Japonijos šiaurės rytų pakrantėje prie avarijos ištiktos atominės jėgainės jūros vandenyje aptiktas iki šiol didžiausias radioaktyvaus jodo kiekis, 3 335 kartus viršijantis normą, o šis faktas rodo, kad į vandenyną patenka vis daugiau pavojingų teršalų, trečiadienį pranešė pareigūnai.

Vandenyne už maždaug 300 metrų nuo Fukušimos 1-osios atominės jėgainės nustatyta radioaktyvaus jodo izotopo I-131 koncentracija nekelia didelio pavojaus žmonių sveikatai, tačiau ši tarša didina “nerimą”, sakė Japonijos branduolinės ir pramonės saugo agentūros pareigūnas Hidehiko Nishiyama (Hidehikas Nišijama). Jis pridūrė, kad tame regione nežvejojama.

Iš Fukušimos jėgainės radioaktyvūs teršalai sklinda nuo kovo 11 dienos, kai Japonijos šiaurės rytų pakrantėms smogė stiprus žemės drebėjimas ir cunamis, nutraukęs elektros tiekimą šiam branduoliniam kompleksui ir sugadinęs atsargines reaktorių aušinimo sistemas.

Iš teritorijos 20 kilometrų aplink jėgainę buvo evakuoti visi gyventojai, o gyvenantiems iki 30 kilometrų nuo elektrinės patarta išvykti.

Radioaktyvių medžiagų buvo rasta šiame regione išaugintose daržovėse, piene ir geriamajame vandenyje. Tokijuje, kuris yra už maždaug 220 kilometrų į pietus nuo jėgainės, praeitą savaitę vandentiekio vandenyje nustatyta kūdikiams pavojinga vėžį sukeliančio I-131 koncentracija.

Antradienį paimtų mėginių tyrimo rezultatai dar kartą pabrėžė būtinybę kuo skubiau stabilizuoti pažeistą Fukušimos jėgainę. Šioms pastangoms iškilo daug kliūčių: avarijos likvidatoriai susidūrė su gaisrais, sprogimais ir intensyvia spinduliuote, tačiau toliau karštligiškai stengiamasi išvengti visiško reaktorių šerdžių išsilydymo.

Antradienį Japonijos vyriausybė pripažino, kad veikiantys saugos mechanizmai nebuvo pakankami, kad apsaugotų atominį kompleksą nuo 9 balų žemės drebėjimo ir cunamio.

“Mūsų parengtis nebuvo pakankama, – ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas) antradienį sakė žurnalistams. – Kai baigsis dabartinė krizė, privalome kruopščiai ir išsamiai išnagrinėti šį incidentą.”

Kovo mėnesį savivaldybėms perimus kai kurias policijos funkcijas, turėtų didėti valdininkų savivaldybėse gretos, rašo “Lietuvos žinios”.

Gruodį Seimui pakeitus ir papildžius kai kuriuos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) straipsnius, nuo kovo 1-osios savivaldybės privalės užtikrinti viešąją tvarką. Jos taip pat įgaus teisę bausti nesusimokėjusiuosius už automobilių stovėjimą gatvėse ar vandens skaitiklius savo butuose pažeidusius gyventojus.

Dėl to, pasak dienraščio, savivaldybėms teks steigti naujus etatus ir priimti daug naujų darbuotojų.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje naujas funkcijas turės vykdyti Miesto ūkio departamento Viešosios tvarkos poskyris. Jame šiuo metu yra tik keturi darbuotojai. Tačiau netrukus valdininkai turės gerokai daugiau kolegų. Planuojama, kad papildomai reikėtų įsteigti šešiolika etatų.

Vilniuje šis klausimas apsvarstytas dar praėjusių metų pabaigoje. Tuomet sostinės savivaldybės taryba nusprendė, kad viešajai tvarkai užtikrinti reikės 40 A lygio valstybės tarnautojų.

Šiuo metu baigiamas derinti pareigybių aprašas ir netrukus bus skelbiami konkursai naujai įsteigtiems etatams užimti.

“A lygis šiems valstybės tarnautojams reikalingas, nes jie turės teisę rašyti ATPK pažeidimo protokolus ir skirti baudas. Manome, kad tiek naujų tarnautojų tikrai nėra daug. Jie ne tik sėdės kabinetuose, bet ir patruliuos gatvėse. Šiuo metu sostinės savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriuje dirba tik 20 žmonių, jie jau dabar darbo turi per akis”, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktorius Rimantas Ramanauskas.

Sostinėje naujieji viešosios tvarkos sergėtojai taip pat kontroliuos prekybą viešojoje erdvėje, prižiūrės, kaip laikomasi prekybos taisyklių turgavietėse.

2010 m. Lietuvos rinkoje „Renault“ pardavė 952 naujus „Renault“ ir „Dacia“ automobilius – 4,5 proc. daugiau nei 2009 m., kai buvo nupirkta 911 automobilių. Sėkmingiausias buvo praėjusių metų spalio mėnesis, kada buvo parduotas rekordinis naujų „Renault“ ir „Dacia“ automobilių skaičius – 146 vienetai.

Per praėjusius metus buvo nupirkti 769 „Renault“ automobiliai: 685 keleiviniai ir 84 lengvieji komerciniai. Populiariausiu „Renault“ modeliu Lietuvoje, kaip ir 2009 m., tapo naujasis „Megane“: buvo parduoti 358 jo vienetai, tai sudarė 46,55 proc. visų „Renault“ prekės ženklo pardavimų. Antroje vietoje liko naujasis „Scenic“, parduoti 205 šio modelio automobiliai. Lengvųjų komercinių automobilių klasėje populiariausias buvo naujasis „Master“ (62 parduoti vienetai).

Žymiai ūgtelėjo „Dacia“ automobilių pardavimai: 2009 m. buvo nupirkti 78 šio prekės ženklo keleiviniai automobiliai, o praėjusiais metais – net 172. Buvo parduota ir 11 „Dacia“ lengvųjų komercinių automobilių „Logan Van“, todėl iš viso per 2010 m. nupirktų „Dacia“ automobilių skaičius pasiekė 183 vienetus. Populiariausiu „Dacia“ modeliu tapo „Logan“ – parduotas 81 toks automobilis.

2010 m. rugsėjį buvo pradėti naujausio „Dacia“ modelio „Duster“ – visureigio, pasižyminčio itin palankiu kainos ir kokybės santykiu – pardavimai. Iki metų galo buvo nupirkti 24 modelio vienetai.

Praėjusių metų pabaigoje buvo pradėtos pardavinėti naujosios „Renault Laguna“ bei „Latitude“, pilno asortimento pirkėjai Lietuvoje sulauks sausio pabaigoje ar vasario pradžioje.