Trečiadienio rytą vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis žengė konservatorių ilgai lauktą ir skatintą žingsnį – Premjerui Andriui Kubiliui įteikė atsistatydinimo pareiškimą.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė dar antradienį džiaugėsi, kad nenormali situacija pagaliau išsispręs.

„Tai bus pirmas žingsnis tiesos link, nes turbūt kiekvienas suprantam, ne tik politikai, bet ir visuomenė, kad tokioje situacijoje daugiau neįmanoma būti, kada Premjero ir ministro pozicijos yra skirtingos ir kada iš tiesų ministras net, sakykim, necenzūriniais žodžiais vadina Premjerą. Tai tikrai yra nenormali situacija“, – pridūrė Seimo Pirmininkė.

I. Degutienė tikisi, kad pirmalaikių Seimo rinkimų nebereikės.

„Jeigu procesas vyksta taip, kaip dabar vyksta, tai tada turime vilties, kad bus darbinga atmosfera Seime, ir tada nereikalingi priešlaikiniai rinkimai“, – sakė I. Degutienė.

„Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio atleidimas turėjo įvykti daug anksčiau, o sugaištas laikas sukėlė emocijų“, – sako Premjeras Andrius Kubilius.

Ministro Pirmininko teigimu, R. Palaičio atstatydinimą lėmė ne tik jo nepamatuotas ir klaidingas sprendimas atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovus, tačiau ir ministro elgesys pačioje Vyriausybėje, žeidęs Ministrų Kabineto integralumą.

„Vakar (pirmadienį. – ELTA) tikrai turėjau galimybę pozityviai įvertinti tokį apsisprendimą, kartu, be abejo, turėjau pasakyti, kad tai galėjo būti padaryta anksčiau – prieš geras dvi savaites ar bent savaitę, kai Prezidentė apsisprendė netenkinti mano teikimo jį atleisti, nes tas sugaištas laikas tik daugiau sukėlė emocijų, bet toks sprendimas vis tiek turėjo būti padarytas. Tai jau sprendimas, kurį lėmė ministro elgesys ne tiktai FNTT atžvilgiu, bet ir jo elgesys pačioje Vyriausybėje. Tas labai aiškiai matėsi, kad žeidžia visą Vyriausybės veiklos integralumą“, – interviu Lietuvos radijui antradienį sakė Premjeras.

A. Kubilius teigia, kad iš skausmingos istorijos su ministru R. Palaičiu būtina pasimokyti, todėl teikdamas naują vidaus reikalų ministro kandidatūrą ypatingą dėmesį skirs jo reputacijai.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas netenkinti premjero Andriaus Kubiliaus teikimo atleisti vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį yra logiškas ir nuoseklus, o Seimo pirmininkės siūlymas vasarą rengti pirmalaikius Seimo rinkimus yra emocinė reakcija patyrus politinį pralaimėjimą, mano politologas Lauras Bielinis.

“Prezidentės sprendimas yra logiškas ir ji šiuo sprendimu nenužengia už konstitucinių ribų. Išties prezidentė, nuosekliai laikydamasi savo principų, laikydamasi nuosekliai tų faktų, kuriuos ji žino, ir tų pozicijų, kurias ji gina, priėmė sprendimą tokį, kuris yra logiškas toms jos pozicijoms. Seimo pirmininkės reakcija, mano galva, yra daugiau emocinė reakcija patyrus, na, sakykime, politinį pralaimėjimą šitame veiksme. Aš manyčiau, kad išankstinių rinkimų idėja šiandien, ko gero, jau yra pavėluota”, – pirmadienį naujienų agentūrai ELTA sakė politologas.

L. Bielinis sakė nemanąs, kad interpeliacija R. Palaičiui, net jeigu ji Seime ir būtų surengta, galėtų būti sėkminga.

“Sunku pasakyti, kuri frakcija galėtų palaikyti tą interpeliaciją, be konservatorių. Netgi Liberalų sąjūdis, ko gero, pasistengs būti neutraliu, jau nekalbant apie opozicines frakcijas, kurios, aišku, turi galbūt tam tikrų priekaištų, bet interpeliaciją nemanau, kad jie palaikys”, – svarstė politologas.

Politologo nuomone, ar tolesnis valdančiosios koalicijos darbas bus vaisingas, priklauso nuo to, kaip koalicijos partneriai sugebės susitarti tarpusavyje.

“Mano galva, geriausia dabar būtų ne kalbėti pareiškimais arba emocinėmis nuostatomis, o pabandyti kuo greičiau susėsti prie stalo visiems koalicijos partneriams ir aptarti galimybes, optimalų variantą, kaip galima būtų jiems dar tuos septynis mėnesius normaliai funkcionuoti”, – siūlė L. Bielinis.

Jeigu susitarti vis dėlto nepavyktų, politologo manymu, susiformuotų mažumos Vyriausybė, tačiau jis teigė nemanąs, kad susiklostys būtent tokia situacija.

“Jeigu jie nesusitartų, tai greičiausiai veiktų mažumos vyriausybė vienokia ar kitokia konfigūracija. Arba be liberalcentristų, arba be konservatorių, įtraukus, sakykime, socialdemokratus. Variantų yra daug, bet aš manyčiau, kad viskas išliks savo vietose ir šiuo atveju, ko gero, konservatoriai tiesiog pernelyg emocingai elgiasi” , – kalbėjo L. Bielinis.

ELTA primena, kad pirmadienį Prezidentė nusprendė vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį palikti poste. Tokį sprendimą ji priėmė pirmadienį po susitikimo su A. Kubiliumi, pačiu R. Palaičiu ir Liberalų ir centro sąjungos pirmininku Algiu Čapliku.

Prezidentė D. Grybauskaitė po susitikimo aiškios pozicijos R. Palaičio atžvilgiu neišsakė, tačiau teigė esanti įsitikinusi, kad konservatorių ir liberalcentristų koalicija turi dirbti iki kadencijos pabaigos.

“Mano manymu, ši koalicija ir Vyriausybė gali ir turi dirbti iki kadencijos pabaigos – liko tik septyni mėnesiai. O ar nori dirbti kartu, turi apsispręsti patys. Jeigu to nesugeba, ginčą spręsti politinėmis priemonėmis galės Seime”, – sakė valstybės vadovė.

Tuo tarpu Premjeras teigė nesutinkąs su Prezidentės nuomone, kad nesutarimai dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo ir vidaus reikalų ministro atstatydinimo yra “vidinis koalicijos apsistumdymas”, susietas su artėjančiais rinkimais, ir toliau sieksiąs “atstatyti teisingumą”.

“Prezidentė savo pareiškime išsakė, kad ji mano siūlymą atleisti ministrą R. Palaitį iš pareigų vertina kaip tam tikrą vidinį koalicijos apsistumdymą, susietą su artėjančiais rinkimais. Aš turiu pasakyti, kad su tokiu požiūriu tikrai negaliu sutikti. Matyt, šiuo klausimu mūsų požiūriai su Prezidente skiriasi”, – pirmadienį komentuodamas Prezidentės sprendimą sakė Premjeras A. Kubilius.

Vyriausybės vadovo teigimu, siūlymu atleisti R. Palaitį nebuvo siekta patenkinti partines ambicijas, o tik paskatinti teisingumo jausmą visuomenėje.

Šalies vadovei nutarus palikti R. Palaitį vidaus reikalų ministro poste, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė teigė nematanti kitos išeities, kaip vasarą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.

“Esu sakiusi ir pakartosiu: iš esmės keisti Vyriausybę likus pusei metų iki rinkimų yra žalinga valstybei, todėl nematau kitos išeities, kaip rengti vasarą priešlaikinius rinkimus”, – pirmadienį pareiškė I. Degutienė.

Praeitą savaitę Premjeras Prezidentei įteikė siūlymą atleisti R. Palaitį iš vidaus reikalų ministro pareigų, jį grįsdamas tuo, kad pastarasis padarė klaidą, skubotai atleisdamas FNTT vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą.

Darydamas teikimą A. Kubilius atsižvelgė į Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo išvadas dėl FNTT vadovų atleidimo.

Be to, priimdamas šį sprendimą Ministras Pirmininkas taip pat įvertino koalicijos partnerių nuomones dėl susidariusios padėties.

Premjeras A. Kubilius tvirtino, jog vidaus reikalų ministrą R. Palaitį atleisti Prezidentei jis teikė, norėdamas, kad valdančioji koalicija galėtų dirbti konstruktyviai, spręsdama tiek strateginius klausimus, tiek R. Palaičio veiksmų sukeltas problemas.

Iš pareigų atleidžiant buvusius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus – direktorių Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą – nebuvo galima remtis vien tik poligrafo duomenimis, sako Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

“Galbūt aš turiu mažiau informacijos negu turi prezidentė, todėl man ir kyla kai kurie klausimai, kurie kyla ir daugeliui visuomenės narių, taip pat ypač politikų, kyla pasipiktinimas ir klausimas, kodėl gerai dirbančios institucijos vadovai – tikrai labai žinomi ir autoritetingi kovotojai prieš kriminalinį pasaulį – atleidžiami nepateikiant kažkokių aiškių atsakymų. Galų gale mes neturime ir neišklausome jų nuomonės, argumentų, kaip turėtų būti normaliame tyrime”, – trečiadienio rytą interviu “Žinių radijui” kalbėjo I. Degutienė.

Seimo Pirmininkės teigimu, šiuo metu svarbiausias uždavinys yra ne gandai ar politikavimas, o labai aiškūs atsakymai į klausimus, kuriuos turi pateikti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės ir Antikorupcinės veiklos komisijos.

“Vien tiktai pasakyti – poligrafo tyrimas – aš nežinau, to poligrafo tyrimo duomenų. Negaliu šiandien pasakyti, kaip tas tyrimas buvo atliekamas, kaip jie ten atsakinėjo. Tikrai tam, kad iš karto galėtume nuteisti, turime turėti pakankamai informacijos, o kai tos informacijos pakankamai neturi, negali būti šiuo atveju tokios tvirtos pozicijos, nuomonės, kaip čia yra – ar čia yra neteisūs FNTT vadovai, jau šiandien atleisti, ar neteisus ministras Raimundas Palaitis, kad juos atleido.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, antradienį panaikinęs leidimus dirbti su slapta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovams, pasielgė įstatymų nustatyta tvarka. Tai trečiadienį pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Po patikrinimo ant abiejų FNTT vadovų krito įtarimų šešėlis. Teisėsaugos institucijų vadovų reputacija neturi kelti jokių abejonių. Ministras pasielgė įstatymų nustatyta tvarka“, – prezidentės poziciją trečiadienį naujienų agentūroms perdavė jos patarėja Daiva Ulbinaitė.

Vidaus reikalų ministras R. Palaitis antradienį panaikino FNTT direktoriaus Vitalijaus Gailiaus ir jo pavaduotojo Vytauto Giržado leidimus dirbti su slapta informacija, trečiadienį juos numatoma atleisti iš pareigų.

Leidimą dirbti su slapta informacija panaikino gavęs Valstybės saugumo departamento (VSD) teikimą. Antradienį vakare per spaudos konferenciją jis pranešė, kad netekę šio leidimo pareigūnai nebegali eiti savo pareigų.

Antradienį interviu LTV laidai „Dienos tema“ ministras pripažino, kad pareigūnų patikrinimas nėra baigtas, tačiau teigė, jog jau dabar turimos informacijos pakanka priimti minėtiems sprendimams.

Tokį sprendimą V. Gailius ir V. Giržadas gali skųsti teismui. R. Palaitis praėjusią savaitę pareiškė nepasitikįs ir V. Gailiumi, ir V. Giržadu. FNTT direktoriumi V. Gailiumi nepasitikėjimas pareikštas, kai šis nepaisydamas ministro pozicijos pareiškė paramą savo pavaduotojui.

Abu pareigūnai dar anksčiau tikrinti poligrafu. Patikrinimai buvo susiję su atliekamu tyrimu dėl informacijos nutekinimo apie banką „Snoras“.

O kas galėtų paneigti galimybę, kad atakuojat teisingumo ministrą Remigijų Šimašių ir, kaip dabar paaiškėjo, vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį (jeigu ta Baltarusijos vicemnistrė Alla Bodak nebūtų pasieniečių sugauta prie sienos, kas labai tikėtina, nes važiavo didelės delegacijos sudėtyje ir ne iš pirmųjų asmenų, visi būtų užbaubę:  ”Palaitį šalin!”), nebuvo bandoma sukurti tuščią ministro vietą, į kurią galėtų pretenduoti senas “valstybinikų” draugelis ir stropus prof. Kūrio mokinys Arūnas Valinskas?

Išsilavinimas – teisininkas, priklauso valdančiąjai koalicijai, liberal-centristas. R. Palaičio išmušimo atveju užima jo vietą kone automatiškai, R. Šimašiaus – liberal-sąjūdiečiai turi neproporcingai daug ministrų postų, gali ir pasislinkti. Bet kuriuo ateveju, žinant A. Valinsko būdą, premjerui Andriui Kubiliui rudenį ne apie atominę ir “Gazprom” galvoti tektų, o apie koalicijos išsaugojimą.

P.S.: Be abejo, dėl to, kad ES sankcijomis apimta ir “persona non grata” esanti Alla Bodak Lietuvos ambasadoje Minske gavo vizą tą pačią dieną, kai Baltarusijos teisėsauga profilaktiškai sulaikė ir apklausė Alesių Beliacką, kaltas irgi teisingumo ministras R.Šimašius. O Minske ambasadoriaujantis “valstybininkų” draugelis, Turniškių vilų skandalo herojus Edminas Bagdonas – nekuo dėtas, jis gi didis kovotojas už demokratiją Baltarusijoje

Reaguodami į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją dėl Vidaus reikalų ministerijai ir vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui metamų kaltinimų, informuojame, jog ji yra netiksli, šališka, klaidinanti ir šmeižikiška, praneša VRM.

Skelbiami faktai esą „vidaus reikalų ministro R. Palaičio tarnybinis automobilis sekmadienį užfiksuotas lekiantis maždaug 160 km per valandą greičiu“ yra išgalvotas ir niekuo nepagrįstas. Tarnybiniu automobiliu vežamas vidaus reikalų ministras visuomet griežtai laikosi Kelių eismo taisyklių – per pastaruosius metus važiuojant šiuo automobiliu nebuvo fiksuota jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kad ir pats vidaus reikalų ministras asmeniškai nė karto per pastaruosius metus nebuvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, straipsniuose vartojamas epitetas „kelių „erelis“ yra ne tik klaidinantis, bet ir žeidžiantis garbę ir orumą.

Skirtingai nei skelbiama žiniasklaidoje, praėjusį penktadienį Tauragėje vyko ne vidaus reikalų viceministro Gintaro Stepono Vyšniausko gimtadienis, o susitikimas su Tauragės regiono savivaldybių vadovais ir savivaldybių administracijų atstovais įvertinti ir aptarti Europos Sąjungos fondų lėšų, numatytų Tauragės regionui pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamas 2007–2013 m. veiksmų programų prioritetų priemone, panaudojimo eigą ir kylančias problemas. Šiame susitikime dalyvavo ne tik Vidaus reikalų ministerijos, bet ir Viešųjų pirkimų tarnybos, Europos socialinio fondo agentūros, Centrinės projektų valdymo agentūros atstovai. Žurnalistų įžvalgos, prielaidos ir fantazija dėl atšvęsto gimtadienio puotos prasilenkė su realybe: minima delegacija net ir norėdama nebūtų galėjusi dalyvauti viceministro gimtadienyje, kadangi jis šiuo metu atostogauja ir minimo vizito metu net nebuvo Lietuvoje.

Vieno iš šmeižikiškų straipsnių autoriaus įžvalgos dėl tą patį penktadienio vakarą Nidoje vykusio pasieniečių renginio apie Lietuvos sienas istorijos eigoje taip pat labai paviršutiniškos. Šiame renginyje vidaus reikalų ministro R. Palaičio galėjo nepastebėti tik tie, kurie nedalyvavo šiame renginyje arba nežino, kas šiuo metu eina vidaus reikalų ministro pareigas ir kaip ministras atrodo.

Akivaizdu, kad prieš Vidaus reikalų ministeriją ir ministrą R. Palaitį rengiama šmeižikiška kampanija, kurios autoriai yra visiems gerai žinomi. Šmeižikiškos kampanijos faktą įrodo dviejų visiškai nesusijusių laikraščių žurnalistų „bendradarbiavimas“: vieno laikraščio žurnalistei siųsti atsakymai į labai specifinius klausimus tikriausiai tik atsitiktinai galėjo atsidurti kito laikraščio žurnalisto straipsnyje.

Atsižvelgdama į išdėstytą informaciją, Vidaus reikalų ministerija ketina kreiptis į atitinkamų žiniasklaidos priemonių leidėjus dėl klaidinančios ir šmeižikiškos informacijos paneigimų, taip pat į žurnalistų etikos kontrolės institucijas. Vidaus reikalų ministras R. Palaitis taip pat ruošiasi privačiai ginti garbę ir orumą teisme.

 

Po Vizgirdo Telyčėno pasitraukimo iš policijos generalinio komisaro posto pasipylė pranešimai apie neblaivius pareigūnus, tačiau vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis tikina, kad padėtis sistemoje gerėja, tad jis apie atsistatydinimą nė nesvarsto.

Apie tai, kad Vidaus reikalų ministerijai (VRM) vadovaujantis liberalcentristas R.Palaitis turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę už girtų pareigūnų siautėjimą, prabilta po vasario 13 dieną Lietuvą sukrėtusios avarijos. Tada neblaivus Trakų policijos patrulis Sigitas Šostakas greitkelyje prie Elektrėnų mirtinai sužalojo žinomus Kauno medikus Rimgaudą ir Vidą Žukus. Po savaitės užgeso dar vienos per šią avariją nukentėjusios aukos gyvybė.

Praėjus kelioms dienoms po avarijos atsistatydino tuometis policijos generalinis komisaras V.Telyčėnas, rašo “Lietuvos žinios”.

“Dabar reikia dirbti ir taisyti padėtį sistemoje”, – tuomet pareiškė R.Palaitis. Tačiau nuo to laiko pranešimų apie neblaivius pareigūnus padaugėjo.

Pagal Policijos departamento pateiktą sąrašą atsistatydinus V.Telyčėnui buvo pradėti penki tarnybiniai patikrinimai dėl neblaivių pareigūnų. Bene aukščiausio rango pareigūnas sulaikytas balandžio 15 dieną Panevėžio rajone. Tai Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo valdybos skyriaus viršininkas Darius Kiaušas. Jis ne tarnybos metu, kaip įtariama, neblaivus vairavo automobilį “Volkswagen Caravelle”. Pasitikrinti blaivumą D.Kiaušas atsisakė. Kol atliekamas tarnybinis patikrinimas, pareigūnas nušalintas nuo tarnybos.

Praėjusį savaitgalį įkliuvo du pareigūnai: šeštadienį – neblaivus Rokiškio areštinės postinis, sekmadienį – neblaivus vairavęs Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos pasienietis.

Tačiau R.Palaitis tikina, kad padėtis jo vadovaujamoje sistemoje gerėja.

“Tokių pranešimų daugėja, nes policija pati tvarkosi. Neslepiame negerovių, o juk ir anksčiau tokių dalykų būdavo”, – teigė ministras.

Anot ministro, jo ir naujojo policijos generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio iniciatyva sukurta speciali grupė, kuri nuolat tikrina pareigūnus, “rodo, kad mes stengiamės kovoti su negerovėmis ir nebijome jų viešinti”.

Ministrui pritarė ir policijos generalinis komisaras S.Skvernelis.

“Imamės visų priemonių geram pareigūnų darbui užtikrinti. Mūsų tikslas – kad į sistemą ateitų patikimi žmonės. Tam visų pirma reikalinga motyvacija. Ją ir stengiamės užtikrinti”, – sakė jis.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas savo ruožtu teigia, kad apie R.Palaičio nekompetenciją kadrų srityje kalbėta dar 2009 metais.

“Į policiją, kur turėtų būti itin griežta atranka, ateina dirbti nemažai nepatikimų žmonių. Ko čia stebėtis, kad jie sulaikomi neblaivūs. Ministras nieko nedaro, kad situacija keistųsi”, – teigė V.Bakas.

Pasak jo, visi R.Palaičio veiksmai tėra parodomieji, toks buvo ir viešas pareiškimas po minėtos kraupios avarijos, kuri privertė atsistatydinti V.Telyčėną.

“Iš esmės jį privertė atsistatydinti ministras, perkėlė kaltę ant svetimų pečių. Juk iškart po avarijos R.Palaitis viešai pasakė, kad V.Telyčėnui reikia galvoti apie pasitraukimą. Tai tebuvo jo grandiozinis šou”, – sakė V.Bakas.

Opozicijoje esantys socialdemokratai, Krikščionių partija ir partijos “Tvarka ir teisingumas” frakcija dėl tragiškos girto policininko sukeltos avarijos pirmadienį paragino atsistatydinti vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį.

Socialdemokratai ragina R.Palaitį “pasekti generalinio komisaro Vizgirdo Telyčėno pavyzdžiu, prisiimti atsakomybę dėl neblaivaus policijos pareigūno sukelto autoįvykio, kuris nusinešė dviejų žmonių gyvybes”.

Socialdemokratų pranešime primenama, kad prieš keletą metų neblaiviam policininkui avarijoje Skuodo rajone pražudžius tris vaikus, iš vidaus reikalų ministro posto atsistatydino Raimundas Šukys.

Primindamas tragišką įvykį Skuode raginimą atsistatydinti R.Palaičiui argumentavo ir “tvarkiečių” frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis.

“Po prieš keletą metų įvykusio panašaus itin sukrėtusio autoįvykio (…), visiškai suprasdamas savo ir Vyriausybės atsakomybę ir neieškodamas kraštinių, kuriuos pasistatytų prieš save, iš karto atsistatydino tuometis vidaus reikalų ministras R.Šukys. Manau, dabartinis ministras R. Palaitis, jeigu iš tikrųjų yra garbingas politikas, šiandien turi padaryti lygiai tą patį”, – teigė V.Mazuronis.

Jis pažymėjo nemanantis, kad “V.Telyčėno pasitraukimas iš posto yra tas žingsnis, kurį reikėjo žengti pirmiausia”.

“Politinę atsakomybę už policijos veiklą turi prisiimti ir Vidaus reikalų ministerijos vadovybė”, – teigiama pirmadienį vakare Krikščionių partijos išplatintame pranešime.

Sekmadienio naktį magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Elektrėnų savivaldybėje, per neblaivaus Trakų policininko Sigito Šostako sukeltą avariją žuvo du žinomi Kauno medikai, dar du buvo sužaloti. Nustatyta, kad po darbo nuosavą automobilį vairavęs pareigūnas buvo neblaivus. Jam nustatytas 1,16 promilės girtumas.

Pirmadienį dėl šio įvykio iš generalinis policijos komisaro pareigų atsistatydino V.Telyčėnas.