Didžiausias Lietuvos kurortas Palanga šventinėmis spalvomis nušvis jau penktadienį, spalio 30 d. Pavakare, 17 val., centrinėje aikštėje bus įžiebta miesto eglė, tuo pačiu metu ryškiaspalvėmis lemputėmis bei švytinčiomis dekoracijomis sužibės visas Kalėdų šviesos miestas – Palanga.

Trylikos metrų aukščio kurorto žiemos švenčių simbolis montuoti pradėtas dar antradienį – įrengtas metalinis karkasas, kuris buvo padengtas dirbtinėmis eglišakėmis bei padabintas švytinčiomis dekoracijomis. Šiųmetinė Palangos žaliaskarė iš esmės skirsis nuo miestą praėjusiais metais puošusios modernios kūgio formos melsvai švytinčios eglės.

Kalėdų šviesos miestu jau rytoj tapsiančio kurorto išskirtinumą pabrėš ir eglę puošiančios švytinčios dekoracijos – šiemet Palangos žaliaskarę dabins skrendančios žuvėdros bei žiemos švenčių baltumą primenančios dekoratyvios žibančios snaigės. Pati Kalėdų eglė nušvis mėlyna – jūros – spalva.

Miesto eglė taip pat bus padabinta maždaug 16 tūkst. mirgančių lempučių bei šviečiančiomis krentančių snaigių kompozicijomis. Šis motyvas bus atkartotas ir pramogautojų labiausiai pamėgtoje J. Basanavičiaus gatvėje, kuri šiais metais taip pat pasidabins naujomis dekoracijomis.

Penktadienį 17 val. į centrinę miesto aikštę susirinkę palangiškiai ir svečiai turės unikalią galimybę vienai valandai nusikelti į praeitį. Renginio „Vienos eglutės istorija“ metu žiūrovai išvys kalėdinius žaisliukus – tokius, kokie kabodavo ant mūsų tėvų ir senelių vaikystės eglių. Mažiesiems tai bus ekskursija į tėvų vaikystę, o juos atvedusiems suaugusiesiems – kelionė į prisiminimų šalį. „Kalėdų eglė turi būti ypatinga, sakrali. Siekiame sukurti šiltą eglės įžiebimo šventę, kurioje gerais jaustųsi tiek vaikai, tiek jų tėvai ir seneliai“, – sakė Palangos kultūros centro renginių režisierė Aušra Latonienė.

Kartu su įžiebiama miesto egle Palangoje prasidės ir didelio populiarumo pernai sulaukęs festivalis „Kalėdų šviesos miestas“, visą mėnesį dovanosiantis gausybę šeimai skirtų renginių. Su šiuo festivaliu į Lietuvos kultūros sostinės metus žengianti Palanga rytoj nušvis tūkstančiais įvairiaspalvių lempučių bei dekoracijų. Kurorte maždaug 15 tūkst. lempučių sužibės miesto medžiai, šventinėmis spalvomis džiugins per 200 šviečiančių dekoracijų, kuriose žibės ne įprastos, o LED lemputės, skleidžiančios itin jaukią šviesą bei taupančios elektros energiją.

“Šventinėmis spalvomis nušvitusi Palanga penktadienį visus pakvies gražiausias metų šventes sutikti mūsų kurorte, – sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. – Sutikdamas 2013-uosius kurortas žengia į Lietuvos kultūros sostinės metus, tad festivalio „Kalėdų šviesos miestas“ laikotarpiu ypatingą dėmesį skirsime kultūros renginiams bei pasistengsime padaryti viską, kad palangiškiai ir mūsų svečiai, su savo šeimomis apsisprendę Kalėdas bei Naujuosius metus sutikti Palangoje, mūsų mieste jaustųsi jaukiai.“

Visą šventinį laikotarpį Palangoje veiks gausybė parodų, vyks šventiniai koncertai. Mažuosius svečius Palangoje visą savaitę nuo Kalėdų džiugins Elfų mokyklėlė ir jos filialai visame mieste. Čia vaikai galės ne tik smagiai praleisti laiką, bendrauti su pačiais tikriausiais elfais bei susipažinti su elfų gyvenimo paslaptimis – Elfų mokyklėlėse ir kitur šiemet vėl veiks Žaislų bankas, kaupiantis vaikų gerumo indėlius. Tiek naujus, tiek jau naudotus vaikų į „Gerumo banką“ suneštus žaislus vėliau elfai išdalins mažiesiems, kuriems tų žaislų labai trūksta.

Tradicija jau tampa ir Šventos šeimos diena, kuomet Palangos bažnyčioje santuokos priesaiką galės atnaujinti poros iš visos Lietuvos.

Norinčių sušilti bei gauti geros nuotaikos ir energijos užtaisą lauks karnavalo šokių pamokos, kurias paskutinėmis gruodžio dienomis Jūratės ir Kastyčio skvere ves „Šokių akademija“. Šokių pamokos Palangoje taip pat jau tampa tradicija.

Paskutinį metų vakarą visų laukia Naujametinis karnavalas ir tradiciniai fejerverkai nuo Jūros tilto.

Palangos Birutės parkas rugsėjo 8 d. miestiečius ir svečius kvies pavaikščioti kunigo bei poeto Maironio pramintais takais bei pasimėgauti šio literatūros klasiko kūryba. Taip bus minima tradicinė, jau septintus metus Palangoje švenčiama Birutės parko diena.

„Mintis rengti Birutės parko dienas kilo įgyvendinus projektą Birutės parko atspindžiai, kurio metu parke galima sutikti grafų Tiškevičių laikų personažus – pačius rūmų „šeimininkus“, guvernantę, tarnaites, jaunųjų grafaičių porelę bei kitus. Stebėdama juos vis galvodavau, kas gi galėtų vainikuoti šį projektą. Taip kilo mintis surengti Birutės parko dieną“, – apie renginio gimimą pasakojo šio projekto sumanytoja ir įgyvendintoja, Palangos kultūros centro renginių režisierė Aušra Latonienė.

Kasmet Birutės parko diena atspindi naują temą – siekiama meniškai papasakoti vis kitokią parko istoriją: viena iš švenčių buvo skirta pušiai ir pavadinta „Pušies keliu“, minint Lietuvos tūkstantmetį pagerbta šalies istorija surengus Lietuvos Biručių suvažiavimą, grafų Tiškevičių garbei parko saloje vaizdžiai pristatyta šios giminės istorija. „Šiais metais renginį skiriame Maironiui, kuris Palangoje ypatingai dažnai viešėdavo. Sieksime parko lankytojams atskleisti, kaip atrodė Palanga tuomet, kai gyveno Maironis“, – kalbėjo A. Latonienė.

Birutės parko dienos dalyviai bus supažindinti su daugeliui nežinomais faktais iš Maironio viešnagių kurorte – besidomintieji išgirs pasakojimų apie tai, kaip kaskart, atvykęs į Palangą, Maironis apsistodavo klebonijoje bei sėsdavo už vieno stalo su Juozu Tumu Vaižgantu bei Vincu Mykolaičiu Putinu, taip pat – kaip kunigas bei poetas eidavo pasivaikščioti nuo Birutės kalno iki tilto, čia sveikindavosi su Palangoje besiilsinčiu Prezidentu Antanu Smetona. Renginio dalyvių pasakojimai atskleis ir tai, kaip miestiečiai ir poilsiautojai, žinodami, jog Maironis mėgsta pasivaikščiodamas ateiti iki tilto, čia jo laukdavo, o sulaukę – tradiciškai visi drauge užtraukdavo dainą… „Norime Birutės parko dienos lankytojams atskleisti ne akademiškąjį, o kitokį, liaudies mylimą Maironį“, – sakė A. Latonienė.

Dauguma planuojamų renginių bus įgyvendinami kartu su palangiškiais – lietuvių kalbos ir literatūros mokytojais, mokiniais, meno kolektyvais. Tačiau renginio organizatoriai pakvietė svečių ir iš kitų miestų. Vieni iš jų – prieniškiai floristai E. Ir G. Ačai. Būtent jiems patikėta sukurti parką papuošiančias floristines kompozicijas bei ant žolės meniškai išrašyti Maironio eilių citatas, kurios visą dieną parko lankytojams primins šį lietuvių literatūros klasiką.

Parke numatomus renginius pagyvins ir tautiniais drabužiais pasidabinusios mergaitės bei gyvai skambanti kanklių muzika – ją Maironis itin mėgo.

„Pagrindiniai Birutės parko dienos renginiai vyks rotondoje, prie centrinio tako ir ant Birutės kalno. Be jau minėtų renginių, lankytojai sulauks ir staigmenų – juk visuomet didesnis įspūdis lieka tuomet, kai kiekviena šventės detalė nėra žinoma, kai netikėtos smulkmenos priverčia nustebti“, – kalbėjo A. Latonienė.

Birutės parko dienos renginių (rugsėjo 8 d.) programa:

14 val. – Skaitome Maironį. Poeziją skaito Palangos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai (parko rotondoje).
16 val. – Prisimename Maironį. Šešėlis JMM. Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai. Leidinį pristato autorė, Maironio muziejaus direktorė A. Ruseckaitė (Gintaro muziejuje).
18 val. – atsiminimų ir muzikos valanda „Maironis ir Palanga“ (Gintaro muziejuje).
19.30 val. – Dainuojame Maironį (ant Birutės kalno).

Gintaro muziejuje veikia paroda „Maironis ir Palanga“.
Maironio poezijos takais kviečia pasivaikščioti floristai E. Ir G. Ačai.

Penktadienį Palangos vasaros estradoje, o sekmadienį Vilniaus mokytojų namų terasoje vyks šeštasis Baltijos tango festivalis. Savo sugebėjimus scenoje rodys dvi specialiai iš Argentinos atvykstančios tango profesionalų poros. Po jų skambant gyvai atliekamai muzikai ant parketo bus kviečiami tango gerbėjai iš publikos. Gros „4tango“ ir Eduardo Gimenezo trio, dainuos solistė Ieva Prudnikovaitė.

Antradienį, rugpjūčio 7 d. Palangoje, Gintaro muziejaus terasoje suskambės klasikinės muzikos garsai – visą savaitę klausytojai kviečiami gėrėtis „Nakties serenadų“ festivalio 42-ojo sezono koncertais.

Vienoje iš gražiausių pajūrio vietų rengiamos „Nakties serenados“ – ypatingą atmosferą skleidžiančių renginių ciklas, suartinantis klasikinės muzikos atlikėjus ir klausytojus. Lietuvos nacionalinė filharmonija šį unikalų Lietuvos kamerinio orkestro koncertų ciklą Gintaro muziejuje Palangoje rengia nuo 1971-ųjų, kasmet vasaros vakarais klausytojai kviečiami gėrėtis muzika atvirame ore.

Pasak Lietuvos kamerinio orkestro direktoriaus Egidijaus Mikšio, dešimtmečius populiarumo neprarandančios „Nakties serenados“ Palangoje jau tapo tradicija daugeliui klasikinės muzikos gerbėjų. „Didžioji dalis klausytojų, be abejo, yra lietuviai, tačiau įdomu tai, kad sulaukiame nemažai svečių iš Rusijos. Tai – ypatinga publika, Rusijos intelektualai, kuriems ši muzika yra brangi“, – sakė D. Mikšys.

XIX a. pabaigoje šalia Baltijos jūros pastatytos neoklasicistinio stiliaus grafų Tiškevičių rezidencijos ir garsaus kraštovaizdžio architekto Édouardo François André suprojektuoto parko romantiška aplinka nuostabiai dera su rūmų terasoje skambančia gracinga klasika ir vilioja ne tik pajūrio poilsiautojus, bet ir žymius muzikos atlikėjus. Per daugiau kaip keturis dešimtmečius „Nakties serenadų“ scenoje su Lietuvos kameriniu orkestru koncertavo daugybė iškilių Lietuvos ir užsienio menininkų: smuikininkai Gidonas Kremeris, Olegas Kaganas, Tatjana Grindenko, Susanna Yoko Henkel ir Vilhelmas Čepinskis; violončelininkai Natalija Gutman, Karina Georgian, Markas Drobinskis, Vytautas Sondeckis, Denisas Šapovalovas; klarnetistas Eddy Vanoosthuyse’as, trimitininkas Andrejus Kavalinskis bei kiti.

„Rengdami repertuarą atsižvelgėme į tai, kad „Nakties serenados“ skamba atvirtoje erdvėje, tad muzika turi būti greitesnė, gyvesnė, o kūrinių nuotaika – šventinė, pritaikyta lauko sąlygoms. Be abejo, kaip ir kasmet, „Nakties serenadose“ skambės W. A. Mozarto „Mažoji nakties muzika“, – sakė E. Mikšys.

Nepaprastai populiarų ir plačiai išgarsėjusį renginį inicijavo pagrindinio „Nakties serenadų“ atlikėjo – Lietuvos kamerinio orkestro vadovas ir dirigentas prof. Saulius Sondeckis. Drauge kurtas muzikos vasarų Palangoje tradicijas šiandien orkestras puoselėja su nauju meno vadovu ir dirigentu, smuikininku Sergejumi Krylovu, kuris pagarbą tradicijoms derina su novatoriškais sprendimais ir idėjomis.

Festivalio „Nakties serenados“ (Gintaro muziejaus terasa, Vytauto g. 17, Palanga) programa:

Rugpjūčio 7 d., antradienis. Orkestro muzikos koncertas. Lietuvos kamerinis orkestras, solistai: Raminta Vaicekauskaitė (sopranas), Merūnas Vitulskis (tenoras), dirigentas Modestas Pitrėnas: W.A. Mozart, G. F. Handel, J. Haydn, G. Donizetti, G. Bizet, F. Lehar.

Rugpjūčio 8 d., trečiadienis. Orkestro muzikos koncertas. Lietuvos kamerinis orkestras, solistė Sefika Kutluer (fleita), dirigentas Modestas Pitrėnas: J. Pachelbel, G. Holst, A. Vivaldi.

Rugpjūčio 9 d., ketvirtadienis. Orkestro muzikos koncertas. Lietuvos kamerinis orkestras, solistė Nadežda Chadževa (mecosopranas), dirigentas Robertas Šervenikas: G. F Handel, W. A. Mozart, O. Respighi.

Rugpjūčio 11 d., šeštadienis. Orkestro muzikos koncertas. Lietuvos kamerinis orkestras, solistai Sergej Krylov (smuikas), Maksim Rysanov (altas): F. Schubert, D. Tabakova, W. A. Mozart.

Koncertų pradžia – 20 val.

Automobilių sporto mėgėjų metus laukta tryliktųjų „Omnitel 1000 km lenktynių“ fiesta šiandien per pietus prasidėjo tradicinėmis sprinto lenktynėmis Palangos Vytauto gatvėje. Renginio prologu vadinamą „Dynami:t Super sprint“ pristatė lenktynių partnerių gretas papildęs „Volfas Engelman“.

Iki pirmųjų tikrų varžytuvių starto likus daugiau nei porai valandų nekantriausieji šio renginio gerbėjai, nepaisydami krapnojančio lietaus, jau ganė akis į kurorto centrinėje gatvėje po iškilmingo parado išrikiuotą lenktynininkų techniką, žinovams leidžiančią bent iš dalies prognozuoti renginio centrinio įvykio – šeštadienio lenktynių baigtį.

Žinoma, didžiausią intrigą kelianti renginio ašis – „Omnitel 1000 km lenktynės“ – domina ne tik kurorto svečius. Jų baigtis jaudina ir pačius sportininkus, kurių šiemet labai gausus būrys neslepia atsakingiausiam metų startui įtemptai ruošęsi galvodami tik apie pergalę.

Kieno ambicijos grįstos ne vien gerais norais, parodys tik šeštadienio lenktynės, tačiau šiemet daugelio iš varžybas pradėsiančių 40 komandų jėgos apylygės. Tad ir pretendentų dėl nugalėtojų laurų vainiko gretos gausesnės. Kita vertus, tokiose ilgų nuotolių lenktynėse, kaip Palangoje, ne viską lemia arklių kaimenė po bolido gaubtu ar sportininkų patirtis. Bene geriausiai tą įrodė pernai triumfavęs Martynas Samutis su Arūnu Gransku, nutraukę užsitęsusią tradiciją, kai po finišo nugalėtojų šampaną gerdavo užsieniečiai.

Itin daug gerbėjų Vytauto gatvėje susilaukė viena iš pagrindiniais favoritais laikomų „15min.- General Financing“ komanda su broliais Nemunu ir Nerijumi Dagiliais priešakyje bei šį susigrojusį tandemą šiemet pakildžiusiu bekelės, ralio ir žiedinių lenktynių meistru Benediktu Vanagu.
Susirinkusių akį traukė ir favoritų modernus, greitas „Porsche 911 GT3 Cup“. Tai pats sėkmingiausias visų laikų lenktyninis automobilis pasaulyje, įgalintis lietuvių ekipą puoselėti pačius aukščiausius tikslus.
„BOD-Bauer Team“ komanda, į trasą išvairavusi Lietuvoje šiose lenktynėse debiutavusį „Algirdai Racing – Aquila CR1-LS7“ automobilį, irgi kalba tik apie pergalę. Jos lyderis, daugkartinis šalies žiedinių lenktynių čempionas Ramūnas Čapkauskas, dar gerai mena Palangoje 2007 m.iškovotos pergalės skonį. Pakartoti šią sėkmę Ramūną skatina su šiuo automobiliu paskutiniuose jo bandymuose pasiektas „Nemuno žiedo“ trasos rekordas, dabar lygus 1 min. 14,8 sek.

O gal Ramūnas kartu ekipos draugais Vidmantu Janulevičiumi ir Tomu Šipkausku užsimojo ir į „Omnitel 1000 km lenktynių“ greičio rekordą, dabar priklausantį Peteriui Dumbreckui, kurį britas užfiksavo 2008 metais su „Spyker C8 Laviolette GT2“ automobiliu, vieną 2994 metrų ilgio ratą įveikęs per 1 min. 18,674 sek.?
Ištikimi „Omnitel 1000 km lenktynių“ gerbėjai dar mena vieno tituluočiausių šalies žiedinių lenktynių meistrų – Egidijaus Dapšo – įspūdingą pergalę Palangoje, iškovotą 2005 m. Vėliau Egidijus daug kartų finišavo antras, pateko į prizininkų trejetuką, tačiau niekad nebepavyko užkopti ant nugalėtojų pakylos aukščiausiojo laiptelio. Sportininko gerbėjai linkėjo jam tokios sėkmės šiemet.
Vilčių yra. „Mojo Lounge Racing Team“ komandai atstovaujantys profesionalūs sportininkai Egidijus ir jo sūnus Tomas Dapšai bei Mindaugas Neliubšys neslepia ambicijų, o užsibrėžtas tikslas vienas – laimėti.
Tikėti sėkme leidžia puikiai lenktynėms paruoštas  šios ekipos „BMW 135i“ su dviem turbinomis aprūpintu 3,0 litrų darbinio tūrio varikliu. Komandos atstovai teigia šį automobilį pasirinkę dėl ilgos ratų bazės bei gero galios ir svorio santykio. Toną sveriančio „BMW 135i“ motoras išvysto beveik 500 AG galią.
Lenktynininkų godas su žiūrovais nutraukė 13 val. nuskambėję Palangos orkestro fanfaros, skelbiančios 13-ųjų „Omnitel 1000 km lenktynių“ pradžią.
Lenktynes rengiančios „Promo events“ vadovas Darius Jonušis ir Palangos miesto  meras Šarūnas Vaitkus sveikino susirinkusius linkėdami sportininkams ne tik greitų, pergalingų sekundžių, bet ir saugaus, įkvepiančio, turtingo įsimintinais įvykiais renginio, kvietė sugrįžti ir kitais metais ne tik į lenktynes, bet ir į mūsų gražųjį pajūrį.
Netrukus varžybų vadovas Gražvydas Smetonis pakvietė lenktynininkus pirmajam  koviniam krikštui, o startą pirmiesiems sportininkams davė meras Š. Vaitkus.
Žiūrovams neprailgo greitos, dinamiškos „Dynami:t Super sprint“ lenktynės, kurias skambiausiu akordu baigė nenuilstantis „Auto ABC-SGR“ komandos lyderis Dovilas Čiutelė, su žiūrovams puikiai atpažįstamu VAZ 2104 automobiliu trasoje sugaišęs 6,25 sek.
Lygiai tokį pat laiką pademonstravo ir antrąją vietą užėmęs Gedimino Kriaučiūno vadovaujamos „Sparti reklama“ komandos lenktynininkas Rimas Cesiulis, vairavęs BMW 120D.
Trečioje vietoje liko vienas iš prognozuojamų lyderių – „BOD-Bauer“ komandos lyderis R. Čapkauskas, su grėsmingąja „Aquila CR1-LS7“ parodęs 6,27 sek. laiką.

„Opa Opa Opapa, juda juda Palanga!“ – netyla skanduotė populiariausiame šalies kurorte. Nemokamos šokių pamokos po atviru dangumi, Palangos Jūratės ir Kastyčio skvere, kasdien sutraukia gausius būrius smalsuolių, norinčių išmėginti savo jėgas šokio sūkury.

Palangos miesto siekį tapti šeimos kurortu sėkmingai įprasmina visuotinio šokio iniciatyva, prasidėjusi birželio pirmosiomis dienomis, Palangoje praūžusiame audringame šokių festivalyje „Palangos ritmu 2012“. Festivalio metu akis paganyti ir kojas pakilnoti galėjo įvairiausių šokių stilių mėgėjai. Tikslas buvo sukviesti į vieną vietą kuo daugiau šokio entuziastų ir kartu su jais sukurti šokio bendruomenės šventę, kuri pritrauktų ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių šokio mėgėjus.

Viena iš pamokų organizatorių, „Šokių akademijos“ Vilniuje ir Kaune vadovė Jurgita Česnavičiūtė sako, kad šokiai domina įvairaus amžiaus žmones – tiek vaikus, tiek jaunimą, tiek suaugusiuosius ir senjorus. Šoka ne tik lietuviai, bet ir Palangoje poilsiaujantys svečiai iš Vokietijos, Rusijos ir net Čikagos.

„Mokome pačių įvairiausių šokių: nuo Lotynų Amerikos žingsnelių iki vakarėlių šokių pagal klubinę muziką. Nacionalinio šokio mylėtojai gali patrypti polką, o vaikams labiausiai patinka ančiukų šokis ar temperamentingoji makarena. Taigi minia labai marga,“ – pasakoja J. Česnavičiūtė, neslėpdama, jog aktyviausi pamokų dalyviai pamaloninami simbolinėmis dovanėlėmis. Už entuziazmą ir meilę šokiui specialiu prizu buvo apdovanota užsieniečių senjorų pora.

Nemokamų pamokų rengėjų teigimu, sunku būtų pasakyti, kokio stiliaus šokiai sulaukia didžiausio susidomėjimo, kadangi pasirinkimai tikrai labai įvairūs. J. Česnavičiūtė akcentuoja, kad tokias visuotinio šokio iniciatyvas reikėtų organizuoti dažniau, nes stebint minią vis dėlto jaučiamas neryžtingumas, drąsos viešai pamiklinti kojas stygius.

„Esu labai užsiėmusi, bet ši idėja mane labai uždegė, todėl atsisakiau ankstesnių planų, kad prisidėčiau prie šokio populiarinimo iniciatyvos. Kaip tik tokiomis formomis ir tobulėja šokis, o žmonėms tai ne tik pramoga, bet ir proga išbandyti save kitokiame amplua. Žinoma ir vieta pasirinkta labai apgalvotai – populiarus kurortas, kur nei saulės, nei geros nuotaikos netrūksta. Net lietui lyjant šokėjai ritmingai taškosi balose,“ – emocijomis dalijasi profesionali šokėja.

Šokiai Palangos Jūratės ir Kastyčio skvere tęsis iki liepos 27 dienos. Nemokamos šokių pamokos vyksta du kartus per dieną – 14 ir 20 valandomis.

Palangos Birutės parko lankytojai kiekvieną vasaros ketvirtadienį kviečiami stebėti nebylią kurorto istoriją – vienoje iš gražiausių kurorto vietų įgyvendinamas projektas „Birutės parko atspindžiai“.

Jau septintus metus gyvuojantis projektas parko lankytojus nukelia į praėjusio šimtmečio pradžią. Kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 19 val. parke – prie didžiojo tvenkinio, saloje ar prie dvaro rūmų – galima sutikti autentiškais 20 a. pradžios drabužiais pasidabinusius senuosius dvaro šeimininkus: grafus, taip pat jų svečius – merginas bei jauną porą, mažąją grafaitę, sodininką ar tarnaites, skubančias patiekti vakarinę arbatą. Ši arbatos gėrimo ceremonija tvenkinio saloje skambant smuikininko atliekamoms melodijoms – reginys, kurį stebintys parko lankytojai pasijunta taip, tarsi jiems prieš akis nebyliai piešiama graži grafų gyvenimo istorija.

Po parką vaikštantys personažai su lankytojais nebendrauja – taip siekiama išlaikyti paslaptingumą, solidumą bei senovinę dvasią. Į visus smalsių praeivių užduodamus klausimus „Birutės parko atspindžių“ herojai atsakyti gali vienintele fraze: „Šiuo metu Palanga yra nuostabi, ar ne taip?“.

„Nebylus trylikos personažų pasivaikščiojimas po parką sukuria atmosferą, lankytojus nukeliančią į praėjusio šimtmečio pradžią. Poilsiautojams tai labai patinka. Sulaukiame netgi nuolatinių stebėtojų, kurie kiekvieną savaitę ateina pasigrožėti piešiama istorija“, – sakė šio projekto sumanytoja ir įgyvendintoja, Palangos kultūros centro renginių režisierė Aušra Latonienė.

Kad po parką vaikštantys personažai atrodytų tikroviškai bei įtikinamai, projekto įgyvendintojai turėjo gerokai paplušėti. „Pirmiausia teko perversti visas senas grafų Tiškevičių giminės nuotraukas, saugomas tiek Palangoje, tiek Kretingos muziejuje. Pagal jas kūrėme kostiumus“, – sakė A. Latonienė. Šiais metais senųjų grafų kostiumai atnaujinti bei pritaikyti vasaros periodui.

Autentiškumo šiam projektui suteikia ne tik tiksliai atkartoti grafų laikmečio drabužiai, bet ir kitos šimtmečių istoriją atkartojančios detalės – parko tvenkinyje plaukiojanti valtis, nuo saulės saugantys skėčiai, vaikiškas vežimėlis, dviratis. Projekto įgyvendintojai patys ne tik siuva drabužius, bet ir kuria kitas reikalingas detales. Jiems labai padeda ir parko darbuotojai.

„Ilgą laiką galvojau, kas galėtų papuošti parką bei natūraliai įsilieti į jį. Pirmoji mintis buvo valtelė, kuri galėtų plaukioti tvenkinyje. Tai ir buvo pirmasis daiktas, kurį įsigijome šiam projektui. Vėliau pamaniau, kad gražu būtų, pavyzdžiui, senovinis skėtis ar grafų laikmečio drabužiais vilkinti mergina, skaitanti knygą parko rožyne – detalės, į kurias praeiviai atkreiptų dėmesį“, – apie tai, kaip gimė šis projektas, pasakojo A. Latonienė.

Prieš septynis metus startavę ir nuo tada kasmet palangiškius ir svečius džiuginantys „Birutės parko atspindžiai“ jau po pirmojo personažų pasivaikščiojimo nepaliko abejonių – projektas turės didelį pasisekimą.

Šiuo metu Palangos paplūdimiui ir kopoms pavojus nebegresia – iš aplinkinių karjerų ir vėliau iš Neringos per šešerius metus atgabenta per pusę milijono kubinių metrų smėlio, o vien per šiuos metus Palangos centrinis paplūdimys padidėjo 12 hektarų.

„Palangoje išpiltas smėlis tapo kopų užtvara nuo jūros – bangos jau nebegalės visa jėga smogti kopoms net per dideles audras“, – gamtosauginę paplūdimio išplėtimo reikšmę komentuoja Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.
Ekspertas aiškina, kad nuo Birutės kalno iki Rąžės upelio šiemet išpilta per 400 tūkst. kub. metrų smėlio. Tai trečiojo ES struktūrinių fondų finansuojamo projekto „Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimas“, kuris pradėtas dar 2006-aisiais, dalis.
L.Budrio tikinimu, sudėtingiausia buvo ne įgyvendinti programą, o įsitikinti ir įtikinti kitus, kad ji svarbi ir reikalinga. Projekto pradžioje buvo diskutuojama ir apie kitus pakrančių apsaugos būdus: kopoms apsaugoti buvo siūloma jūroje statyti bangolaužius ar bunas. Vėliau šios minties atsisakyta kaip nepakankamai artimos gamtinei aplinkai.
„Tarptautinėje konferencijoje buvo analizuojama Palangos padėtis. Tiek bangolaužiai, tiek bunos apsaugo konkrečią kranto vietą, tačiau greta įrenginių formuojasi didesnės išgraužos, nes keičiasi natūrali vandens tėkmė, o tai gali paveikti net vandens kokybę“, – aiškina specialistas.
Eksperto tikinimu, dėl šių priežasčių galiausiai buvo pasirinktas labiausiai gamtai artimas kopų ir paplūdimio išsaugojimo būdas – sutvirtinimas ne betonu, o smėliu. Ir nors šis procesas gana brangus ir ne itin greitas, ekologiniu požiūriu tai yra pats geriausias metodas, kurį renkasi ir kitos jūrinės valstybės – nuo Europos iki Amerikos.
„Pakrantė – tarsi gyvas organizmas. Bet kokia intervencija gali ne tik padėti, bet ir būti žalinga. Tad mūsų siūlomas būdas sulaukė ir bent dešimties užsienio mokslininkų pritarimo bei palaikymo“, – sprendimą aiškina L.Budrys.

Apsauga – ne vieniems metams

Svarbu tai, kad pakrantės ruožas nuo Birutės kalno iki Rąžės upelio ištakų ne tik pailgėjo, bet ir paaukštėjo. Šiuo metu jo aukštis ties kopomis kai kur siekia per 2,8 metro virš jūros lygio. Šie skaičiai liudija, kad pasirūpinta ir pakrančių apsauga ateityje.
Remiantis pradiniais skaičiavimais ir pasauline praktika, jei žiemos nebus itin audringos ir dalis smėlio nebus nuplauta į jūrą, šitoks paplūdimys kopas nuo erozijos procesų poveikio turėtų apsaugoti 3–5 metus. „Gamtos stichijų negalime numatyti, tačiau dažnai kopas ardo ir patys poilsiautojai, vaikščiodami jomis, o ne tam skirtais takais. Tokią žalą irgi sumažinsime“, – komentuoja L.Budrys, paminėdamas, kad, be paplūdimio papildymo smėliu, atliekama ir daug mažiau matomų darbų: kopoms apsaugoti pinamos žabtvorės, dengiami specialūs klojiniai, sodinama augmenija, tiesiami poilsiautojams skirti takeliai.
Be to, šiuos darbus planuojama tęsti ir ateityje. Pasak L.Budrio, toliau bus dirbami kasdieniai, kasmetiniai krantotvarkos darbai, būtini prieš sezoną ir jam pasibaigus.

Aptiktas smėlio klodas
Viena didžiausių Lietuvos pakrantės problemų yra smėlio stygius. Smėlio ėmė sparčiai mažėti prieš 10–12 metų, kai jūra per audras nebe papildydavo pakrantę smėliu kaip anksčiau, o priešingai – jį „pasiimdavo“ ir nunešdavo tolyn į šiaurę mūsų kaimynėms Latvijai bei Estijai. Tad vos 96 km ilgio Lietuvos pakrantėje buvo pažeista gamtinė pusiausvyra tarp sausumos ir jūros.
Taip, pasak L.Budrio, nutiko ir dėl gamtinių sąlygų, ir dėl žmogaus veiklos. „Itin daug smėlio pareikalavo uraganai “Anatolijus”, vėliau ir “Ervinas”. Prisidėjo ir audringos žiemos. Tačiau nemažai įtakos turėjo ir žmogaus veikla“, – dėsto L.Budrys. Pavyzdžiui, prie krantų išsiliejus mazutui teko išvežti tūkstančius tonų užteršto smėlio. Daug smėlio išvežta ir nusprendus pailginti Klaipėdos jūrų uosto įplaukos kanalą.
Tad 2006-aisiais Palangos paplūdimys pirmą kartą papildytas smėliu iš netoliese esančio Kunigiškių karjero. Pamaitinus centrinį paplūdimį maždaug 40 tūkst. kubinių metrų Kunigiškių karjero smėliu, kitam vykdomo projekto etapui jau pradėta ieškoti jūrinio smėlio.
„Nors smėlio atsargų netoli Palangos nėra, džiugu, kad Juodkrantės-Preilos šiauriniame poligone 8 km nuo kranto buvo rastas nemažas smėlio klodas“, – pasakoja ekspertas.
Beje, jūros gylis šioje vietoje siekia 25–30 metrų, o smėlį iki Palangos gabenti teko apie 70 km. Tačiau kitos išeities nebuvo. Smėliui gabenti buvo pasirinktos baržos, o smėlis į krantą buvo pumpuojamas vamzdžiais.

Atsipirks dešimteriopai
Palangos paplūdimio papildymas smėliu 2011–2012 m. kainavo apie 21 mln. Lt, arba 6–7 litus kiekvienam Lietuvos gyventojui. Tačiau visos darbams reikalingos lėšos buvo gautos iš Europos regioninės plėtros fondo. Be to, apskaičiuota, kad kiekvienas į paplūdimio tvarkymą investuotas litas poilsiautojų ir miesto svečių dėka duoda 10 litų grąžą. Juolab kad mokslininkai krantotvarkininkai Palangos paplūdimius įvertino kaip vienus iš dvidešimties geriausių pasaulyje: dauguma pasaulio paplūdimių yra iš skaldos ar vulkaninės kilmės grunto, o mes poilsiaujame ant natūralaus, beveik balto smėlio.
Tad prarasti šio gamtos turto nevalia ir dėl pragmatinių priežasčių, nes tai stiprus turistų traukos objektas. O juk vien Palangos centrinis paplūdimys po praplatinimo dabar gali priimti net 12 tūkst. daugiau atostogautojų.
Vertinant atnaujinto Palangos centrinio paplūdimio dydį bei išvaizdą manoma, kad jis taps miesto vizitine kortele. Puiki smėlio kokybė, patogus priėjimas prie jūros, daugiau vietos pasimėgauti poilsiu. Tikimasi sulaukti ir daugiau turistų iš užsienio. Atostogomis Lietuvos pajūryje ypač domisi rusai ir kinai. Gausiau atvykstantys poilsiautojai padidins kurorto pajamas mažmeninės prekybos sektoriuje, daugiau įplaukų bus ir į šalies biudžetą.
Beje, tai tik viena priežasčių, kodėl pirmiausia imtasi gelbėti Palangos pakrantes ir kopas. L.Budrys pabrėžia, kad pirmiausia siekta investuoti į labiausiai krantoardos procesų pažeistas pakrantės vietas. Be to, atsižvelgta ir į pakrančių pobūdį. Pavyzdžiui, akmenuotoms pakrantėms, tokioms kaip Olando Kepurė, įsikišimo ir nereikia. Kitur, pavyzdžiui, ties Klaipėda, verta palaukti, kol bus apsispręsta, ar bus plečiamas uostas, ir tik tuomet imtis darbų.

Kopų ir paplūdimių apsaugos trečiasis etapas
Projektas vykdomas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.
Projektą įgyvendina Aplinkos ministerija.
Pajūrio juostos tvarkymo tikslas – sumažinti Baltijos jūros kranto erozijos procesų poveikį, apsaugoti paplūdimio kopagūbrį, išsaugoti ir sustiprinti Lietuvos pajūrio paplūdimius.
2011–2012 m. nuo Birutės kalno iki Rąžės upelio išpilta per 400 tūkst. kubinių metrų smėlio.
Per šiuos metus Palangos centrinis paplūdimys padidėjo 12 hektarų.
Pakrantės ruožas nuo Birutės kalno iki Rąžės upelio ištakų ne tik pailgėjo, bet ir paaukštėjo. Šiuo metu jo aukštis ties kopomis vietomis siekia nuo 2,8 metro virš jūros lygio.
Palangos paplūdimio papildymas smėliu 2011–2012 m. kainavo apie 21 mln. Lt.

L.Budrys: „Pakrantės ruožas nuo Birutės kalno iki Rąžės upelio ištakų buvo labiausiai pažeistas krantoardos procesų, kuriems dabar kelias užkirstas bent 3–5 metams į priekį.“

Besikeičianti Palanga kalendorinę vasarą šiemet pasitiks audringu šokių festivaliu „Palangos ritmu 2012“, kurio metu kurorto svečiai galės ne tik pasidžiaugti daugybės šokėjų pasirodymais, bet ir kartu su jais pamiklinti kojas.

Birželio 1-2 dienomis visoje Palangoje akis paganyti ir kojas pamankštinti galės įvairiausių šokių stilių mėgėjai. Skirtingose kurorto erdvėse bus šokami linijiniai, pramoginiai, Lotynų Amerikos, modernieji, liaudies ar gatvės, pilvo, istoriniai ir kt. šokiai. Daugiau nei dešimtyje vietų bus įrengtos vietos šokiams, čia vyks koncertai, seminarai, bus galimybė pasimokyti šokti kartu su žinomiausiais šokio specialistais. Šventės metu Jūratės ir Kastyčio skvere vyks šokių kolektyvų konkursas Palangos mero taurei laimėti, kurorto svečiai bus kviečiami dalyvauti šventinėje eisenoje bei pasižiūrėti vakarinį koncertą.

Šiaurės Europos vasaros traukos centru tampanti Palanga siekia šiemet sukviesti į vieną vietą kuo daugiau šokio entuziastų ir kartu su jais sukurti šokio bendruomenės šventę, kuri pritrauktų ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių šokio mėgėjus. Jau šiemet festivalyje „Palangos ritmu 2012” dalyvaus šokėjai iš Latvijos ir Švedijos.

Šokių festivalyje dalyvausianti Šokių akademijos Vilniuje ir Kaune vadovė Jurgita Česnavičiūtė džiaugiasi, kad pastaruosius kelerius metus susidomėjimas šokiais yra labai didelis, tačiau šokėjai dažniausiai šoka ir bendrauja nedidelėmis grupėmis, dažniausiai buriasi aplink šokių mokyklas.

„Šis festivalis unikalus tuo, kad įvairūs šokių kolektyvai turės progą susitrinkti į vieną vietą, susipažinti, bendrauti su žiūrovais tiesiogiai, juos pamokyti, kitaip tariant, švęsti šokio šventę“, – sako šokių mokytoja J. Česnavičiūtė. Ji tikisi, kad šokių festivalio metu iki šiol neišdrįsę išbandyti savo sugebėjimų šokių aikštelėje, pagaliau žengs tą žingsnį.

„Kas nebandyta, atrodo baisu, tačiau pabandę šokti, dažniausiai užsikrečia tuo virusu ir tai tampa ne tik laisvalaikio praleidimu, bet ir hobiu“, – tikina šokių mokytoja.

Palangos kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Nerijus Stasiulis sako, jog ši iniciatyva yra viena iš daugybės, kuria besikeičiantis pajūrio kurortas vilioja poilsiautojus, siekdamas užtikrinti pramogas visai šeimai, skatindamas laisvalaikį leisti kūrybingai ir sveikai.

„Šokis yra gyvenimas, jausmų išraiška, šokis suartina, išjudina, suteikia jėgų ir geros nuotaikos, todėl kviečiame visus Palangos svečius šokiui pirmąjį birželio savaitgalį“, – sako N. Stasiulis.
Šiemet poilsio sezonas kurorte prasidėjo švente „Myliu Palangą“, kuri viliojo gausybe įvairių pramogų, skirtų visai šeimai. Sezono atidarymo metu kurortas tris dienas šurmuliavo koncertais, renginiais, parodomis, sporto rungtynėmis, šventiniu kermošiumi ir kitokiomis linksmybėmis.

Vasarą pasitinkanti Palanga pražydo tūkstančiais įvairiaspalvių žiedų. Kaip ir kasmet, kurorto komunalininkai miestiečius ir svečius džiugina ne tik įprastose vietose, bet ir naujai įrengtais gėlynais. Jų plotas šiemet pasiekė beveik vieną hektarą. Visu grožiu Palangos želdynai atsiskleis birželio viduryje. „Darome viską, kad Palanga būtų kuo patrauklesnė“, – sakė palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Pasak UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriaus Konstantino Skieraus, gėlynai kurortui suteikia jaukumo, todėl jiems skiriamas ypatingas dėmesys. „Gėlynus Palangoje būtų galima plėsti dvigubai – iki 2 hektarų, tačiau viskas kainuoja pinigus“, – kalbėjo K. Skierus.

Gėlėms pirkti miesto tvarkytojai šiais metais numatė 140 tūkst. litų – už šiais lėšas sutvarkyti senieji bei įrengti nauji gėlynai. Dar antra tiek skiriama želdiniams prižiūrėti.

Ankstyvą pavasarį miestas pasipuošė beveik 5 tūkst. mėlynos, baltos, geltonos, oranžinės bei vyšninės spalvos našlaičių žiedų, netrukus žiedus Palangos skveruose išskleidė ir neužmirštuolės. Šiuo metu pavasariniai žiedai intensyviai keičiami vasarinėmis gėlėmis.

Orams vis labiau šylant, mieste pradėti statyti įvairiaspalviais žiedais apsipylę gėlių medžiai bei piramidės. Jų mieste bus atitinkamai 20 ir 14. Palangą puošia ir maždaug 80 klombų bei 2 gėlių laivai, iš kurių vienas svečius pasitinka vos tik įvažiavus į kurortą.

Ypatingas dėmesys skiriamas pramogautojų labai pamėgtoje J. Basanavičiaus gatvėje. Birželio viduryje čia bus įrengtas poilsiautojų labai pamėgtas žiedais pasidabinęs per lanką šokantis delfinas. Šioje pėsčiųjų alėjoje praeivius maloniai stebina ir gėlėmis pražydęs užrašas „Myliu Palangą“.

Pramogautojų traukos centru vasarą tampanti J. Basanavičiaus gatvė šiemet pasidabino ir naujomis gėlių piramidėmis. Jų šioje alėjoje įrengta 6, kiekvienoje – iki 200 gėlių krūmų.

Per metus gėlės kurorto želdynuose pakeičiamos 3 kartus.

Vasarą pasitinkanti Palanga šį savaitgalį skelbia Kurorto šventę bei rengiasi priimti gausų būrį svečių. Specialiosios tarnybos laukiamam pramogautojų antplūdžiui visiškai pasirengusios – medikai bei komunalininkai pasiryžę dirbti vasaros režimu, o policijos pareigūnai tvirtina esantys pasiruošę Palangos svečių gausai.

„Siekdami tinkamai užtikrinti viešąją tvarką, dirbsime maksimaliomis pajėgomis, į pagalbą pasitelksime ir kolegas iš Klaipėdos AVPK. Eismą reguliuoti padės pareigūnai iš Klaipėdos bei Kretingos“, – sakė Palangos policijos komisariato vadovas Alvydas Katkauskas.

Siekiant išvengti automobilių spūsčių miesto gatvėse, policijos pareigūnai bus pasirengę bet kuriuo metu nukreipti transporto srautus reikiama linkme. Vykstančiųjų į šventę šiemet laukia naujovė – penktadienį bei šeštadienį Kretingos gatve nuo sankryžos su Klaipėdos plentu į miesto centrą įvažiuoti nebus leista – automobiliai bus nukreipiami į dvi šalia esančias nemokamas stovėjimo aikšteles arba kurorto centrą galės pasiekti aplinkinėmis gatvėmis.

Policijos pareigūnai atidžiai kontroliuos automobilių eismą ir miesto centre, ypač didelis dėmesys bus skiriamas J. Basanavičiaus gatvei. Aptarnaujantis transportas bei vietos gyventojai šia miesto dalimi galės važiuoti tik nustatytu laiku, o vėliau nei kavines ar viešbučius aptarnaujantieji, nei kiti vairuotojai J. Basanavičiaus gatvėje važinėti negalės.

Palangos komunalininkai savaitgalį vyksiančiai šventei bei kurortiniam sezonui taip pat pasirengę – paplūdimiuose jau sustatytos persirengimo kabinos, suolai bei šiukšlių dėžės, pramogautojų antplūdžiui parengtos ir kopos – jos sutvirtintos žabtvorėmis bei klojiniais, paklota 1800 metrų naujų medinių takų.

Paplūdimio maitinimo smėliu darbai taip pat baigti, tad Palangos pliažai akivaizdžiai paplatėjo – jų plotis dabar siekia per 100 metrų. Pirmieji pramogautojai jau išbandė paplūdimius – saulėtą trečiadienį keletas poilsiautojų su šeimomis jau mėgavosi šiluma, įsitaisę ant paplūdimio smėlio prie tilto.

Miesto tvarkytojai prieš vasarą pasirūpino ir kurorto želdiniais – mieste nugenėti medžiai, įrengti gėlynai. Meilės alėją bei Jūratės ir Kastyčio skvere augančius medžius padabino ir keletas šviesos iliuminacijų – baltomis lemputėmis šviečiantys dekoratyviai saulės skėčiai.

Artėjančią vasarą primins ne tik šios dekoracijos, bet ir fontanai, kurie Jūratės ir Kastyčio skvere bei centrinėje miesto aikštėje įjungti ketvirtadienį. Pasak „Palangos komunalinio ūkio“ direktoriaus Konstantino Skieraus, šviečiantys fontanai Rąžėje bus įjungti birželį, kai tik bus baigti upės valymo darbai.

Miestiečių ir svečių patogumui nuo penktadienio 5 kurorto vietose iki pat spalio bus galima naudotis nemokama beviele WiFi interneto prieiga. Pasinaudoti šia galimybe, surinkus prisijungimo vardą „MYLIU PALANGA“ bus galima centrinėje miesto aikštėje, prieš bažnyčią esančiame generolo J. Žemaičio skvere, džiazuojančioje S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, Meilės alėjoje bei Šventosios centre, prie „Eldijos“. Nuo birželio vidurio nemokama interneto prieiga bus galima naudotis ir šalia jūros įrengtame vaikų parke. Šios zonos bus pažymėtos ženklais „WiFi prieiga“.

„Savaitgalį Palangoje šurmuliuos didžiulė šventė „Myliu Palangą“, į kurią visus kviečiame atvykti su šeimomis. Kurorto šventė – puikus būdas kartu su savo vaikais bei sutuoktiniais šeimyniškai ir turiningai praleisti laisvalaikį. O mes, palangiškiai, padarysime viską, kad miesto svečiai jaustųsi kaip namuose“, – sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Šiandien Palangos J. Basanavičiaus gatvę papuošė didžiausias pasaulyje gintarinis Velykų simbolis – 2 metrų aukščio ir 1,5 metro pločio gintarinis margutis.

Atgabentas iš Gintaro muziejaus, jis pėsčiųjų pamėgtą alėją dabins iki antradienio.
Palangos menininkas Albertas Bukauskas šį margutį pagamino praėjusiais metais. Per Velykas jis eksponuotas J. Basanavičiaus gatvėje, vėliau padovanotas Gintaro muziejui.
Iš pinoplasto pagamintas kiaušinis apklijuotas 15,3 kilogramo smulkių Baltijos jūros gintarų. Menininkas šį margutį gamino keletą savaičių. „Į dieną dirbau po 10 – 12 valandų, ir vis – stovėdamas. Tai buvo „žaidimas“ su meile, įdedant sielos“, – sakė A. Bukauskas.
Šviesus margutis išmargintas tamsesnio atspalvio gintariniais apskritimais. „Tai – tobuliausia forma, iš pagonybės atėjęs simbolis“, – paklaustas, kodėl pasirinko būtent tokį raštą, sakė menininkas.
Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus pabrėžė, jog toks gintarinis margutis – vienintelis Lietuvoje bei pasaulyje, tad Velykų švenčių metu tikrai verta atvykti į Palangą ir savo akimis išvysti šį kurorto pasididžiavimą. „Kiaušinių marginimo būdų yra įvairių – spalvos bei raštai priklauso nuo šalies, regiono. Tačiau gintaru padabintą drąsiai galime vadinti tik Palangos margučiu“, – teigė Š. Vaitkus.
Antrąją Velykų dieną, pirmadienį, J. Basanavičiaus gatvė svečius vilios renginių gausa: čia veiks tautodailininkų jomarkas, skambės liaudiška muzika, norintieji galės sudalyvauti linksmose rungtyse. Mažiesiems skirta atrakcija – Margučių marginimo mokyklėlė, įsikūrusi J. Basanavičiaus g. esančioje viloje „Gražina“. Čia vaikai turės progos išmokti įvairiais būdais išmarginti margutį, pasidaryti velykinių puokščių. Veiks ir žaislų bankas – mažieji galės atnešti bei padovanoti žaislių savo bendraamžiams.
Vidurdienį J. Basanavičiaus gatvėje bus atidaryta Margučių alėja – dešimt 2 metrų aukščio margučių, išpuoštų suvalkietiškais raštais. Tuo pačiu metu J. Basanavičiaus gatvėje pasklis kiaušinienės, kepto avino, žuvienės kvapas – vietos verslininkai patiekalus gamins tiesiog gatvėse.
14 val. palangiškiai visus norinčius pakvies išbandyti jėgas margučių ridenimo čempionate, kuris bus rengiamas prie jūros tilto. Šiam tikslui jau konstruojamas margučių ridenimo takas. Planuojama, jog jis bus rekordinio ilgio – 16 metrų. Rekordui užfiksuoti jau kreiptasi į „Factum“ agentūrą.