Savaitraštis „Veidas“, remdamasis Lietuvos ir užsienio ekspertais, pateikia prognozes, kokių studijų programų verčiau nesirinkti, nes jas baigus gresia nedarbas.

Vilnietė Jolanta su nerimu laukia vasaros, kai dukra baigs psichologijos studijas, o jaunėlis sūnus laikys valstybinius brandos egzaminus ir rinksis būsimąjį kelią. Pradinių klasių mokytoja dirbanti išsituokusi moteris viena nepajėgs išlaikyti trijų suaugusių žmonių, jei jos vyresnėlė neras gerai mokamo darbo pagal įgytą specialybę. O ką patarti jaunėliui, moteris nebežino.
„Kai dukra prieš šešerius metus rinkosi, kur studijuoti, galvojome ir apie tai, ką vaikas norėtų veikti ateityje, ir apie tai, kam yra gabus, taip pat analizavome Lietuvos darbo rinką, kokių specialistų reikės ateityje. Remiantis 2008 m. įsidarbinimo galimybių barometru, psichologai turėjo itin daug galimybių dirbti pagal įgytą specialybę. Šiandien viskas apsivertę aukštyn kojom: Lietuvoje rasti darbą jaunam, patirties neturinčiam psichologui beveik nėra šansų“, – nuogąstauja pašnekovė.
Ir iš tikrųjų, jei palygintume 2008 m. (kai mūsų pašnekovės Jolantos abiturientė dukra, kaip ir dauguma šiemet universitetus baigsiančių jaunuolių, rinkosi studijas) bei 2014 m. Lietuvos darbo biržos parengtus paklausiausių ir nepaklausiausių specialistų sąrašus, pamatytume, kad prieš šešerius metus psichologams, socialiniams pedagogams, elektros inžinieriams, mechanikos inžinieriams, draudimo bei reklamos vadybininkams darbo pasiūlymai voliojosi po kojomis, o šiandien jų žinių niekam nebereikia.
Iš visų šiandien mažai šansų įsidarbinti turinčių specialistų tik būsimi pradinio ugdymo pedagogai žinojo, kad pasirinkus šią studijų programą ateitis – labiau nei miglota, nes jau tada dėl mažėjančio gimstamumo nebereikėjo tiek pradinukų mokytojų, kiek jų reikėjo prieš dešimtmetį.
Taigi prieš šešerius metus, be minėtų pradinukų mokytojų, mažiausiai galimybių įsidarbinti turėjo agronomai, gyvulininkystės specialistai, miškininkai, žemės ūkio mašinų technikai. O štai šiandien tarp potencialiausių bedarbių atsidūrė biurų administratoriai, teisininkai, socialiniai darbuotojai ir socialiniai pedagogai, pradinukų ir ikimokyklinukų pedagogai, ekonomistai, turizmo vadybininkai, kineziterapeutai bei psichologai.
Tiesa, vienintelė institucija, pateikianti darbo rinkos prognozes mūsų šalyje, Lietuvos darbo birža sudaro vos vienų metų prognozę. Taigi kitąmet nepaklausiausių specialistų sąrašas gali būti stipriai pasikeitęs. Bet jauni žmonės negali tysoti ant sofos ir laukti. O ir darbdaviai, rinkdamiesi darbuotojus, šnairuoja į tuos jaunuolius, kurie ne tik neturi darbo patirties, bet dar ir nerado darbo iškart po studijų.

Ugdome pesimistus
„Netveriu apmaudu, kad mūsų Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų atstovai yra tokie kinkadrebiai ir jauniems žmonėms nedrįsta pasakyti visos tiesos: daugelio aukštųjų mokyklų rektoriai bei profesoriai tegalvoja apie save, kaip išsaugoti darbo vietą ar išsilaikyti iki pensijos, ir visiškai nemąsto, kad rinkai parengia dažnai visiškai nereikalingus specialistus. Su daugelio mūsų universitetų studijų programų diplomais gali nebent Norvegijos žvejų ūkiuose žuvims pasakas sekti. Ateities ekonomikai reikalingus specialistus rengia vos vienas kitas fakultetas, – piktinasi Jolanta, dviejų jaunuolių mama. – Na, o bet koks individualizmas, iniciatyvumas, verslumas sužlugdomas dar ankstyvoje vaikystėje – pradinėje mokykloje arba progimnazijoje. Todėl siekinių neturintys, tikslo nematantys ir mokyklose gniuždomi vaikai yra nelaimingi, pesimistai, o jau suaugę skuba pabėgti iš Lietuvos.“
Iš tikrųjų, pasak darbo paieškų bendrovės UAB „Manager.lt“ vadovo Aro Mileškos, Lietuva yra lyderė pagal darbo nerandančių žmonių, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, skaičių, nes valstybiniai užsakymai labai silpni, o ir nepagrįsti bent dešimties metų ateities skaičiavimais; be to, aukštosios mokyklos orientuojasi ne į rinkos poreikius, bet į jaunimo įnorius. Na, o patirties neturintys jaunuoliai svarsto tik apie viena – lengvesnes studijas, dažniausiai socialinių mokslų. Deja, šios krypties specialistų perprodukcija akivaizdi visame pasaulyje.
Vis dėlto švietimo ir mokslo ministras dr. Dainius Pavalkis teigia, kad kitaip nebus – ministerija detalaus profesijų žemėlapio nerengs, nes esą tai kitose šalyse nepasiteisino. Viena, ką ministras patarė jaunimui, – rinktis fizinių, technologinių ir biomokslų studijų programas, o aukštosioms mokykloms būti lankstesnėms ir imtis modulinių studijų, kurios leistų operatyviai reaguoti į rinkos pokyčius.
Šis ministro siūlymas išties puikus. Bet, kaip pastebi Švietimo mainų paramos fondo projektų vadovė Ieva Mizgeraitė-Mažulė, reta mūsų aukštoji mokykla leidžia studentams patiems rinktis modulius ir, atsižvelgiant į tai, kokių reikės kompetencijų, tarsi iš “Lego” kaladėlių susidėlioti būsimą studijų programą. „Modulinės studijos, kurias iš viso srauto pasirenka vienas ar du studentai, aukštosioms mokykloms per brangiai kainuoja. Nors Skandinavijoje tai jau įprasta, nieko nestebinanti praktika“, – pastebi pašnekovė.
O štai Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Ugdymo karjerai skyriaus vedėja Danutė Talačkaitė bei „Manager.lt“ vadovas A.Mileška mano, kad tol, kol Lietuvoje nėra profesijų žemėlapio, rinkdamiesi studijas jaunuoliai turėtų pasidomėti, kokių ateityje reikės specialistų kaimyninėse, ypač gerokai už mus labiau išsivysčiusiose ir ekonomikos madas diktuojančiose šalyse.

Po penkerių metų išnyks apie šimtą šiandieninių profesijų
Pasaulinis darbo paieškos portalas „Careercast.com“, įvertinęs 200 profesijų pagal jų darbuotojų patiriamą stresą ir pavojus, rinkos perspektyvas, sukuriamą pridėtinę vertę bei gaunamą ir 2020 m. prognozuojamą gauti atlygį, sudarė perspektyvių ir jau netolimoje ateityje išnyksiančių profesijų žemėlapį. Nekenčiantieji žurnalistų ir žiniasklaidos gali triumfuoti – labiausiai nereikalinga ir nykstanti ateities profesija yra žurnalisto. Jau 2020 m. visiškai išnyks spaudos, o netrukus – ir televizijos bei radijo žurnalisto profesija. Mat žiniasklaida persikels į internetą ir žurnalistų reikės keleriopai mažiau, nei reikėjo anksčiau.
Bet jaudintis turėtų ne tik žurnalistai. Amerikiečiai darbo rinkos analitikai pastebi, kad jau per ateinančius penkerius metus, taigi iki 2020 m., dėl aukštųjų technologijų skverbties į visas ūkio šakas išnyks arba kardinaliai pasikeis pusė šiandien egzistuojančių darbo vietų.
O jau 2045 m., pasak Oksfordo universiteto analitikų, visas pasaulis bus pamiršęs apie 45 proc. šiandieninių profesijų. Ir tai ne futuristiniai svaičiojimai, bet rimtų ekspertų ateities dėlionė.
Dėl interneto teikiamų galimybių tuoj pat išsiųsti ir gauti laišką ar sveikinimą sumažės ne tik laiškininkų ir visų pašto siuntų paskirstymo grandžių darbuotojų – pasirodo, ateityje nebereikės ir daugumos bankų tarnautojų. Jau po šešerių metų kiekvienas būsime savo paties asmeninis bankininkas, o bankų skyrių darbuotojai tilps kioskų tipo statiniuose. Šiandien tik stambiuose didžiųjų prekybos tinklų centruose esančios savitarnos kasos dar po kelerių metų ims vyrauti, taigi nebereikės ir kasininkų. IT specialistams sukuriant vis patogesnes mokesčių apskaitos programas patys tvarkysime ir savo mokesčių apskaitą, taigi šios profesijos atstovams irgi bus labai keblu rasti darbą susitraukusioje rinkoje. Praeitimi reikėtų vadinti ir skaitiklių duomenų surašinėtojų darbą, nes absoliučiai visų komunalinių paslaugų – vandens, elektros, dujų, šilumos tiekėjai jau netrukus visus duomenis matys nuotoliniu būdu.
Iš esmės nebereikės jokio rankų darbo ir tiksliosios technikos, automobilių bei laivų statybos pramonės šakose. Po šešerių metų daugybę operacijų pramonėje atliks ar kontroliuos robotai. Gal ne 2020-aisiais, bet po kokio dvidešimtmečio nebereikės taksi bei asmeninių vairuotojų, nes automobilius valdys taip pat robotai.
Beje, Japonijos automobilių gamybos koncernas „Nissan“ paskelbė ambicingą tikslą – jau 2020 m. masiškai gaminti automobilius, kuriems nebereikės vairuotojo. O žvelgiant plačiau sumažės ir kitų darbo vietų: automobilių aikštelių projektavimo, įrengimo bei priežiūros specialistų, nes be vairuotojo važiuojantis išmanusis automobilis, išlaipinęs keleivį, pats nuvažiuos ir atsistos užmiestyje ar automobilio savininko garaže, o kai reikės, atvyks paimti šeimininko.
Jei pakol kas ši idėja atrodo utopinė ir sunkiai įtikima, tuomet pagalvokime apie tai, ką mūsų gyvenime pakeitė išmanieji telefonai. Juk šiandien išmanusis telefonas ne tik atstoja telefoną, kompiuterį, žadintuvą, fotoaparatą, nuolaidų kortelę, žemėlapį, laikraštį, žaidimų draugą, parkomatą, greitojo maisto užsakymų priėmėją, bet tapo ir asmenine pinigine – net už įsigytą brangų pirkinį, pavyzdžiui, automobilį, galima atsiskaityti telefonu, pasirašyti įvairiausius dokumentus irgi galima telefonu…
Taigi automobilių pramonės pokyčiai iš esmės pakeis ir kitas sritis: projektavimo, urbanistikos, statybų, o ir apskritai pakeis miestų dizainą. Be to, svarstoma, kad išmanieji automobiliai vairuos kur kas saugiau nei žmonės, todėl įvyks mažiau eismo įvykių. Tad draudimo ir žalų specialistų taip pat laukia nerami ateitis.
Atgyvena tampa ir pataisos bei įkalinimo įstaigų, probacijos, tai yra lygtinio paleidimo, specialistų rengimas. Jų darbą atliks kompiuterizuotos sistemos ir įvairios mikroschemos. Mažiau darbo rankų reikės ir karo pramonei, nes ji taip pat perorientuojama į technologijas, valdomas be žmonių.
Ramiai snausti ir vartyti senus konspektus nebegalės nei mokyklų mokytojai, nei universitetų profesoriai – nemažai mokymosi taip pat persikels į internetą. Įdomu, kad garsieji pasaulio universitetai – Harvardo, Jeilio, Prinstono jau šiandien siūlo nemažai galimybių norintiesiems studijuoti elektroniniu būdu. Vaikai ir jaunuoliai jau šiandien gali gilinti žinias, stebėdami virtualias pažangiausios pasaulio profesūros paskaitas.
Pasaulio universitetų reitingų autsaideriai, kaip ir bendrojo ugdymo mokyklos, dar delsia mokyti nuotoliniu būdu. Bet, analitikų akimis, 2020-ieji yra ta riba, kai teks arba kelti savo pamokas į visiems prieinamą internetinę erdvę, arba eiti į istorijos šiukšlyną.
Kaip apibendrina ir A.Mileška, ir VšĮ Studijų užsienyje centro vadovė Žaneta Savickienė, artimiausiu metu svarbiausia taps ne pats konkrečios srities diplomas, o aukštųjų technologijų išmanymas. „Deja, mūsų jaunimas šiuo požiūriu nėra konkurencingas, nes galimybes studijuoti tai, ko reikės ateities ekonomikai, užkirto profiliavimas. Galbūt kai kurie jaunuoliai ir norėtų studijuoti fizinius, technologinius, gamtos mokslus, bet būdami abiturientai supranta, kad negalės, nes matematiką, fiziką ar chemiją mokėsi tik B lygiu“, – teigia Ž.Savickienė.

2014 – 2016 m. informacinių ir ryšių technologijų specialistų paklausa Lietuvoje penkis kartus viršys pasiūlą. IRT darbuotojų poreikis sieks 17,5 tūkst. specialistų, o Lietuvos aukštųjų mokyklų suformuota pasiūla – 3,2 tūkst. Tokias prognozes atskleidžia asociacijos „Infobalt“ atliktas tyrimas.

Tyrimo duomenimis, ateinančiais metais 91 proc. įmonių planuoja priimti naujų IRT specialistų, labiausiai didinti jų skaičių planuoja mikroįmonės, kuriose dirba iki 10 darbuotojų. Visgi mažoms kompanijoms konkuruoti pritraukiant naujus darbuotojus, lyginant su didžiosiomis įmonėmis, yra sudėtinga dėl ribotos finansinių išteklių ir karjeros galimybių pasiūlos. Be to, stojančiųjų į aukštąsias mokyklas statistika rodo, kad informatikos, elektronikos ir kitas IRT pakraipos studijas renkasi apie 6 proc. visų stojančiųjų, iš kurių mokslus baigia tik pusė (51 proc.) įstojusiųjų.

„Keletą metų užsienio investuotojai ir augančios Lietuvos IT kompanijos ypatingą dėmesį skiria darbuotojų paieškai. Girdime apie augimo ir naujų darbo vietų kūrimo planus, matome kaip per keletą metų įdarbinančios įmonės išugdo kelis šimtus ar net tūkstantį gerai apmokamų IRT profesionalų. Tačiau jų plėtros ir tolesnio kokybiškų darbo vietų kūrimo galimybes riboja mažėjantis jaunų specialistų skaičius. Su šia problema susiduria daugelis Europos šalių ir jos sprendimui reikalingi neatidėliotini veiksmai, kurie sudarytų jaunimui sąlygas įgyti paklausią kvalifikaciją ir padėtų kurti naujas darbo vietas“, – sako Andrius Plečkaitis, asociacijos „Infobalt“ inovacijų vadovas.

Prognozuojama, kad 2014 – 2016 m. IRT įmonės įdarbins apie 4,5 tūkst. specialistų, iš kurių apie trečdalį sudarys ne IRT pakraipos studijų programas baigę, tačiau reikalingą kvalifikaciją savarankiškai įgiję darbuotojai bei iš užsienio sugrįžę specialistai. Todėl, didėjant konkurencijai dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų, augs visų dydžių įmonių išlaidos darbo užmokesčiui, o tai didins paslaugų bei produktų kainas ir turės pasekmių šalies konkurencingumui.

„Informacinių technologijų specialistų skaičius ir jų teikiamos paslaugos tiesiogiai susiję su šalių ir regionų konkurencingumu. Europos Komisijos duomenimis, 40 proc. produktyvumo ir 25 proc. BVP augimo kyla būtent iš IRT panaudojimo. Taigi keldami IRT specialistų trūkumo klausimą, pirmiausia kalbame ne apie paties sektoriaus poreikius, bet apie šalies ekonomikai svarbių kitų Lietuvos ūkio sektorių ir visos Europos Sąjungos konkurencingumą“, – teigia Edmundas Žvirblis, „Infobalt“ vykdantysis direktorius.

Tyrimą „IRT specialistų pasiūla ir paklausa Lietuvoje: prognozės 2014 – 2016 m.“ spalio mėn. atliko asociacija „Infobalt“. Tyrime dalyvavo 78 verslo įmonės.


Prognozuojama, kad šiemet turtuoliai visame pasaulyje prabangos prekėms išleis 265 mlrd. JAV dolerių. Tai 10 proc. daugiau nei pernai. Ir visai nesvarbu, kad viso pasaulio ekonomika dabar išgyvena gana juodą periodą.

Turtingų žmonių įpročių mėgautis prabangiais pirkiniais nepajėgia pakeisti niekas – nei krizės, nei turtų susitraukimas, nei kylančios tokių prekių kainos. Pasaulinė verslo konsultacijų kompanija „Bain & Company“ skelbia pribloškiančius naujausios apklausos rezultatus, kurie rodo, jog prabangos prekių pardavimas visame pasaulyje šiemet augs 10 proc. ir pasieks rekordinius 265 mlrd. JAV dolerių.
Taip nutiks esą todėl, kad nepriklausomai nuo valstybių ekonominės padėties, prabangos prekių paklausa pasaulyje ne tik nemažėja, bet netgi nuolat auga.
„Noras išlaidavimas turtuoliams niekaip nesusijęs su bendra ekonomine situacija“, – konstatuoja verslo analitikė iš Milano Claudia D’Arpizio, pridurdama, kad neregėtai daug pinigų šiuo metu pasaulyje išleidžiama ne būtiniausioms prekėms įsigyti, o kaip tik prabangiems prekių ženklams. „Taip, gaminiai vis dar svarbūs, tačiau jų gamintojai tapo daug svarbesni“, – tendencijas apžvelgia ekspertai.
Beje, didžiausias prabangių prekių paklausos augimas laukiamas Azijoje, – čia jis, kaip prognozuojama, sieks 16,5 proc. Sunkiausiai prekyba prabangiais daikčiukais rutuliojasi Japonijoje ir Europoje, bet ir čia ji augs atitinkamai 1,75 proc. ir 3,75 proc. Čia svarbu pažymėti ir tai, kad nepaisant mažiausio paklausos augimo, Japonija vis dar yra antra didžiausia prabangos prekių rinka pasaulyje ir tik nedaug atsilieka nuo lyderės – Jungtinių Amerikos Valstijų.
Naujausia pasiturinčių amerikiečių, kurių pajamos viršijo 100 tūkst. JAV dolerių per metus ir kurie sudaro apie 10 proc. JAV gyventojų, apklausa liudija, kad jų išlaidos prabangos prekėms šiais metais turėtų padidėti 26,2 mlrd. JAV dolerių, t.y. beveik dvigubai viršyti pastarųjų trejų metų augimą.
„American Express Publishing and Harrison Group“ atlikta apklausa atskleidė, kad per metus prabangos prekėms kiekvienas turtingas amerikietis skiria apie 10 proc. savo išlaidų. 15 proc. jų šias išlaidas šiemet ketina didinti, nors net 70 proc. apklausoje dalyvavusių turtingų amerikiečių tiki, kad jų šalis vis dar nepakilusi iš nuosmukio.

Išlaidauja ir batams, ir automobiliams

Ką gi pastaruoju metu perka turtingiausieji ir kurios prabangos prekės šiemet populiariausios? Pasak rinkos analitikų, kai kurių prabangos prekių paklausa, ypač prabangių drabužių, aksesuarų, gaminių iš odos, juvelyrikos, laikrodžių, kvepalų, prabangios kosmetikos, šiemet augo itin ženkliai, tad ir jų kaina šiemet išaugo 10–20 proc.
Gal tik prabangių automobilių, kurių kaina prasideda nuo 200 tūkst. JAV dol., įsigyjama panašiai kaip ir visada – jų paklausa yra stabiliausia tarp visų prabangos prekių. Tiesa, tokių automobilių kaina šiek tiek auga dėl to, kad tobulėja, modernėja technologijos ir didėja turtuolių jiems keliami reikalavimai.
Paklausiausi tarp prabangos prekių šiuo metu yra išskirtiniai technologijų laimėjimai, pradedant prabangiais pažangiais išmaniaisiais telefonais, kurių kaina gali siekti iki 20 tūkst. JAV dol., baigiant išskirtiniais nešiojamaisiais kompiuteriais, kurie kartais pagaminami pagal specialų turtingo ir įnoringo kliento užsakymą.
O kalbant apie populiariausius prabangių prekių ženklus, šiuo metu kiekvienoje prekių grupėje yra savas lyderis. Prabangių drabužių rinkoje pasaulinis lyderis šiuo metu yra „Louis Vuitton“ mados namai, aksesuarų rinkoje pirmauja „Hermes“. Papuošalus turtuoliai mieliausiai perka iš „Tiffany & Co“ rankų, o populiariausias prabangių laikrodžių gamintojas visame pasaulyje jau ne pirmus metus yra „Rolex“.

Didėjant žmonių susidomėjimui sveika mityba, Lietuvoje mažėja šaldyto maisto paklausa. Kaip „Veidą“ informavo didžiausio prekybos tinklo „Maxima“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė, jau kelerius metus šaldyto maisto pardavimas kasmet mažėja. „Dabar logistinės sistemos leidžia greičiau išvežioti šviežią maistą ir paskirstyti po parduotuves. Parduotuvių gausa leidžia patogiai apsipirkti nors ir kasdien, o žmonės labiau domisi sveika mityba, todėl dažniau ir renkasi šviežią maistą“, – komentavo O.Malaškevičienė.
Tuo tarpu šaldytus gaminius gaminančios įmonės „Liūtukas ir ko“ direktorė Valdemara Rita Kazlauskienė mažėjantį pardavimą sieja ne su požiūrio kitimu, o su krizės pasekmėmis. Ji prieštarauja paplitusiai nuomonei, kad šaldytas maistas nesveikas – vadovė tvirtina, kad pagamintas produktas staigiai užšaldomas ir vartotoją pasiekia be jokių konservantų ar kitokių priedų.
Didžiausiame prekybos tinkle pirkėjai iš šaldyto maisto asortimento dažniausiai renkasi šaldytą žuvį ir jos gaminius – tai sudaro apie 50 proc. nuo viso šaldyto maisto. Šis produktas populiarus, nes šviežios žuvies pasirinkimas nėra didelis. 45 proc. viso šaldyto maisto sudaro šaldyta kulinarija (koldūnai, picos ir t.t.). Tuo tarpu šaldytos daržovės ir vaisiai sudaro tik 5 proc viso šaldyto maisto.
„Prekiaujant šaldytu maistu labai jaučiamas sezoniškumas, pavyzdžiui, žiemą, ankstyvą pavasarį, kai mažėja šviežių daržovių pasiūla, išauga šaldytų daržovių paklausa, nes tokios daržovės šaldomos tokioje temperatūroje, kad išliktų visos maistinės savybės“, – tvirtina O.Malaškevičienė. Beje, sunkmečiu lietuviai pradėjo dažniau gaminti namie, todėl kasmet populiarėja ir šaldyta tešla.

Tarptautinėse rinkose Lietuvos trečiadienį išplatintos 750 mln. JAV dolerių (apie 1,875 mlrd. litų) dešimties metų trukmės obligacijų emisijos paklausa tikriausiai gerokai viršijo pasiūlą, tuo tarpu palūkanos atitinka rinkos sąlygas, teigia finansų ekspertai.

“Mūsų žiniomis, už vieną pageidautą įsigyti obligaciją tarpininkams, tokiems kaip mes, tebuvo pasiūlyta 0,1-0,3 vieneto, o tai reiškia, kad pasiūla paklausą galėjo viršyti nuo 3 iki 10 kartų. Tiesa, tikriausiai buvo ir išimčių – tai priklauso nuo tarpininko santykių su pačiu platintoju”, – dienraščiui “Verslo žinios” sakė banko “Finasta” nuosavų investicijų dileris Rokas Bancevičius.

SEB banko Kapitalo rinkos skyriaus vadovas Vytautas Ašaka teigia, kad bendra naujųjų obligacijų paklausa galėjo siekti nuo 5 iki 6 mlrd. JAV dolerių ir tai iš tiesų yra daug.

“Didelį susidomėjimą patvirtina ir pirmąją prekybos dieną kritęs obligacijų pelningumas antrinėje rinkoje”, – tvirtino V.Ašaka.

Finansų ministerija kol kas neviešina, kiek obligacijų investuotojai norėjo įsigyti.

Naujos Lietuvos obligacijų emisijos metinis kuponas yra 6,125 proc., o pelningumas siekė 6,375 procento. Obligacijos platintos mažesne nei nominali vertė, todėl jų pelningumas yra didesnis.

“Vertinčiau, kad pasiskolinta už rinkos palūkanas ir tikrai nebuvo permokėta už valstybės riziką. Akivaizdu, kad neramumai tokiose besivystančiose šalyse kaip Libija kojos šį kartą nepakišo”, – sakė R.Bancevičius.

Airbus visuotinės rinkos prognozės (GMF) duomenimis, 2010–2029 metais prireiks beveik 26 tūkst. naujų keleivinių ir krovininių orlaivių, kurių vertė – 3,2 trilijonai JAV dolerių. Tokį poreikį pirmiausia skatina orlaivių keitimas naujesniais ir eko-efektyvesniais modeliais išsivysčiusiose rinkose, dinamiškas naujų rinkų augimas, pigūs vežėjai, ypač Azijos šalyse, bei tolesnis rinkos liberalizavimas ir pajėgumų didinimas esamuose maršrutuose.

Lyginant su 2009 metų prognozės duomenimis, 2010 metais numatoma pagaminti 900 papildomų naujų keleivinių orlaivių. Tai reiškia, kad 4,8% augimas 2010 metais bus šiek tiek didesnis nei 2009 metų 4,7% augimas. Šie orlaiviai daugiausia bus vieno praėjimo klasės, kurioje konkuruoja A320 šeimos orlaiviai.

Iš beveik 26 tūkst. visų papildomai reikalingų keleivinių ir krovininių orlaivių beveik 25 tūkst. bus keleiviniai lėktuvai, kurių vertė – daugiau nei 2,9 trilijonai JAV dolerių. Iš jų 10 tūkst. bus panaudoti senesniems, ne tokiems eko-efektyviems lėktuvams pakeisti, o maždaug 15 tūkst. bus skirti plėtrai. Lyginant su šiandieniniu keleiviniu oro laivynu, kurį sudaro 14 tūkst. orlaivių, iki 2029 metų keleivinių lėktuvų skaičius pasaulyje pasieks maždaug 29 tūkst.

Vertinant keleivių pervežimo apimtis, pirmaujančias pozicijas pasaulyje pagal pajamas iš keleivio už kilometrą (RPK) užima JAV (11,3%), vietiniai Kinijos maršrutai (8,4%), Europos maršrutai (7,2%) ir maršrutai iš JAV į Vakarų Europos šalis (5,9%).

Pagal keleivių pervežimo augimą pirmąsias vietas užima naujos rinkos. Lyginant su bet kuriomis didžiosiomis rinkomis vietinių Indijos pervežimų augimas (9,2%) yra pats sparčiausias ir trečiasis visame pasaulyje, nusileidžiantis tik skrydžiams tarp Vidurio Rytų ir Pietų Amerikos šalių bei skrydžiams tarp Šiaurės Amerikos šalių ir Kinijos Liaudies Respublikos. Septyni iš dvidešimties sparčiausiai augančių maršrutų jungia Kiniją su kitomis pasaulio šalimis.

“Azijos Ramiojo vandenyno regiono šalių, įskaitant Kiniją ir Indiją, oro linijos iki 2029 metų gabens vieną trečdalį (33%) visų keleivių ir taps didžiausiu regionu, lenkiančiu Europą (25%) ir Šiaurės Ameriką (20%)”, — sako produktų strategijos ir rinkos prognozių vadovas Chris Emerson.

Krovininiai pervežimai atsigauna dar didesniu tempu (5,9%) nei keleiviniai. Tikimasi, kad prieš nusistovint įprastiems augimo tempams 2011 metų pabaigoje, 2010 metais krovininių pervežimų augimas šoktels iki 18%. Iš viso prireiks maždaug 2982 krovininių lėktuvų įskaitant ir laivyno atnaujinimą. Už 211 milijardų JAV dolerių bus įsigyti maždaug 870 orlaivių, o 2110 bus perkonstruoti iš keleivinių orlaivių.

Labai didelių keleivinių ir krovininių orlaivių (VLA), tokių kaip A380, paklausa išaugs iki 1700. Bendra jų vertė – 570 milijardų JAV dolerių (tai reiškia 18% pagal orlaivių vertę ir 7% – pagal orlaivių vienetus). Maždaug 1318 iš jų bus naudojami skrydžiams tarp nuolat augančių pasaulio didmiesčių.

Dviejų praėjimų orlaivių klasėje (nuo 250 iki 400 vietų keleiviams) per ateinančius 20 metų bus pristatyta maždaug 6240 naujų keleivinių ir krovininių orlaivių, kurių vertė maždaug 1340 milijardų JAV dolerių (42% pagal orlaivių vertę ir 24% pagal orlaivių vienetus). Iš jų 4330 orlaivių bus maži dviejų praėjimų lėktuvai (nuo 250 iki 300 vietų keleiviams), o maždaug 1910 – vidutiniai dviejų praėjimų lėktuvai (nuo 350 iki 400 sėdimųjų vietų). Šiuos segmentus užpildo A330/A340 šeima. Nuo 2013 metų A350XWB šeima patenkins visą dviejų praėjimų lėktuvų poreikį rinkoje.

Vieno praėjimo lėktuvų segmente per artimiausius 20 metų bus pristatyta beveik 17900 orlaivių, kurių vertė – apie 1274 milijardus JAV dolerių (40% pagal orlaivių vertę arba 69% pagal orlaivių vienetus). Lyginant su prieš tai teiktomis prognozėmis skaičiai padidėjo dėl išaugusios vieno praėjimo orlaivių paklausos, ypač Azijos Ramiojo vandenyno regione, atsirandančių nebrangių vežėjų ir padidėjusios maršrutų liberalizacijos.