Politikai, ekspertai ir nekilnojamojo turto pardavėjai skirtingai vertina galimas banko „Snoras“ nacionalizavimo pasekmes Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai. Ekonomistai ir politikai baiminasi, kad poveikis bus neigiamas, nes sumenks bendras gyventojų pasitikėjimas bankais, tad gali sumažėti ir teikiamų būsto paskolų skaičius bei sumos.

„Pasitikėjimas bankų sistema dėl „Snoro“ nacionalizavimo greičiausiai mažės“, – neabejoja ūkio ministras Rimantas Žylius. Tokios pat nuomonės laikosi ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas – jo nuomone, pasitikėjimas Lietuvos komerciniais bankais šiuo metu yra kritęs, o dėl to lėtės ir nekilnojamojo turto rinkos augimas.
Tačiau nekilnojamojo turto pardavėjai, priešingai, tikisi, kad dėl „Snoro“ istorijos ir dėl apskritai sumenkusio pasitikėjimo bankais nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje kaip tik atsigaus, nes esą daugės žmonių, kurie nutrauks savo indėlių sutartis ir santaupas nukreips į nekilnojamąjį turtą.
„Kilęs sąmyšis paskatins žmones ieškoti alternatyvų, kam panaudoti iš banko atgautus apdraustus indėlius, kurių bendra suma siekia beveik 4,5 mlrd. Lt. Dėl to nekilnojamojo turto rinkoje galimas paklausos ūgtelėjimas“, – aiškina nekilnojamojo turto bendrovės „Akorus Real Estate“ pardavimo vadovas Donatas Kojala.
Skirtingų nekilnojamojo turto agentūrų atstovai praėjusią savaitę teigė jau pajutę gerokai didesnį susidomėjimą nekilnojamuoju turtu, ypač kainuojančiu iki 300 tūkst. Lt.
Beje, rinkoje dirbtinai išaugus paklausai galimas ir laikinas kainų ūgtelėjimas, nors tikro nekilnojamojo turto bumo ekspertai vis dėlto nesitiki.

Lietuvoje darbo rinka atsigauna lėčiau nei Estijoje ir Latvijoje, tačiau dėl siekio geriau išnaudoti turimus gamybos pajėgumus nedarbo mažėjimo galima tikėtis pavasarį, teigia “DnB Nord” grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.

Anot jos, nors ketvirtąjį ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje smuktelėjo 0,7 proc. punkto iki 17,1 proc., tačiau mėnesiniai darbo rinkos rodikliai Lietuvoje buvo prastesni nei kaimyninėse šalyse, o metinis nedarbo lygio augimas buvo vienas didžiausių ES.

Tačiau, anot J.Rojakos, Lietuvoje gamybos pajėgumai pramonėje šiuo metu yra išnaudojami tik 70 proc., o Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje šis rodiklis svyruoja apie 85 procentus.

“Tai reiškia, kad siekiant toliau didinti apsukas ir vykdyti padidėjusius užsakymus, Lietuvos įmonių vadovai bus privesti samdyti daugiau darbuotojų. Reikšmingesnio darbo rinkos pagyvėjimo galima laukti jau balandį”, – teigiama analitikės išplatintame komentare.

Statistikos departamento tyrimo duomenimis, nedarbas Lietuvoje pernai siekė 17,8 proc. ir buvo 4,1 procentinio punkto didesnis nei 2009-aisiais

Pagyvėjimo rangesnio būsto rinkoje neverta laukti ir šiais metais, teigia nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai.

“Padidinus degalų akcizus, brangstant daugeliui prekių ir paslaugų, brangesnio NT pirkimo atsigavimas tolsta”, – “Lietuvos žinioms” sakė “Inreal” Tarpininkavimo departamento vadovas Andrius Sešplaukis.

Jo vertinimu, skirtingai nei ankstesniais metais, kai net vidutines pajamas gaunantys žmonės drąsiai imdavo 0,5-1 mln. litų paskolą būstui pirkti, dabar brangiu jau galima vadinti per 400 tūkst. litų kainuojantį būstą, kuris prieš trejus metus buvo laikomas geriausiu atveju vidutinės klasės.

“Bankai nebenori rizikuoti skolindami milijonus, o žmonės vengia daug skolintis, nes krizė parodė, kad paskolas ne visada paprasta grąžinti. Be to, gyventojai aiškiai suprato, kad NT gali ne tik brangti, bet ir pigti, todėl parduodant būstą yra rizikos atgauti mažiau, nei pasiskolinta iš banko”, – sakė NT bendrovės “Ober-Haus” Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.

Anot ekspertų, palyginti su 2007-ųjų ekonomikos pakilimu, kai būsto kainos buvo itin išaugusios, šiuo metu jos sumenkusios vidutiniškai 40 proc. – tiek ekonominės, tiek vidutinės klasės, tiek prabangaus būsto segmentuose.

Pasak S. Vagonio, daugiausia prabangių butų buvo perkama nuo 2004 metų, kai pradėjo sparčiai kilti NT rinka, iki ekonominės krizės, prasidėjusios 2007-ųjų pabaigoje.

“Šiandien stebime didelį neatitikimą tarp prabangaus būsto pirkėjo ir pardavėjo lūkesčių. Pardavėjai, kurių aplinkybės nespaudžia skubiai parduoti būstą, laiko 2007-2008 metų kainas, kurios nelabai realios ir pirkėjams neįkandamos. Taigi šis segmentas sustingęs, nes pardavėjai pigiai neparduoda, o pirkėjai brangiai neperka”, – sakė S.Vagonis.

Kiek aktyviau, anot ekspertų, juda nauji prestižiniai būstai, kurių kainas jų statytojai, nesulaukdami pirkėjų ir turėdami finansinių problemų, gerokai nuleido.

Preliminariais Registrų centro duomenimis, kainos Vilniaus būsto rinkoje 2010 metais, palyginti su 2009-aisiais, smuktelėjo vidutiniškai 10 proc, o kitur Lietuvoje – apie 15 procentų. Bendras šalies būsto rinkos kainų pokytis, palyginti su ankstesniais metais, siekia 13 procentų.

Trečiąjį 2010 metų ketvirtį vien Vilniuje buvo nupirkta apie 300 naujos statybos butų, o iš viso per ketvirtį, Registrų centro duomenimis, įregistruota 1200 butų pirkimo sandorių. Tačiau tarp jų beveik nėra prabangių butų – didžioji dalis įsigytų būstų yra ekonominės klasės, maždaug trečdalis – vidutinės.