. Krolis.

Diskutuojant dėl poreikio keisti pavadinimą buvo pateikiami argumentai, jog daugumos pasaulio miestų oro uostai yra įsikūrę mažesniuose miesteliuose ar tiesiog nutolę nuo to miesto, kurio pavadinimą turi. Be to, pavadinus oro uostą Klaipėdos vardu užsieniečiams, ypač verslo turistams, norintiems atvykti į Lietuvos uostamiestį, būtų daug aiškiau. Teigta, jog Palangos vardas Europoje nesantis taip gerai žinomas kaip Klaipėdos, todėl pervadinus oro uostą jis taptų populiaresnis.

Verslininkų susitikimas su oro uosto vadovybe numatytas penktadienį ir jo metu ketinama aptarti galimybes pritraukti naujų skrydžių.

Viceministro Rimvydo Vaštako teigimu, verslininkams ypač aktualus yra reisas į Hamburgą. “Su verslininkais bus tariamasi, kaip užtikrinti aviakompanijų pageidaujamas finansines sąlygas”, – sakė jis, pridurdamas, jog oro uostas įdeda savo indėlį per tarifus ir mokesčius, tačiau vien to nepakanka.

Vien šiuo reisu neketinama apsiriboti – aktyviai ieškoma aviakompanijų, galinčių keleivius skraidinti ir kitomis kryptimis.

“Kai pradės dirbti naujos savivaldybių vadovybės, galėsime vėl kalbėtis su rajonų merais, kad pavadinimas galėtų būti tokios savivaldybės, kuri labiausiai prisideda prie oro uosto stiprinimo. Mes ne prieš keitimą – mes už tai, kas padėtų geriau funkcionuoti oro uostui”, – sakė R.Vaštakas.

Šiuo metu iš Palangos oro uosto vykdomi reguliarūs reisai į Kopenhagą (Danija), Oslą (Norvegija) ir Rygą (Latvija).

Tarptautinio Vilniaus oro uosto dviejų riedėjimo takų ir perono dangos rekonstrukcijai skirta 27,2 mln. litų paramos.

Transporto investicijų direkcija pranešė vasario 23 dieną pasirašiusi dvi sutartis, pagal kurias riedėjimo takų atnaujinimui skirta 2,9 mln. litų, o perono dangos rekonstrukcijai – 24,306 mln. litų Europos Sąjungos ir valstybės paramos.

Konkursą laimėjusi Vilniaus kelių ir inžinerinių tinklų tiesimo bendrovė “Fegda” pagal pernai lapkritį pasirašytą sutartį su oro uostu perono dangą atnaujins už 34,5 mln. litų.

“Fegdos” generalinis direktorius Žydrius Baublys BNS anksčiau teigė, kad darbus planuojama pradėti šių metų pavasarį, o baigti – lapkritį. Darbai bus finansuojami ES, valstybės ir oro uosto lėšomis.

Riedėjimo takus už 5,6 mln. litų atnaujins Suomijos kapitalo kelių tiesimo bendrovė “Lemminkainen Lietuva”, BNS pranešė TID Geležinkelių projektų skyriaus vedėjas Andrius Navickas.

Dviejų orlaivių riedėjimo takų rekonstrukciją, per kurią bus paklota apie 2,3 tūkst. kvadratinių metrų naujos dangos, ketinama baigti iki šių metų pabaigos.

Vilniaus oro uostas dabar turi 5 orlaivių riedėjimo takus, kurie veda į kilimo-tūpimo taką. Bus rekonstruojami vienas ilgasis ir trumpasis. Planuojama, kad ilgasis takas bus pratęstas iškeliant priešgaisrinę stotį.

ES parama skiriama iš 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos pagal Susisiekimo ministerijos administruojamą priemonę “Tarptautinių oro uostų keleivių terminalų išplėtimas, skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priemonių diegimas”.

Antradienį Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose nusileido pirmieji du Vokietijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-4 “Phantom”.

Kiti keturi vokiečių naikintuvai, dalyvausiantys NATO oro policijos misijoje, planuoja atvykti trečiadienį, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Vokiečių naikintuvai į Zoknius planavo atskristi pirmadienį, tačiau dėl prastų oro sąlygų jų skrydis buvo atšauktas.

Trečiadienį Vokietijos karių kontingentas pakeis šiuo metu NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančius JAV karinių oro pajėgų karius.

Vokiečiai Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę saugos nuo sausio 5 dienos iki balandžio 28 dienos. Zoknių bazėje Šiauliuose Vokietija dislokuos šešis “F-4F Phantom” naikintuvus.

Šiuo metu NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atlieka JAV kariai su keturiais naikintuvais “F-15C Eagle”.

Lietuva ir kitos Baltijos šalys neturi oro erdvei patruliuoti tinkamų orlaivių. Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimu, nuo 2004 metų Lietuvoje dislokuojami NATO šalių lėktuvai ir kontingentai, kurie po kelis mėnesius saugo Baltijos šalių oro erdvę.