PAP

Į istorinę Lenkijos sostinę Krokuvą, kurioje savo ganytojišką kelią pradėjo kardinolas Karolis Wojtylo (Karolis Voityla), vėliau tapęs popiežiumi Jonu Pauliumi II, atvežtos palaimintojo relikvijos, informuoja Lenkijos naujienų agentūra PAP.

Tai popiežiaus kryžiaus formos pastoralas arba, kitaip sakant, ganytojiška lazda ir antkapinė marmuro lenta nuo jo kapo Vatikane.

Buvęs asmeninis popiežiaus Jono Pauliaus II sekretorius, dabar Krokuvos metropolitas kardinolas Stanislawas Dziwiszas (Stanislavas Dzivišas) sako, kad pastoralas – tai labai „iškalbi relikvija”, kadangi jį žino gerai viso pasaulio tikintieji, nes Šventasis Tėvas niekada su juo nesiskirdavo.

Ganytojo kryžius ir antkapinė lenta bus perduota Jono Pauliaus II centre statomai šventovei Krokuvos Lagevnikuose.

Kardinolas taip pat išsidavė, kad šiomis dienomis gavo dar ir Jono Pauliaus II dantį, kurį gydytojai atsitiktinai išmušė, gelbėdami palaimintojo gyvybę po pasikėsinimo 1981 metais.

S.Dziwiszas taip pat saugoja sutaną, kurią popiežius vilkėjo pasikėsinimo metu. Krokuvoje saugomos ir dvi ampulės su Jono Pauliaus II krauju.

AFP

Popiežius Benediktas XVI sekmadienį per Atvelykio mišias Vatikano Šv.Petro aikštėje, kuriose dalyvavo apie pusantro milijono žmonių, oficialiai paskelbė savo pirmtaką Joną Paulių II palaimintuoju.

Benediktas XVI pranešė, kad priima Romos vikaro kardinolo Agostino Vallini (Agostino Valinio) prašymą įrašyti į beatifikuotų asmenų sąrašą Garbingąjį Dievo tarną Joną Paulių II ir perskaitė lotynišką formulę, kuria 2005 metais miręs lenkų tautybės popiežius buvo paskelbtas Katalikų Bažnyčios palaimintuoju. Šis statusas yra paskutinis žingsnis prieš žmogaus paskelbimą šventuoju.

“Mes, priimdami mūsų brolio Agostino Vallini, mūsų Romos vyskupijos generalinio vikaro, daugelio kitų brolių vyskupų ir tikinčiųjų išsakytą troškimą, išklausę Šventųjų skelbimo kongregacijos nuomonės, remdamiesi savo apaštališkąja galia, skelbiame, jog Garbingasis Dievo tarnas Jonas Paulius II, popiežius, nuo dabar būtų vadinamas palaimintuoju ir kad jo šventė galėtų būti švenčiama kasmet spalio 22-ąją”, – perskaitė pontifikas.

Minia pratrūko šūksniais, plojimais ir ašaromis, kai netrukus virš Šv. Petro bazilikos balkono buvo atidengta didžiulė besišypsančio Jono Pauliaus II nuotrauka, o choras užgiedojo himną, siejamą su Lenkijoje gimusiu popiežiumi.

Tada Benediktas XVI paėmė sidabrinį relikvijorių su ampule, kurioje buvo 27 metus popiežiavusio Jono Pauliaus II kraujas, paimtas jam paskutinį kartą gulint ligoninėje. Relikvijoms, kurios yra svarbus beatifikacijos ceremonijų elementas, tikintieji vėliau galės pareikšti pagarbą.

Relikvijorių popiežiui padavė lenkų vienuolė sesuo Tobiana, kuri patarnaudavo Jonui Pauliui II jo popiežiavimo metais, ir prancūzų vienuolė sesuo Marie Simone-Pierre (Mari Simon-Pjer), kurios nepaaiškinamas išgijimas nuo Parkinsono ligos buvo paskelbtas stebuklu, būtinu belionio popiežiaus beatifikacijai.

Ispanijos sosto įpėdinis Felipe (Felipė) ir jo žmona princesė Letizia (Letisija), kuri vilkėjo juodų nėrinių mantiliją, stovėjo greta Italijos premjero Silvio Berlusconi (Silvijaus Berluskonio), Lenkijos “Solidarumo” lyderio Lecho Walesos (Lecho Valensos) ir Zimbabvės prezidento Roberto Mugabe (Roberto Mugabės), kuris galėjo atvykti tik dėl Europos Sąjungos taikimo kelionių draudimo išimties.

Beatifikacijos mišias popiežius koncelebravo su dauguma Romos Bažnyčios kardinolų, tarp jų ir Vilniaus arkivyskupu metropolitu Audriu Juozu Bačkiu.

Po mišių tikintieji pagerbė palaimintojo palaikus, kurie buvo išstatyti Šv. Petro bazilikoje priešais didįjį altorių.

Policija didelę Romos dalį, net kelių kilometrų aplink Vatikaną spinduliu, uždarė privatiems automobiliams, kad užtikrintų maždaug 16 valstybių vadovų ir penkių Europos karališkųjų šeimų atstovų saugumą.

Jonas Paulius II palaimintuoju buvo paskelbtas vos šešeri metai po mirties, keliomis dienomis anksčiau nei ligšiolinė beatifikacijos “rekordininkė” Motina Teresė.

Milijoninė minia, kurioje yra daug Jono Pauliaus II pavyzdžio įkvėpto jaunimo, yra užtvindžiusiu aikštę ir pagrindinę į Vatikaną vedančią Romos gatvę.

Kai kurie maldininkai gieda netoli garsiosios Šv. Petro kolonados, kur kabo didelis Jono Pauliaus II atvaizdas ir garsiosios velionio popiežiaus frazės “Plačiai atverkite duris Kristui” užrašas.

Tūkstančiai maldininkų atvyko iš Jono Pauliaus II gimtosios Lenkijos. Kai kurie jų mojavo istorinio judėjimo “Solidarumas”, kurio kovą su komunizmu 9-ajame dešimtmetyje rėmė Jonas Paulius II, vėliavomis.

AFP

“Labai jaudinuosi. Tai puiki proga drauge išgyventi šį istorinį momentą. Visą naktį nemiegojome, bet esu veikiau susijaudinusi, o ne pavargusi”, – sakė 12-metė Belen Lavilla (Belen Lavilja), kuri drauge su šimtais kitų vaikų ir jaunuolių atplaukė laivu iš Barselonos.

48 metų lenkė Margerit Solik, vilkinti kreminės spalvos nacionaliniu drabužiu su raudonomis gėlėmis, sakė: “Tai nuostabi, emocijų kupina diena!”

62 metų Stanislawas Motyka (Stanislavas Motyka), kuris taip pat vilkėjo tradicinį lenkų kostiumą, sakė, kad vigilija prieš Jono Pauliaus II beatifikaciją buvo “absoliučiai magiška”.

“Mano vienintelė viltis yra gyvam sulaukti, kaip jis paskelbiamas šventuoju”, – pridūrė jis.

Savanoriai maldininkams dalijo butelius su vandeniu ir ta proga parengtus tekstus šešiomis kalbomis. Per didelius garsiakalbius buvo transliuojamos religinės giesmės ir Jono Pauliaus II mėgtos maldos Švč. Mergelės Marijos garbei.

“Atvykome padėkoti jam už visus jo gerus darbus”, – sakė Prancūzijos vėliava apsigobęs madininkas Olivier (Olivjė), kuris netoli Šv. Petro aikštės brązgino gitara.

Therese (Teresė) iš Benino, vilkinti spalvingą tuniką su Jono Pauliaus II portretu, sakė: “Jis buvo charizmatiškas žmogus. Būčiau norėjusi su juo pasikalbėti”.

Fabrizio (Fabricijus), lenkų ir italų kilmės vienuolis, tvirtino: “Jis mums Lenkijoje suteikė laisvę. Laisvę nuo komunizmo, bet taip pat – ir tam tikrą vidinę laisvę”.

Ada iš Nigerijos pasakė paprastai: “Jis buvo šviesa pasauliui”.

Beatifikacijos išvakarėse senovinėje romėnų arenoje vyko jausminga vigilija, kur buvo prisimintas istorinis Jono Pauliaus II popiežiavimas.

Vigilijoje Maksimo cirke dalyvavo maždaug 200 tūkst. maldininkų. Vieni jų laikė žvakes, kiti – transparantus su užrašu “Šventasis dabar!”. Taip pat matėsi velionio popiežiaus gimtosios Lenkijos “Solidarumo” vėliavų.

Savo laiške viso pasaulio katalikams, kurį paskelbė prieš sekmadienio ceremoniją, Benediktas XVI šį maldos savaitgalį pavadino “tikėjimo puota”.

Oficialusis Vatikano dienraštis “Osservatore Romano” pavadino tai “nepaprastu įvykiu, neturinčiu precedento per pastaruosius tūkstantį Bažnyčios istorijos metų”.

Jono Pauliaus II beatifikacija tapo įmanoma Vatikanui po ne vienus metus trukusio tyrimo patvirtinus šio popiežiaus užtarimui priskiriamą stebuklą – sesers M. Simon-Pierre išgijimą nuo Parkinsono ligos.

M. Simon-Pierre kalbėjo per šeštadienio vigiliją ir pavadino Joną Paulių II “ganytoju, … kuris buvo artimiausias silpniausiems, ligoniams ir jaunimui”.

Vatikanui dar reikia įrodyti antrą stebuklą, kad būtų galima skelbti Joną Paulių II šventuoju, bet pareigūnai yra užsiminę, kad tai gali įvykti jau netrukus.

Benediktas XVI per televiziją paskelbė trumpą kreipimąsi ir savo “didžio pirmtako” gimtajai Lenkijai.

“Dalinuosi su jumis tuo džiaugsmu, kuris yra užpildęs mano širdį ir dvasią”, – sakė jis.

Vieni ekspertai nurodo, kad Jono Pauliaus II beatifikacija gali padėti Vatikanui pagerinti Bažnyčios įvaizdį, kuriam smarkiai pakenkė skandalai dėl kunigų pedofilų, tačiau kiti kritiškai vertina beatifikacijos proceso, kuris paprastai trunką ne vieną dešimtmetį, paspartinimą Jono Pauliaus II atveju.

Benedikto XVI kritikai taip pat kaltino jį nekreipiant dėmesio į seksualinio išnaudojimo skandalus.

Jonas Paulius II popiežiumi tapo 1978 metais – jis buvo pirmasis popiežius ne italas per daugiau kaip keturis šimtmečius. Jis pagarsėjo gausiais užsienio vizitais ir teikė naujos jėgos Bažnyčiai, kol liga nepakirto jo sveikatos.

Jis mirė 2005 metų balandžio 2-ąją, kentėdamas nuo sunkios Parkinsono ligos.

AFP

Į sekmadienį Romoje įvyksiančias popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikacijos iškilmes laukiama atvykstant 87 užsienio šalių delegacijų. Jų sudėtyje bus 16 valstybių ir vyriausybių vadovų bei 5 karališkųjų šeimų atstovai, penktadienį pranešė Vatikanas, kurį cituoja agentūra AFP.

Tarp svečių, be kitų, bus Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski), Meksikos vadovas Felipė Kalderonas (Felipe Calderon), taip pat Italijos prezidentas Džordžas Napolitanas (Giorgio Napolitano).

Taip pat tikimasi daugybės maldininkų.

Lenkų kilmės popiežius Jonas Paulius II, kurio tikrasis vardas ir pavardė yra Karolis Voityla (Karol Wojtyla), nuo 1978-ųjų iki savo mirties 2005 metų balandį vadovavo Katalikų Bažnyčiai. Jo įpėdinis, popiežius Benedikta XVI praėjusį sausį pasirašė dekretą dėl savo pirmtako beatifikacijos, taip pripažindamas stebuklą, priskiriamą Jonui Pauliui II.

Stebuklu laikomas vienos prancūzų vienuolės pasveikimas nuo Parkinsono ligos. Šia liga sirgo ir Jonas Paulius II.

Popiežius Benediktas XVI patvirtino stebuklą, siejamą su jo pirmtako Jono Pauliaus II užtarimu, ir nurodė, kad nepaprastai populiarus velionis lenkas pontifikas bus paskelbtas palaimintuoju gegužės 1 dieną.

Katalikų Bažnyčios vadovas penktadienį savo dekrete paskelbė, kad vienos prancūzų vienuolės išgijimas nuo Parkinsono ligos iš tikrųjų buvo stebuklas, atveriantis kelią į Jono Pauliaus II beatifikaciją.

Numatoma, kad į gegužės 1 dieną Vatikane vyksiančią ceremoniją susirinks šimtai tūkstančių maldininkų, siekiančių pagerbti vieną iš populiariausių visų laikų popiežių.

Jei bus patvirtintas antras Jono Pauliau II padarytas stebuklas, jis galės būti paskelbtas šventuoju.