Ikiteisminį tyrimą dėl galimo nacių Vokietijos nusikaltimų neigimo ar menkinimo savaitraštyje “Veidas” paskelbtame straipsnyje prokurorai tikisi baigti iki sausio mėnesio pabaigos.

Straipsnio autoriui Petrui Stankerui įtarimai kol kas nepareikšti, jis turi specialaus liudytojo statusą.

“Aš tikiuosi, kad šį mėnesį bus galima priimti sprendimus”, – BNS pirmadienį sakė Vilniaus miesto apygardos prokuratūros prokuroras Valdemaras Baranauskas.

Pasak prokuroro, artimiausiu metu tikimasi sulaukti istorikų išvados, kurį turi reikšmės tyrimo eigai.

“Laukiame išvadų, tada priklausomai nuo išvadų bus atliekami dar kažkokie veiksmai, papildomos apklausos (…) Taip pat dar turi būti Žurnalistų etikos inspektorės išvada dėl leidinio “Veidas”, – tvirtino V.Baranauskas.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal straipsnį, numatantį atsakomybę už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą. Kaltu paskelbtam asmeniui gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Įtarimai kol kas niekam nėra pareikšti, tačiau straipsnio autorius P.Stankeras, anot prokuroro, byloje yra įvardijamas kaip specialusis liudytojas.

Gruodžio viduryje teisėsaugininkas sakė, kad apklausti buvo P.Stankeras, savaitraščio “Veidas” vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Apklausti ketinta į teisėsaugą besikreipusio Lietuvos žmogaus teisių centro atstovę Birutę Sabatauskaitę.

Kokie dar asmenys buvo apklausti, V.Baranauskas pirmadienį neatskleidė.

Lapkričio pabaigoje septynių Europos šalių ambasadoriai laiške vidaus reikalų ministrui išsakė pasipiktinimą dėl rašinio, kuriame ministerijoje vidutinio rango pareigas užėmęs istorikas rašė: “Svarbu ir tai, kad Niurnbergo procese teisinį pagrindą įgavo legenda apie 6 mln. neva nužudytų žydų, nors iš tiesų teismas neturėjo ne vieno A. Hitlerio pasirašyto dokumento apie žydų naikinimą (šio dokumento, jeigu jis egzistavo, iki šių dienų niekas nerado, nors pažadėta net milijono dolerių premija)”.

Britanijos, Estijos, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos, Suomijos ir Švedijos ambasadoriai laiške, kurio kopiją gavo BNS, pareiškė, kad šis teiginys prilygsta holokausto neigimui, todėl nusipelno pasmerkimo. Vėliau straipsnį atskirame atvirame laiške pasmerkė ir Lenkijos ambasadorius.

Kilus pasipiktinimui, P.Stankeras paprašė atleisti jį iš darbo ministerijoje, o ministras atsiribojo nuo jo pavaldinio išsakytų minčių.

Savaitraščio “Veidas” vyriausiasis redaktorius G.Sarafinas teigia, kad P.Stankeras niekada neneigė holokausto, o nesusipratimas įvyko dėl vieno sakinio, kuris buvo klaidingai suprastas.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo nacių Vokietijos nusikaltimų neigimo ar menkinimo savaitraštyje “Veidas” paskelbtame straipsnyje atliekantys prokurorai sako laukiantys istorikų išvados, nuo kurios pateikimo gali priklausyti tyrimo trukmė.

“Paskyrėme užduotį istorikams ir lauksime jų išvados, kuria kažkiek remsimės. Galbūt dar kažkas bus apklausiamas, bet iš esmės tyrimas priklausys nuo to, kada jie pateiks išvadą”, – BNS trečiadienį sakė Vilniaus miesto apygardos prokuratūros prokuroras Valdemaras Baranauskas.

“Specialistų išvada nebus viską lemianti, bet įneš aiškumo, nes tai yra istoriniai dalykai ir tam reikalingos specialios žinios”, – pridūrė prokuroras.

Tyrimas buvo pradėtas pagal straipsnį, numatantį atsakomybę už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą. Kaltu paskelbtam asmeniui gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Anot V.Baranausko, įtarimai kol kas niekam nepareikšti. Teisėsaugininkai apklausė straipsnio autorių Petrą Stankerą, savaitraščio “Veidas” vyriausiąjį redaktorių Gintarą Sarafiną.

Trečiadienį bus apklausiama ir į teisėsaugą besikreipusio Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė Birutė Sabatauskaitė.

Lapkričio pabaigoje septynių Europos šalių ambasadoriai laiške vidaus reikalų ministrui išsakė pasipiktinimą dėl rašinio, kuriame ministerijoje vidutinio rango pareigas užėmęs istorikas rašė: “Svarbu ir tai, kad Niurnbergo procese teisinį pagrindą įgavo legenda apie 6 mln. neva nužudytų žydų, nors iš tiesų teismas neturėjo ne vieno A. Hitlerio pasirašyto dokumento apie žydų naikinimą (šio dokumento, jeigu jis egzistavo, iki šių dienų niekas nerado, nors pažadėta net milijono dolerių premija)”.

Britanijos, Estijos, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos, Suomijos ir Švedijos ambasadoriai laiške, kurio kopiją gavo BNS, pareiškė, kad šis teiginys prilygsta holokausto neigimui, todėl nusipelno pasmerkimo. Vėliau straipsnį atskirame atvirame laiške pasmerkė ir Lenkijos ambasadorius.

Kilus pasipiktinimui, P.Stankeras paprašė atleisti jį iš darbo ministerijoje, o ministras atsiribojo nuo jo pavaldinio išsakytų minčių.

Savaitraščio “Veidas” vyriausiasis redaktorius G.Sarafinas teigia, kad P.Stankeras niekada neneigė holokausto, o nesusipratimas įvyko dėl vieno sakinio, kuris buvo klaidingai suprastas.

Rusijai aštriai sukritikavus Lietuvos spaudoje paskelbtą rašinį apie holokaustą, Lietuva penktadienį paragino Maskvą “su tokiu pat uolumu reaguoti ir į Lietuvos okupacijos neigimą” bei stalinizmo nusikaltimų menkinimą, praneša naujienų agentūra BNS.

“Jei Rusija turi teisę baksnoti pirštu į piliečio Petro Stankero išsakytas mintis, ji privalo suvokti ir savo pareigą su tokiu pat uolumu reaguoti į Lietuvos okupacijos neigimą bei savo viešojoje erdvėje pasirodančias kito totalitarinio režimo – stalinizmo – nusikaltimų padarytos žalos, jo aukų neigimo bei menkinimo apraiškas”, – BNS penktadienį pareiškė Lietuvos diplomatas, nenorėjęs įvardyti savo pavardės.

Rusijos ambasada Lietuvoje ketvirtadienį pareiškė, kad savaitraštyje “Veidas” paskelbta publikacija apie holokaustą yra vienas iš nacizmo teisinimo ir istorijos perrašymo Lietuvoje pavyzdžių.

Ambasada išsakė susirūpinimą “Lietuvoje stiprėjančiais mėginimais savaip interpretuoti Antrojo pasaulinio karo istoriją ir toli gražu nevienareikšmiškai įstatymų leidybos lygmenyje reguliuoti istorinių diskusijų eigą”.

Kiek anksčiau prieš tai ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pasveikino Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadorių protestą dėl straipsnio, po kurio publikacijos autorius istorikas buvo priverstas palikti darbą Vidaus reikalų ministerijoje.

“Mes patenkinti, kad mūsų partneriai pagaliau sureagavo į Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse pasirodančias sistemingas publikacijas ir pareiškimus, teisinančius nacių nusikaltėlius”, – “Interfax” pranešime cituojamas Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Prieš savaitę septynių Europos šalių ambasadoriai laiške vidaus reikalų ministrui išsakė pasipiktinimą dėl rašinio, kuriame ministerijoje vidutinio rango pareigas užėmęs istorikas rašė: “Svarbu ir tai, kad Niurnbergo procese teisinį pagrindą įgavo legenda apie 6 mln. neva nužudytų žydų, nors iš tiesų teismas neturėjo ne vieno A. Hitlerio pasirašyto dokumento apie žydų naikinimą (šio dokumento, jeigu jis egzistavo, iki šių dienų niekas nerado, nors pažadėta net milijono dolerių premija)”.

Britanijos, Estijos, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos, Suomijos ir Švedijos ambasadoriai laiške, kurio kopiją gavo BNS, pareiškė, kad šis teiginys prilygsta holokausto neigimui, todėl nusipelno pasmerkimo. Vėliau straipsnį atskirame atvirame laiške pasmerkė ir Lenkijos ambasadorius.

Generalinė prokuratūra pirmadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo holokausto menkinimo straipsnyje.

Kilus pasipiktinimui, P.Stankeras paprašė atleisti jį iš darbo ministerijoje, o ministras atsiribojo nuo jo pavaldinio išsakytų minčių.

Savaitraščio “Veidas” vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas teigia, kad P.Stankeras niekada neneigė holokausto, o nesusipratimas įvyko dėl vieno sakinio, kuris buvo klaidingai suprastas.