BFL

Neišnešiotų kūdikių retinopatija – tai akių liga, kurios gydymui yra būtina lazerinė įranga. Iki šiol šiai ligai gydyti nebuvo galimybių visame Pietų Kaukazo regione.

“Yra labai svarbu padėti Gruzijos žmonėms konkrečiais darbais. Lietuvos, Japonijos ir Gruzijos bendradarbiavimas yra puikus pavyzdys, kaip geros valios ir profesionalumo dėka galima sėkmingai pradėti ir plėsti bendrus projektus. Su Lietuvos medikų pagalba ne tik vis daugiau Gruzijos gydytojų įsisavina naujausius gydymo metodus, bet Tbilisis turi visas galimybes tapti šios srities centru visame regione, padėti kaimyninių šalių vaikams”, – Lietuvos vadovę cituoja Prezidentės spaudos tarnyba.

Pagal vystomojo bendradarbiavimo projektą Vilniaus universiteto Santariškių klinikų gydytojų iniciatyva Tbilisio M. Iašvili ligoninėje buvo įdiegta lazerinė aparatūra ir vykdomi gydytojų mokymai.

Libijos sukilėlių kontroliuojamas trečiasis didžiausias šalies miestas Misrata jau ilgiau nei 40 dienų yra laikomas apsiaustas lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) pajėgų, kurių tankų, artilerijos ir snaiperių ugnis nusinešė daug žmonių gyvybių, o NATO ketvirtadienį pareiškė ieškanti būdų, kaip nutraukti šį puolimą.

Jungtinės Tautos (JT) perspėjo apie “sunkią” padėtį paskutinėje didelėje sukilėlių tvirtovėje M.Kadhafi režimo kontroliuojamoje vakarinėje Libijos dalyje, sakydamos, jog Misratoje žuvo arba buvo sužaloti šimtai žmonių ir kad miesto gyventojams stinga vandens, maisto ir vaistų.

Sukilėliai dar laikosi, tačiau M.Kadhafi pajėgos įsiveržė į miesto gilumą. Vyriausybės kariai kontroliuoja pagrindinį Misratos prospektą – Tripolio gatvę, o ant aplinkinių pastatų, taip pat didžiausio šio miesto dangoraižio, pozicijas užėmė snaiperiai.

Nuo minosvaidžių, artilerijos ir lengvųjų ginklų ugnies nukentėjo namai, mečetės ir viena miesto centre esanti ligoninė, o gatvėse riogso sudegę automobiliai. Snaiperių apšaudymo bijančios gyventojų šeimos ieško prieglobsčio pajūryje, taip pat užplūdo mečetes, mokyklas ir kitų žmonių namus.

300 tūkst. gyventojų turinčioje Misratoje vykstantys gatvių mūšiai pabrėžia sukilėlių nusivylimą dėl esą nepakankamų NATO aviacijos smūgių, turinčių atgrasyti M.Kadhafi pajėgas. Vakarų šalių pareigūnai sako, kad Misratoje sudėtinga atakuoti iš oro, nes režimo pajėgos yra per arti civilių gyventojų.

Tačiau ketvirtadienį NATO atstovė Oana Lungescu (Oana Lungesku) pareiškė, kad Aljansas skirs daugiausiai dėmesio padėčiai Misratoje. Pareigūnė nurodė, kad Aljanso valdyba – Šiaurės Atlanto Taryba – aptarė padėtį šiame mieste su NATO nepriklausančiomis partnerėmis, dalyvaujančiomis operacijose Libijoje.

Sukilėliai sako, kad NATO privalo veikti ryžtingai ir kad jie pateikė Aljansui išsamų taikinių, kurie yra taikių gyventojų apleistose teritorijose, sąrašą.

“Kiekvieną dieną, kai delsiama nutraukti šią apsiaustį Misratoje, žūva arba sužeidžiami vis daugiau žmonių”, – sakė sukilėlių kovotojas, vardu Abdel Salamas.

Iki šiol buvo rasti 247 lavonai, tačiau žuvusiųjų skaičius tikriausiai didesnis, nes dėl vykstančių susirėmimų aukos ir sužeistieji negali būti vežami į ligonines, sako sukilėlių pareigūnai. Praėjusią savaitę vienas Turkijos laivas evakavo iš Misratos dešimtis sužeistųjų. Kai kurie iš jų pasakojo, kad M.Kadhafi kariai juos pašovė ir išvilkę į gatves paliko nukraujuoti.

Vienas JT Pasaulinės maisto programos (WFP) laivas ketvirtadienį pirmą kartą atplaukė į Misratos uostą ir atgabeno 600 tonų maisto produktų, taip pat medicinos atsargų, kurias skyrė UNICEF ir Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO). Romoje įsikūrusi WFP pranešė, kad šio laivo atgabentų maisto produktų, tarp jų miltų, aliejaus ir maistingų sausainių, 40 tūkst. žmonių turėtų pakakti mėnesiui.

Už maždaug 200 kilometrų į rytus nuo sostinės Tripolio esančioje Misratoje žmonės sukilo prieš jau 42 metus gyvuojantį režimą, praėjus vos kelioms dienoms nuo Libijoje vasario viduryje prasidėjusių pirmųjų bruzdėjimų. Gyventojai, protestuojantys prieš M.Kadhafi, greitai perėmė kontrolę šiame mieste.

Į sukilėlių rankas taip pat perėjo didžioji dalis Libijos rytų regiono, tačiau stiprios M.Kadhafi pajėgos liko įsitvirtinusios vakarinėje šalies dalyje. Kariai sutriuškino sukilėlių pasipriešinimą daugelyje kitų vakarinių miestų, įskaitant az Zaviją. Dabar Misrata yra paskutinis didelis sukilėlių bastionas, likęs šiame regione.

Pasipriešinimo Misratoje žlugimas būtų svarbus simbolinis M.Kadhafi smūgis sukilėliams, tačiau iš esmės nepakeistų šio karo eigos, mano JAV strateginių studijų centro “Stratfor” analitikas Marko Papic (Markas Papičius).

Tampa vis aiškiau, kad sukilėlių karinės pajėgos nepakankamos, kad jie galėtų surengti puolimą vakaruose, todėl Misrata vargu ar galėtų tapti tokio puolimo placdarmu, pridūrė ekspertas.

Persų įlankos šalių specialieji daliniai iš Saudo Arabijos įžengė į Bahreiną, kad padėtų pastarosios valdžiai įveikti krizę, kurią sukėlė opozicijos protestai.

Jungtinės Valstijos nedelsdamos perspėjo Persų įlankos šalis gerbti Bahreino žmonių teises.

JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas Tommy Vietoras (Tomis Vytoras) pareiškė, jog Baltiesiems rūmams žinoma, kad specialiosios pajėgos atvyko į Bahreiną ir kad kitos Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo tarybos (GCC) šalys ketina prisidėti.

“Mes raginame GC partneres parodyti santūrumo ir gerbti Bahreino žmonių teises, bei veikti taip, kad dialogas būtų paremtas, o ne pakertamas”, – sakė jis.

JAV pareigūnas paragino visas (konflikto) šalis “nedelsiant priimti pasiūlymą kalbėtis ir užtikrinti, kad vyktų taikus demokratinio perėjimo procesas, patenkinsiąs visus Bahreino piliečius”.

Bahreino valdžia paprašė kaimynių padėti užtikrinti saugumą šalyje. Manoma, kad kaimynių kariuomenė saugos naftos ir dujų versloves, taip pat finansinių organizacijų pastatus.

Saudo Arabijos pajėgoms atvykus į Bahreiną, prisidėti prie šios akcijos pareiškė ketiną ir Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), pranešė JAE užsienio reikalų valstybės ministras Anwaras Gargashas (Anvaras Gargašas).

Įlankos bendradarbiavimo tarybos (GCC) narės, greta Bahreino, JAE ir Saudo Arabijos, yra Kuveitas, Omanas, Kataras.

Bahreino opozicija anksčiau pirmadienį pareiškė laikysianti okupacija bet kokią užsienio karinę intervenciją, kai vienas Saudo Arabijos pareigūnas pranešė, jog apie tūkstantis jo šalies karių įžengė į šią Persijos įlankos karalystę.

“Bet kokio kario ar karinės mašinos atvykimą į Bahreino teritoriją laikome…. atvira Bahreino Karalystės okupacija ir sąmokslu prieš beginklius Bahreino žmones”, – sakoma opozicijos pranešime.

Jungtinės Valstijos sekmadienį pareiškė, jog yra pasirengusios pasiūlyti “bet kokią pagalbą” Libijos žmonėms, siekiantiems nuversti autokratinį Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) režimą.

Tai Vašingtonas pareiškė, kai Libijoje valdančiajam režimui priešiškos jėgos ėmėsi formuoti instituciją, kuri bus atsakinga už pereigą.

Jėgos, nusistačiusios prieš M.Kadhafi, kuris yra ilgiausiai valdantis arabų lyderis, jau perėmė kelių vakarinių šalies miestų kontrolę.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) sekmadienį pakartojo kitų pasaulio valstybių vadovų, tarp jų Amerikos prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos), anksčiau išsakytus raginimus M.Kadhafi atsistatydinti.

“Tai tik pradžia to, kas bus po Kadhafi”, – sakė valstybės sekretorė.

“Pirmiausia turime pamatyti jo režimo pabaigą – be tolesnio kraujo liejimo, – pabrėžė H.Clinton ir pridūrė, jog Vašingtonas nekantrauja, kad M.Kadhafi būtų nušalintas “kiek įmanoma greičiau”.

“Norime, kad jis pasitrauktų”, – sakė ji.

JAV diplomatijos vadovė tai pareiškė rengdamasi vykti į pirmadienį numatytą Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos ministrų lygio susitikimą. Ji taip pat planuoja surengti virtinę dvišalių susitikimų su kolegomis iš kitų šalių ir aptarti su jais krizę Libijoje.

“Manau, kol kas anksti kalbėti, kaip visa tai baigsis. Mes būsime pasirengę pasiūlyti bet kokią pagalbą, kurios gali būti pageidaujama iš Vašingtono”, – sakė H.Clinton žurnalistams ir pabrėžė, kad Vašingtonas palaiko ryšius su Libijos opozicija.

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugas kitąmet žadama finansuoti aiškiau ir skaidriau, sako sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė.

Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), patvirtinus naują GMP paslaugų teikimo ir išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašą, šių paslaugų teikimas 2011-aisiais vienodinamas visose savivaldybėse.

J.Kumpienė sako, jog naujoji tvarka įpareigos teritorines ligonių kasas skirstyti lėšas 58 šalies GMP įstaigoms atsižvelgiant į kaimo ir miesto gyventojų skaičių įstaigų aptarnaujamose teritorijose bei į tai, kad paslaugų teikimas vienam kaimo gyventojui 12,5 proc. brangesnis nei miesto.

“Valstybinė ligonių kasa suskaičiuos gyventojus, pažiūrės, kaip jie išsidėstę, ir paskirstys pinigus teritorinėms ligonių kasoms. Lygiai tokiu pačiu principu teritorinės ligonių kasos paskirstys pinigus įstaigoms”, – BNS pasakojo ji.

Anot viceministrės, iki šiol ne visos teritorinės ligonių kasos vadovaudavosi šiuo principu – nors gaudavo lėšas ir Valstybinės ligonių kasos pagal gyventojų skaičių ir pasiskirstymą, pačios įstaigoms skirstė pinigus neaiškiai, tad trūko skaidrumo. Be to, įvairiose šalies vietose vienam gyventojui tenkanti suma už GMP paslaugas skirdavosi 100 litų – svyravo nuo 23 iki 123 litų.

“Teritorinės ligonių kasos pinigus atidavinėdavo vadovaudamosi skirtingais principais – kai kurios žiūrėdavo, kad ten, kur daugiau kaimo gyventojų, turi nueiti didesni pinigai, kitos į tai nereaguodavo, ir tai sukėlė didelį nepasitenkinimą”, – BNS teigė J.Kumpienė.

“Dabar atsiranda galimybė užtikrinti vadinamą skaidrumą – kiekviena įstaiga gali pagal savo gyventojus pasitikrinti, ar tie pinigai, kuriuos siūlo teritorinė ligonių kasa, yra pinigai, tenkantys pagal nustatytą tvarką. Anksčiau jie to padaryti niekaip negalėjo”, – sakė ji.

Tvarką rengusi darbo grupė atsižvelgė ir į tai, kad Lietuvoje vyksta gyventojų migracija į didžiuosius miestus – nemažai užsiregistravusių mažesniuose miestuose ar kaimuose, pavyzdžiui, studentai, iš tiesų gyvena didmiesčiuose, kur prireikus jiems ir suteikiamos GMP paslaugos. Tad penkiems didiesiems miestams bus taikomas migracijos koeficientas.

Be to, nustatyta, jog mažai gyventojų turinčias teritorijas aptarnaujančioms GMP įstaigoms sąlyginai brangiai atsieina jų vykdoma dispečerinės funkcija. Tad dispečerines numatoma koncentruoti didesniuose miestuose. Tokiu būdu, anot viceministrės, būtų ir geriau koordinuojamas GMP brigadų darbas.

“Savivaldybėje minimaliai turi būti dvi brigados, bet jei atsitinka du įvykiai, jau į trečią įvykį nebėra kam važiuoti. Kadangi kyla dėl to problemų, pasiūlėme nuo 2010 metų dispečerinių tarnybų paslaugas koncentruoti 10 stambiausių miestų – apskričių centruose. Tai reikštų, kad ta dispečerinė tarnyba gali nustatyti, kur yra kokia brigada arčiau įvykio vietos, ir pasiųsti tą brigadą nepriklausomai, kokiai savivaldybei ji priklauso”, – kalbėjo J.Kumpienė.