.
Pastaruoju metu brangsta tiek statybinės medžiagos, tiek darbo jėga, todėl paslaugas brangina ir daugelis statybos įmonių. “1550 Lt už kv. m – jau nereali kaina, juk rinkos pokyčiai – akivaizdūs”, – teigia “Jumstos” direktorius Žilvinas Bogušas.
Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. gegužę, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, statybų sąnaudų kaina padidėjo 4,2 proc. Tuo tarpu pardavėjai ir statybininkai teigia, kad kai kurios statybinės medžiagos per metus brango vidutiniškai 10–25 proc. ar net daugiau. Ypač – mediena ir metalas. 5–10 proc. pabrango ir, tarkime, blokeliai bei plytos, dažai, įvairios apdailos ir santechnikos prekės. “Metalas brango iki 30 proc., – teigia statybininkų brigadai vadovaujantis Ramūnas Vaitkevičius. – Jei statybų paklausa ir toliau didės, kainų kilimas nesiliaus. Turiu informacijos, kad jau pabrangusios apšiltinimo medžiagos netrukus vėl brangs iki 20 proc.”

Šiuo metu Internetu naudojasi beveik du trečdaliai (64 – 67 proc.) Lietuvos gyventojų. Tų, kurie naudojasi internetu buvo klausiama ar pasikeitė, ar nepasikeitė jų pirkimo internetu/interneto parduotuvėse įpročiai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais. Paaiškėjo, kad daugiau nei du trečdaliai (69 proc.) interneto vartotojų apskritai neperka internetu/interneto parduotuvėse. 29 proc. interneto vartotojų teigė, kad jie perka internetu/interneto parduotuvėse. 42 proc. iš jų šiuo metu teigia Internetu perkantys daugiau nei pernai metais tuo pačiu laikotarpiu. 24 proc. perka tiek pat, 17 proc. šiais metais internetu perka mažiau, 17 proc. teigia, tik šiais metais pradėjo pirkti internetu, todėl negali palyginti.

„Mūsų atlikta apklausa parodė gan spartų pirkimo internetu/internetinėse parduotuvėse augimą. Pernai metais 17 proc. Lietuvos interneto vartotojų teigė apsipirkinėjantys internetu, o šiais metais internete apsiperka 29 proc. mūsų šalies interneto vartotojų. Interneto vartotojų apsipirkimo įpročių kitimą rodo ir internetinių parduotuvių apyvartų augimas. Būtų įdomu patyrinėti kokios priežastys įtakoja šį augimą. Gali būti keletas faktorių: pirkti internetu pigiau, patogiau, greičiau, taip pat sparčiai vystosi interneto parduotuvių rinka – vartotojai turi daugiau galimybių pirkti internetu“ – duomenis komentuoja RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

Tyrimas parodė, kad dažniausiai internetu perka 25-34 metų amžiaus gyventojai, žmonės su aukštesnėmis pajamomis (daugiau nei 1100 Lt vienam šeimos nariui), aukštuoju išsimokslinimu bei didmiesčių gyventojai.

daduŽledai

Atšilus orui, sukruto ledų gamintojai – šių saldumynų dabar jie pagamina dvigubai daugiau nei prieš mėnesį.

Nors pabrangusi žaliava, anot bendrovių, privertė branginti produkciją, kai kurie gamintojai šį sezoną tikisi didesnio ledų pirkimo, pranešė LRT laida “Šiandien”.

Skaičiuojama, kad vienas pirkėjas per metus vidutiniškai suvalgo apie 6-7 litrus ledų.

Ledais prekiaujančios bendrovės atstovė neslepia, kad žiemą ledai perkami vangiai, tačiau vos atšilus – prekyba suaktyvėja.

“Pasijautė skirtumas. Prasidėjo gamyba didesnė palyginus su žiemos mėnesiais. Šiuos pavasario du mėnesius gamyba padidėjo 11 procentų”, – teigia bendrovės “Valentino ledai” technologė Viktorija Žilevičienė.

Dvigubai išaugusia gamyba, nors kiek ir vėlesne nei pernai, džiaugiasi ir stambūs ledų gamintojai. “Ingman ledų” atstovų teigimu, paklausai staigiai ūgtelėjus, pradėta dirbti trimis pamainomis. Džiūgauja ir “Klaipėdos pienas”, jau žiemą gamybą padidinęs dešimtadaliu.

“Mes išvengėm to sezoniškumo kadangi į rinką įvedėm naują produktą – varškės desertus. Tai mums, kaip ledininkams labai pagelbėjo, nes tas produktas yra labai sėkmingai gaminamas žiemos metu ir mums tai buvo naudinga, nereikėjo atleisti žmonių ir išsaugojom savo pajėgumus”, – teigė bendrovės “Klaipėdos pienas” inžinierė-technologė Virginija Vaitkuvienė.

Gamintojai atviri: dėl pabrangusios žaliavos, kovą teko kelti ir ledų kainas nuo 8 iki 15 proc. Tačiau, nepaisant to, šį sezoną bendrovės ledų parduoti planuoja 10 -15 proc. daugiau nei praėjusį. Nors pabrėžia – ledų pirkimas priklauso nuo orų.

“Lietuviai vidutiniškai suvartoja 20 milijonų litrų ledų, tai ir lietuviški, ir importuojami ledai. Augti yra kur. Jeigu saulutė švies, kaip švietė praėjusiais metais, tai augti yra kur”, – tvirtino “Ingman ledai” rinkodaros vadovė Vida Šukienė.

Ledų gamintojai sako, kad lietuviai yra konservatyvūs, skonis nesikeičia ir mėgstamiausias išlieka vanilinis plombyras.

Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2010 metų spalio-gruodžio mėnesiais, nedaug kilo butų daugiabučiuose namuose kainos ir pigo individualūs gyvenamieji namai, preliminarius duomenis paskelbė Registrų centras.

Registrų centro rengiamo Lietuvos būsto kainos indekso duomenimis, Vilniuje parduoto būsto vidutinė kaina per ketvirtį padidėjo 1,1 proc., o likusioje šalies dalyje – 5,8 procento.

Vilniaus mieste, kuriam tradiciškai tenka daugiau nei pusė visų šalyje sudaromų butų perleidimo sandorių, parduodamų senesnės statybos butų kaina pirmąjį ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2009-ųjų ketvirčiu, padidėjo 2 proc. iki 3716 litų už kvadratinį metrą, naujos statybos – sumažėjo 4,7 proc. iki 3807 litų už kvadratinį metrą.

Likusioje šalies dalyje, neapimančioje Vilniaus miesto, pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinė perleistų senesnės statybos butų kaina sumažėjo 3,6 proc. iki 1625 litų už kvadratinį metrą, o naujų butų – išaugo 15,3 proc. iki 2603 litų už kvadratinį metrą.

Vilniuje parduotų individualių gyvenamųjų namų vidutinė kaina šiemet buvo 2437 litų už kvadratinį metrą senesnės statybos ir 2124 litų už kvadratinį metrą naujos statybos namuose – atitinkamai 7,6 proc. ir 14 proc. pigiau nei 2010 metų paskutinį ketvirtį.

Sostinės neapimančioje didesnėje šalies dalyje individualių gyvenamųjų namų kaina rinkoje šiemet buvo vidutiniškai 805 litai už kvadratinį metrą senos statybos ir 1453 litų už kvadratinį metrą naujos statybos name, arba atitinkamai 1,5 proc. ir 2,4 proc. mažiau nei ankstesnį ketvirtį.