Radikalių pažiūrų Irako šiitų lyderis Moqtada al Sadras (Moktada Sadras) šeštadienį pareiškė, kad jo šalininkai tęs pasipriešinimą JAV pajėgoms, jeigu šios nebus išvestos kaip planuota – iki šių metų pabaigos.

“Jeigu amerikiečiai nepaliks Irako laiku, mes sustiprinsime pasipriešinimą ir atnaujinsime Mahdi armijos veiklą”, – M.al Sadras pareiškė ugningame pranešime, kurį jo atstovas perskaitė tūkstančiams šio lyderio šalininkų Bagdado šiaurės rytuose esančioje Mustansarijos aikštėje.

M.al Sadras turėjo omenyje savo sukarintą judėjimą, kuris ne kartą buvo sukilęs prieš JAV vadovaujamas pajėgas Irake, kol kovotojų lyderis paleido šią armiją 2008 metų rugpjūtį.

“Šalin, šalin Ameriką”, – keliskart sušuko M.al Sadro atstovas Salah al Obeidi (Sala Obeidis), kalbėdamas minint Irako diktatoriaus Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) ir JAV vadovaujamų pajėgų įsiveržimo į Bagdadą aštuntąsias metines.

Amerikiečiai privalo išvykti “dabar, dabar, dabar”, perspėjo jis, skaitydamas M.al Sadro pranešimą. Pastarasis lyderis paprastai būna šiitų šventajame Nedžefo mieste arba kaimyniniame Irane.

M.al Sadro pranešimas buvo paskelbtas kitą dieną po to, kai JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas (Robertas Geitsas) baigdamas dviejų dienų vizitą Irake sakė, jog dalis JAV karių galėtų likti šioje šalyje po 2011 metų, jeigu to būtų paprašyta.

Pentagono vadovas prašė Irako politikų greičiau apsispręsti, ar jie pageidauja, kad liktų dalis amerikiečių.

“Mano pagrindinė žinia jiems, (kad mes) galime likti kai kuriuose vietovėse, kur jiems vis dar reikalinga pagalba. Esame atviri šiai galimybei”, – pabrėžė R.Gatesas, kalbėdamas apie vieną JAV karinę bazę šiaurės Irake.

“Tačiau jie turi paprašyti, o laikas Vašingtone senka”, – jis aiškino po susitikimo su Irako premjeru Nuri al Maliki (Nuriu Malikiu), prezidentu Jalalu Talabani (Džalalu Talabaniu) ir šiaurinio autonominio Kurdistano regiono prezidentu Massudu Barzani (Masudu Barzaniu).

Tačiau M.al Sadro pranešime perspėjama, kad JAV pajėgos turi išvykti “iki paskutinio kario ir bazės”.

Šiuo metu Irake tebėra 50 tūkst. JAV karių, kuriuos visus planuojama išvesti iki šių metų pabaigos. Per invaziją į Iraką didžiausią amerikiečių kontingentą sudarė 170 tūkst. karių.

Libijos sukilėliai, galėję atsikvėpti per užsienio pajėgų surengtus antskrydžius, pirmadienį pareiškė sieksią užimti šalies sostinę Tripolį ir nuversti Muamarą Kadhafi (Muamarą Kadafį).

Jie sveikina tarptautines pastangas ir veiksmus, bet sako nenorį, jog užsienio sausumos pajėgos imtų veikti šalies teritorijoje.

Vienas sukilėlių Bengazyje įsteigtos Nacionalinės tarybos narių neigė galimybę derėtis su M.Kadhafi.

“Laimei, nes dabar esame nugalėtojai, – sakė per spaudos konferenciją Abedas al-Hafeezas Ghoga (Abedas Hafizas Ghoga). – Kadhafi režimo užgniaužimas reiškia, kad mes greitai pamatysime revoliucijos vaisius. Greit ateis laikas, kai režimas žlugs”.

Tuo tarpu iš Oslo pranešama, kad Norvegijos Karinės oro pajėgos, gynybos ministrės Grete Faremo (Gretės Faremo) sprendimu, pirmadienį nutraukė šešių naikintuvų F-16 misiją Libijoje ir sugrąžino juos namo.

Pasak ministrės, toks norvegų valdžios sprendimas susijęs su neaiškumais, kas vadovauja operacijoms.

Anksčiau pirmadienį Prancūzijos UR ministras Alainas Juppe (Alenas Žiupė) pareiškė, kad “dabar kišimąsi koordinuoja Vašingtonas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Prancūzija ir Didžiąja Britanija”.

JAV generolas Carteris Hamas (Karteris Hamas), vadovaujantis Libijos operacijai, pažymėjo, kad šia operacija siekiama apginti civilius asmenis, o ne palaikyti opoziciją, pranešama BBC tinklalapyje.

Generolas paskelbė apie neskraidymo zonos virš Libijos išplėtimą, kad būtų galima teikti humanitarinę pagalbą jos gyventojams. Jis patvirtino, kad Libijos žemėje nėra koalicijos pajėgų karių.

Vadas pranešė, kad Libijos oro erdvėje nuo pirmadienio patruliavo nuo 70 iki 80 lėktuvų, neleisdami pakilti Libijos aviacijai.

Pasak jo, žmonės Tripolyje ir kituose šalies vakarų miestuose pasirengę sukilti prieš M.Kadhafi.