Lapkričio mėnesį dauguma Lietuvos gyventojų buvo tos nuomonės, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu blogėja. Taip teigė aštuoni iš dešimties – 81 proc. – viešosios nuomonės apklausos dalyvių. Tik 18 proc. apklaustųjų įžvelgė valstybės judėjimą gerąja linkme.

1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos “Baltijos tyrimai” naujienų agentūros ELTA užsakymu lapkričio 18-25 dienomis atliktos apklausos duomenimis, per mėnesį 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, manančių, kad reikalai Lietuvoje blogėja.

Palyginti su situacija prieš metus, teigiamai vertinančių valstybės sugebėjimą tvarkytis savo viduje padaugėjo 4 procentiniais punktais. 2010-ųjų lapkritį tik 14 proc. apklaustųjų padėtį šalyje vertino kaip gerėjančią.

Didesni optimistai, anot šių metų lapkričio apklausos rezultatų, yra vyrai, jaunimas iki 30 metų, miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, dešiniųjų pažiūrų rinkėjai bei tie, kurių šeimos mėnesio pajamos yra didžiausios – per 2500 litų. Santykinai daugiausia matančių teigiamus pokyčius Lietuvoje yra tarp besimokančio jaunimo. Trečdalis jų – 33 proc. – mano, kad reikalai krypsta į gerąją pusę.

Dabartine padėtimi šalyje labiausiai nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, bedarbiai, pensininkai, namų šeimininkės bei darbininkai, gyventojai su mažiausiomis šeimos mėnesio pajamomis – iki 1500 litų.

Taip pat didesnė respondentų dalis – septyni iš dešimties, 69 proc. – lapkričio mėnesį buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija.

Kiek daugiau nei penktadalis – 22 proc. – teigė esą patenkinti demokratijos veikimu.

Kas dešimtas respondentas – 9 proc. – neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Per mėnesį nuo spalio apklausos šie vertinimai nepakito. O prieš metus patenkintų demokratijos veikimu buvo 3 procentiniais punktais mažiau.

Demokratijos veikimu Lietuvoje daugiau patenkintas jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, dešiniųjų pažiūrų rinkėjai, respondentai su didžiausiomis šeimos mėnesio pajamos – per 2500 litų.

Daugiau už kitus demokratijos padėtimi nepatenkinti vyresni nei 30 metų žmonės, kairiųjų pažiūrų rinkėjai bei tie, kurių šeimos mėnesio pajamos yra mažiausios – iki 1500 litų.

Labiausiai demokratijos veikimu Lietuvoje nepatenkinti Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos, partijos Tvarka ir teisingumas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, Socialdemokratų ir Darbo partijų rėmėjai.

Geriau už kitus demokratiją šalyje vertina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei Liberalų sąjūdžio rinkėjai.