Nuo gruodžio vidurio į valstybės biudžetą jau kapsi viršplaninės pajamos. Jeigu jų susirinks daugiau kaip milijardas litų – šiemetis biudžetas prilygs pernykščiam, tačiau dėl apdairaus planavimo perviršio dydžiu bus sumažintas deficitas, rašo “Verslo žinios”.

Tam, kad būtų įvykdytas 2010 metų valstybės biudžeto pajamų planas, per gruodį reikėjo surinkti 121 mln. litų. Suma surinkta ir viršyta gruodžio 15 dieną.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigė, kad bus viršyti savivaldybių, “Sodros” bei Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetų pajamų planai.

“Pasigirsta samprotavimų, kad Finansų ministerija tyčia “nuspaudžia” planą tam, kad paskui galėtų girtis jo viršijimu. Tačiau realybė daug paprastesnė – tereikia žvilgtelėti į 2009 metų rudens makroprognozes, kuriomis rėmėsi 2010-ųjų metų biudžetas ir kurios numatė dar tolesnį BVP susitraukimą 2010-aisiais”, – sakė I.Šimonytė.

Anot jos, tik šių metų vasarį, gavusi daugiau duomenų apie eksporto tendencijas ir stiprų jo atsigavimą, Finansų ministerija atnaujino projekcijas ir paskelbė tikimybę, kad valstybės biudžeto pajamų planas bus viršytas maždaug milijardu litų, o fiskalinis deficitas, įvertinus ir kitų biudžetų numatomą vykdymą, bus apie 8 proc. – mažesnis už patvirtintą.

Šiemet biudžeto planuotojams koją pakišo akcizai – jų gauta 227 mln. litų mažiau nei planuota, beveik 215 mln. litų nesulaukta pajamų už atsitiktines paslaugas.

Per 11-ka mėnesių prasčiau nei tikėtasi buvo rinkti mokesčiai už aplinkos teršimą – jų gauta 13 mln. litų mažiau, nesulaukta 33 mln. litų planuotų tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčių, nesurinkta 27,1 mln. litų planuotų pajamų iš baudų ir konfiskacijų.

Per sausį-lapkritį iš palūkanų už paskolas gauta 49 mln. litų, mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise – 19 mln. litų mažiau nei planuota.

2010 metų biudžetas patvirtintas įrašius jame tik 11,4 mln. litų pajamų iš dividendų, tačiau dividendų per sausį-lapkritį gauta 60,2 mln. litų.

Didžiausias biudžeto ramstis šiemet – pridėtinės vertės mokestis (PVM) – jo surinkta 1,216 mlrd. litų daugiau nei planuota. Tai yra daugiau negu visas 11-kos mėnesių biudžeto perviršis, kuris sudarė 931 mln. litų.

Iš viso PVM gauta beveik 7 mlrd. litų pajamų – daugiau nei pusę visų valstybės biudžeto pajamų. Pernai tuo pačiu metu jo pajamos buvo 0,5 mlrd. litų mažesnės.

Analitikai pabrėžia, kad didesnę įtaką didėjančioms šio mokesčio įplaukoms į biudžetą turi ne vartojimas, kuris, jų teigimu, nedidėja, o nuo pernai rugsėjo nuo 19 iki 21 proc. padidintas PVM tarifas.

Šiemet daugiau nei planuota surenkama pelno bei gyventojų pajamų mokesčių – atitinkamai 66 ir 28 mln. litų.

Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis įtvirtintas išplėstinis turto konfiskavimas, numatant galimybę konfiskuoti pajamomis nepagrįstą turtą.

Už atitinkamas BK pataisas ketvirtadienį balsavo 110 Seimo narių, susilaikė 6.

BK pataisos numato, kad išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, jei kaltininkas nuteistas už apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos, ir baudžiamojo proceso metu nepagrindžia šio turto įgijimo teisėtumo.

Turtas galės būti konfiskuojamas, jei buvo įgytas per penkerius metus iki uždraustos veiklos padarymo ar vėliau, jo vertė neatitinka teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio (32,5 tūkst. litų) sumą. Taip pat, jei tokios vertės nepagrįstai įgytas turtas perleistas kitiems asmenims.

Baudžiamasis kodeksas taip pat papildytas straipsniu dėl neteisėto praturtėjimo. Numatyta, kad tas, kas turėjo nuosavybės teise didelės vertės (didesnės negu 500 MGL), kurio įgijimas nepagrįstas jo teisėtomis pajamomis, būtų baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Vyriausybė nurodė Energetikos ir Susisiekimo ministerijoms iš jų valdomų įmonių į valstybės biudžetą 2011-aisiais pervesti apie 300 mln. litų papildomų pajamų, pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo pareiškė premjeras Andrius Kubilius.

“Šiandien iš esmės aptarėme ir protokolinį sprendimą, kurį galutinai patvirtinsime trečiadienį. Juo, atsižvelgiant ir į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą Vyriausybei, pavedama Energetikos ir Susisiekimo ministerijoms pateikti artimiausiu metu tokius sprendimus, kurie įgalintų kitais metais iš šių ministerijų valdomų įmonių papildomai gauti 300 mln. litų pajamų į valstybės biudžetą, išnaudojant visus galimus tokių pajamų šaltinius – papildomus dividendus, istorinį nepaskirstytą pelną, įmonės kapitalo struktūros peržiūrą ir nepagrindinėms funkcijoms naudojamo turto privatizavimą”, – žurnalistams sakė A.Kubilius.

Tuo tarpu energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigė, kad dėl tokio Vyriausybės siekio papildoma finansinė našta gali gulti ant vartotojų pečių.

“Energetikos įmonės yra reguliuojama sritis. Galimi įvairūs keliai, bet viena iš grėsmių – tai, kad papildoma našta gali gulti ant vartotojų”, – kalbėjo ministras.

Jis nesiryžo prognozuoti, kiek Energetikos ministerijos valdomos įmonės galėtų papildyti valstybės biudžetą: “Aš tikrai prašysiu ministerijos atstovų įmonių valdybose, kad būtų artimiausiu metu atlikti šie skaičiavimai ir kad įmonės kiek įmanoma prisidėtų prie biudžeto pajamų”.

Pirmadienį Vyriausybės pasitarime buvo pristatyta nauja valstybės valdomų įmonių koncepcija. Joje siūloma, kad Finansų ministerija valstybės valdomoms įmonėms kasmet nustatys siektinus finansinius rodiklius, įskaitant ir kiek jos turės sumokėti dividendų į valstybės biudžetą

Joje numatyta, kad valstybės įmonės ir toliau išliks pavaldžios ministerijoms, tačiau Finansų ministerija kasmet joms nustatys pagrįstus finansinius rodiklius, kuriuos 2011 metams ministerija turi nustatyti dar iki šių metų pabaigos, pranešė Ministro pirmininko spaudos tarnyba.

“Buvo svarstomi įvairūs tokios pertvarkos projektai. Šiandien yra patvirtintos tokios nuostatos, kurios leis mums pasiekti pirmo tikslo: pradėti tiksliai ir aiškiai skaičiuoti valstybės įmonių finansus. Už finansinius rodiklius bus atsakinga ne tik pati įmonė ir šakinė ministerija, bet ir Finansų ministerija. Šios strategijos įgyvendinimas mums leis pertvarkyti pagal pačius pažangiausius standartus įmonių valdymą, jų valdybų formavimą, tikslų formulavimą, komercinių ir nekomercinių veiklų apskaitą”, – teigė A.Kubilius.

Koncepcijoje numatoma, kad valstybės valdomos įmonės bus peržiūrėtos, siekiant atskirti komercines ir nekomercines funkcijas – komercinės įmonės bus pertvarkytos į akcines ar uždarąsias akcines bendroves.

Planuojama, kad valstybės įmonių vadovų atlyginimai bus susieti su veiklos rezultatais, atlygio nustatymo principai bus vieši.

Lietuvos valstybės valdomo komercinio naudojimo turto 2009 metų metinės apžvalgos duomenimis, apie 300 valstybės įmonių turi maždaug 18 mlrd. litų vertės komercinio turto, tačiau už 2009 metų į valstybės biudžetą gauta tik apie 44,8 mln. litų dividendų.

Lietuvoje vidutinės namų ūkio pajamos yra beveik 2 tūkst. litų, tačiau net ketvirtadalis namų ūkių gauna mažesnes kaip 1 tūkst. litų pajamas, rodo naujausias banko “Swedbank” tyrimas.

“Net ketvirtadalio namų ūkių pajamos yra iki 1 tūkst. litų”, – ketvirtadienį pristatydama tyrimą sakė “Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

O.Bložienė BNS teigė, jog beveik dešimtadalis gyventojų, kurie turi finansinių įsipareigojimų, neturi su darbo santykiais susijusių pajamų. Pasak jos, tokie gyventojai – pensininkai, bedarbiai ir namų šeimininkės – gali patirti finansinių sunkumų.

Tyrimas atskleidė, jog finansinių įsipareigojimų turi 19 proc. bedarbių, 10 proc. pensininkų ir 22 proc. namų šeimininkių.

Daugiau nei 2,5 tūkst. litų pajamas gauna tik 21,7 proc. Lietuvos namų ūkių, 1-2,5 tūkst. litų – 53,6 proc. Pasiturinčiais (3,4 tūkst. litų vidutinės namų ūkio pajamos) save laikė tik 1 proc. respondentų, skurdžiais (1,2 tūkst. litų) – 14,2 procento.

Tyrimas parodė, jog vidutinės namų ūkio pajamos siekia 1922 litus, vienam nariui (namų ūkiui vidutiniškai tenka 2,57 gyventojo) tenka vidutiniškai 838 litai pajamų (prieš dvejus metus – 927 litai).

Pasak O.Bložienės, gyventojai prisitaikė prie sunkmečio ir apkarpė savo išlaidas. “Swedbank” analitikė pastebėjo, jog per dvejus metus Lietuvoje išaugo būsto išlaikymo išlaidos, ir gyventojai, nesugebėdami išlaikyti nuosavo būsto, renkasi nuomą.

Tyrimo duomenimis, namų ūkio išlaidos Lietuvoje siekia vidutiniškai 1637 litus.

Pasak O.Bložienės, didžiausią išlaidų dalį gyventojai ir toliau skiria maistui ir nealkoholiniams gėrimams (34 proc.), būsto išlaikymui (17 proc.), išlaidoms transportui bei kurui (8 proc.).

Tyrimą rugsėjį atliko bendrovė “Spinter tyrimai”, kuri apklausė 1 tūkst. Lietuvos gyventojų.