Palangoje tris dienas – nuo penktadienio iki sekmadienio – pramogaus aktyvaus laisvalaikio propaguotojai bei sporto mėgėjai – didžiausią šalies kurortą ir vėl išjudins didžiausias šalyje rengiamas masinio sporto festivalis „Sportas visiems“. Renginio organizatoriai žada ir rekordą – ne bet kokį, o Gineso.
Planuojama, kad į Palangą, dalyvauti festivalyje, savaitgalį suvažiuos 5 tūkst. aktyvaus laisvalaikio propaguotojų. Tradiciškai prie jų kasmet prisijungia beveik antra tiek poilsiautojų.
Asociacijos „Sportas visiems“ organizuojamas festivalis į atraktyvias sportines rungtis įsitraukti kvies visus norinčius, ypač – šeimas su vaikais. Dalyviams nereikalingas išankstinis pasirengimas – svarbiausia noras aktyviai ilsėtis, judėti bei gera nuotaika.
Įvairiose kurorto erdvėse – naujajame, balandį duris atvėrusiame universaliame sporto komplekse, Jūratės ir Kastyčio skvere, J. Basanavičiaus gatvėse, paplūdimyje ir kitose vietose kiekvienas norintis galės prisijungti prie bendraminčių būrio ir, likus valandai iki rungties užsiregistravęs, sudalyvauti pasirinktoje rungtyje. Rungčių numatoma ir tradicinių, ir labai netikėtų: sporto mėgėjai varžytis jau įprastose krepšinio, futbolo, dviračių vairavimo ir kitose, taip pat – linksmose rungtyse, tokiose kaip baliontinklio, greitojo badmintono ir kitose. „Tai bus patrauklios ir visiems prieinamos rungtys, nereikalaujančios jokio išankstinio pasirengimo. Ypač laukiame šeimų su vaikais“, – sakė asociacijos „Sportas visiems“ viceprezidentas Algimantas Jucevičius.
Festivalis šiais metais ypatingas tuo, jog gegužės 31 d., šeštadienį, minint Baltijos kelio 25 – erių metų sukaktį, bus organizuojamas 5 kilometrų gyvos šokio linijos pasirodymas. Visoje J. Basanavičiaus gatvėse vienu metu išsirikiuos per 3 tūkstančius linijinių šokių dalyvių. Šis pasirodymas bus fiksuojamas pasaulio Gineso rekordui, šį renginį tiesiogiai transliuos Delfi/sporto TV.
Visai šaliai svarbi Baltijos kelio 25-mečio sukaktis bus paminėta ir Baltijos kelio laisvės deglu bei rekordinio dydžio trispalve, kuri bus perduodama iš rankų į rankas J. Basanavičiaus gatve.
Priimti gausų būrį aktyvaus poilsio mėgėjų Palanga yra visiškai pasirengusi – prieš pusantro mėnesio duris atvėrė universalus sporto kompleksas, šią vasarą sportininkų laukia ir atnaujintas sveikatingumo takas „Labrytys“, sutvarkyta miesto, paplūdimių infrastruktūra. Vietos verslininkai taip pat pasirengę vasarai bei pramogautojų gausai. „Puikiomis gamtinėmis sąlygomis pasižyminti Palanga yra labai tinkama rengti tokią masinę sporto šventę, tad nenuostabu, kad dvidešimt pirmasis festivalis „Sportas visiems“ (o iš viso jų Palangoje surengta 19) vėl visus pakvies į Palangą“, – sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Festivalis „Sportas visiems“ Palangoje šurmuliuos gegužės 30 d. – birželio 1 d.

Palanga, praėjusiais metais garbingai pateisinusi Lietuvos kultūros sostinės vardą, renginių kokybės kartelės neketina nenuleisti ir šiemet. Didžiausias ir gražiausias šalies kurortas naują sezoną pasitinka atsinaujinęs ir pagražėjęs. Turistus vilios nauji objektai, skirti kultūros, sporto ir kokybiško poilsio mėgėjams.

“Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad turistų Palangoje kasmet daugėja. Palyginti su 2012-aisiais, pernai svečių sulaukėme maždaug 20 proc. daugiau”, – sako Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Didžiausi turistų traukos centrai – Gintaro muziejus ir vienas gražiausių Rytų Europoje Birutės parkas – šiuo metu rekonstruojami.
“Pasinaudoję 3 mln. Lt ES finansine parama, sutvarkysime parko tvenkinį, iki jo vedančius takus, atkursime pavėsinę ir tvenkinio prieplaukėlę, istorinė Birutės parko dalis bus apšviesta ir naktį”, – darbus vardija Š.Vaitkus.
Gintaro muziejuje taip pat intensyviai vyksta renovacijos darbai. Jis šiandien svečius pasitinka neįprastu vaizdu – iš tolo akį traukia naujas varinis stogas, o pastato sienas dengia pastoliai. Tačiau lankytojams muziejus atviras – turtingą, nors ir šiek tiek mažesnę negu įprasta, gintaro ekspoziciją galima apžiūrėti prieš metus naujai įrengtame pastato cokoliniame aukšte.
Grafų Tiškevičių rūmus renovuojantys specialistai šiuo metu tvarko ne tik muziejaus fasadą – pastato pirmame ir antrame aukšte keičiamos elektros instaliacijos, apšvietimo, šildymo sistemos, klojamas originalus, rūmų architekto Franzo Heinricho Schwechteno suprojektuotas meninis parketas.
“Liepos 6-ąją planuojame atidaryti atnaujintą pirmo aukšto vestibiulį. Čia veiks įvadinė muziejaus ekspozicija: grafų Tiškevičių laikų rūmų interjeras, baldai bei “grafas” su “grafiene” – istoriniais kostiumais papuošti manekenai”, – pasakoja Palangos meras.

Iš pelenų pakilo it feniksas
Prieš pusmetį Palangoje duris atvėrė nauja kultūrinė erdvė – restauruotas Kurhauzas. Gaisro nuniokoto pastato restauracija užtruko pusantrų metų ir atsiėjo per 3,7 mln. Lt. Kurorto simbolis it feniksas iš pelenų prikeltas bendromis savivaldybės, Vyriausybės ir Kultūros paveldo departamento jėgomis. Atstatyta Kurhauzo išorė, suremontuotas vidus: pagal išlikusią medžiagą atkurti autentiški lipdiniai, paklotas ąžuolo parketas, sienas papuošė autentiški tapetai, didžiojoje salėje suspindo XVIII a. pabaigos sietynas.
Kurorte pradėti koncertų salės rekonstrukcijos darbai. Ypatingas dėmesys skiriamas akustikai, naudojamos medžiagos, neleidžiančias patalpoje sklisti aidui ir maksimaliai apsaugančios nuo triukšmo sklidimo į aplinką. Ovali salės erdvė pasižymės ir išskirtiniu apšvietimu – šviesa į patalpas pateks pro viršutinį stoglangį ir fasadinėje sienoje “įpjautus” langus.
Koncertų salėje bus įrengtas 2500 sėdimų žiūrovų vietų amfiteatras su apie sceną išdėstytomis žiūrovų vietomis. Numatyta ir galimybė žemesnįjį amfiteatro lygį transformuoti į horizontalaus grindų paviršiaus salę.

Daugiau aktyvaus poilsio galimybių
Balandžio viduryje Palangoje duris atvėrė 14,5 mln. Lt kainavęs universalus tarptautinius standartus atitinkantis sporto kompleksas. Jis ne tik pagerins Palangoje apsistojusių sportininkų treniruočių sąlygas, bet ir padės plėtoti sportą bei aktyvų turizmą regione, išplės miesto gyventojų ir svečių sveiko gyvenimo būdo bei aktyvaus poilsio pasirinkimo galimybes.
Sporto salę specialiu tinklu galima transformuoti į keletą skirtingų erdvių – jose vienu metu gali vykti krepšinio, tinklinio, rankinio treniruotės.
Komplekse įrengtos 1100 sėdimų vietų išstumiamos tribūnos, modernių treniruoklių sporto salės, persirengimo kambariai su sanitariniais mazgais, dušais.
Netrukus bus renovuoti šalia šio komplekso esančio miesto stadiono lengvosios atletikos takai.

Kyla kempingas ir tiesiams aplinkkelis
Nemirsetoje, vos 300 m iki jūros, kyla kempingas: jau nutiestos komunikacijos, įrengti sanitariniai mazgai, aptverta teritorija, sutvarkyta įvažiavimo infrastruktūra, rengiamos 58 vietos kemperiams, dušai, skalbyklos, maisto gaminimo blokas, sporto bei vaikų žaidimų aikštelės.
Svečių patogumui visa kempingo teritorija bus apšviesta, atsiras pastatas atvykusiems priimti bei registruoti, daiktams saugoti, 14 poilsio namelių ir 59 vietos, skirtos palapinėms bei automobiliams.
Važiuojantieji į Palangą pastebi, kad prasidėjo aplinkkelio tiesimo darbai. Tai pirmasis šalyje transporto infrastruktūros projektas, įgyvendinamas viešosios ir privačios partnerystės būdu. Jo vertė siekia beveik 125 mln. Lt.
8,25 km Palangos aplinkkelis bus magistralinio kelio Klaipėda–Liepoja dalis ir nuo Palangos nukreips tranzitinį transportą, važiuojantį Liepojos, Klaipėdos ir Šiaulių kryptimis. Tiesiant aplinkkelį netoli Palangos esanti Vydmantų sankryža bus rekonstruota į skirtingų lygių sankryžą, taip pat bus įrengtos dar dvi vieno lygio sankryžos.

Antradienį Palangos centrinę aikštę nuspalvino pučiamųjų orkestro bei šokėjų pasirodymas ir Taikos vėliava, kurią, stebint palangiškiams, iškėlė Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius. Taip kurorte jau šeštą kartą minima Kultūros diena.
Šią dieną renginių Palangoje apstu jau nuo ryto: miestiečiai ir svečiai pakviesti ne tik į Taikos vėliavos pakėlimo ceremoniją, bet ir į kūrybinės grupės „Mostas“ dovanotą renginį miesto viešojoje bibliotekoje. Kapinėse aplankytos bei pagerbtos miestui nusipelniusios, tačiau mus jau palikusios asmenybės, o įdienojus istorija bei etnografija besidomintys miestiečiai ir svečiai sukviesti į vilą „Anapilis“, į susitikimą su Kurorto muziejaus direktoriumi Jūračiu Liachovičiumi.
Kultūros dieną palangiškiams nuspręsta pristatyti ir atgimstančius grafų Tiškevičių rūmus, pakviesti kartu su vienu iš ilgamečių Botanikos parko darbuotojų ir vadovų Antanu Sebecku pasivaikščioti senais – naujais Birutės parko takais.  Kurhauzo salėje laukiami visi, besidomintys muzika – 15 val. čia numatytas Palangos Trečiojo amžiaus universiteto senjorų koncertas.
Kultūrinius šios dienos renginius užbaigs susitikimas J. Šliūpo memorialinėje sodyboje.
Pasak vienos iš Kultūros dienos renginių organizatorių, Palangos kultūros centro renginių režisierės Aušros Latonienės, ši diena pasaulyje minima ne kaip Kultūros diena atskirai, o kaip materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimas karo ir taikos metu. Tad šiemet Kultūros dieną Palangoje nuspręsta akcentuoti tai, kas miesto gyventojams  paliekama ateičiai. „Pasirinkome materialųjį paveldą – „Anapilį“ kaip būsimą Kurorto muziejų, Gintaro muziejų, kuris dabar yra tvarkomas. Taip pat dėmesys skiriamas šiuo metu renovuojamam Birutės parkui“, – sakė A. Latonienė.
Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas V. Rekašius pabrėžė, jog ši diena svarbi ir tuo, kad kultūros darbuotojai, kurie kasdienybėje yra mažai matomi, turi progą tiesiog pamąstyti apie savo profesiją bei savo indėlį į bendrą kultūrinį gyvenimą. „Manau, kad bet kokios profesijos atstovams galimybė pabūti kartu ir paminėti savo profesinę šventę visada suteikia motyvacijos ir toliau entuziastingai realizuoti savo sumanymus“, – teigė Savivaldybės atstovas.
V. Rekašius taip pat atkreipė dėmesį, jog Palanga yra kurortas, tad šiame mieste kultūrą puoselėti yra ypač svarbu. „Kiekvienas miestas turi savo strategiją. Nemanau, kad didesniems pramoniniams miestams kultūros sritis yra tokia pat svarbi, kaip kurortiniams miestams. Galime pasidžiaugti, kad paskutinių metų tendencijos Palangoje yra tokios, kad dideliu dėmesio trūkumu kultūrai negalime skųstis“, – sakė V. Rekašius.

Savaitgalį Palangoje šventiškai atidaryta nauja universali sporto salė, talpinanti daugiau kaip 1000 žiūrovų ir keletą skirtingų sporto šakų. Bendromis valstybės investicijų programos, Europos Sąjungos paramos bei savivaldybės lėšomis per 1,5 metų pastatytas objektas bus atviras ir profesionaliems sportininkams, ir mėgėjams.

Pusė objekto vertės padengta iš Valstybės investicijų programos – Kūno kultūros ir sporto departamentas skyrė 7,4 mln. litų. Dar 1,8 mln. litų iš šios programos numatyta šalia naujos salės esančio stadiono renovacijai, kurią planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos. Viso projekto vertė siekia apie 15 mln. litų – likusi lėšų dalis gauta iš ES paramos Europos partnerystės ir kaimynystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos, taip pat prisidėjo Palangos miesto savivaldybė.

Atidaryme dalyvavo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis, Lietuvos sporto organizacijų vadovai, miestų merai. Ministras Pirmininkas pasveikino ir padėkojo prisidėjusiems prie šio svarbaus objekto statybos bei padovanojo atminimo lentelę: „Šis sporto kompleksas pastatytas tiems, kas kuria tobulą žmogų, ieško dvasios ir kūno harmonijos, kas siekia pergalės garbingoje kovoje, kas savo meistriškumu ir talentu garsina mūsų Lietuvą.“

Pasak Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus, galimybe treniruotis naujajame pastate jau dabar domisi garsios kitų šalių nacionalinės rinktinės, nes dabar prie palankių kurorto sąlygų prisideda ir patogi infrastruktūra, dėl kurios trūkumo anksčiau sportininkams tekdavo važinėti į Klaipėdą.

Universali sporto salė pirmiausia buvo išbandyta Lietuvos krepšininkų – čia savaitgalį vyko Nacionalinės krepšinio lygos pusfinalio ir finalo rungtynės.

Palangiškiai ir kurorto svečiai kviečiami prasmingai ir jaunatviškai paminėti artėjančią svarbią istorinę datą – Palangos krašto prijungimo prie Lietuvos 1921 m. kovo 30 d. metines. Šia proga kovo 29 d. kurorte jau trečius metus iš eilės organizuojamas pėsčiųjų žygis „Gintaro kelias Palanga – Šventoji 2014“.
Didelio dalyvių susidomėjimo kasmet sulaukiantis pėsčiųjų žygis pajūriu – renginys, kurio tikslas yra ugdyti gyventojų patriotiškumą bei pilietiškumą, taip pat – puoselėti kultūros, istorines tradicijas. Kartu tai galimybė prasmingai ir turiningai praleisti laisvalaikį bendraminčių būryje.
Dalyviai, kurių amžius nėra ribojamas, pėsčiomis, nesivaržydami tarpusavyje, įveiks maždaug 14 kilometrų atstumą. Maršrutas nusidrieks Baltijos jūros pakrante nuo Palangos tilto iki Šventosios uostelio.
Šventojoje žygeivius pasitiks Šventosios seniūnijos bendruomenės nariai, liaudiškos muzikos kapela „Eldija“, atrakcija taps pasieniečių kinologų pasirodymas su šunimis. Visi dalyviai bus vaišinami kareiviška koše ir arbata.
Žygį „Gintaro kelias Palanga – Šventoji 2014“ jau trečius metus organizuoja Palangos miesto savivaldybė bei Palangos kultūros centras.
Savo jėgas jame išbandyti norintys žygeiviai kviečiami registruotis iš anksto iki 2014 m. kovo 27 d. el. paštu karolina.kubelzdiene@palanga.lt arba starto dieną, kovo 29 d., likus valandai iki žygio.

Palanga, intensyviai besirengianti vasario 15 d. vyksiančiai šventei „Palangos stinta“, svečius žada džiuginti ne tik žvejiškomis linksmybėmis bei atrakcijomis, bet ir gurmanišku maistu. Kurorto verslininkai pasirengę padaryti viską, kad atvykusieji į šventę liktų maloniai nustebinti ne tik stintų paruošimo būdų įvairove, bet ir netradiciniu kulinarų požiūriu į šią agurkais kvepiančią žuvį.
Baimintis, kad stintos vasario viduryje nebus pakankamai, pasak Palangos kultūros centro direktoriaus Žilvino Kažio, tikrai nereikia. „Stintų jau yra, ir jų tikrai nepritrūks šventės metu. Vien vietos žvejų, kurie „Palangos stintos“ metu prekiaus žuvimi, daugiausia – stinta, yra užsiregistravę trisdešimt. Verslininkai – kavinių bei restoranų atstovai – taip pat nepritrūks šviežios stintos“, – sakė Ž. Kažys.
Tad vasario 15 d. visoje J. Basanavičiaus gatvėje neabejotinai pasklis stintų kvapas. Kurorto verslininkai šiai šventei rengiasi labai atsakingai – Palangoje į Bumbeklių klubą susibūrę gurmanai du mėnesius bandė įvairiausius žuvų derinius, kad išgautų ypatingą žuvienės skonį. Būtent jos, pagal ypatingą receptą išvirtos Bumbeklių klubo žuvienės, kitą šeštadienį J. Basanavičiaus gatvėje, ties klubo būstine – kavine „Molinis ąsotis“ – bus išvirta 100 litrų. „Žuvienė bus verdama iš keturių rūšių žuvų, iš kurių didžiausią dalį, be abejo, sudarys stinta. Taip pat šį valgį paskaninsime Baltijos menke, lašiša ir ypatingo skonio priduosiančia ežero žuvimi“, – kalbėjo vienas iš Bumbeklių klubo narių, kurorto verslininkas Gintaras Sičiūnas.
Tie verslininkai, kurie nepriklauso gurmanų Bumbeklių klubui, taip pat labai atsakingai rengiasi artėjančiai „Palangos stintai“. „Visi savo sumanymus laiko paslapty, bet tikrai žinau, kad naujienų bus“, – sakė G. Sičiūnas.
Praalkusiems nosį kutens ne tik ruošiamos stintos, bet ir kitokios žuvies kvapai – Jūratės ir Kastyčio skvere įsikurs geriausi šalies barbekiu meistrai, dalyvausiantys Žuvies barbekiu čempionate. Reikiamą kiekį žuvies čempionato dalyviams parūpins UAB „Taurys“.
Varžybose dalyvausiančios komandos tarpusavyje rungsis, kas išvirs skanesnę žuvienę bei pagamins gardesnį karštą užkandį iš stintų, menkių bei plekšnių. Kadangi žuvį ruoš profesionalūs virtuvės šefai, jau dabar aišku, kad originalumo, gaminant patiekalus, meistrai neturėtų pristigti.
Žiūrovai, stebėdami žuvies barbekiu čempionato dalyvių kovas, neturės kada nuobodžiauti – jie galės ne tik matyti, kaip ruošiama žuvis, bet ir pabendrauti su varžybų dalyviais. „Vis norintieji pamatys, kaip išradingai galima pagaminti patiekalus iš stintų – tikrai nebūtina apsiriboti tik žuvies pavoliojimu miltuose bei iškepimu. Virtuvės šefai visada noriai pasidalins savo receptais bei patirtimi“, – sakė Lietuvos Barbekiu kepėjų asociacijos direktorius Aurelijus Bagočiūnas.
Norintieji paskanauti profesionalų pagamintų netradicinių valgių taip pat neliks nuvilti – šventės „Palangos stinta“ metu bus galima paragauti ne tik tradicinės žuvienės ar keptos stintos, bet ir, pavyzdžiui, blynų su žuvimi ir kitokių mažiau įprastų patiekalų.
Stintų šventė Palangos J. Basanavičiaus gatvėje šurmuliuos jau vienuoliktą kartą. Svečiai bus kviečiami ne tik paragauti įvairiais būdai pagamintos stintos, bet ir įsigyti tautodailininkų dirbinių, siūlomų kermošiuje, sudalyvauti stintų meškeriojimo varžybose, pasigėrėti Stintų barbekiu čempionato dalyvių išmone, pasiklausyti liaudiškų melodijų bei pasinerti į jau tradicija tapusias žvejiškas linksmybes.
Kartu su švente „Palangos stinta“ kurorte vyks ir dar vienas didžiulis renginys – sveikuolių organizuojama Grūdinimosi šventė. Į Palangą suvažiuos sveikuoliai iš visos Lietuvos, čia vyks rytinės mankštos gryname ore, veiks įdomių susitikimų klubas, sveiko maisto produktų mugė. Tačiau bene labiausiai žiūrovus dominanti sveikuolių dovanojama atrakcija smalsuolių lauks prie jūros tilto – čia vyks tradicinės vadinamosios ruonių maudynės.

Palangos pasididžiavimas – kasmet būrį svečių į kurortą priviliojanti šventė „Palangos stinta“ šiemet svečius pradžiugins ne tik tradicinėmis linksmybėmis, bet ir kulinarine išmone – kurorto verslininkai, besirengdami jau vienuoliktajai Stintų šventei ieško netradicinių būdų, kaip pateikti stintą, kad ji svečiams kuo labiau atskleistų savo ypatingą skonį.

Didžiulio populiarumo kasmet sulaukianti šventė „Palangos stinta“ šiemet svečius į Palangą sukvies vasario 15 d., šeštadienį. Tad kurorto verslininkams bei kultūros atstovams dabar – įtemptas darbymetis. Pasak Palangos Turizmo informacijos centro (TIC) direktorės pavaduotojos Egidijos Smilingienės, TIC-o darbuotojai kasdien atsakinėja į besidominčiųjų artėjančia švente telefono skambučius ar elektroninius laiškus. „Dažniausiai klausiama, kada vyks Stintų šventė bei kokia numatoma programa“, – sakė E. Smilingienė.
Šviežių stintų skonio pasiilgę pramogautojai ne tik domisi numatomomis linksmybėmis, bet ir rezervuoja vietas viešbučiuose. E. Smilingienė atkreipė dėmesį, jog kai kurie Palangos viešbučiai Stintų šventės savaitgalį jau nebegali pasiūlyti laisvų vietų. Tiesa, visiškai užpildyti yra ne visi viešbučiai, tad norintieji vasario 15 d. pasinerti į „Palangos stintos“ linksmybes, nakvynę kurorte dar gali rezervuoti be didelio vargo.
Telefono skambučių, artėjant Stintų šventei, kasdien sulaukia ir Palangos kultūros centro darbuotojai – į juos dažniausiai kreipiasi tautodailininkai, norintys savo gaminiais prekiauti Stintų šventės metu. „Kulinariniu paveldu kermošiaus dalyviai neprekiaus, tačiau šiltų kepurių, pirštinių ar kitų tautodailininkų kūrinių netrūks“, – žadėjo Palangos kultūros centro direktorius Žilvinas Kažys.
Šventės dalyviai, kaip ir kasmet, galės ne tik įsigyti originalių dirbinių, paskanauti keptų, virtų, rūkytų, vytintų ar kitaip paruoštų stintų, bet ir įsigyti šviežių agurkais kvepiančių žuvų – vietos žvejai, artėjant renginiui, taip pat rezervuoja vietas prekybai J. Basanavičiaus gatvėje.
O pavalgiusius bei apsipirkusius palangiškius ir kurorto svečius J. Basanavičiaus gatvėje tradiciškai linksmins folkloro kolektyvai, visi norintieji galės savo jėgas išbandyti stintų valgymo, inkaro laikymo ir kitose linksmose rungtyse, nereikalaujančiose išankstinio dalyvių pasirengimo.
Savo sugebėjimus, o kartu ir sėkmę, vasario 15 d. rytą galės išbandyti ir žvejai mėgėjai. Kaip ir kasmet, ant jūros tilto bus rengiamos stintų meškeriojimo varžybos, į kurias registruotis galima jau dabar.
Savo indėlį į „Palangos stintą“ įneš ir Lietuvos barbekiu kepėjų asociacija, šventės dieną Palangoje surengsianti Stintų barbekiu čempionatą.
Dar vieną atrakciją visiems, atvykusiems į Palangą, pateiks ir Lietuvos sveikuolių sąjungos nariai, šeštadienio popietę surengsiantys vadinamąsias ruonių maudynes prie jūros tilto.

Antradienį 20 val. Palangos Gintaro muziejuje prasidės iki trijų koncertų sutrumpėjusios „Nakties serenados“ su Lietuvos kameriniu orkestru. Pirmajame koncerte girdėsime smuikininko Vilhelmo Čepinskio atliekamą A.Vivaldi ir W.A.Mozarto kūrinių programą, ketvirtadienį 20 val. muziejaus terasoje dainuos solistės Asta Krikščiūnaitė ir Ieva Prudnikovaitė, o penktadienį 20 val. nuotaikingą programą „Kartą laukiniuose Vakaruose“ atliks lūpinės armonikėlės meistras Gianluca Littera iš Italijos ir smuikininkas Žilvinas Malikėnas.

Universalaus sporto komplekso statybos Palangoje įgauna pagreitį – šiandien į kurortą atgabentos medinės denginio sijos, kurių kiekvienos svoris – beveik 10 tonų, o ilgis – 36 metrai. Iš Marijampolės rajono iki Palangos šios sijos vilkikais gabentos pusantros paros.
Lūžtančios bangos formą atkartojančio pastato stogas savo konstrukcija yra išskirtinis – kito tokio šalyje nėra.
Pasak darbus atliekančios UAB „Rūdupis“ statybos darbų vadovo Stepono Milvydo, pirmiausia bus montuojamos trumpesnės, 18 m. ilgio sijos. Maždaug po dviejų savaičių bus imamasi montuoti trylika 36 metrų ilgio denginio sijų. Šis darbas užtruks keletą savaičių, jį baigti planuojama iki birželio.
Universalaus sporto komplekso statytojai jau baigė pastato gelžbetoninių konstrukcijų darbus, atlikta ir didžioji dalis mūro darbų. „Dabar pradėsime montuoti medines denginio sijas, lygiagrečiai atliekami santechnikos bei elektros pirmos eilės darbai pastato viduje. Stogą uždėti planuojame iki rugpjūčio vidurio“, – sakė S. Milvydas.
Suprojektuoto Palangos universalaus sporto komplekso bendras plotas sieks per 4 tūkst. kv.m.  Sporto salę specialiu tinklu bus galima transformuoti į keletą skirtingų erdvių – jose vienu metu galės vykti krepšinio, tinklinio, rankinio treniruotės ir varžybos. Taip pat bus įrengtos išstumiamos tribūnos 800 sėdimų vietų, moderni treniruoklių sporto salė, persirengimo kambariai bei pagalbinės patalpos.
Tarptautinius standartus atitinkantis sporto kompleksas ne tik pagerins kurorte apsistojusių sportininkų treniruočių sąlygas, bet ir padės plėtoti sporto ir aktyvų turizmą regione, išplės miesto gyventojų ir svečių sveiko gyvenimo būdo ir aktyvaus poilsio pasirinkimo galimybes.

Šeštadienį, į Baltijos  pajūrį suplauks žiemos maudynių mėgėjai iš visos Lietuvos, nepabūgę šaltuko bei pasiryžę dalyvauti jau kelis dešimtmečius skaičiuojančioje kasmetinėje šventėje „Palangos ruoniai-2013″. Į žiemišką Baltiją ties jūros tiltu sveikuoliai panirs 15 val.
Gausų šias maudynes stebinčių smalsuolių būrį gerokai pagausins Palangos svečiai, dalyvausiantys savaitgalį šurmuliuosiančioje jubiliejinėje, dešimtojoje kurorto šventėje „Palangos stinta“.
Nuo penktadienio iki sekmadienio vykstančioje sveikuolių šventėje vyks konferencija “Sveikatingumo metai – patirtys, virsmai ir idėjos”, “Šok į eketę” nuotraukų konkurso apdovanojimai, Palangos grubiojo teatro spektaklis “Goodbye my love” bei kiti įdomūs susitikimai. Konferencijoje pranešimus pristatys ir diskusijoje apie Lietuvos sveikatingumo metų tikėtinus rezultatus diskutuos Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas, ilgametis maudynių organizatorius Dainius Kepenis, medicinos mokslų daktaras ir aktyvus visuomenininkas Aurelijus Veryga, 2013-ųjų – Sveikatingumo metų paskelbimo idėjos autorius ir iniciatorius Juozas Dapšauskas ir kiti.
Sveikatingumo metų vasario atsparumo ir grūdinimosi mėnesį maudynės jau vyko Joniškyje, Biržuose, Ukmergėje, o Šilalėje, Marijampolėje, Vilkaviškyje, Šakiuose, Lazdijuose ir kituose miestuose toliau banguos maudynių bangos.

3 VIETA Šarūnas Vaitkus, 37 m., Palanga, 81,1 balo

Praėjusios savaitės Palangos miesto mero Š.Vaitkaus darbotvarkėje sunku buvo rasti vietos netgi pietums. Net dvi dienas nuo ryto ligi vakaro jis sėdėjo susitikimuose tai Ministro pirmininko, tai kultūros, susisiekimo, ūkio ministrų, paveldosaugininkų kabinetuose. Ir, nors Š.Vaitkus nėra naujos valstybę valdančios daugumos atstovas, visur, kur jis ėjo, degėsi žalios šviesos: susisiekimo ministras jau šią savaitę siunčia į Palangą savo pavaduotoją dėl kurorto oro uosto plėtros, Kultūros ministerija iki 100 tūkst. Lt padvigubino finansavimą projektui “Palanga – kultūros sostinė”, o Vyriausybės vadovas pažadėjo tolesnę paramą atstatomam Kurhauzui, naujai visus metus veikiančiai vasaros estradai, taip pat aplinkkeliui.
Š.Vaitkui, prieš pustrečių metų tapus meru, pagaliau pradėjome ne tik klausytis, o ir realiai matyti pokyčius kurorte. Jis tik per kelerius metus padarė tiek, kiek jo pirmtakai nė nesvajojo. Ir dar viena svarbi detalė: domintis savivaldybių gyvenimu, nereto miesto ar rajono opozicija burnoja, girdi, bepigu būti geru meru, ūkiškai tvarkytis, kai gali rieškučiom semti ES struktūrinių fondų paramą. Palangos pavyzdys parodo, kad galimybė gauti paramą nėra savaiminis gėris – labai svarbu, kad meras būtų vizionierius ir gebėtų ta parama išmoningai pasinaudoti. Ankstesnės valdžios atsargiai vertino ES paramą. Per Š.Vaitkaus kadenciją miesto pažanga, panaudojant ES fondų pinigus, tapo akivaizdi.
Š.Vaitkus, be kita ko, yra ir vienas tų retų merų, kuris suvokia konkurencijos svarbą. Ir konkuruoja jis ne tik ir ne tiek su kitais mūsų kurortais, kiek su kitais mūsų regiono jūriniais kurortais.
Štai, pastaraisiais metais dauguma lietuvių pinigus mieliau išveždavo į Latviją, ypač į Ventspilį ir Jurmalą, kur ramus, saugus paplūdimys, nemokamos vaikų žaidimų aikštelės, puikūs kempingai taupiesiems turistams. Palangoje gimęs ir augęs Š.Vaitkus netruko šitą turistų srautų nutekėjimą pastebėti ir jau pernai vasarą Palangoje, šalia jūros buvo įrengtas nemokamas vaikų žaidimų parkas, o šią vasarą turėtų būti baigtas europinius standartus atitinkantis kempingas, į kurį investuojama net 4 mln. Lt. Pernai vasarą pagrindinėse miesto vietose buvo įrengtas ir nemokamas bevielis internetas. Šiemet jis bus plečiamas. Be to, šių metų gale bus baigtas naujas didžiulis sporto kompleksas su krepšinio sale. Jame atsakingiems turnyrams galės rengtis ir Lietuvos rinktinės.
Pats Š.Vaitkus teigia, kad jo tikslas, jog Palanga taptų šeimų kurortu, kuriame būtų ką veikti ištisus metus. Todėl dabar jis siekia išjudinti sustabdytus projektus: baseino su viešbučiais ir gydyklomis komplekso, vandens parko. Jau pavasarį bus pradėtas tvarkyti Birutės parkas: įrengtas naujas apšvietimas, mažoji architektūra, suolai, sutvarkyti parteriai, atnaujintas ir labiau turizmui pritaikytas Gintaro muziejus.
Patogesnė Palanga tapo ir patiems miestelėnams, nes senųjų daugiabučių kiemuose buvo įrengta 250 naujų automobilių stovėjimo aikštelių, sutvarkytos dauguma gatvių ir nutiesti nauji šaligatviai, skveras, sukurta alternatyvi daugiabučius pigiau administruojanti savivaldybės įmonė, o, kadangi jau netrukus baigsis šilumos tiekimo sutartis su įmone “Litesko”, savivaldybė suskubo teikti paraišką biokatilinėms pikti. Jos bus pastatytos po pusantrų metų, taip bene brangiausias Lietuvoje šildymas turėtų ženkliai pigti.
Reziumuojant, dera pastebėti, kad visi trys geriausi šiųmečiai merai yra gimę savo šiandien vadovaujamose savivaldybėse, visi yra jų patriotai ir per keletą metų nuveikė daugiau už visus kitus buvusius pirmtakus.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-5-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Šokio ritmu atlingavusi į Naujuosius metus, Palanga tapo Lietuvos kultūros sostine ir šiemet taip pat kvies visus ilsėtis ir pramogauti įvertinant ne tik jūros teikiamus privalumus, bet ir galimybę sveikai, prasmingai ir kūrybingai praleisti laiką šeimai skirtame kurorte.

Naujuosius metus Palanga sutiko šventine eisena, kuri nusidriekė per visą J.Basanavičiaus gatvę. Svečių gausa stebėjosi net tie, kurie tradiciškai Naujuosius pasitinka šiame ilgametes tradicijas išlaikiusiame pajūrio kurorte. Metų sutiktuvėms naujų spalvų suteikė organizuotos nemokamos šokių pamokos ir galimybė išmokti įvairių šokių žingsnelių. Naujos žinios pravertė ne tik karnavalo eisenoje, bet ir vakariniame šventiniame koncerte Jūratės ir Kastyčio skvere. Susirinkusią didžiulę minią vidurnaktį tradiciškai pradžiugino naujametiniai fejerverkai nuo jūros tilto.

Šiemet Lietuvos kultūros sostine tapusi Palanga jau antrus metus kviečia ilsėtis kūrybingai, daug dėmesio skiria ne tik poilsiui ar pramogoms, bet siekia sudaryti galimybes tobulėti ir kurti.