Praėjusį savaitgalį sostinėje sudegė devyni buitinių atliekų konteineriai. Iš viso per keturis šių metų mėnesius Vilniuje liepsnojo 52 konteineriai.
Padegti plastmasiniai konteineriai visiškai suniokojami, juos tenka keisti naujais, o žala lieka neatlyginta, nes padegėjai neišaiškinami. Konteinerių savininkė komunalinių paslaugų ir ekologijos verslo bendrovė „Ecoservice“ dėl sudegusių konteinerių teigia patirianti nemenkų nuostolių. Vien per šį savaitgalį sudegusių konteinerių vertė beveik 5 000 litų.
„Dažniausiai nuniokojami buitinių atliekų konteineriai. Jiems sudegus lieka tik plastmasės gabalas. Net ir užgesintų apdegusių konteinerių toliau naudoti neįmanoma dėl ugnies išdegintų skylių konteinerių sienose. Pataisyti tokių konteinerių taip pat neišeina, – sakė komunalinių paslaugų ir ekologijos verslo bendrovės „Ecocervice“ komercijos direktorė Daiva Skrupskelienė.
Padegėjų paieškos
Ugniagesiai sako, kad nustatyti, kodėl konteineryje kilo gaisras labai sudėtinga. Dažniausiai ugniagesiai gauna pranešimą, kad konteineris jau dega. Sudėtinga rasti ir kaltus dėl tokių gaisrų.
„Pastebime tendenciją, kad degančių konteinerių padaugėja būtent pavasarį, nes tuo metu žmonės švarindamiesi išmeta daug didelių nereikalingų daiktų, dažnai jie būna paliekami šalia konteinerių, o ir patys konteineriai būna perkrauti. Seni baldai, tekstilė, kitos degios atliekos, šiukšlės lengvai užsiliepsnoja net nuo netyčia išmestos neužgesintos nuorūkos. Žinoma, tokie konteineriai yra ir lengvas grobis tyčiniams padegėjams ar chuliganams, vandalams“, – sako Edita Zdanevičienė, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Prevencinės veiklos poskyrio viršininkė. – „Tokių gaisrų priežastis ar padegėjus labai sunku išsiaiškinti. Bene vienintelė galimybė – jei teritorija, kurioje yra konteineriai, būtų stebima vaizdo kameromis ar atsirastų įvykio liudininkų“.
Konteineriai pelenams
Kituose miestuose kur dirba „Ecoservice“ konteineriai taip pat liepsnoja. Mažiausiai gaisrų – vos vienas - šiemet buvo Širvintose, Kazlų Rūdoje bei Vilkaviškyje per keturis mėnesius liepsnojo 6 konteineriai, Šilutėje – keturi. Tačiau pernai šiame mieste sudegė 19 konteinerių. Tai gerokai mažiau nei 2009 metais.
2009 metais konteineriai Šilutėje degė net 58 kartus. Tuomet Šilutės ugniagesiai sakė, kad tiek gaisrų tokiam, palyginti mažam, miestui, per metus yra labai daug. Pasak ugniagesių, tokie atvejai ypač sudėtingi, nes sunku nustatyti ir nubausti kaltininką.
Konteineriai taip dažnai liepsnojo dėl to, kad gyventojai į buitinių atliekų konteinerius kartu su šiukšlėmis pildavo karštus pelenus. Pernai nuo padegto konteinerio ugnis persimetė ant greta buvusių statinių ir sunaikino juose buvusį turtą. Bendrovė „Ecoservice” pasiūlė išeitį pastatydama Šilutėje specialius konteinerius pelenams.
Šilutės ugniagesių viršininkas Kęstutis Šarka tikina, kad konteineriai pelenams jau pasiteisino. „Pastarųjų mėnesių statistika rodo, kad pastačius specialius konteinerius, tokių gaisrų ėmė mažėti,“ – teigė Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Kęstutis Šarka. Vienintelė problema, anot ugniagesių, žmonių atsakomybės trūkumas ir pasekmių neįvertinimas. Šilutės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba eina pas gyventojus, šildančius būstą krosnimis, ragina būti sąmoningais ir naudotis konteineriais pelenams. Ugniagesiai pernai net kreipėsi į vietos bažnyčią, kad dvasininkai per mišias perspėtų žmones apie pavojų, kuris kyla jiems neatsakingai elgiantis su pelenais.
Atsakingesni šiuo atveju yra individualių namų gyventojai. Jie patys kreipiasi į “Ecoservice” dėl konteinerių pelenams pastatymo, rūpinasi, kad jie būtų naudojami pagal paskirtį. Gaisro atveju nuostolius tenka padengti patiems gyventojams, o tiems, kurie naudojasi ne vienam namų ūkiui skirtu konteineriu, atsakomybės pavyksta išvengti.
„Ecoservice“ ragina gyventojus nelikti abejingais ir, pastebėjus gaisrą ar įtartinus asmenis, galinčius sukelti gaisrą, kreiptis į policiją ir priešgaisrines tarnybas.
Loading ...