BFL

Renata BALTRUŠAITYTĖ

Tarptautinis M.K.Čiurlionio muzikos festivalis liepos 8-ąją prasideda Palangoje. Liepos 17-ąją jo muzikinę estafetę perims jau kitas festivalis – Lietuvos muzikų rėmimo fondo kartu su Druskininkų savivaldybe organizuojama „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“.

„Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos puoselėjimas bei sklaida – tai visų pirma atsidavusių entuziastų nuopelnas“, – liudija vienintelis iš jo proanūkių muziko dalią pasirinkęs Rokas Zubovas.

Jis stebisi, kad valstybinės institucijos metų metais neranda lėšų viso M.K.Čiurlionio laiškų rinkinio leidybai, nors nuo ankstesnio panašaus leidinio pasirodymo prabėgo jau daugiau kaip pusė amžiaus. Pasak R.Zubovo, M.K.Čiurlionio memorialinio muziejaus Druskininkuose būklė, nepaisant muziejininkų pastangų, jau darosi apverktina, o ir pagrindiniame Nacionalinio Čiurlionio dailės muziejaus pastate Kaune remonto niekaip nesugebama užbaigti.

Pagrindinis veikėjas – fortepijonas

Užtat M.K.Čiurlionio vardą kiekvieną vasarą primena Palangoje ir Druskininkuose rengiami muzikos festivaliai. Štai ir šią vasarą atrieda čiurlioniška banga, iš pradžių perliejanti pajūrį, o vėliau atsiridenanti iki tolimiausio jam lietuviškos panemunės kampelio.

Prof. Vytautas Landsbergis Palangoje pristato išskirtinai vien šio kompozitoriaus kūrinių programas, kurios iki šiol visada būdavo skirtingos.

Ketvirtasis tarptautinis M.K.Čiurlionio muzikos festivalis Palangoje tradiciniu jaunųjų talentų maratonu prasidės jau kitą savaitgalį. O ir šiaip savo beužsimezgančias tradicijas jaunas festivalis stengiasi kruopščiai puoselėti: atlikėjus bei kūrinius klausytojams ir toliau pristatys prof. Veronika Vitaitė, kiekvieną koncertą trumpu pasirodymu pradės jaunas pajūrio krašto atlikėjas, visose programose, nepaisant atlikėjų tautybės, pageidaujamas bent vienas M.K.Čiurlionio kūrinys, o prof. Vytautas Landsbergis Palangoje pristato išskirtinai vien šio kompozitoriaus kūrinių programas, kurios iki šiol visada būdavo skirtingos.

„Ką V.Landsbergis pasirinks šįmet – ir mes nežinome. Tačiau profesorius atmintinai groja visus M.K.Čiurlionio fortepijoninius kūrinius, tad intriga šiuo atveju pasiteisina. Praktiškai visi lietuvių pianistai atlieka šio kompozitoriaus muziką, tačiau retam pavyksta joje atrasti tokių gilių unikalių įžvalgų, kaip V.Landsbergiui“, – liudija festivalio organizatorė pianistė Aleksandra Žvirblytė.

Štai ir šįmet Palangoje savo koncertą surengs populiarus akordeonininkas Martynas Levickis su styginių kvartetu „SinChronic“.

Tiesa, vienas festivalio bruožas vis dėlto nebuvo paverstas tradicija: nors pirmąją vasarą jis vadintas fortepijoninės muzikos festivaliu, vėliau vis drąsiau įsileisdavo įvairesnės instrumentų sudėties programas. Štai ir šįmet Palangoje savo koncertą surengs populiarus akordeonininkas Martynas Levickis su styginių kvartetu „SinChronic“, pateiksiantys neįprastas klasikinių kūrinių interpretacijas.

Tačiau pagrindiniu M.K.Čiurlionio festivalio veikėju išliks fortepijonas. Palangoje savo pasirodymą šįmet surengs Petras Geniušas, iš Danijos atvyks jaunosios kartos pianistas Gustavas Piekutas, o iš Čekijos – šeimyninis fortepijoninis Janos ir Fillipo Subbotinų duetas „Duo Eleganza“. Pati A.Žvirblytė akompanuos vokalistei Vilijai Kuprevičienei – talentingam sopranui, šįmet Varšuvoje konkurse „Master Competition“ laimėjusiam „Grand Prix“.

Sostinėje sunkiau išsikovoti dėmesį

M.K.Čiurlionio muzikos festivalio programa rudenį prasitęs sostinėje, Valdovų rūmuose. Nuo spalio 20 d. čia koncertuos vienas žymiausių šalies fortepijoninių duetų – Rūta Rikterė ir Zbignevas Ibelgauptas, taip pat pianistė Dina Joffe su smuikininku Michaelu Vaimanu. Laukia ir improvizacinis džiazo projektas darbiniu pavadinimu „Kosminis Čiurlionis“, kuriame lietuvių klasiko muzikos motyvus savaip interpretuos Olegas Molo­kojedovas, Petras Vyšniauskas ir A.Žvirblytė. V.Landsbergio vietą, skambindamas M.K.Čiur­lionio fortepijoninius ciklus, Vilniuje užims pianistas Jurgis Karnavičius, lietuvių išeivių koncertų ciklą pratęs JAV gyvenantis pianistas Edvinas Minkštimas. O festivalio uždarymui šįmet bus kviečiamas žymus prancūzų pianistas Eugenas Indjicas.

Koncertais išlepintame Vilniuje pritraukti klausytojų festivaliui sekasi sunkiau nei Palangoje, kur poilsiaujantys inteligentai neturi didelio pasirinkimo.

„Atrinkdami užsienio atlikėjus prisimename keletą savo tikslų. Pirmasis – pristatyti lietuvių auditorijai jai nežinomus arba seniai regėtus garsius atlikėjus. Tarkim, D.Joffe čia paskutinįkart viešėjo gal prieš ketvirtį amžiaus, E.Indjicas Lietuvoje irgi retas svečias. Kitas tikslas – pristatyti buvusius M.K.Čiurlionio pianistų konkurso laureatus. Neblogą karjerą už Atlanto sau susikūręs E.Minkštimas šiame konkurse irgi buvo laimėjęs pirmą vietą“, – pasakoja A.Žvirblytė.

Organizatorė neslepia, kad koncertais išlepintame Vilniuje pritraukti klausytojų festivaliui sekasi sunkiau nei Palangoje, kur poilsiaujantys inteligentai neturi didelio pasirinkimo,  todėl mielai vakarus leidžia klasikinės muzikos „glėbyje“. Tiesa, jų būrys paprastai nebūna toks gausus, kad užpildytų naująją Kurhauzo salę, todėl daugiau festivalio koncertų šįmet suplanuota mažesnėje ir jaukesnėje, labiau nuo popsinio kurorto triukšmo nutolusioje Gintaro muziejaus erdvėje.

„Festivalio skrajutes Palangoje dalijančios savanorės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentės, jau pernai sutiko poilsiautojų, kurie teigė savo atostogų laiką derinantys prie mūsų koncertų ciklo. Vilniuje mes dar kol kas savo koncertus deriname taip, kad neįsiterptume į kitų rudenį vykstančių klasikinės muzikos renginių grafikus“, – teigia A.Žvirblytė.

Visą straipsnį ir savaitraščio “Veidas” numerį rasite ČIA

Trys klausimai kelionių organizatoriui Rimvydui Širvinskui-Makaliui.

– Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, šiemet Turkijos kurortuose atostogauti pigiau negu Palangoje. Kas lemia tokius kainų skirtumus?

– Mane patį pradeda gąsdinti poilsio Lietuvoje kainos. Lietuva – viena tų retų valstybių, kurių gyventojams savo šalyje atostogauti yra brangiau negu užsienyje. O juk logika diktuoja, kad turėtų būti priešingai.

Lietuva – viena tų retų valstybių, kurių gyventojams savo šalyje atostogauti yra brangiau negu užsienyje.

Šiuo konkrečiu atveju lyginau kainas ne sezono metu – gegužės pabaigos. Palangoje septynios nakvynės trijų žvaigždučių viešbutyje su kukliais pusryčiais kainuotų apie 175 eurus. Pridėkime dar 40 eurų kelionei iš Kauno ar Vilniaus iki pajūrio ir atgal. Taip pat kainuos pietūs (dairantis akcijų, galima pavalgyti už 3–4 eurus, bet vidutiniškai pietūs Palangoje kainuoja 7–9 eurus). Tarkime, kad vakarieniausite kukliau, bet galbūt norėsite taurės vyno. Žodžiu, šiek tiek sau leidžiant, savaitė Palangoje kainuotų mažiausiai 315 eurų. Ir tai – be jokių pramogų, koncertų, procedūrų.

Atrodo, kad jie planuoja ne mažinti kainas, o toliau jas didinti.

Dabar pažiūrėkime, kas siūloma Turkijoje. Gegužės pabaigoje ir net birželio pradžioje galima rasti pasiūlymą už 285 eurus praleisti septynias naktis puikiame penkių žvaigždučių viešbutyje „viskas įskaičiuota“. Į kainą įeina lėktuvo bilietai, kelionė nuo oro uosto iki viešbučio ir atgal, papildomas bagažas. Ir nė vieno papildomo cento už maistą ir gėrimus. Be to, tokio lygio viešbutyje kas vakarą vyksta įvairūs renginiai – koncertai, užsiėmimai vaikams, spektakliai.

Jokiu būdu nesiūlau rinktis užsienio vietoj Lietuvos, nes norėtųsi, kad kuo daugiau žmonių poilsiautų čia, tačiau kainos mane stebina.

BFL/A.Vanagės nuotr.

– Kainas, kelionių kryptis sekate nuolat. Kokios kelionių tendencijos ryškėja pastaraisiais metais?

– Poilsis užsienyje pinga, o Lietuvoje – brangsta. Nuo balandžio pradėjome siūlyti poilsį Lietuvoje, tačiau tik keli viešbučiai mūsų klientams sutiko pasiū­lyti nuolaidų. Visi kiti aiškina, kad yra užpildyti, o klientų jiems netrūksta net žiemą. Atrodo, kad jie planuoja ne mažinti kainas, o toliau jas didinti. Matyt, jei būčiau viešbučių verslo atstovas, elgčiausi taip pat, bet kaip klientui man tokia tendencija nepatinka. Žinoma, Lietuvos viešbučių paslaugos – tikrai labai aukštos kokybės, jie pasiruošę išpildyti kiekvieną kliento norą, tačiau kainų požiūriu lankstumo nepastebiu.

Dar viena tendencija – vėl populiarėja kelionės autobusais. Kol tokios kelionės buvo brangios, jas buvo visiškai išstūmusios kelionės pigius skrydžius siūlančiomis avialinijomis.

– Kokios dabar populiariausios lietuvių kelionių kryptys?

– Labai populiarus kelionių autobusu maršrutas yra Praha–Viena–Budapeštas, daug lietuvių vyksta į Latviją, Lenkiją, Slovakiją. Daugėja ir besirenkančiųjų egzotines keliones lėktuvu.

Net išleistuvėms moksleiviai nebenori banalių užstalės „balių“ – vietoj jų vis dažniau renkasi kelionę autobusu.

Matyt, arba lietuviai jau išvažinėjo visas įprastas didžiųjų kelionių organizatorių siūlomas šalis, arba turi daugiau pinigų ir gali sau leisti tolimesnius kraštus. Tarp jų labai populiarios Šri Lanka, Maldyvai, taip pat – JAV, ypač dėl to, kad viena Skandinavijos skrydžių bendrovė pasiūlė skrydžius iš Oslo, Kopenhagos ir Stokholmo į JAV ir atgal vos už 300 eurų.

Apskritai lietuviai keliauja vis daugiau. Net išleistuvėms moksleiviai nebenori banalių užstalės „balių“ – vietoj jų vis dažniau renkasi kelionę autobusu.

BFL

Arūnas MILAŠIUS

Artėjant turistinio sezono pradžiai verslas jį pasitinka dviem naujienomis: viena ta, kad į Vilnių plūstelėjo tiek turistų, jog jiems jau sudėtinga rasti nakvynę, nes trūksta apgyvendinimo įstaigų. Antra žinia – viešbučiai pakilo į kovą su privačius būstus nuomojančiais piliečiais, nes mano, kad konkurencijos sąlygos nevienodos.

Apie atsigavimą ir turistų srauto augimą kol kas galime kalbėti tik Vilniuje. Kurortai dar nerado kuo pakeisti pajamų, kurias sunešdavo rusų turistai, dingę, kai prasidėjo karas Ukrainoje. Keliautojus iš Rytų keičia lietuviai, tačiau mūsiškiai išleidžia kur kas mažiau ir būstą nuomojasi trumpiau nei rusai.

„Dar nebuvo tokio sezono, kad nuo metų pradžios neturėtume kur apgyvendinti turistų. Vilniuje tiek daug renginių, kad atvažiuojančiųjų daugiau, nei yra viešbučių numerių“, – pasakoja Kęstutis Ambrozaitis, įvažiuojamuoju turizmu užsiimančios UAB „Lithuanian Tour“ generalinis direktorius ir Nacionalinės turizmo verslo asociacijos valdybos pirmininkas.

Palangoje butus nuomojančių žmonių daugėja. Rinka perpildyta.

Keliautojų šuolį lėmė tai, kad sostinėje pradėta rengti ypač daug verslo ir pramoginių renginių. Turizmo asociacijos vadovo žiniomis, panaši padėtis ir Taline, kur viešbučių numerių kur kas daugiau nei mūsų sostinėje.

Kurortuose tokių džiaugsmo šūksnių kol kas negirdėti. „Palangoje butus nuomojančių žmonių daugėja. Rinka perpildyta. Be to, mums neramu, kad mažėja rusų. Iš kitos pusės, tikimės, kad dėl teroro grėsmės mažiau lietuvių keliaus į Turkiją bei Egiptą ir užsuks pas mus“, – lūkesčiais dalijasi Irena Švanienė, visuomeninės organizacijos „Svetingas šeimininkas“, vienijančios apartamentų nuomotojus, vadovė.

Turistai kainų nepakėlė

Nors Vilniuje turistų daugėja, sostinėje dirbantys verslininkai sako, kad kainų didinti negali. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai kuriuose segmentuose jos netgi krito.

Vidutinės kainos, palyginti su pernai metais, krito nuo 10 iki 20 proc.

„Turistai renkasi pigiausią sektorių. Savo svečių namuose matome, kad klientų priviliojame tik tada, kai taikome dideles nuolaidas. Vidutinės kainos, palyginti su pernai metais, krito nuo 10 iki 20 proc.“, – įspūdžiais apie naują sezoną dalijasi Rolandas Kasparaitis, UAB „Rolvinkas“, valdančios trejus svečių namus su 150 vietų ir septynis trumpalaikei nuomai skirtus butus, direktorius. Įmonėje dirba, atsižvelgiant į sezoną, nuo 20 iki 40 žmonių.

Verslininkas nurodo ir kitą priežastį, kodėl kainos krinta, – tai milžiniška konkurencija. Prieš keletą metų sostinėje veikė 4–5 svečių namai, šiandien – 22-eji. Kiek padaugėjo nuomojamų butų, niekas nežino. Toks augimas atsirado dėl santykinai lengvo įėjimo į rinką – užtenka įrengti patalpas ir apie paslaugas paskelbti „Booking.com“ arba „Airbnb.com“. Jei kaina bus tinkama, klientai važiuos.

Vienas pagrindinių sostinės trūkumų – nėra pramogų ir veiklos, dėl kurios žmonės čia praleistų ne dvi tris dienas kaip dabar, o bent savaitę.

„Vilniuje pagrindiniai turistai – rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, lenkai. Vakarų europiečių mažiau. Vasarą gana daug italų ir ispanų, kurie ieško vėsesnio klimato“, – pasakoja R.Kas­paraitis ir pastebi, kad vienas pagrindinių sostinės trūkumų – nėra pramogų ir veiklos, dėl kurios žmonės čia praleistų ne dvi tris dienas kaip dabar, o bent savaitę.

Verslininkas sako, kad viešbučiai be reikalo mėgina kovoti su privačių būstų nuomotojais, nes į tokius būstus važiuoja kitokie keliautojai nei į viešbučius. Apartamentus renkasi tie, kurie nori atskiros virtuvės ir didesnio privatumo, nei gali pasiūlyti viešbučiai. „Klientai, kurie nuolat gyvena butuose, atsisako gyventi viešbučiuose, nes yra įpratę gyventi apartamentuose, patys gamintis valgį, vertina privatumą“, – niuansus dėsto R.Kasparaitis.

Verslininkas pastebi ir kitą šio sezono niuansą: negalima prognozuoti, iš kurios valstybės bus didžiausias turistų srautas, kam skirti daugiausiai dėmesio ir kaip investuoti į reklamą.

Ne laikas kariauti

„Nors privatūs nuomotojai konkuruoja su viešbučiais, dabar galbūt ne pats geriausias laikas kovoti su pavieniais verslininkais. Šiandien, bent jau Vilniuje, turistams tiesiog trūksta vietų“, – sako K.Ambrozaitis.

Verslininkas sako, kad privačios nuomos segmentas auga, nes keliautojai ieško, kur pigiau. Naktis viešbutyje kainuoja 60–80, privačiuose apartamentuose – 30–40 eurų. Skirtumas gana didelis, tačiau kai paklausa taip pat didelė, sostinėje klientų užteks visiems.

I.Švanienė teigia, kad Viešbučių ir restoranų asociacijos iniciatyva griežtinti sąlygas pavieniams apartamentų nuomotojams nebus sėkminga. Tiesiog pastaroji veikla per daug išskaidyta, kad ją būtų galima nubrėžti keliais teisės aktais ir taip sugriežtinti sąlygas.

Pas mus daugiausiai lietuvių. Prieš porą metų antri pagal skaičių buvo rusai, dabar jie ketvirti. Rusų atvažiuoja tiek pat, kiek ir latvių.

„Kurortai, kurie gyveno priimdami rusų turistus, sėkmingai persiorientavo į lietuvius. Daugėja vakariečių, baltarusių. Tačiau rusai gyvendavo kelias savaites ar mėnesį, o lietuviai – tik savaitgalį arba, geriausiu atveju, savaitę“, – skirtumus aiškina K.Ambrozaitis ir su šypsena priduria, kad verslas kurortuose vis dėlto nebadauja.

Asociacijos vadovui pritaria ir verslininkai. „Pas mus daugiausiai lietuvių. Prieš porą metų antri pagal skaičių buvo rusai, dabar jie ketvirti. Rusų atvažiuoja tiek pat, kiek ir latvių“, – apie savo verslą pasakoja Alenas Antanaitis, Druskininkuose veikiančių svečių namų „Draugų namai“ bendraturtis.

Po kelerių metų, kai supras, kad mūsų sostinė – tvarkingas europietiškas miestas, nuvažiuos ir į kaimą.

K.Ambrozaitis sako, kad klientų yra, ir skundai, jog kuo toliau, tuo sunkiau, ne visai pagrįsti. Galbūt laikai ne patys geriausi, tačiau pragyventi įmanoma. Kaimo turizmo sodybos taip pat išsilaiko, tačiau jų pagrindiniai klientai – lietuviai. Tik atskirose sodybose daugiau vakariečių, bet tai lemia sodybų savininko ryšiai ir gebėjimai, o ne tendencija.

„Kol kas žmones dar reikia įtikinti važiuoti į Vilnių, nes jie prisibijo. Srautai pradėjo didėti tik dabar, o važiuoti į kaimą žmonės paprasčiausiai bijo. Po kelerių metų, kai supras, kad mūsų sostinė – tvarkingas europietiškas miestas, nuvažiuos ir į kaimą. Tam tiesiog reikia laiko“, – į ateitį žvelgia K.Ambrozaitis.

Sezono pradžia

„Gegužės pradžioje būna daugiau žmonių, po to lankytojų šiek tiek sumažėja. Tikrasis vasaros sezonas prasidės mėnesio pabaigoje, sulig miesto švente“, – apie pagrindinių darbų pradžią pasakoja A.Antanaitis.

Verslininkas pabrėžia, kad šis kurortas skiriasi nuo tokių kaip Palanga ar Šventoji. Sudėjus savaitgalius ir laisvadienius Lietuvoje bei aplinkinėse valstybėse, kai net ne sezono metu atvažiuoja daugiau turistų, nei įprasta, sezonas čia tęsiasi daugiau kaip penkis mėnesius. Vasaros pikas, kai užimtumas siekia 80–90 proc., prasideda nuo Joninių.

„Kartu su turistų srautu didėja ir konkurencija. Prieš trejus metus „Booking.com“ mes buvome 29-a ten registruota apgyvendinimo įstaiga Druskininkuose. Šiandien mes vieni iš 165-ių. Dauguma jų – tokie svečių namai kaip mūsų ir butai“, – apie tai, kad ten, kur pinigai, ten ir verslas, aiškina A.Antanaitis.

Verslininkas pasakoja ir kodėl taip nutiko: naujokams itin paprasta įeiti į rinką. Užtenka registruotis tokiose svetainėse, kaip „Booking.com“, ir jei kaina bus priimtina, keliautojai pradės važiuoti.

A.Antanaitis sako, kad dabar pagrindiniai jų pačių klientai – lietuviai, kuriuos galima vilioti ne tik per rezervavimo platformas.

Šeimos verslas

„Draugų namus“ prižiūri du broliai ir vienas samdomas žmogus. Kadaise čia veikė siuvykla, kurią šeima nusprendė pertvarkyti į viešbutį. Patirties jau turėjo, nes jie buvo vienos sanatorijos savininkai. „Grįžau iš kelionių po pasaulį namo ir kartu su broliu nusprendėme atidaryti viešbutį“, – kelio pradžią prisimena A.Antanaitis.

Šiandien čia 16 numerių, įrengiama dar 12, kurie lankytojams bus pasiūlyti vasarą. Iki šiol teko dirbti patiems, nes, norint samdyti žmones ir viešbutį paversti ne tik savo darbu, bet ir verslu, reikia daugiau kaip 20 numerių. Tai nedidelio ekonominio viešbučio, galinčio leisti samdyti personalą ir siūlyti daugiau paslaugų, dydis.

„Daugiau kaip 20 kambarių reikia todėl, kad numeriai būna užimti ir pajamų duoda tik savaitgaliais. Samdant administratorius jų išlaikyti nepavyks. Dabar mes tiesiog užsidirbame sau atlyginimą“, – dėlioja A.Antanaitis.

Šalia viešbučio žmonės plečia ir kitą verslą: neseniai atidarė sulčių barą, pagal franšizę – kavos išsinešti kavinę. Šie papildomi objektai skirti turistams. Vietinėje rinkoje tokios santykinai brangios paslaugos neprigyja.

Mažas arba didelis

Kitas būdas išgyventi kurorte – steigti viešbutį, turintį iki 10 kambarių. Tada galima dirbti įsigijus verslo liudijimą be viešbučių administravimo programos ir be samdomų žmonių. „Draugų namai“ – tarpinis variantas tarp verslo su verslo liudijimu ir tradicinio viešbučio.

A.Antanaitis sako, kad Druskininkuose smulkusis apgyvendinimo segmentas auga. Žmonės investuoja į butus ir mėgina juos nuomoti poilsiautojams, stato mažus viešbučius. Mieste investuoja ir rusai – jie perka po keletą butų ir patiki juos nuomoti patikimiems tarpininkams. Kartais taip elgiasi ir lietuviai, mieste įsigydami antrą būstą. Panašus modelis plinta Vilniuje, tačiau jis veikia šiek tiek kitaip: žmonės išsinuomoja keletą butų ir mėgina juos pernuomoti turistams.

„Kol kas rinka Druskininkuose nėra perkaitinta. Savaitgaliais trūksta nakvynės vietų“, – dėsto A.Antanaitis.

Verslininkas pastebi ir tai, jog sanatorijos stengiasi žmones išlaikyti pas save, kad klientai pinigus išleistų neišeidami iš teritorijos. Tačiau bendras žmonių gausėjimas vis tiek kelia visą Druskininkų verslą.

Palanga – išimtis

Turistinis sezonas ne apgyvendinimo verslui, iš vienos pusės, yra galimybė užsidirbti visiems metams, iš kitos – galvos skausmas, kaip prisitaikyti prie sparčiai kintančių sąlygų.

„Iki euro įvedimo darbuotojui lovos nuoma parai kainavo 5 Lt. Dabar ta pati lova – 5 eurai. Sezoniniams darbuotojams, atvažiavusiems į Palangą užsidirbti, paprastai atitenka patalpos, netinkamos poilsiautojams. Pavyz­džiui, turistai nebenori kambarių, kuriuose nėra tualeto ir dušo“, – dėsto Artūras Timukas, valdantis restoraną miesto centre ir sezono metu prekiaujantis suvenyrais.

Žiemą pas jį dirba 10 žmonių, vasarą – šimtas. Dauguma atvažiuoja iš kitų miestų ir juos reikia apnakvindinti.

Palangoje vietų, kur dirbantis žmogus gali priglausti galvą, pakanka. Kas kita Šventoji. Ten tradiciškai poilsiautojams nuomojamos patalpos be dušų ir tualetų, todėl darbuotojams lieka tik pačios blogiausios vietos. Kainos tos pačios kaip ir Palangoje – 5 eurai per parą.

„Jeigu kalbame apie restoranų verslą, įvedus eurą buvo pakilimas, nes žmonės nesuvokė pinigų vertės. Dabar taupo“, – apie vartotojų įpročius pasakoja A.Timukas.

Kartu su euru per trejus metus ketvirtadaliu padidėjo kainos, bet sezoninių darbuotojų algos šoktelėjo pusantro karto. A.Timukas sako, kad surinkti žmones sezonui kiekvienais metais vis sunkiau. Dauguma – jaunimas iki 20 metų, bet jie kitais metais nebegrįžta. Kiekvienam sezonui reikalingas naujas kolektyvas.

Druskininkuose lengviau

Kitaip nei Druskininkuose, pajūryje sezonas tęsiasi iki dviejų mėnesių.

„Palangoje poilsiautojams skirtų būstų nuomos kainos nekinta jau keletą metų. Pasiūla tiesiog per didelė. Be to, mūsų klientai nemokūs, nes Lietuvoje nėra vidurinio sluoksnio. Turtin­gieji gyvena viešbučiuose“, – aiškina I.Švanienė, pati nuomojanti septynis kambarius.

Klientai nebenori gyventi bendrabučio tipo butuose, kuriuose keliems kambariams tenka vienas dušas ir tualetas. Be to, baigia nunykti ir vadinamoji močiučių Palanga – klientai nakvynės ir poilsio vietų ieško nebe pakelėse, bet internete. Kur priglausti galvą, galima rasti netgi labiausiai užimtais savaitgaliais.

Verslininkė pripažįsta, kad vienas didžiausių kurorto trūkumų yra tas, kad jei blogas oras – nėra pramogų. „Palangoje nesustoja naujų gyvenamųjų namų statyba. Praktiškai visi šie būstai nuomojami. Net negalime lyginti pasiūlos, kuri buvo prieš nepriklausomybę, ir dabar“, – sako I.Švanienė.

Tokia konkurencija verčia gerinti sąlygas ir nekelti kainos, tačiau žmonės, kurie sugeba prisitaikyti, nuomodami savo būstą uždirba pragyvenimui ar bent jau prisiduria gana dideles papildomas pajamas.

„Mes nepanikuojam. Palanga – kurortas ir sezono metu čia būdų užsidirbti randa visi norintys ir netingintys. Tai milžiniškas krašto privalumas“, – neabejoja I.Švanienė.

Dirbti galima ir be verslo liudijimo

Alina Gaudutytė, Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja

Gyventojas, nepriklausomai nuo to, trumpam ar ilgam laikui nori nuomoti nekilnojamąjį turtą fiziniams asmenims, tai gali padaryti įsigijęs verslo liudijimus: „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“ ir „Apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimas“, „Apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimas“. Verslo liudijimą žmogus gali įsigyti nebūtinai metams ar mėnesiui, o ir pageidaujamam dienų skaičiui (bet ne mažiau kaip penkioms dienoms, kurios gali eiti ir ne iš eilės).

Pažymėtina, kad paslaugą galima teikti ir neregistravus individualios veiklos pagal pažymą, t.y. neįsigijus verslo liudijimo, tokiu atveju metams pasibaigus gyventojui privalu deklaruoti pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.

Atkreipiame dėmesį, kad gyventojų vykdoma nekilnojamojo turto nuomos veikla pagal teisės aktų nuostatas nebėra priskiriama individualiai veiklai. Todėl tais atvejais, kai nekilnojamąjį turtą (patalpas) gyventojas nuomoja kitiems gyventojams, pakanka su nuomininku sudaryti nuomos sutartį ir gautas pajamas už turto nuomą, kaip tai numato Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, deklaruoti iki kitų metų gegužės 1 d., iki to paties termino sumokant gyventojų pajamų mokestį.

Pastaraisiais metais gyventojų, deklaravusių pajamas, gautas iš nekilnojamojo turto, skaičius didėja.

Šiemet pajamas iš minėtos veiklos už 2015 m. jau deklaravo (nors deklaravimo ir sumokėjimo terminas dar nėra pasibaigęs) beveik 12 tūkst. gyventojų, už 2014 m. – 46,2 tūkst., 2013 m. – 42,6 tūkst., 2012 m. – 39 tūkst.

„Airbnb.com“ ir „Booking.com“ – tik su PVM

„Airbnb.com“ ir „Booking.com“ platformos – tai interneto svetainės, kuriose lankytojai gali susirasti nakvynę, o asmenys, turintys laisvus namus, butus ar kambarius, gali informuoti apie nuomojamą būstą ir gauti papildomų pajamų. Nuomininkai už suteiktas būsto nuomos paslaugas su per šias platformas nuomojančiais būstą asmenimis atsiskaito per šiuos puslapius administruojančias įmones, kurios veikia kaip tarpininkai tarp nuomininko ir nuomotojo.

Gyventojui, Lietuvoje taip nuomojančiam būstą, visada yra prievolė apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti PVM (21 proc.) nuo sumos, kurias gyventojas sumoka už suteiktas tarpininkavimo paslaugas (nepaisant to, kad jo gautas atlygis per pastaruosius 12 mėnesių už PVM apmokestinamas paslaugas neviršijo 45 tūkst. eurų).

Pažymime, kad VMI, siekdama užtikrinti pajamų apskaitymo už būsto nuomą ir mokesčių sumokėjimo kontrolę, atlieka asmenų, savo vardu įregistravusių daug gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto, analizę. Tai leidžia identifikuoti tuos žmones, kurie galimai nuomoja turtą ir nedeklaruoja gautų pajamų, o jų atžvilgiu atliekami stebėsenos ir taikomi kontrolės veiksmai. Remiantis kitais informacijos šaltiniais, yra nustatomi galimai gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto nuomos pajamų nedeklaruojantys asmenys. Jiems taip pat taikomos poveikio priemonės, siekiant užtikrinti gautų pajamų deklaravimą.

Aplinka. Uraganų ir erozijos veikiamas Lietuvos pajūris jau netolimoje ateityje įgis naują veidą. Kurios šalies – Olandijos ar Lenkijos praktika bus pasiremta, dar svarstoma. Bet tuo, kad nuolatinį krantų papildymą smėliu keis apsauginiai pylimai ir betoninės krantinės, mokslininkai neabejoja.

Lietuva, kaip ir kitos šalys, dėl klimato kaitos, pasaulinio vandenyno lygio kilimo, pastarąjį dešimtmetį padažnėjusių audrų, smėlio sąnašų krante ir priekrantėje mažėjimo, kitų gamtinių ir antropogeninių priežasčių susiduria su intensyvios erozijos procesais krante.

„Tik ruošdamiesi blogiausiam scenarijui galime numatyti, ko iš tiesų prireiks Lietuvos  krantų apsaugai“, – aiškina studiją apie Baltijos jūros krantų erozijos problemas su kitais mokslininkais parengęs Klaipėdos universiteto mokslininkas dr. Petras Zemlys.

Priešingai nei kitos Baltijos šalys ar Lenkija, Lietuva iki šiol neturi rizikos prevencijos strategijos. Jūros poveikį šalies krantams apžvelgę mokslinės studijos bendraautoriai mano, kad tai būtina, nes jau per artimiausius dešimtmečius gali tekti keisti šiuo metu Baltijos pajūryje taikomas krantų apsaugos priemones.

„Mūsų šaliai būtinas ne tik ilgalaikio stebėjimo planas, bet ir nuolatiniai detalūs visos kranto zonos, tai yra paplūdimio ir priekrantės, skersinio profilio matavimai, uosto įtakos didėjimo kranto zonos gamtiniam karkasui vertinimas ir nemažos lėšos“, – vardija geomorfologė dr. Leonora Živilė Gelumbauskaitė.

Dėl klimato šiltėjimo vis labiau kylant vandens lygiui tikėtina, kad jau 2050-aisiais Klaipėdos miestui gali prireikti apsauginių pylimų, kuriuos Olandija stato nuo XVIII a.

Jos teigimu, Lietuvos mokslininkams, šiandien svarstantiems pajūrio problemas, besiremiantiems istoriniais ir archyviniais duomenimis, akivaizdžiai trūksta šiuolaikinių modernių tyrimo ir stebėjimo priemonių. Į kranto zoną kaip į bendrą geosistemą žvelgti siūlanti mokslininkė užsimena, kad greitų sprendimų reikalauja ne tik paplūdimyje bei apsauginiame kopagūbryje, bet ir povandeniniame šlaite vykstantys hidrodinaminiai procesai.

Paklausta, kokia praktika šioje srityje remiasi latviai ir estai, profesorė tikina, kad kiekvieni turi savitas, būtent jų regionui būdingas metodikas, tačiau Lietuvai labiau tiktų Lenkijos patirtis. Lenkai daugiau nei 40 metų turi krantų stebėsenos stotį, kurioje atliekami ilgalaikiai krantų būklės matavimai. „Reikėtų ir mums Lietuvos pajūryje turėti tokią stotį, tada žinotume, su kuo susiduriame ir kokią priemonę taikyti tikslingiausia“, – mano L.Ž.Gelumbauskaitė.

O štai Mokslinės studijos „Baltijos jūros krantų erozijos problemų analizė ir sprendimo būdai“ vadovo, Gamtos tyrimų centro profesoriaus akademiko Algimanto Grigelio teigimu, dėl klimato šiltėjimo vis labiau kylant vandens lygiui tikėtina, kad jau 2050-aisiais Klaipėdos miestui gali prireikti apsauginių pylimų, kuriuos Olandija stato nuo XVIII a. (žemiau jūros lygio esanti šalis taip išsaugojo savo teritoriją).

Tačiau L.Ž.Gelumbauskaitės nuomone, lyginti Olandijos ir Lietuvos krantų negalima, nes skiriasi jų geografinės sąlygos (Baltijos jūra yra viduržemyninė, o Šiaurės jūra – šelfinė). Tai reiškia, kad kranto zonoje vyksta gana skirtingi hidrodinaminiai procesai. Mokslininkės teigimu, skiriasi ir vidurkinės metinės erozijos reikšmės. Tarkime, Rygos įlankoje jos siekia 1,2 metro, ties Klaipėda – 0,5–1 metrą, Kuršių nerijoje – 1,3 ir 1,8 metro, o Olandijos krantuose – 3–4 metrus.

Kaip vieną svarbių veiksnių, lemiančių krantų eroziją, mokslininkai nurodo išilginio nuo Sambijos pusiasalio iš pietų į šiaurę einančio nešmenų srauto susilpnėjimą, dėl kurio sumažėja į Lietuvos pajūrį patenkančio smėlio kiekis. Mokslininkų teigimu, smėlio mažėja pirmiausia povandeniniame šlaite, todėl jūra jo pasiima iš pakrantės. Tai rodo, pavyzdžiui, 2014 m. rudenį krante prie Melnragės aptiktos senovinio medinio laivo liekanos.

Kaip žinoma, 2007–2013 m. Palangos paplūdimių maitinimas smėliu buvo finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų. Per pastaruosius trejus metus iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos krantotvarkos priemonėms Baltijos jūros krante įgyvendinti skirta suma siekė 560 tūkst. eurų. Taigi stichijai žalojant krantus atstatomiesiems darbams prireikia nemažai lėšų. 2015 m. krantams tvarkyti numatyta apie 75 tūkst. eurų, tačiau svarstoma, kad to nepakaks nė audros padariniams pašalinti. Guodžia tik tai, kad aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas yra užsiminęs, jog bus ieškoma europinių lėšų.

Siekiant išsaugoti problemiškiausias pajūrio vietoves – Palangą ir Melnragę, Klaipėdos universiteto Geofizinių mokslų katedros profesorės Ingos Dailidienės nuomone, tikslingiausia taikyti kompleksines krantų apsaugos priemones, paremtas mokslinėmis studijomis. Pasaulinė praktika rodo, kad dažniausiai tokiomis aplinkybėmis pasitelkiamos vadinamosios minkštosios krantosaugos priemonės, o kietųjų imamasi tik tuomet, kai jau nebėra kitų galimybių sustabdyti krantuose plintančio erozijos proceso.

Mokslininkų nuomone, Lietuvos pajūrio maitinimo smėliu nepavadinsi ilgalaike efektyvia priemone, tačiau šiuo metu ji tinka.

Ir L.Ž.Gelumbauskaitės, ir P.Zemlio, ir daugumos kitų „Veido“ kalbintų mokslininkų nuomone, Lietuvos pajūrio maitinimo smėliu nepavadinsi ilgalaike efektyvia priemone, tačiau šiuo metu ji tinka. Praūžęs uraganas „Feliksas“, Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos fakulteto Geofizinių mokslų katedros vedėjos doc. dr. Loretos Kelpšaitės teigimu, kaip tik ir yra reikiamas įrodymas, kad Palangos pakrančių papildymas smėliu pasiteisina: „1999 m. po uragano „Anatolijus“ labiausiai nukentėjo centrinis Palangos paplūdimys, o „Feliksas“, nors ir sumažinęs smėlio atsargas Palangoje, labiau kirto menkai apsaugotiems Melnragės, Smiltynės, Karklės bei piečiau esantiems Palangos paplūdimams. Dėl kylančio vandens lygio dar negalime tiksliai pasakyti, kokio pločio Palangos paplūdimiai pasitiks mus vasarą, bet tikimės, kad ne siauresni nei 2014 m.“

Akademiko A.Grigelio vertinimu, vadinamųjų minkštųjų priemonių ateityje tiesiog nebepakaks, todėl kai kuriose pajūrio vietose teks tvirtinti krantus, statyti pylimus ir bangolaužius. Trumpiau sakant, teks pasitelkti kietąsias apsaugos priemones.

Dar 2007 m. dėl Lietuvos pajūrio padėties surengtame tarptautiniame pasitarime pabrėžta, kad ir kitos šalys taiko panašius krantotvarkos metodus, kai pirmenybė teikiama minkštosioms krantotvarkos priemonėms (kranto ir priekrantės papildymui smėliu, apsauginio paplūdimio kopagūbrio tvirtinimui, želdinimui ir kt.).

Dėl kietųjų krantotvarkos priemonių – hidrotechninių įrenginių vėliau gali būti išplauti gretimi ruožai, todėl tai taikoma tik tuo atveju, kai kyla grėsmė gyventojams. Pildant krantą ir priekrantę atvežtiniu smėliu optimalus rezultatas pasiekiamas, kai 85 proc. smėlio yra skiriama priekrantei papildyti. Sutarta, kad ateityje būtina peržiūrėti Lietuvos Baltijos jūros krantotvarkos strategines nuostatas.

Svarstydamas, kas lemia prastėjančią Lietuvos pakrančių padėtį, A.Grigelis atkreipia dėmesį į tai, kad jūros krantų ardymą sukelia įprastai sausio mėnesį pajūryje siautėjantys uraganai. Iki pasiekdami Lietuvos pajūrį pakeliui jie siaubia kitų Vakarų Europos valstybių krantus, bet iki galo neišsikvepia.

Kasmet vandens lygiui kylant keturiais milimetrais žmogui įsikišti tiesiog būtina.

Kone keturias dešimtis metų Lietuvos pajūrio krantus tyrinėjantis prof. Rimas Žaromskis pajūryje siautėjančių uraganų pasekmės apibūdina kaip skaudžias ir pražūtingas. „Kasmet vandens lygiui kylant keturiais milimetrais žmogui įsikišti tiesiog būtina. Šiuo metu smėliu maitinami labiausiai nuo uraganų ir erozijos nukentėję paplūdimiai. Manau, ir ties Būtinge būtų galima statyti kopagūbrį, o esant reikalui – nuolat jį aukštinti. Ne mažiau rimtus klausimus tenka spręsti Melnragėje“, – pastebi specialistas.

Jam pritaria ir A.Grigelis: „Dar 2005 m. po „Ervino“ uragano juokavome, kad jei nieko nesiimsime, ateis diena, kai Palangos Meilės alėją valtele lankysime. Taigi po ilgų diskusijų buvo nuspręsta labiausiai stichijos nuskriaustus paplūdimius maitinti smėliu.“

Deja to, kas daroma šiandien, mokslininko įsitikinimu, nebepakanka. Neatliekami ilgalaikiai stebėjimai ir nėra sutarimo, kaip bus elgiamasi dėl vis labiau juntamos klimato kaitos kylant vandens lygiui. Politikai vis dar per menkai įsiklauso į mokslininkų rekomendacijas. „Toks įspūdis, kad Lietuva daug kur stokoja globalesnio žvilgsnio ir mąstymo. Niekas nesvarsto, kokį paplūdimį turės mūsų vaikai. Gyvenama tik šia diena. Bet juk galima rasti būdų, kaip nepakenkiant nei gamtai, nei žmogui išsaugoti tai, ką turime šiandien“, – teigia studijos apie krantų eroziją vadovas.

Žvelgdamas į ilgalaikę (iki 2050 m.) Lietuvos pajūrio perspektyvą A.Grigelis pabrėžia, kad vien smėlio papildymu pajūrio išsaugoti nebepavyks. Jo teigimu, jau šiandien esama nemažos grėsmės, kad tam tikri pajūrio plotai gali būti semiami jūros. Šiauriau Klaipėdos uosto esanti Pirmoji Melnragė įvardijama kaip bene labiausiai veikiama Klaipėdos jūrų uosto vartų, kurie ir stabdo smėlio judėjimą. Dėl šios priežasties minėta teritorija nuolat išplaunama. Gelbėjant šią zoną nuo erozijos, mokslininkų nuomone, ateityje gal ir reikėtų imtis kietųjų priemonių.

Niekas nesvarsto, kokį paplūdimį turės mūsų vaikai. Gyvenama tik šia diena.

Remdamasis ilgamečiais stebėjimais Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Jūrinių prognozių skyriaus vedėjas Lionginas Pakštys atskleidžia, kad stiprūs vakarų bei pietvakarių vėjai ties Lietuvos pajūriu sukelia iki 4–6 m aukščio bangas. Vandens lygiui pakilus iki pusantro metro ir į krantą verčiantis 5,5 m bangoms, prieškopę jūros vanduo skalauja 4–4,5 m aukštyje. Rytinėje Baltijos pakrantėje siautėjantys ciklonai sukelia jūros vandenis. Dėl vadinamosios cikloninės jūros bangos uraganinių vakarų vėjų vandens lygis pakyla pusantro metro ir daugiau. Rekordinis vandens lygio pakilimas Klaipėdos uoste registruotas 1967 m. spalio 18 d. – 186 cm virš Baltijos sistemos „0“. Įsimintinas buvo ir pajūrį siaubusio uraganinio vėjo greitis – 40 m/s.

Šiek tiek menkesni, bet ne mažiau atšiaurūs vėjo gūsiai siautėjo ir 2005 m. šėlstant uraganui „Ervinas“ (32 m/s) bei 2015 m. įsismarkavus „Feliksui“ (29 m/s). Dėl pakrantei padarytos žalos minimi 1999 m. siautęs „Anatolijus“ bei 2007 m. bėdos pridaręs „Kirilas“.

Taigi įrodymų, nuo ko kenčia krantai, kur kas daugiau nei reikia.

L.Pakščio aiškinimu, ciklonai, slinkdami virš Baltijos jūros, sukelia smarkius vėjus, dėl kurių ne tik griūva pastatai, verčiami medžiai, išvartomi ir išlaužomi miškai, bet ir pasitaiko žmonių aukų. Šioje teritorijoje įsikūrę per 227,6 tūkst. gyventojų (Neringos, Klaipėdos miesto ir rajono, Palangos miesto savivaldybių teritorijose), o kur dar judrus Klaipėdos valstybinis jūrų uostas.

Nors mokslininkai ir sutaria, kad uraganų Lietuvoje nedaugėja, jų siautėjimo trukmė pastebimai išsitęsia (anksčiau tai trukdavo vos 4–5 valandas, o dabar užsitęsia ir iki kelių parų). Atsižvelgiant į Tarptautinės klimato kaitos komisijos prognozes, tikėtis gerų naujienų, bent jau artimiausiu metu, neverta. Dėl klimato kaitos vis labiau šylant Žemės temperatūrai ir kylant pasaulinio vandenyno lygiui uraganai tampa vis nuožmesni. Taigi tenka svarstyti, kaip būtų galima bent kiek sušvelninti neigiamą jų poveikį.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys mano, kad lietuviams teks apsiprasti su gyvenimu gerokai kitokiame pasaulyje, nei jie gimė: „Ateityje tikrai netrūks įtampos dėl gyventojų saugumo, dėl geriamojo vandens ir maisto atsargų.“

Ateityje tikrai netrūks įtampos dėl gyventojų saugumo, dėl geriamojo vandens ir maisto atsargų.

Su juo linkęs sutikti ir Floridos universiteto vandenynų atmosferos prognozavimo studijų vadovas Ericas Chassignetas. Jis pabrėžia, kad per pastarąjį dešimtmetį labai stipriai šilęs pasaulio klimatas skirtingoms šalims darė ir tebedaro vis kitokį sociologinį bei ekonominį poveikį.

Būtent dėl šios priežasties, klimatologės ir fizikos mokslų daktarės Audronės Galvonaitės manymu, pats laikas sukrusti ir pasvarstyti, ar sugebėtume išlikti be interneto ir elektros (klimato anomalijos žmones dažnai be to palieka), taip pat metas susiimti dėl neatsakingo ir itin patogaus gyvenimo  būdo (į aplinką išmetamo vis didesnio CO2 kiekio), nes klimatas dėl šių veiksnių kasdien ir įgauna vis didesnį pokyčių mastą.

Kaip matyti iš atliktos Eurobarometro apklausos, beveik penktadaliui mūsų šalies gyventojų klimato kaita šiandien rūpi mažiausiai – jie visiškai nesistengia kovoti su jo kaita, o štai Vakarų europiečiai kur kas stropiau rūšiuoja atliekas, renkasi ne taip aplinką teršiančius automobilius, aktyviau prisideda prie atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros. Kad ir kaip nesmagu pripažinti, nemaža dalis lietuvių tapo vartotojiškos visuomenės įkaitais, nenorinčiais mažinti savo poreikių, nepastebinčiais, kad dėl nesibaigiančio vartojimo kenčia mus supanti aplinka.

Ateities prognozes sudarinėjantys mokslininkai įprastai atsižvelgia į kelis scenarijus (optimistinį, realistinį ir pesimistinį), leidžiančius numatyti visus tikėtinus variantus. Taigi ir Lietuvos mokslininkų atliktoje studijoje aptariama, kas būtų, jei vandens lygis per šimtą metų kiltų dešimt, penkiasdešimt, devyniasdešimt ar trisdešimt, šešiasdešimt, šimtu centimetru. Tik šie pasvarstymai ir leidžia numatyti, kokiomis aplinkybėmis paplūdimiai gali būti semiami.

„Baltijos pajūris pagal atliktus matavimus patenka į zoną, kuri bus paveikta kylančio jūros vandens lygio. Tiesa, mūsų jūros lygio kilimas nėra didelis, palyginti su pasauliniu vandenynu. Pagal pesimistinį scenarijų skaičiuojama, kad per artimiausią šimtmetį jis šoktelės nuo pusės iki vieno metro. Ir nors mums tai neatrodo daug, to pakaks, kad kai kurios pasaulio salos panirtų po vandeniu. Lietuvoje didžiausias pavojus kils Klaipėdos uostui palei Danės upę, Nemuno deltai bei Ventės ragui“, – neabejoja A.Galvonaitė.

Tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos (angl. IPCC) ataskaitoje taip pat užsimenama, kad laikui bėgant neliks Amsterdamo, Venecijos ir Niujorko pakrančių. Taigi kalbos apie tai, kad kažkada gali nelikti ir Palangos, jau nėra tokios iš piršto laužtos.

Ekspertai vieningai atsako: kuo mažiau kenkti pajūrio augmenijai, neardyti kopų ir mažinti rekreacinę veiklą.

Svarstant apie pajūrio ateities perspektyvas, kurios neabejotinai bus nulemtos klimato kaitos, norisi klausti, ką dar šiandien galime padaryti. Ekspertai vieningai atsako: kuo mažiau kenkti pajūrio augmenijai, neardyti kopų ir mažinti rekreacinę veiklą. Jie taip pat ragina atsisakyti daugeliui patogaus ir įprasto gyvenimo būdo, pavyzdžiui, važinėjimą automobiliu keisti į viešąjį transportą ar dviratį. Tik reikėtų nuoširdžiai paklausti, kiek mūsų tam iš tikrųjų ryžtųsi.

Žinant, kad anglies dvideginio koncentracija atmosferoje šiuo metu didžiausia per pastaruosius 800 tūkst. metų, be abejo, vertėtų įsiklausyti. Klimatologai neabejoja, kad sumažinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą situaciją dar galėtume sušvelninti, tačiau vien tam, kad ji normalizuotųsi, prireiktų šimto metų.

Prisiminus tai, kad kone dvidešimt metų pasaulio valstybėms taip ir nepavyksta susitarti, kaip būtų galima apriboti atmosferos taršą anglies dvideginiu ir pristabdyti klimato kaitą, piliečių iniciatyva, matyt, ir telieka vienintelė efektyvi priemonė, turint omenyje maisto, pramonės, transporto ir energijos taupymą.

Jei kiekvienas iš septynių milijardų planetos  gyventojų žengtų bent po mažą žingsnį, pokyčius išvystume. Deja, kol kas stokojame žvilgsnio į ilgalaikę perspektyvą ir gyvename labiau šia diena.

Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė

Straipsnis pirmą kartą publikuotas 2015 m. vasario mėnesį savaitraštyje “Veidas”

BFL

Seimo kontrolierius Raimondas Šukys pradėjo tyrimą dėl Palangos tarybos patvirtintos vietinės rinkliavos už įvažiavimą į kurorto teritoriją, siekdamas išsiaiškinti, ar konkretus rinkliavos dydis bei lengvatos tam tikroms asmenų grupėms  nepažeidžia kitų asmenų grupių teisėtų interesų. Taip pat bus tiriamas šio tarybos sprendimo racionalumas, atsižvelgiant į jam įgyvendinti būtinų investicijų dydį ir planuojamas rinkliavos administravimo sąnaudas.

„Išsiųsti paklausimai į atitinkamas institucijas: visų pirma į pačią Palangos miesto savivaldybę, prašant visos su minėtu sprendimu susijusios medžiagos. Savivaldybės administracijai suformuluoti konkretūs klausimai. Taip pat kreipiausi į Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybą teiraudamasis, ar buvo vertinamas šio nutarimo projektas, ar jam buvo teikiamos pastabos, o jeigu ne, tai kodėl“, – nusako dabartinę tyrimo būklę R.Šukys.

Daugiausia abejonių Seimo kontrolieriui kelia tai, kad tokia vietinė rinkliava prieštarauja LR rinkliavų įstatymo 11 straipsnio nuostatoms, nes apmokestinimo objektu šiuo atveju tampa ne įvažiuojantis į kurortą asmuo, o jo automobilis.

„Pagal nuo š.m. gruodžio 1 d. įsigaliosiančią minėto įstatymo straipsnio pakeitimo redakciją numatoma galimybė miestų (nebūtinai kurorto statusą turinčių) savivaldybėms įvesti vietines rinkliavas už naudojimąsi turizmo ir poilsio infrastruktūra, išskyrus asmenis iki 18 metų amžiaus. Kitaip sakant, vaikams įstatymu numatyta išimtis. O tokiu atveju kyla klausimas, ar konkrečios savivaldybės gali performuluoti įstatymą nustatydamos papildomas išimtis kitoms asmenų grupėms arba rinkliavos mokėtojais pasirinkdamos atskiras asmenų grupes, pavyzdžiui, transporto priemonių turėtojus“, – dėsto R.Šukys.

Jo nuomone, Palangos miesto tarybos nutarime gali būti pažeidžiamas ir asmenų lygybės prieš įstatymus principas, nes vienas poilsiautojas, atvykstantis automobiliu, mokėtų tokią pačią rinkliavą kaip ir daugiau asmenų, atvykstančių vienu automobiliu, nors visi vienodai naudotųsi ta pačia kurorto turizmo infrastruktūra.

Abejonių Seimo kontrolieriui kelia ir Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendime pasirinktos išimtys. Ypač viena jų, numatanti atleisti nuo rinkliavos mokėjimo Prezidentą, Seimo ir Vyriausybės narius, valstybinių institucijų darbuotojus bei statutinius pareigūnus, vykdančius užduotis Palangos savivaldybės teritorijoje. „Įdomu būtų sužinoti, kam ir kaip jie turės įrodinėti, kad vykdė būtent darbines užduotis“, – šypsosi teisiniu kuriozu tokią išimtį vadinantis R.Šukys.

Vis dėlto akivaizdu, kad pereidama nuo pagalvės mokesčio prie įvažiavimo apmokestinimo Palangos miesto taryba ketino nušauti ir nemažai kitokiais būdais sunkiai suvaldomų zuikių, pavyzdžiui, atsikratyti ratuotų vienos dienos poilsiautojų srauto, kuris miestui beveik neteikia pajamų, skatinti poilsiautojus atvykti autobusais, išvengiant parkuojamo individualaus transporto grūsčių, atsikratyti nelegalių vežėjų vasarinio antplūdžio ir pagaliau priversti mokėti kurortinius mokesčius poilsiautojus, apgyvendinamus nelegaliuose viešbučiuose, kur jie bemat virsta besisvečiuojančiais tolimais giminaičiais. Ne paslaptis, kad tų „giminaičių“ svetingi palangiškiai įjunko priimti vis daugiau.

„Tačiau savivaldybės negebėjimas surinkti pagalvės mokesčio – dar ne priežastis pažeidinėti įstatymus ir konstitucinius prin­ci­pus“, – sako R.Šukys, pabrėždamas, kad Palangos tarybos sprendimo likimas taps precedentu visos šalies mastu, nes įvairiausių užkardų kitąmet, įsigaliojus Rinkliavų įstatymo pataisoms, gali pridygti jau visoje Lietuvoje.

Vis dėlto poilsiautojai neturėtų tikėtis, kad Seimo kontrolieriai imsis tirti ir Neringos savivaldybės ketinamos nuo 10 iki 50 eurų kelti lengvajam automobiliui taikomos įvažiavimo rinkliavos teisėtumą, mat Kuršių nerijos nacionalinio parko statusas numato galimybę Neringos miestui taikyti ekologines rinkliavas. Jos gali būti renkamos netgi iš Neringos savivaldybės teritoriją valstybinės reikšmės keliu kertančių automobilių, tačiau įstatymai panašios išimties nenumato važiuojantiems per Palangos savivaldybės teritoriją valstybinės reikšmės keliu Klaipėda–Liepoja.

Leonardo Skripsto nuotr.

Kaip atrodė Palanga prieš 40 metų? Tiksliai į šį klausimą sunkiai beatsakytų net amžininkai. Profesionalus fotografas, o tais tolimais 1975-aisiais – Palangos vidurinės mokyklos absolventas, besirengiantis žurnalistikos studijoms, Leonardas Skirpstas anuomet Palangos „Naglio“ kino teatre surengė pirmąją savo parodą.

Paroda pasakojo apie to meto Palangą. Ketvirtadienį Leonardas Skirpstas Lietuvos radijo ir televizijos fojė taip pat surengė parodą apie Palangą. Tai tarsi pirmosios jo gyvenime parodos aidas – „Mūsų pajūris prieš keturiasdešimt metų“.

L.Skirpsto fotografijos nukelia žiūrovą į tuos laikus, kai SSRS okupuota Palanga buvo „sąjunginės“ reikšmės kurortas, besivaikantis skaičių – kuo daugiau poilsiautojų sukišti į kvadratinį metrą. Laivas „Šventoji“, bet užrašas ant jo – rusų kirilica. Abiturientai ant Palangos tilto po išleistuvių. Bet tas tiltas seniai jau audros nuneštas – vietoj jo stovi kitas. Gatvė ir parduotuvė, įvardyta rusiškai. Žvejai, grįžtantys iš jūros. Jūra.

Nespalvotos fotografijos žavesys. Celiuliozinės, laikui ir aplinkai neatsparios juostos išbyrėjusiais dantukais restauruojamos, atkuriamos, suskaitmeninamos. Ir tuomet praeities vaizdais ir veidais prabyla į mus. Tam, kad padėtų prisiminti, jaunesniems – sužinoti. Kas ir kaip buvo, kaip galėjo ir kaip neturėjo ir neturėtų būti.

Scanpix

Muziejai. Paskutinį balandžio savaitgalį po dvejus metus trukusios ir beveik 2,5 mln. eurų kainavusios rekonstrukcijos lankytojams duris atveria Palangos gintaro muziejus.

Smulkmena, bet svarbi: jeigu šią vasarą ketinate apsilankyti atnaujintame Palangos gintaro muziejuje, įėjimo į nauju variniu stogu spindinčius grafų Tiškevičių rūmus turite ieškoti ne už „Laiminančio Kristaus“ nugaros, o pastato gale iš jūros pusės, šalia grafų koplytėlės. Būtent čia penktadienį, balandžio 24-ąją, žada nušvisti ir istorinis žibintas, regimas dar rūmų architekto Franzo Heinricho Schwechteno projektuose. Nors savo išvaizda žibintas labiau primena dujinį, iš tiesų naujasis muziejaus eksterjero akcentas bus elektrinis.

Įėję pro duris, muziejaus lankytojai laipteliais (arba neįgaliesiems skirtu liftu) pateks į cokolinį rūmų aukštą, kuriame, užplūdus gausesnėms turistų grupėms, nebereikės stumdytis prie tualetų, kaip būdavo anksčiau. Atplaukus didesniam kruiziniam laivui, muziejų per pusdienį viena po kitos aplanko penkios šešios užsienio turistų grupės, užtrunkančios jame vidutiniškai po 45 minutes.

Nors atskiro bufeto Botanikos parko centre esančiuose Tiškevičių rūmuose neatsiras, ištroškusiųjų džiaugsmui cokoliniame aukšte stovės gaiviųjų bei karštųjų gėrimų automatai. Žinių bei suvenyrų alkį patenkins mažas knygynėlis, siūlantis atvirukų bei įvairiomis kalbomis parengtų leidinių apie rūmų istoriją.

Šalia, tik rytinėje pusėje, įrengta ir nedidelė 50–60 vietų konferencijų salė. Ji pasižymės didelį ploną monitorių primenančia išmaniąja lenta, kurios viso galimybių spektro kol kas nespėjo perprasti nė patys muziejaus darbuotojai. Tačiau nuo šiol rūmuose vykstantys renginiai nebetrukdys vasarotojams apžiūrinėti nuolatinių ekspozicijų, nes konferencijų salė turės savo atskirą įėjimą.

Sugrįžę į pirmąjį rūmų aukštą, jame randame grafų Tiškevičių laikus primenančią meno kūrinių bei interjerų ekspoziciją. Jai dabar priklauso ir anksčiau koncertams naudota Židinio salė. Užtat buvęs grafų didysis salonas virto Didžiąja rūmų sale, kurioje vasaros sezono metu ir bus rengiami koncertai. Praplėtus erdvę buvusio žiemos sodo sąskaita joje gali patogiai tilpti 150 žmonių. Beje, ši rūmų salė praturtėjo naujutėliu fortepijonu „Petrof“.

Aristokratų menių interjero ekspozicijoje rasime Tiškevičių šeimos bei jų amžininkų portretų galeriją, pirmuosius rūmų šeimininkus menančių baldų bei gobelenų. Vienas jų, vaizduojantis kryžiaus žygių laikų siužetą, kabojo dar ankstesniuose, mediniuose Tiškevičių Palangos rūmuose, kurie stovėjo Vytauto gatvėje, toje vietoje, kurią šiuo metu užima „Naglio“ kino teatras.

„Mums, dirbantiems rūmuose jau daug metų, ko gero, įspūdingiausi interjero ekspozicijoje netgi ne atskiri baldai ar meno kūriniai, o pati naujai atsivėrusi grafų menių puošyba. Tik dabar pradėjome pastebėti nuostabius rožių motyvo lipdinius Židinio salės lubose, kurie anksčiau, nuo laiko papilkėję ir aptrupėję, nedarydavo tokio įspūdžio. Be to, atstatytas dar vienas rūmų židinys, kuris anksčiau buvo sunaikintas. Žinoma, jis tebus autentiška interjero detalė, nes rūmuose dabar įrengta nauja dujinio šildymo ir kondicionavimo sistema“, – pasakoja Regina Makauskienė, vyriausioji muziejininkė ir projektų vadovė.

Po rekonstrukcijos muziejuje pradeda veikti  Baltijos jūros šalių kultūrinių susitikimų ir meno renginių centras, kuris ir planuos čia vykstančius renginius. Gintaro muziejus praturtėjo penkiais naujais etatais: priimti du metodininkai-edukatoriai, muziejininkas, gidas ir kompiuterių specialistas. Anksčiau, neskaičiuojant ūkį bei ekspozicijas prižiūrinčių žmonių, jo administracijoje tedirbo trys muziejininkai.

Antrame rūmų aukšte šešiose salėse įsikūrusiai Baltijos auksą pristatančiai ekspozicijai po rekonstrukcijos atvežta keturiolika naujų vitrinų. Ankstesnės, įsigytos 2011-aisiais, papildytos naujomis apšvietimo bei laikiklių detalėmis.

„O ką jau kalbėti apie apsaugos priemones, kurių po rekonstrukcijos čia pilna visur: ir stenduose, ir languose, ir duryse. Visas ekspozicijų patalpas stebi kameros su jose įrengtais judesio davikliais“, – pasakoja R.Makauskienė.

Gintaro muziejus, administraciškai pavaldus nacionaliniam Lietuvos dailės muziejui,  pasimokė po 2002-aisiais plėšikų surengtos žaibiškos Saulės akmens vagystės.

„Dabar bus galima apžiūrėti daugiau natūralių gintaro gabalų. Iš pagrindų atnaujinsime vizualų pasakojimą apie gintaro susidarymą, jo istoriją. Papildytas gintaro inkliuzų temos rinkinys, nes muziejaus fonduose saugoma net 15 tūkst. tokių eksponatų. Tiesa, dar ne visi jie ištyrinėti specialia įranga. Žinoma, pats įspūdingiausias šiame rinkinyje – prieš šešerius metus muziejaus įsigytas gintaras su jame įstrigusiu driežu. Panašių eksponatų pasaulyje tėra žinomi vos aštuoni“, – teigia R.Makauskienė.

Gintaro muziejų dažnai pasiekia gintaro pavyzdžiai iš kitų kraštų, papildantys turimus fondus. Pastaroji tokia dovana į muziejų atkeliavo net iš Sumatros salos.

Viena erdvė gintaro ekspozicijoje bus skirta keičiamoms ekspozicijoms. Nuo kito savaitgalio joje bus pristatomas lietuviško dizaino pradininku tituluojamo juvelyro Felikso Daukanto (1915–1995) kūrybinis palikimas. O antro aukšto vestibiulyje įsikurs bendrovės „Gintaro pasaulis“ salonas, kuriame demonstruojamus įvairių šalių juvelyrų dirbinius galima įsigyti. Kolekcininkams šis salonas siūlys ir sertifikuotų, mokslininkų aprašytų gintaro gabalėlių su juose įstrigusiais inkliuzais. Pirkėjams jie bus įteikiami specialiose dėžutėse su įmontuotais didinamaisiais stiklais.

Gintaro muziejaus atidarymo savaitgalio renginiai

Visas tris savaitgalio dienas jau nuo 11 val. muziejininkai šeimų su vaikais lauks rūmų Didžiajame parteryje, prie liūtuko skulptūros, šalia kurios fotografavosi ištisos atostogaujančių lietuvių kartos. Pasak muziejininkų, nors liūtukas pačių rūmų matyti negali, jis turi ausis ir per daugelį metų yra prisiklausęs daug pasakojimų apie Tiškevičių šeimos paslaptis, pokariu jų rūmuose stovyklavusius dailininkus ir Kastyčio besiilginčios Jūratės ašaras. Liūtuko vardu šios istorijos ir bus pasakojamos mažiesiems.

Suaugusiems skirtos vizualizuotos paskaitos analogiškomis temomis penktadienį ir šeštadienį vyks 13 val., sekmadienį – 12 val. Dėkingu oru jos bus skaitomos muziejaus rūmų terasoje prie rožyno, lyjant – konferencijų salėje.

Oficialus rekonstruoto muziejaus atidarymas prasidės penktadienį 17 val. žibinto prie naujojo Gintaro muziejaus įėjimo įžiebimu. Iškart po to garbingi atidarymo svečiai šalia rūmų pietrytinėje jų pusėje pasodins vardinių rožių alėją, skirtą aštuonioms su rūmų istorija susijusioms žymioms asmenybėms.

Tuomet šventės svečiai susipažins su atnaujintomis rūmų erdvėmis. Ekskursijos vadovu žada pabūti Lietuvos dailės muziejaus vadovas Romualdas Budrys.

17 val. 50 min. prasidės pirmasis Baltijos jūros šalių kultūrinių susitikimų centro renginys – Lenkijos kultūros ministrės Małgorzatos Omilanowskos knygos „Pabaltijo Zakopanė. Palanga Tyszkiewiczių laikais“ lietuviškojo leidimo sutiktuvės, kuriose dalyvaus pati autorė. 20 val. Didžiojoje salėje prasidės muzikos, poezijos ir memuarinės literatūros valanda.

Šeštadienį 15 val. R.Budrys nuosekliau pristatys rūmų istorinius interjerus ir juose eksponuojamus meno kūrinius. 16 val. pristatoma paroda „Palangos grafų Tiškevičių rūmai: didikų rezidencija, Dailininkų kūrybos namai, Gintaro muziejus“, kuri primins, kad pokario metais rūmuose veikė dailininkų kūrybos namai. 18 val. rūmų terasoje prie rožyno prasidės Naisių vasaros teatro muzikinis spektaklis „Beprotiškai fantastiškos Vytauto Kernagio dainos“.

Sekmadienio renginiai bus skirti Baltijos auksui: 13 val. R.Budrys pasakos apie atnaujintą gintaro ekspoziciją, 14 val. menotyrininkė Jurgita Ludavičienė pristatys juvelyro F.Daukanto kūrybinį palikimą, o 16 val. svečius priims bendrovės „Gintaro pasaulis“ įkurtas gintaro dirbinių salonas. Jo vadovė Edita Kosovceva kartu su menininkais pademonstruos šiuolaikinių gintaro meistrų darbus, kuriuose gintaras derinamas su netikėtomis medžiagomis.

Renata Baltrušaitytė

Pirmą kartą Palangoje, centrinio pašto pastate (Vytauto g. 53), – Sankt Peterburgo (Rusija) vaškinių figūrų muziejaus gastrolės.

Lankytojai turi unikalią galimybę pamatyti daugelį neįtikėtinai realistiškų figūrų, vaizduojančių istorinius ir legendinius personažus, politikus, mitų bei animacinių filmų herojus.

Neabejotinai ekspozicijos „vinimi“ galima laikyti kompoziciją, sukurtą pagal Leonardo da Vinči freską „Paskutinė vakarienė“.

Mitus ir Antikos istorijas pristato Nefertitės, Platono ir Hipokrato figūros. Kūrybinę ekspozicijos dalį pristato L. Da Vinči, Mikelandželo, S. Dali figūros.

Istorijos mėgėjams bus smalsu sužinoti, kaip atrodė Žaklin ir Džonas Kenedi, taip pat – Merlin Monro.

Įdomiai ir įtikinamai parodoje pristatoma garsioji Teherano konferencija – prie derybų stalo sėdi Stalinas, Ruzveltas ir Čerčilis. Netoliese stovi Hitleris.

Lankytojus neabejotinai sudomins ir natūralaus dydžio – daugiau nei dviejų metrų aukščio – Petro Pirmojo skulptūra.

Mažiesiems svečiams parengta speciali kompozicija, kur jie gali išvysti tokius savo pamėgtus herojus, kaip Šrekas ir Fiona, Asilas ir Mamutukas, Mažylis ir Karlsonas bei kiti.

Paroda veiks iki rugsėjo 15 d.

Telefonas pasiteirauti +370 67 20 6003+370 67 20 6003.

lrytas.lt nuotr.

„Palangos žuvėdra“ – visiems gerai žinomas viešbutis, daugeliui tapęs vienu Palangos miesto simbolių. Tai vienas Lietuvos kooperatyvų sąjungos perlų, iki šiol sėkmingai plėtojantis veiklą.
Šiandien „Palangos žuvėdra“ – modernus trijų žvaigždučių viešbutis, esantis idealioje vietoje, beveik ant jūros kranto, Meilės alėjoje, prie pat Palangos botanikos parko. Viešbutis įsikūręs atokiau nuo centrinės J.Basanavičiaus gatvės šurmulio, tačiau panorėjus miesto centrą galima pasiekti vos per kelias minutes.
Viešbutis per pastaruosius metus buvo iš esmės atnaujintas, tačiau dėl ilgamečių tradicijų ir daug kam keliamų šiltų prisiminimų buvo paliktas senasis „Palangos žuvėdros“ pavadinimas.
Šio viešbučio išskirtinumas – paslaugų gausa. Viešbutyje veikia konferencijų centras, treniruoklių salė, teikiamos įvairios SPA procedūros, prekiaujama drabužiais, suvenyrais bei kitomis kurorto prekėmis. Viešbučio restoranas – puiki vieta pietauti, vakarieniauti, švęsti šeimos šventes ar įmonės vakarėlius. Erdvioje teritorijoje išsidėstęs viešbutis gali pasiūlyti platų erdvių spektrą, todėl jame organizuojami įvairiausi renginiai.
„Turbūt svarbiausias mūsų išskirtinumas – tai asmeninis dėmesys kiekvienam klientui. Apmokome savo personalą, kad kiekvienas darbuotojas jaustųsi kaip svetingas šeimininkas, nuolat besišypsantis ir pasirengęs padėti. Tikriausiai čia ir yra mūsų sėkmės paslaptis“, – pabrėžia viešbučio direktorius Kristupas Šliogeris.

Ryžtingas sprendimas, lėmęs sėkmę
„Palangos žuvėdra“ – ilgametę istoriją ir tradicijas turintis prekės ženklas. Tai buvo pirmoji sanatorija, pastatyta Palangoje po Antrojo pasaulinio karo, 1954 m., tad šiemet jai sukanka 60 metų. Pirmoji sanatorija „Žuvėdra“ buvo kitame pastate, vėliau ji augo, plėtėsi, atsirado vis naujų korpusų.
2007 m. buvo priimtas strateginis sprendimas šiame rekreacijos komplekse nutraukti sanatorinio gydymo veiklą, o įmonę pertvarkyti į viešbučio kompleksą.
„Turėjome didžiulį apleistą pastatų kompleksą, kurį per keletą metų laipsniškai rekonstravome į šiuolaikišką viešbutį. Šiandien tai – vienas didžiausių Palangos viešbučių, užimantis tvirtas rinkos pozicijas kurorte. Po kiekvieno sezono rekonstruojame vis naujas viešbučio erdves, plėsdami paslaugų spektrą ir keldami viešbučio lygį. Malonu kiekvienais metais nudžiuginti nuolatinius savo poilsiautojus naujai sutvarkytomis erdvėmis ir naujomis paslaugomis“, – pasakoja viešbučio vadovas.

Jūra kaip ant delno
Vasarą viešbutis būna visiškai užpildytas. Sezono metu kambariai užsakomi prieš pusmetį ar daugiau. Puikioje vietoje įsikūręs viešbutis, kurio steigėja yra Lietuvos kooperatyvų sąjunga, gali pasiūlyti gerą kainos ir kokybės santykį, todėl klientų netrūksta.
„Ypač džiaugiamės nuolatiniais klientais, poilsiaujančiais kiekvieną vasarą. Turime ir tokių klientų šeimų, kurios lankosi čia jau dešimtmečiais, net ir keičiantis kartoms, – viešbučio pranašumus vardija vadovas. – Kasmet savo svečiams pasiūlome vis naujų paslaugų. Pavyzdžiui, šios vasaros naujovė – kilnojamasis vaikų darželis viešbučio svečiams.“
Viešbutyje ištisus metus veikia restoranas, vakare malonu vakaroti lauko terasoje, klausantis kokybiškos gyvos muzikos. Viešbutyje veikia SPA centras – įvairūs masažai, gintaro terapija, kosmetologijos centras, pirčių kompleksas. Galima sportuoti treniruoklių salėje, važinėtis dviračiais, žaisti biliardą, stalo tenisą ar stalo futbolą. Viešbutyje veikia lietuvių dizainerių kurtų drabužių parduotuvė, prekiaujama suvenyrais, gintaro dirbiniais.
Kadangi „Palangos žuvėdra“ – didžiulis viešbučio kompleksas, tai geba tenkinti praktiškai visus klientų poreikius. Žiema ir pavasaris viešbutyje – dažniausiai konferencinio turizmo metas. Konferencijas organizuojančių klientų patogumui – dvi konferencijų salės ir universali erdvė, skirta renginiams, todėl puikiai tinka tiek didelėms, tiek mažos apimties konferencijoms, mokymams bei seminarams rengti. Viešbučio restorane dažnai vyksta vestuvės, kitos iškilmės.
Pavasarį viešbutyje vyksta įvairių sporto šakų sporto stovyklos, nes įrengta treniruoklių salė ir kitos erdvės, tinkamos įvairioms sporto treniruotėms. Tad aktyviai laisvalaikį praleisti nusiteikę poilsiautojai nepajus sporto trūkumo.
Vasarą Palangą užplūsta turistai. „Palangos žuvėdroje“ pusė poilsiautojų – lietuviai, pusė – užsienio klientai. Dėl paslaugų gausos ir įvairovės sau malonų kampelį čia gali rasti kiekvienas kuo įvairiausių poreikių poilsiautojas. Jaunoms šeimoms bus pasiūlyta ramybė ir vaikų žaidimų aikštelė, mėgstantiems aktyvų gyvenimo būdą – sporto salė, norintiems miesto šurmulio – čia pat ūžianti Palangos centrinė gatvė. Visiems be išimties – komfortas, patogumas ir nuostabus Baltijos jūros paplūdimys, su galimybe saulėlydžiu grožėtis tiesiog pro savo kambario langą.

Per penkis pirmuosius šių mėnesius Tarptautinis Palangos oro uostas (TPOU) aptarnavo 5 proc. daugiau keleivių, nei tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu. Šiuo metu iš kurorto reguliariuosius skrydžius į Kopenhagą vykdo oro linijos „SAS“, į Rygą – „airBaltic“, į Oslą – „Norwegian Air Shuttle“.
„Šį vasaros sezoną latvių ir norvegų oro linijų lėktuvai iš Palangos kyla dažniau – nuo birželio 1 d. „airBaltic“ į Rygą skraido kasdien, o „Norwegian“ nuo Joninių iki vasaros pabaigos į Oslą skraidys tris kartus per savaitę. Ilgamečiai TPOU partneriai „SAS“ ir toliau siūlo du kasdieninius vos 60 minučių trunkančius skrydžius į Kopenhagą, iš kur keleiviams atsiveria 124 jungiamųjų skrydžių krypčių Europoje bei Skandinavijoje ir 26 tarpžemyninių skrydžių galimybės“, – kalbėjo TPOU laikinai einanti direktorės pareigas Vaida Gendrolytė.
Birželio viduryje Palangoje leidosi pirmasis šį vasaros sezoną Rusijos oro linijų „RusLine“ 50 vietų orlaivis iš Maskvos  Domodedovo oro uosto. Pirmojo reiso orlaivio užpildymas siekė 80 proc. Tai leidžia prognozuoti, jog Palanga šiemet sulauks didelio skaičiaus rusų keliautojų. Reguliarieji „RusLine“ skrydžiai iš Maskva-Palanga-Maskva vyks iki pat vasaros pabaigos kartą per savaitę, o nuo liepos 6 d. skrydžių kiekis dvigubės – bus vykdomi du sekmadieniniai reisai.
Primename, jog VĮ TPOU yra reorganizuojamas ir nuo š.m. liepos 1 d. taps VĮ „Lietuvos oro uostai“ Palangos filialu.
„Keleiviai jau šiandien gali džiaugtis pajūrio regiono oro uosto privalumais: patogumu, modernumu, operatyviomis keleivių aptarnavimo procedūromis. Lietuvos oro uostų tinklui sustiprinus ir sutelkus vieningą šalies oro uostų plėtros politiką, Palangos oro uostui atsivers didesnės galimybės pritraukti naujas aviakompanijas, o čia jau veikiančias – skatinti plėtoti naujas skrydžių kryptis. Taip augtų ne tik keleivių srautas, bet ir būtų skatinamas atvykstamasis turizmas, atnešantis daugiau tiesioginių pajamų pajūrio regionui. Pats Palangos oro uostas kur kas efektyviau išnaudotų modernią, Šengeno ir ne Šengeno šalių skrydžiams aptarnauti pritaikytą infrastruktūrą“, – teigė Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinis direktorius Gediminas Almantas.

„Vasarą smagiausi koncertai vyksta prie jūros“, – teigė grupės „Biplan“ vokalistas Maksas Melmanas, kviečiantis visus į festivalio „Palanga Live“ atidarymo koncertą Palangoje, kuris įvyks jau šį penktadienį, birželio 20 d., 20 val.
Grupė „Biplan“ festivalio atidaryme pristatys savo naują dainą „Kapitonai“, kurią viešai atliks pirmą kartą. „Mums tai svarbus, jaudinantis momentas“, – sakė grupės vokalistas.
Palanga – kiekvienam skirtinga. Vienus traukia jūra, kitus – judantis naktinis gyvenimas ar ramios popietės prieš saulę. „Biplan“ vokalistą Maksą Melmaną šis kurortas labiausiai žavi jaukumu.
„Palanga man visada atrodo skirtingai žiemą, vasarą, rudenį ir pavasarį. Vasarą – tai miestas, kuriame galima surasti visko: tiek tylaus poilsio, tiek triukšmo. Palanga turi viską. Mane labai žavi Baltijos jūra, nes ją myliu labiausiai iš visų, prie kurių esu buvęs! Taip pat Palanga žavi jaukumu, mėgstu jaukias, tylias vietas“, – pasakojo Maksas Melmanas.
„Jau esantys prie jūros, tikimės, nekantriai laukia koncerto, o tie, kurie dar tik ketina važiuoja, tegu važiuoja su dainomis „O mes prie jūros“ ir „Kapitonai“, – į „Biplan“ koncertą penktadienį visus kviečia festivalio organizatoriai.
Festivalis „Palanga Live“ (J. Basanavičiaus g. 47) atostogaujantiems pajūryje visą vasarą pasiūlys gyvos muzikos savaitgalius atvirame ore, apjungiančius kultūringas pramogas su rekreaciniu efektu, kurio ieškoma trumpose atostogose.
Pasaulio miestų šurmulys, kultūrinė nuotaika bei atmosfera čia persipina su pajūrio gamtos teikiamais malonumais, kurortiniu atsipalaidavimu, geriausiems muzikos festivaliams būdingu skoniu bei open-air dvasia. Iki rugpjūčio 23 d. „Palanga Live“ scenoje vyks susitikimai su originalia, autorine kūryba, scenos senbuviais ir perspektyviais jaunais kolektyvais.

Liepos 11-13 dienomis Palangos miesto gyventojai ir svečiai turės neeilinę galimybę atsidurti tikrų tikriausioje „Stebuklų Šalyje” ir iš labai arti savo akimis išvysti pirmą kartą į Lietuvą atvyksiančias prestižines cirko padangės žvaigždes.

Tris dienas truksiantis tarptautinis cirko festivalis po atviru dangumi šiemet pirmąjį kartą vyks Palangoje, botanikos parko teritorijoje šalia gintaro muziejaus.

Šiemet festivalis į palangą įsiveržia su griausmu – jis pribloškia kaip niekada gausiu cirko grandų dalyvių sąrašu ir plačia trupių ‘geografija‘. Čia artistai bus laukiami iš Prancūzijos, Čilės, Italijos, Brazilijos, Olandijos, Vengrijos, Ispanijos, Vokietijos, Ukrainos, Švedijos ir žinoma Lietuvos. Net trys dienos, kuriose daugiau negu 70 cirko artistų pasirodymų skirtų visai šeimai! „Stebuklų šalis“  kupina improvizacijos, paslapties, kvapą gniaužiančių profesionalių triukų, nuoširdumo ir yra taip arti žiūrovo, kad šiomis dienomis artistai taps geriausiais Jūsų draugais ir pranoks visų lūkesčius ir vaizduotės ribas.

Tokie festivaliai daugelyje Europos šalių ir visame pasaulyje skaičiuoja jau ne vieno dešimtmečio tradicijas ir pritraukia didžiulius srautus žmonių. Prestižiniai cirko festivaliai prašmatniuose miestų parkuose, senamiesčio gatvėse ir aikštėse, istorinėse vietose yra laukiami šeimų ištisus metus.

Festivalio organizatoriai įspėja: ‘‘ Jeigu manote, kad žinote, kas yra cirkas – manykite iš naujo!  „Stebuklų šalyje“ jūs nesutiksite liūdnojo klouno raudona nosimi ir neišvysite skrybėlėto mago. Taip pat čia nebus pradangintas nei vienas baltasis triušis, nepamatysite klusnaus liūto ir niekas nerys degančių kardų. Jūsų net neužkalbins kuoduota papūgėlė! Pamirškite ir raudoną cirko palapinę – visą tai jūs jau seniai matėt. Pamirškite viską, ką iki šiol matėte ir girdėjote apie cirką. Atraskite stebuklų šalį  ir pamatykite kitokį cirką!‘‘ Tokiu šūkiu organizatoriai kviečia visus poilsiautojus susitikti su kitokia cirko žanro kultūra ir atrasti cirką iš naujo.

Ketvirtus metus skaičiuojantis tarptautinis cirko festivalis „Stebuklų Šalis” yra unikalaus formato profesionaliojo cirko festivalis, kurio nepamatysite niekur kitur Baltijos šalyse. Čia jūsų lauks programa kuri stebins cirko žanrų įvairove. Per tris festivalio dienas jūs regėsite ekscentriškus kojūkininkus, žavinčius savo spalvingais kostiumais, kvapą gniaužiančius oro akrobatų pasirodymus, teatralizuotus cirko spektaklius, žonglierius ir komedijos žanro artistų krečiamas išdaigas, šokio ir klasikinio cirko elementus apjungiančius numerius, improvizuotus pasirodymus, magiškus triukus ir dar daug kitų intriguojančių cirko numerių, kurie nustebins tiek pačius mažiausius tiek ir suagusius žiūrovus.