BFL

Dėl Seimo nario Petro Gražulio automobilio nuomos pagrįstumo Seimo etikos sargai spręs gavę duomenis apie šiuo automobiliu padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Seimo narys P. Gražulis tvirtina, jog 34 kartus šiuo automobiliu greitį viršijo kiti asmenys, tad Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) spręs, ar tokiu atveju nenusižengta parlamentinei veiklai finansuoti skiriamų lėšų, už kurias ir nuomojamas automobilis, tvarkai.

Ketvirtadienį EPK pirmininkas Algimantas Salamakinas per posėdį sakė, kad P. Gražuliui gresia grąžinti automobilio nuomai išleistas lėšas nuo tos dienos, kai greičio matuokliai pirmą kartą užfiksavo automobilį viršijant greitį.

“Mano žiniomis, šis laikotarpis siekia apie metus”, – per komisijos posėdį tvirtino A. Salamakinas.

Policijos departamentas Seimo kanceliariją informavo, kad “tvarkiečio” P. Gražulio nuomojamas automobilis užfiksuotas per metus 33 kartus viršijęs leistiną greitį. Jau po kelių dienų, kai parlamentą pasiekė šis policijos signalas, atskleistas 34-asis pažeidimas.

Kilus triukšmui P. Gražulis pripažino, kad nevengia viršyti greičio, bet aiškino, jog daugeliu užfiksuotų atvejų automobilį vairavo ne jis, o jam nežinomi žmonės. Seimo narys kol kas nubaustas tik už vieną greičio viršijimo atvejį, nes nuotrauka parodė, kad tąkart vairavo būtent jis.

EPK pirmininkas tvirtina, kad parlamentaras negali niekam kitam perleisti už parlamentinėms išlaidoms skirtas lėšas nuomojamo automobilio.

Seimo nariui su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms šiuo metu skiriama 6,2 tūkst. litų ketvirčiui.

BFL

Lietuvos kelių policijos valdyboje Vilniuje pirmadienį apsilankęs Seimo narys “tvarkietis” Petras Gražulis gavo pluoštą dokumentų, kuriuose užfiksuota, kaip politiko nuomojamą automobilį vairuojantis asmuo viršija leistiną važiavimo greitį. Pažeidimai užfiksuoti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Telšių apskrityse.

Policijos departamentas Seimo kanceliariją informavo, kad “tvarkiečio” P. Gražulio nuomojamas automobilis užfiksuotas per metus 33 kartus viršijęs leistiną greitį. Jau po kelių dienų, kai parlamentą pasiekė šis policijos signalas, atskleistas 34-asis pažeidimas.

Kilus triukšmui P. Gražulis pripažino, kad nevengia viršyti greičio, bet aiškino, jog daugeliu užfiksuotų atvejų automobilį vairavo ne jis, o jam nežinomi žmonės. Seimo narys kol kas nubaustas tik už vieną greičio viršijimo atvejį, nes nuotrauka parodė, kad tąkart vairavo būtent jis.

Iš pradžių policija ketino nubausti P. Gražulį bent už tris greičio viršijimo atvejus, nes manė, kad prie vairo tikrai sėdi politikas. Jie stacionarių greičio matuoklių sistemos padarytas nuotraukas lygino su savo duomenų bazėje esančia nuotrauka. Į pastarąją asmenų nuotraukos patenka jiems įgyjant ar keičiant asmens dokumentus.

Tačiau savo akimis išvydę atėjusį Seimo narį policininkai jau nebuvo tokie tikri, kad automobilį Kelių eismo taisyklių pažeidimo metu vairavo būtent P. Gražulis.

”Ta nuotrauka sena buvo (duomenų bazėje – BNS). Kai gyvas pasirodė, panašumų nedaug beliko”, – BNS sakė Administracinės veiklos skyrius viršininkas Dainius Šalomskas.

Policijos pastate vidurdienį apsilankiusiam Seimo nariui buvo įteiktas visų pažeidimų, padarytų ta mašina, sąrašas ir duota laiko galvoti, kas automobilį vairavo. Seimo narys galvojimui turi dešimt dienų. Jeigu politikas negalės pasakyti, policininkai jį nubaus už duomenų nepateikimą. Policija baudžia, net ir tais atvejais, kai žmogus sąžiningai negali pasakyti ir nežino, kas jo valdomu automobiliu pažeidė Kelių eismo taisykles.

Seimo kanceliarija neseniai policiją informavo, jog transporto priemonės valdytojas yra Seimo narys P. Gražulis.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius BNS yra sakęs, kad tokiu atveju P.Gražuliui kaip valdytojui atsiranda pareiga, numatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, pranešti policijai Kelių eismo taisyklių pažeidimo tyrimo tikslu, kas vairavo automobilį.

Seimo narys automobilį nuomojasi iš vienos Latvijos bendrovės, kaimyninėje šalyje perka ir degalus. P. Gražulis yra aiškinęs, kad Latvijos firma pagal sutartį gali kartą per savaitę pasiimti automobilį, be to, daugelis nuotraukų, užfiksavusių greitį viršijančią mašiną, yra neryškios. Į policiją yra iškviestas ir lietuvis, Latvijos bendrovės, iš kurios politikas nuomojasi mašiną, vadovas.

Neseniai paaiškėjo, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepripažįstančiam “tvarkiečiui” gali tekti grąžinti į biudžetą parlamentinei veiklai skirtas lėšas, kurias panaudojo automobilio nuomai.

Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininko Algimanto Salamakino teigimu, jei Seimo nario, kaip jis pats teigia, už parlamentinei veiklai skiriamas lėšas nuomojamą automobilį vairuoja kiti asmenys, jis naudojamas ne pagal paskirtį.

“Už mokesčių mokėtojų pinigus naudojamas automobilis turi būti naudojamas parlamentinei veiklai. Jo visi pareiškimai, neva jis nežino, kas jį vairuoja, kas turi raktelius, kad pati firma naudojasi automobiliu – komisijoje tokia nuomonė, kad vis dėlto gal reikės teikti Seimo valdybai sprendimą, kad jeigu naudoja automobilį ne pagal paskirtį, kad jis už visą laiką, kai naudoja ne pagal paskirtį, susimokėtų iš savo pinigų”, – po EPK komisijos posėdžio žurnalistams yra sakęs A. Salamakinas.

A. Salamakino teigimu, P. Gražulis visas parlamentinei veiklai numatytas lėšas nuo kadencijos pradžios išleidžia automobilio nuomai bei priežiūrai.

Iš viso P. Gražulis automobilio nuomai, eksploatacijai gali būti išleidęs kelias dešimtis tūkstančių litų. Detali parlamentarų išlaidų išklotinė pradėta skelbti ne nuo kadencijos pradžios.

Seimo nariui su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms šiuo metu skiriama 6,2 tūkst. litų ketvirčiui, tačiau ši suma nuo kadencijos pradžios kito.

BFL

Seimo narys Petras Gražulis nepanoro pasiaiškinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijai dėl to, kad vairuodamas automobilį galimai daugiau kaip 30 kartų viršijo greitį.

Trečiadienį į etikos sargų posėdį P. Gražulis neatvyko, nes, pasak komisijos pirmininko Algimanto Salamakino, politikas pareiškė, kad “neva nepasitiki komisija ir į jos posėdžius nevaikščios”.

Anot A. Salamakino, P. Gražulis tvirtina, kad neva jis nežino, kas vairuoja automobilį, kur važiuoja, kas dar turi raktelius.

“Komisijos nariai pareiškė, kad automobilis turi būti naudojamas pagal paskirtį, tai yra, už mokesčių mokėtojų pinigus nuomojamas automobilis turi būti skiriamas parlamentinei veiklai.

Komisija mano, jog galbūt reikėtų teikti Seimo valdybai sprendimą, kad jeigu jis naudoja automobilį ne pagal paskirtį, tai už visą laiką, kol jis nuomoja automobilį, susimokėtų iš savo pinigų. Pagal pačio P. Gražulio pareiškimus aišku, kad tuo automobiliu naudojasi bet kas, tik ne jis. Jis irgi naudojasi, bet kaip aiškina, kad tik vieną kartą iš 34 kartų važiuodamas pažeidė eismo taisykles, o 33 kartus tuo automobiliu naudojosi kažkas, bet ne jis. Bet valdybos sprendimas aiškus: jeigu mes nuomojame automobilį, tai turime juo naudotis parlamentinei veiklai”, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Salamakinas.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narė Rūta Rutkelytė mano, kad P. Gražulis, švelniai tariant, gudrauja, ir patarė jam elgtis korektiškai. Jos vertinimu, toks politiko elgesys yra netinkamas.

Komisijos pirmininkas A. Salamakinas mano, kad Seimui priėmus jau įregistruotą Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projektą toks atvejis nebūtų įmanomas, nes automobiliai priklausytų Seimo kanceliarijai. “Be abejo, tie automobiliai turės būti paženklinti, tai bus Seimo nuosavybė, kiekvienas matys, kur tas automobilis yra”, – sakė A. Salamakinas.

Gegužės 27 d. Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Valentinas Mazuronis kreipėsi į policijos generalinį komisarą Saulių Skvernelį, prašydamas pateikti oficialią informaciją, kiek kartų Seimo narys P. Gražulis, asmeniškai vairuodamas automobilį, viršijo greitį 2010-2011 metais ir kiek kartų jis už tai buvo nubaustas, primena ELTA.

Anot V. Mazuronio, kalbant apie vienokius ar kitokius Seimo narių įstatymų pažeidimus negalima vadovautis tik gandais ar prielaidomis, reikia turėti tikslius ir oficialius duomenis ir tik tuomet vertinti veiksmus.

“Spaudoje pasirodė įvairių interpretacijų. Mes norime žinoti ne prielaidas, atsitiktinius, padrikus teiginius, bet tikslius, juridiškai nustatytus faktus, kiek kartų mūsų frakcijos narys P. Gražulis pažeidė įstatymus ir kaip jis buvo nubaustas. Mes labai rimtai žiūrime į pasirodančią informaciją apie galimus Seimo narių įstatymų pažeidimus, tačiau niekad nesiremiame vien gandais, todėl prašome generalinio komisaro pateikti tikslius skaičius”, – teigė frakcijos seniūnas V. Mazuronis.

BFL

Seimo nariui Petrui Gražuliui gali tekti sumokėti keliolikos tūkstančių litų baudą arba išbandyti viešųjų darbų skonį, rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Policijos departamentas, kaip neseniai pranešė žiniasklaida, Seimo kanceliariją informavo, jog P.Gražulio nuomojamas automobilis užfiksuotas per metus net 33 kartus viršijęs leistiną greitį. Jau po kelių dienų, kai parlamentą pasiekė šis policijos signalas, buvo atskleistas 34-asis pažeidimas.

Kilus triukšmui P.Gražulis pripažino, kad nevengia viršyti greičio, bet aiškino, jog daugeliu užfiksuotų atvejų automobilį vairavo ne jis, o jam nežinomi žmonės.

Tokių paaiškinimų neįtikinta policija Seimo paprašė pateikti P.Gražulio automobilio nuomos sutartį. Kelių policijos tarnybos teigimu, parlamentaras kaip automobilio naudotojas, turės asmeniškai atsakyti už kiekvieną pažeidimą, kurio metu pripažins vairavęs automobilį.

Jei politikas tikins, kad vairavo ne jis, privalės nurodyti, kas vairavo jo naudojamą automobilį. Jei to padaryti negalės, jam teks už pažeidimą atsakyti asmeniškai. Bendra baudų suma, kurią tektų sumokėti P.Gražuliui, gali siekti keliolika tūkstančių litų, tiesa, jis galės rinktis ir alternatyvią bausmę – viešuosius darbus.

Seimo narys automobilį nuomojasi iš vienos Latvijos bendrovės, kaimyninėje šalyje perka ir degalus. Penktadienį P.Gražulis aiškino, kad Latvijos firma pagal sutartį gali kartą per savaitę pasiimti automobilį, be to, daugelis nuotraukų, užfiksavusių greitį viršijančią mašiną, yra neryškios.

Jis tvirtino, kad tai gali būti policijos kerštas dėl neramumų per gėjų eitynes, ir apkaltino pareigūnus melu.

“Policija melavo, kad nesikreipė į tą Latvijos firmą. Iš tiesų pareigūnai kreipėsi ir gavo atsakymą, kad bendrovė pati gali apmokėti visas baudas, nes tai – jos automobilis. Matyt, toks atsakymas netenkino, tai dabar sugalvota daryti kitaip. Ko gero, aš net pareikalausiu, jog jie atliktų savo vidaus tarnybinį patikrinimą – maža kas gali paimti tokį patį automobilį, užsiklijuoti numerį ir imituoti tokią nusikalstamą veiką”, – kalbėjo P.Gražulis.

"Veido" archyvas

Seimo narys Petras Gražulis per metus sugebėjo, kaip manoma, 33 kartus viršyti leistiną greitį, rašo “Lietuvos rytas”.

Pats politikas prisipažįsta kartais važiuojantis greičiau nei leistina, tačiau teigė, kad taip dažnai taisyklių nepažeidinėja.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla kreipėsi į Seimo kanceliariją ir paprašė pateikti automobilio “BMW X5″ nuomos sutartį su viena Latvijos bendrovių. Pareigūnai bando išsiaiškinti, ar, be P. Gražulio, dar kas nors turi teisę vairuoti automobilį, iš latvių bendrovės nuomojamą už parlamentinei veiklai skiriamas lėšas.

Seimo narys policininkams įrodinėja, jog dažniausiai keliuose įžūliai elgiasi ne jis, o kažkas kitas, bet nepateikia duomenų, kas dar naudojasi tuo pačiu automobiliu.

Kelių policijos tarnyboje tiriami, kaip minėta,33 nustatyti greičio viršijimo atvejai, padaryti vairuojant “BMW X5″. Be kita ko, yra užfiksuota, kad P. Gražulio nuomojamas automobilis skriejo viršydamas leistiną greitį daugiau kaip 50 kilometrų.

Daugeliu atvejų pareigūnams nekilo abejonių, kad prie prabangaus automobilio vairo sėdi P.Gražulis. Tačiau iš kai kurių nuotraukų sunku atpažinti Seimo narį.

“Automobilis yra ne mano, o įmonės, kuri jį nuomoja. Kiek žinau, ne tik man. Be to, įmonė mašiną naudoja ir savo reikmėms. Man visiškai nesvarbu, kas ir kur ja važinėja”, – tvirtino parlamentaras.

Jis tvirtino, kad kartais vis dėlto viršija leistiną greitį.

“Nesu šventasis ir nesakau, kad niekada neviršiju greičio (…) Neskaičiuoju kiek, bet tikrai viršiju greitį. Ar smarkiai? Įvairiai. Būna, važiuoji susimąstęs ir nepamatai ženklų, kurių policininkai visur prikaišiojo, kad galėtų “pasiganyti”, – kalbėjo P. Gražulis.

Teismas penktadienį nutraukė administracinių teisės pažeidimų bylas Seimo nariams Kazimierui Uokai ir Petrui Gražuliui, pažymėjęs, jog parlamentarų veiksmai per seksualinių mažumų eitynes buvo verti baudžiamųjų bylų.

Seimo narių bylose yra duomenų, kad jie galimai prieš policijos pareigūnus panaudojo fizinį smurtą bei sutrikdė viešąją tvarką, o už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė, pažymėjo Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas.

“Administracinė atsakomybė už Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Todėl pažeidimai, kurie numato baudžiamąją atsakomybę, nėra ATPK reguliavimo dalykas, todėl administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta”, – rašoma pranešime.

Teismas, priimdamas šiuos nutarimus, taip pat pažymėjo, kad jeigu už administracinį teisės pažeidimą, kurį padarė Seimo nariai, ATPK numato areštą, turi būti gautas Seimo sutikimas suvaržyti Seimo nario laisvę. Toks sutikimas gautas nebuvo. Ikiteisminio tyrimo nepradėjimas, pasak teismo, nepaneigia pažeidimų, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Šis teismo priimtas nutarimas per 10 dienų gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Generalinis prokuroras Darius Valys dar vasarą kreipėsi į Seimą prašydamas duoti sutikimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn parlamentarus P.Gražulį ir Kazimierą Uoką, dėl jų veiksmų per gėjų eitynes gegužės mėnesį Vilniuje.

Generalinio prokuroro prašymą apsvarsčiusi komisija nusprendė D.Valio prašymo netenkinti, o Seimas balsavimu pritarė tokiam sprendimui.

Seimas neleido patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narių “tvarkiečio” Petro Gražulio ir konservatoriaus Kazimiero Uokos dėl viešosios tvarkos pažeidimų per seksualinių mažumų eitynes.

Parlamentas antradienį priėmė rezoliucijas, kuriomis pareiškė nesutinkantis leisti baudžiamojon atsakomybėn traukti parlamentarų. Juos policija kaltino nepaklusus pareigūnų reikalavimams per renginį, kuriame protesuotojų buvo susirinkę kelis kartus daugiau nei pirmųjų Lietuvoje eitynių dalyvių.

Parlamentaras Petras Gražulis tvirtino dėl pasipriešinimo policijai per seksualinių mažumų eitynes nesigailintis, nes gynęs Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

“Žmogus, pasirinkęs gyvenimo būdą, atsako prieš save ir prieš Dievą, bet negalimo šito gyvenimo būdo, kuris griauna valstybės pamatus, propaguoti. Aš manau, ne esmė, kokiomis priemonėmis gynėme Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, mes gynėme, kaip mūsų sąžinė sakė, ir aš asmeniškai nesigailiu”, – sakė P.Gražulis.

Savo elgesio sakė nesigailintis ir K.Uoka. “Savo elgesį mes pakartotume ir dabar, nes rėmėmės moralinėmis vertybėmis”, – sakė K.Uoka.

Konservatorius Kęstutis Masiulis sakė nepritaręs Vilniaus miesto savivaldybės sprendimui išduoti leidimą seksualinių mažumų eitynėms, tačiau dar labiau nepritariantis parlamentarų elgesiui, kuris, anot konservatoriaus, kaip tik davė priešingą efektą.

“Pritariu vertybėms, kurias jūs ginat, bet nepritariu veiksmams. Nepritariu netgi tam, kad savivaldybė išdavė leidimą, bet jei leidimas buvo išduotas, netinkamoms vertybėms reikėjo atsakyti tylos ir abejingumo siena. Bet ar rėksniams reikia pasireklamuoti, ar užvirė emocijos, buvo padarytas priešingas efektas”, – sakė K.Masiulis.

Pasak konservatoriaus, jei parlamentarai nebūtų sukėlę skandalo per eitynes, jos jau būtų pamirštos, tuo tarpu jų dėka jau kelis mėnesius jų atgarsiai eskaluojami viešoje erdvėje.

“Ar tikrai reikia šitokiais būdais plėsti tas idėjas? Aš nematau didesnių sąjungininkų toms vertybėms, kaip šiuos Seimo narius”, – sakė K.Masiulis.

Generalinis prokuroras Darius Valys dar vasarą kreipėsi į Seimą prašydamas duoti sutikimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn parlamentarus P.Gražulį ir Kazimierą Uoką, dėl jų veiksmų per gėjų eitynes gegužės mėnesį Vilniuje.

Generalinio prokuroro prašymą apsvarsčiusi komisija nusprendė D.Valio prašymo netenkinti. Už rekomendaciją leisti minėtus Seimo narius patraukti baudžiamojon atsakomybėn balsavo 5 laikinosios komisijos nariai, prieš buvo 6 parlamentarai.

P.Gražuliui ir K.Uokai šių metų gegužę buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai už tai, kad jie pasipriešino policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, perėjo policijos užtvarą, pažymėtą specialiąja juosta su užrašu “Stop policija”, ribojančią įvykio vietos perimetrą, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nepereiti šios užtvaros bei nutraukti neteisėtus veiksmus.

Už du iš trijų numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą be piniginės baudos taip pat numatytas ir administracinis areštas nuo 15 iki 30 parų.

Kadangi už minėtas veikas numatytas ir administracinis areštas, norėdamas nagrinėti Seimo narių bylą teismas turi gauti Seimo leidimą suvaržyti jų laisvę.

Pagal Seimo statutą, gavus generalinio prokuroro prašymą panaikinti Seimo narių teisinį imunitetą, parlamente sudaroma komisija, kuri teikia parlamentui rezoliucijos projektą, kuriuo siūlo Seimui patenkinti ar ne prokuratūros prašymą. Jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, ji gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė, t.y. ne mažiau kaip 71, visų Seimo narių.

Neramumus per seksualinių mažumų eitynes kėlę Seimo nariai Petras Gražulis ir Kazimieras Uoka patraukti administracinėn atsakomybėn dėl pareigūnų reikalavimų nevykdymo.

Trečiadienį parlamentarams Vilniaus policijos 1-ajame komisariate buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai.

“Surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, su kuriuo mes, be abejonės, nesutinkame, ir paskyrė datą, kada bus teisme svarstoma. (…) Esame kaltinami tuo, kad neįvykdėme teisėtų policijos reikalavimų, bet manome, kad pati policija laiku nebaigė numatyto renginio”, – po apsilankymo policijoje žurnalistams sakė “tvarkietis” P.Gražulis.

Teismas jo ir kolegos konservatoriaus K.Uokos bylą svarstys birželio 8 dieną.

“Mus kaltina trimis dalimis. Priklausys nuo teismo, ar sumuos tas dalis, ar nesumuos. Daugiausia grėstų maždaug 2000 litų baudos ir kažkur 15 parų (arešto – BNS). Ir taip, ir taip gali būti, priklausomai nuo teismo”, – sakė K.Uoka.

Per praėjusį šeštadienį Vilniuje vykusias pirmąsias gėjų eitynes šie du Seimo nariai susigrūmė su teritoriją saugojusiais pareigūnais ir ragino eiti į užtvertą teritoriją, kai baigsis seksualinių mažumų eitynių renginiui skirtas laikas.

Renginio metu tvarką iš viso prižiūrėjo iki 500 policijos pareigūnų. Eitynėse “Už lygybę” dalyvavo apie 350 žmonių, kuriuos pasitiko apie 1000 priešiškai nusiteikusių protestuotojų.

Vilniaus policija pranešė, kad dėl parlamentarų “tvarkiečio” Petro Gražulio bei konservatoriaus Kazimiero Uokos veiksmų per seksualinių mažumų eitynes praėjusį šeštadienį pradėtos administracinių teisės pažeidimų bylos.

Jie kaltinami nevykdę pareigūnų nurodymų ar juos įžeidę, kirtę policijos specialiąją juostą ar kitą užtvarą su užrašu “Stop policija”.

Pirmasis pažeidimas užtraukia baudą nuo 300 iki 500 litų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų. Policijos specialiosios juostos ar kitos užtvaros su užrašu “Stop policija”, ribojančios įvykio vietos perimetrą, perėjimas, pervažiavimas, nuplėšimas ar nugriovimas – 100-300 litų baudą.

Tuo pačiu metu pradėta administracinių teisės pažeidimų bylos teisena dėl P.Gražulio apipylimo vandeniu fakto.

“Nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, – užtraukia baudą nuo 100 iki 300 litų arba administracinį areštą iki 30 parų”, – teigiama policijos pranešime.

Vykstant tyrimui, analizuojama turima vaizdo medžiaga ir renkami kiti būtini įrodymai. Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate baigus tyrimą, administracinių teisės pažeidimų bylos bus perduotos teismui.

Per šeštadienį Vilniuje vykusias pirmąsias gėjų eitynes šie du Seimo nariai susigrūmė su teritoriją saugojusiais pareigūnais.

Per gėjų eitynes dėl įvairių pažeidimų iš viso buvo sulaikyta 18 asmenų. Trys iš jų buvo uždaryti parai į areštinę, prieš šešis pradėtas baudžiamasis persekiojimas.

Renginio metu tvarką iš viso prižiūrėjo iki 500 policijos pareigūnų. Eitynėse “Už lygybę” dalyvavo apie 350 žmonių, kuriuos pasitiko apie 1000 priešiškai nusiteikusių protestuotojų.

Mažumų eitynės buvo leistos paskutinę minutę – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui penktadienį panaikinus žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo sostinės savivaldybės išduotas leidimas renginiui buvo sustabdytas. Į teismą prašydamas sustabdyti eitynes kreipėsi laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas, argumentuodamas galimais neramumais.