„Esu tikras, kad Kurhauzas atgims kaip tas paukštis Feniksas iš pelenų, nes sutelktomis Palangos mero ir Savivaldybės bei Vyriausybės pastangomis pavyko pasiekti efektyvaus sprendimo.

Ištesėjome palangiškiams dar liepos mėnesį čia, Palangoje, išvažiuojamojo Vyriausybės pasitarimo metu duotą pažadą. Džiaugiuosi, kad mero Šarūno Vaitkaus iniciatyvumas ir gebėjimas efektyviai spręsti ilgus metus anksčiau strigusias problemas leidžia Palangai sparčiais žingsniais judėti pirmyn“, – sakė Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius po posėdžio, kuriame Vyriausybė Kurhauzo atstatymo darbams paskyrė 700 tūkstančius litų.

Toks ne tik palangiškiams, bet ir visos šalies kultūros paveldo puoselėtojams svarbus sprendimas priimtas vakar. Sprendžiant šį klausimą pasitarime, kuriam pirmininkavo Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis, be kitų, dalyvavo ir kultūros viceministras Gediminas Rutkauskas, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, Ministro Pirmininko patarėjas Jonas Survila, Seimo narys Pranas Žeimys, Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Palangos miesto Tarybos narys Mindaugas Skritulskas.

Kurhauzo mūrinės dalies išorės atstatymo darbus pradėti planuojama jau šią vasarą. Šiam tikslui, be Vyriausybės skirtų 700 tūkst. litų, dar 300 tūkst. litų numatė Kultūros paveldo departamentas, 400 tūkst. litų skyrė Palangos miesto savivaldybė. Parengiamiesiems darbams – Kurhauzo mūrinės dalies restauracijos projektui – kurorto Savivaldybė taip pat atseikėjo 172 tūkst. litų.

Kurorto Savivaldybei priklausanti Kurhauzo dalis yra perduota Palangos kultūros centrui, tad po restauracijos pastatas bus pritaikytas kultūros reikmėms. Palangos meras Š. Vaitkus pabrėžė, jog Palanga turi daug meno kolektyvų, tarp jų – ir labai nusipelniusių, tačiau kurorte nėra kultūros namų, kur meno atstovai galėtų susirinkti repeticijoms. Restauravus Kurhauzą, jis taps atviras visuomenei – čia vyks ne tik kolektyvų repeticijos, bet ir kultūros renginiai, koncertai.

„Rugpjūtį sueis dešimt metų nuo dienos, kai buvo sudegintas Palangos simbolis, esantis kurorto centre. Gavus lėšų restauracijai, Kurhauzas bus prikeltas naujam gyvenimui, ir Palanga atsikratys ilgametės gėdos – kurorto simbolio degėsių. Ta proga visų palangiškių vardu noriu padėkoti Vyriausybės vadovui A. Kubiliui, jo kanceliarijos vadovui D. Matulioniui ir visai Vyriausybei už rastą išeitį sprendžiant šią jau dešimt metų neišspręstą problemą“, – sakė Š. Vaitkus.

Geriausiai šalies žuvies ruošimo meistrai jau rengiasi vasario 18 d. Palangoje vyksiančiai šventei „Palangos stinta“ – jos metu, be kitų renginių, kurorte susirungs ir žiemos žuvies barbekiu čempionato dalyviai.

„Treniruotės jau vyksta – peržiūrimi žuvies patiekalų receptai, išbandomos naujovės. Būsimojo čempionato komandos renkasi virtuvėse, ieško būdų, kaip išgauti kuo geresnį stintos bei menkės skonį, renka geriausiai prie šių žuvų derančius prieskonius, galvoja savo patiekalams pavadinimus“, – sakė Lietuvos barbekiu kepėjų asociacijos direktorius Aurelijus Bagočiūnas.

Lauke, Jūratės ir Kastyčio skvere įsikūrusios turnyre dalyvausiančios komandos iš stintų ir menkių turės paruošti po žuvienę bei žuvies pagrindinį patiekalą. Virtuvės meistrų išradingumą vertins penki profesionalūs komisijos nariai, savo nuomonę galės pareikšti ir žiūrovai – šventės „Palangos stinta“ dalyviai. Daugiausiai žiūrovų simpatijų pelniusiai komandai atiteks specialus prizas.

Pasak A. Bagočiūno, jau dabar, iki šventės likus beveik trims savaitėms, norą dalyvauti žiemos žuvies barbekiu čempionate yra pareiškusios 7 komandos, kurių kiekvieną sudaro po du dalyvius. Stintų bei menkių patiekalų skoniais teisėjus ir žiūrovus stebins vilniečiai, kauniečiai, klaipėdiečiai, palangiškiai, kitų miestų atstovai.

Žuvies barbekiu čempionatai Palangoje rengiami ne pirmą kartą, tačiau tai, jog virtuvės meistrų išmonei bus pateikiama būtent stinta, pasak A. Bagočiūno, yra naujiena. „Prisitaikysime prie esamų sąlygų – ką žvejai gaudo, iš to ir gaminsime“, – sakė Lietuvos barbekiu kepėjų asociacijos direktorius.

Šventės „Palangos stinta“ metu, be žiemos žuvies barbekiu čempionato, žiūrovų laukia ir daugiau pramogų: žvejai bus pakviesti į meškeriojimo varžybas nuo jūros tilto, visų šventės dalyvių J. Basanavičiaus gatvėje lauks šviežios, iškart iškeptos ar išrūkytos, vytintos, dainuojančios, šokančios, metalinės, molinės bei gintarinės stintos bei patys tikriausi žvejai ir įvairūs žvejiški monai – koncertas „Žvejų liaudies melodijos“, inkaro kilnojimo varžybos, stintų valgymo varžytuvės ir kitos žvejiškos įdomybės. Iškilmingos ceremonijos metu labiausiai prisidėjusiesiems kuriant, organizuojant bei populiarinant šventę „Palangos stinta“ bus suteiktas naujai sukurto Stintų ordino riterio vardas bei įteiktos specialios regalijos.

Vasario 18 d. kurorte laukiami ne tik stintų mėgėjai, bet ir sveikuoliai – šią dieną Palangoje rengiamas pirmosios Lietuvoje sveikatos olimpiados atidarymas bei grūdinimosi šventė, šalyje pagarsėjusi Ruonių maudynių vardu. Popietę, 15 val. keli šimtai drąsuolių panirs į ledinės jūros bangas. Ne tik sveikuolius, bet ir minias smalsuolių kasmet į pajūrį priviliojančios „ruonių“ maudynės vyks ties jūros tiltu.

Vasario 18 dieną Palanga jau devintą kartą organizuoja tradicinę šventę „Palangos Stinta“. Jos metu miesto svečiai galės susipažinti su pajūrio krašto žvejiškomis tradicijomis, istorija bei kulinariniu paveldu.

Žvejiška šventė „Palangos Stinta 2012“ prasidės penktą kartą organizuojamomis stintų meškeriojimo varžybomis nuo jūros tilto bei tradicinėmis magaryčiomis žvejams ir svečiams. J. Basanavičiaus gatvėje visą dieną jūsų lauks šviežios, agurkais kvepiančios, iškart iškeptos ar išrūkytos, vytintos, dainuojančios, šokančios, metalinės, molinės bei gintarinės stintos, gardi žuvienė, patys tikriausi žvejai bei įvairūs žvejiški monai – koncertas „Žvejų liaudies melodijos“, inkaro kilnojimo varžybos, stintų valgymo varžytuvės ir kitos žvejiškos įdomybės.

Pirmą kartą šventėje vyks stintų barbekiu čempionatas, kurio metu komandos rungsis gamindamos gardžius patiekalus iš stintos. Čempionato dalyviai šventės svečius vaišins specialia žuviene.

Šioje šventėje iškilmingos ceremonijos metu bus pagerbti žmonės, labiausiai prisidėję kuriant, organizuojant bei populiarinant šventę „Palangos stinta“. Jiems bus suteiktas naujai sukurto Stintų ordino riterio vardas bei įteiktos specialios regalijos. Ordino veikla taps tęstine ir sudėtine visų ateities švenčių dalimi.

Šventės „Palangos stinta 2012“ preliminari programa

Vasario 18 d.

Šventės žvejiški monai

Ant jūros tilto:

8-13 val. – stintų meškeriojimo varžybos

J. Basanavičiaus gatvėje:

12 val. – „Palangos stinta 2012“ atidarymas. Tradicinės magaryčios žvejams ir svečiams.

12.30 val. – stintų barbekiu čempionato atidarymas.

12.45 val. – koncertas „Žvejų liaudies melodijos -1“.

13 val. – Stintų ordino riterių regalijų įteikimo ceremonija.

14 val. – inkaro kėlimo rungtis.

14.30 val. – koncertas „Žvejų liaudies melodijos – 2“.

15 val. – didžiosios žiemos maudynės prie jūros tilto.

16.30 val. – koncertas „Žvejų liaudies melodijos – 3“.

16.45 val. – Stintų barbekiu čempionato dalyvių eisena ir apdovanojimai.

17.15 val. – Stintų valgymo čempionatas.

Pirmojo Stintų barbekiu čempionato programa (Jūratės ir Kastyčio skveras):

12.30 val. – Stintų barbekiu čempionato atidarymas.

13.00 val. – žuvienės ragavimas.

13.30 val. – pirmojo patiekalo ragavimas.

14.30 val. – antrojo patiekalo ragavimas.

16.45 val. – Stintų barbekiu čempionato dalyvių eisena ir nugalėtojų apdovanojimas.

Paskutinę šių metų dieną –  gruodžio 31-ąją didžiausiame šalies kurorte Palangoje laukiami visi šventiškai nusiteikę miestiečiai ir svečiai.

Šventinį šurmulį bei išskirtinę nuotaiką pajus kiekvienas, kuris 20 val. su savo gamybos kauke bei kūrybingai pasipuošęs ateis prie centrinę miesto aikštę puošiančios Palangos eglės. Nuotaikinga karnavalinė eisena judės J.Basanavičiaus gatve iki Jūratės ir Kastyčio skvero, kur visų naujametinio karnavalo dalyvių lauks šventinis koncertas.
Vidurnaktį ant Palangos tilto susirinkusių laukia  tikra šviesos bei pirotechnikos fiesta – naujamečiai fejerverkai ir įspūdingas lazerių šou.
Pirmą naujųjų metų dieną – sausio 1-ąją visi šventės dalyviai taip pat kviečiami į pajūrį. Vidurdienį, 12 val., Jūratės ir Kastyčio skvere susirinkę entuziastai patrauks į pajūrį, kur surinks po Naujųjų sutikimo pramogautojų kopose paliktas šiukšles.
Laukiame visų šventėje!

Dvidešimt valdininkų rugsėjo 22–23 dienomis keturių žvaigždučių viešbutyje Palangoje gvildeno lyčių lygybės klausimus. Šis dviejų dienų seminaras atsiėjo 10 tūkst. Lt.

Kaip informavo seminaro organizatorius – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Palangoje vykęs renginys yra projekto „Sisteminis lyčių lygybės aspekto integravimas valstybės valdyme“ dalis, kuris finansuojamas ES užimtumo ir socialinio solidarumo programos “Progress”, iš dalies ir Lietuvos Vyriausybės lėšomis.
Paklausta, kodėl valdininkų mokymus reikėjo surengti Palangoje ir dar keturių žvaigždučių viešbutyje su SPA malonumais, tarnybos projektų vadovė ir šio renginio organizatorė Vitalija Petrauskaitė stebėjosi: „O kodėl dviejų žvaigždučių viešbutyje? Mokymus galima organizuoti visur, kur yra tam tinkama aplinka – tinkama salė, tinkamas klimatas. Mes laikomės principo, kad žmonės turi išvažiuoti iš savo miesto, kur yra šeima, darbas, turi pakeisti aplinką, nes iš patirties žinome, kad tokia aplinka prisideda prie mokymo proceso.“
Tačiau, kaip “Veidui” pasakojo tuo metu viešbutyje taip pat viešėjusi vilnietė, viena mokymų dalyvė į seminarą Palangoje atvyko su mažu vaiku, tad noras atsiskirti nuo šeimų, matyt, nebuvo pagrindinis motyvas pasirinkti Palangą. Be to, nemažai seminaro dalyvių labai skubėjo į SPA zoną.
Mokymams skiriamų ES lėšų švaistymas į kairę ir dešinę Lietuvoje jau tapo kasdienybe, tad valdininkai tame nemato nieko bloga. „Jei mes rašydami projektą ir teikdami paraišką ES sudarome tam tikrą biudžetą, kuris mums atrodo racionalus, o ES patvirtina tą biudžetą ir skiria mums tuos pinigus, vadinasi, mes juos ir leidžiame tiems numatytiems tikslams“, – aiškino V.Petrauskaitė. O paklausta, ar nėra geresnių tikslų leisti ES pinigus, suirzo: „Ką turite omenyje “geresnių tikslų”? Kas yra naudingesni visuomenei tikslai?“ Ar tik V.Petrauskaitė nemano, kad naudingiausia visuomenei, kai ES lėšos naudojamos dviejų dienų valdininkų seminarui keturių žvaigždučių viešbutyje Palangoje?
„Jūs, kaip žurnalistė, norite užsikabinti, kad tai buvo keturių žvaigždučių viešbutis, bet nekalbate apie esmę, kas ten vyko – ten vyko mokymai, žmonės visą dieną nuo ryto iki vakaro mokėsi“, – pabrėžė V.Petrauskaitė. Tiesa, liudininkai „Veidui“ pasakojo girdėję, kaip mokymų dalyvės vos atvykusios registratūroje teiravosi apie SPA malonumus…

"Veido" archyvas

“Statistika rodo, kad Palangoje situacija yra stabili. Visų įvykių kategorijų skaičius 2010 metais ir 2011 metų pirmąjį pusmetį užregistruotas panašus, o palyginti su 2009 metais, padėtis tikrai yra geresnė”, – rašoma Palangos policijos komisariato pranešime spaudai.

Kurorto pareigūnai sako, kad kriminogeninė situacija mieste nuolat stebima ir analizuojama. Pagal pranešimus ir įvykius koreguojami patrulių maršrutai, pasitelkiama miesto vaizdo stebėjimo sistema.

“Policija ne visada gali atsirasti įvykio vietoje per keletą minučių nuo gauto pranešimo, o žmonių iš karto kylantis nepasitenkinimas ir priekaištai pareigūnams rodo mūsų visuomenės dar vis mažą toleranciją. Saugus poilsis priklauso pirmiausia nuo asmeninio pavyzdžio: elgtis drausmingai, linksmintis su saiku, pagelbėti asmeniui, kuriam būtina pagalba, atsakingai saugoti savo turtą, o tada ir policijai, ir visiems poilsiautojams vasara ir jūra atneš tik geras emocijas”, – teigia Palangos policininkai.

Jie sako, kad ekonominis sunkmetis ir skiriamos lėšos visuomenės saugumui užtikrinti pakoregavo policijos pajėgų skaičių, todėl keitėsi ir pareigūnų darbo organizavimas. Anksčiau buvo daugiau matomų uniformuotų policijos pareigūnų, dabar daugiau dėmesio skiriama neviešam patruliavimui, kurį vykdo kriminalinės policijos ir prevencijos padalinių pareigūnai. Jie fiksuoja prekybos alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais pažeidimus, kontrabandos atvejus, operatyviai reaguoja į šiurkščius administracinius teisės pažeidimus, nusikalstamas  veikas.

Tarnybos metu mobilieji policijos patruliai vykdo tarnybos užduotis ne vienoje vietoje, o nustatytais maršrutais užtikrina viešąją tvarką, vykdo policines priemones, eismo saugumo kontrolę bei kitas užduotis. Taip pat policijos pajėgos reaguoja į miesto vaizdo stebėjimo kameromis fiksuotus teisėtvarkos pažeidimus ar bręstančių konfliktų užuomazgas.

Savaitgalį portalas diena.lt paskelbė, kad įkaušę poilsiautojai, muštynės, mosavimas peiliais, lūžusios nosys ir praskeltos galvos tapo naktinio kurorto rutina. Esą tvarką užtikrinti turinčių policijos pareigūnų reikia ieškoti kaip gintaro jūroje, o agresyviems asmenims raminti pasitelkiami ir klubų apsaugininkai.

Į Palangos policijos komisariato areštinę vasaros naktimis atvežama iki 20 žmonių. Daugiausia jų atvežama savaitgaliais. Didžioji dalis pažeidėjų būna neblaivūs.

Dėl triukšmo Palangos policija per parą sukaukia 6-8 pranešimų. Per parą Palangos policija sulaukia 5-10 pranešimų dėl muštynių.

"Veido" archyvas

Vasaros sostine tituluojama Palanga iš keturių Lietuvos kurortų sutraukia daugiausiai poilsiautojų, nusprendusių ilgąsias atostogas praleisti gimtinėje. Tačiau užsienio pajūrio kurortams ji dar gerokai nusileidžia.

Daugiau negu pusė mūsų šalyje atostogaujančių lietuvių savaitės ar dviejų poilsį renkasi kurortuose. Tokį statusą turi keturi Lietuvos miestai: Birštonas, Druskininkai, Palanga ir Neringa. UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” (EKT) prieš porą mėnesių atliktas tyrimas atskleidė, kad lietuviai vasarą dažniausiai ilsisi Palangoje. Net 64 proc. Palangos lankytojų šį miestą išskyrė kaip pagrindinį Lietuvos kurortą. Per praėjusius trejus metus čia poilsiavo 56 proc. apklaustų Vilniaus, Kauno, Marijampolės ir Alytaus miestų gyventojų. Druskininkuose atostogavo 25 proc., Neringoje – 22 proc., Birštone – 6 proc. respondentų.

Kurortinių teritorijų statusą turinčius Trakus, Anykščius, Ignaliną, Zarasus ilgesnėms atostogoms renkasi itin maža dalis apklaustųjų – vos 1–3 proc. Į šiuos miestelius ir jų apylinkes turistai dažniausiai užsuka vienai dienai.

Beje, nors Palanga žinomiausias ir populiariausias Lietuvos kurortas, tačiau Birštono savivaldybės užsakymu atlikto tyrimo, finansuoto iš ES struktūrinių fondų, duomenimis, labiausiai vertinami yra Neringa ir Druskininkai, o prasčiau – Palanga ir Birštonas. Apklausoje dalyvavę respondentai mano, kad Palangoje trūksta ramybės, nepakankamai švaru ir saugu, o Birštone per mažai pramogų, nepakankamas apgyvendinimo, maitinimo, sveikatinimo vietų pasirinkimas. Tuo tarpu Druskininkai siejami su didžiausiu sveikatinimo paslaugų pasirinkimu, švara ir tvarka, saugumu, ramybe, kokybiškomis paslaugomis. Neringa suvokiamas kaip brangus kurortas, skirtas užsieniečiams.

Palanga neišnaudoja visų galimybių

Lietuvos kurortai skiriasi vienas nuo kito ne tik mikroklimatu, gydomaisiais gamtos ištekliais, bet ir infrastruktūra, pramogų bei paslaugų pasiūla. Pagal tai, kuo poilsiautojus vilioja vienas ar kitas kurortas, galima spręsti apie Birštono, Druskininkų, Palangos ir Neringos įvaizdį. Turizmo plėtros instituto direktorė Rasuolė Andrulienė pastebi, kad Palangai lietuviai ištikimi dėl jūros, didesnio pramogų ir renginių pasirinkimo negu Šventojoje ar Neringoje ir mažesnių kainų.

EKT grupės rinkodaros direktorius Darius Dulskis sako, kad renkantis kurortą svarbus ir įprotis. “Tipinis lietuvaitis iš Vidurio Lietuvos įsivaizduoja, kad kartą per metus būtina nuvažiuoti į Palangą. Šis kurortas patrauklus ir įvairaus lygio apgyvendinimo paslaugomis, nes pigiai galima apsistoti pas vietos gyventojus arba rinktis keturių penkių žvaigždučių viešbutį. Tad Palangos segmentas – nuo jaunimo iki labai pasiturinčių žmonių”, – Palangos patrauklumo priežastis išskiria D.Dulskis.

Neringą dažniau renkasi didesnes pajamas gaunantys vilniečiai ir užsieniečiai. “Daugiau žmonių ilsisi Palangoje, o ne Neringoje, nes čia brangesnės apgyvendinimo paslaugos, be to, dar reikia papildomai pinigų skirti keltui. Nors Neringoje nėra daug pramogų, tačiau jų ir nereikia, nes šį kurortą poilsiautojai labiausiai vertina dėl unikalios gamtos ir ramybės”, – sako R.Andrulienė.

Tuo tarpu Palanga, jos nuomone, neišnaudoja visų galimybių, todėl konkurencinę kovą pralaimi ne tik Vakarų Europos kurortams, bet ir Latvijos pajūrio miestams dėl neišplėtotos rinkodaros ir sezoniškumo. “Ką Palangoje veikti, jeigu oro temperatūra siekia 16 laipsnių šilumos? Čia trūksta sporto kompleksų, SPA centrų, aktyvių pramogų. O tai padėtų pritraukti didesnius turistų srautus ne tik vasarą, bet ir kitu metų laiku”, – vardija Turizmo plėtros instituto direktorė.

Be to, ir pasipliuškenti baseine siūlo nedaugelis viešbučių, nors tai įprasta visuose Europos pajūrio kurortuose. O juk mūsų jūra šalta ir orai dažnai pasitaiko permainingi.

Neišplėtota infrastruktūra ir pramogų trūkumas

R.Andrulienė mano, kad ne visas galimybes yra išnaudojęs ir Birštonas, kurį atostogoms dažniausiai renkasi vyresnio amžiaus žmonės, gaunantys vidutines pajamas, taip pat pasiilgę ramybės miestiečiai, norintys suderinti sveikatinimo procedūras ir poilsį gamtoje. “Šiame kurorte nepakankamai išplėtota infrastruktūra, neišnaudoti gamtiniai ištekliai, trūksta kokybiškų paslaugų”, – sako Turizmo plėtros instituto direktorė.

Nors į Birštoną poilsiautojus traukia ramybė, galimybė atitrūkti nuo miesto triukšmo, graži gamta bei geras kainos ir kokybės santykis gydyklose, tačiau kurorto svečiai ypač pasigenda aktyvių pramogų, ekskursijų, kultūrinių renginių, didesnio maitinimo ir apgyvendinimo vietų pasirinkimo.

Dėl prastai išplėtotos infrastruktūros sunku poilsiautojus prisivilioti ir Anykščiams, Ignalinai, Zarasams. Štai Anykščiuose per metus apsilanko daugiau kaip 200 tūkst. turistų, tačiau nakvoti bent vienai dienai lieka tik apie 8 tūkst. Anykščių turizmo informacijos centro direktorius Rimantas Sereičikas sako, kad didžiausias tikslas šiuo metu yra paskatinti žmones rinktis ilgesnį poilsį šiame mieste, nes aktyvių pramogų jau siūloma nemažai, todėl jas galima derinti su kultūrinėmis ekskursijomis. “Tuo turėtų būti suinteresuotas privatus verslas, nes visus lankytojų srautus sutraukia savivaldybės sukurti objektai, pavyzdžiui, vasaros rogučių trasa, kartodamas, jodinėjimo klubai. Šiuo metu vyksta dviračių takų įrengimo darbai šalia Šventosios upės krantų, čia numatyta trylika sklypų kavinėms, viešbučiams”, – atskleidžia R.Sereičikas.

Jis tikisi, kad daugiau turistų Anykščiai sulauks šios vasaros pabaigoje baigus rekonstruoti “Anykščių šilelio” sanatoriją, kurioje bus įrengtas 100 vietų viešbutis, teikiamos sveikatinimo paslaugos, SPA procedūros. Taip pat jau netrukus aktyvių pramogų mėgėjų laukia Anykščių karstynių parkas, planuojama atnaujinti ir baseiną.

Birštone apgyvendinimo vietų ir pramogų taip pat turėtų padaugėti. Jau šiemet planuojama pradėti dar vieno “Tulpės” sanatorijos komplekso renovavimo darbus, duris turėtų atverti ir nauja privati sanatorija. “Birštono savivaldybės tikslas – gerinti viešąją infrastruktūrą, kad privatūs investuotojai kurtų naujas maitinimo ir apgyvendinimo vietas. Šiuo metu tvarkomas centrinis parkas, kuris taps aktyvaus laisvalaikio ir kultūrine erdve po atviru dangumi, plečiamas dviračių takų tinklas palei Nemuną, kitais metais bus įrengtas Menų industrijų centras, kuriame turistai galės patys pasigaminti suvenyrų”, – sako Birštono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Antanas Šabanas.

Kurortai pristatomi nepatraukliai

Kol kiti Lietuvos kurortai dar tik ieško savo veido, kuria vizijas, Druskininkai jau šiandien puikiai vertinami ne tik lietuvių, bet ir užsieniečių. EKT atlikto tyrimo išvados atskleidžia, kad šis kurortas yra gerai lankomas, jame mažas sezoniškumas, itin dažnai siejamas su sveikatinimo paslaugomis, gera jų kokybe, saugumu, švara ir tvarka, maloniais ir paslaugiais gyventojais. Be to, toliau plečia infrastruktūrą ir pristato naujus pramogų kompleksus. Jau šios vasaros pabaigoje poilsiautojai galės išbandyti “Snoras snow” arenos slidinėjimo trasas, o Druskininkų meras Ričardas Malinauskas tikisi, kad po kelerių metų miestas vienu metu galės priimti dešimt tūkstančių svečių. Šiuo metu apsistoti vienu metu gali daugiau kaip septyni tūkstančiai.

Neringa šiais metais akcentuoja smėlio, jūros, saulės grūdinimosi oru terapijas. Turistai viliojami atvykti į Kuršių neriją ir pasijusti lyg sanatorijoje po atviru dangumi. O aktyvių pramogų mėgėjams kaip naujiena siūloma išbandyti praėjusiai metais Nidoje ir šiemet Pervalkjoje įrengtas stacionarias orientavimosi trasas, sudarytas iš 40 kontrolinių punktų pėstiesiems ir 20 – dviratininkams.

Palangos turizmo informacijos centro direktorė Alla Valužienė sako, kad Palanga šiemet poilsiautojus pasitinka sutvarkyta Birutės alėja, 70 metrų praplatintu paplūdimiu, atstatytu tiltu ir pagrindinėse kurorto vietose įvestu bevieliu internetiniu ryšiu. Taip pat tradiciniais renginiais ir koncertais.

Vis dėlto, D.Dulskio nuomone, Lietuvos kurortams, išskyrus Druskininkus, trūksta didesnių traukos objektų, kurie papildytų šiuo metu teikiamas paslaugas ir galėtų sumažinti sezoniškumą, o lankytinos vietos, unikalūs gamtos kampeliai, kurių yra daug, pristatomi nepatraukliai, maršrutai sudėlioti nepatogiai. “Kurortų rinkodara dažniausiai užsiima turizmo informacijos centrai, tačiau jų specialistams trūksta kompetencijos. Be to, daugelis savivaldybių neskiria tam pakankamai dėmesio ir lėšų. Tiesa, gražių bandymų pristatyti lankytinas vietas yra. Pavyzdžiui, per LTV nuosekliai rengiamos laidos apie tai, ką įdomaus galima pamatyti Lietuvoje”, – apibendrina D.Dulskis.

BFL

Palanga yra vienas gražiausių ir mieliausių pajūrio kurortų, o ją tokią padaro šiltos palangiškių širdys, sakė Seimo vadovė.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė šeštadienį dalyvavo rekonstruoto tilto į jūrą ir sezono atidarymo šventėje Palangoje.

Sveikindama palangiškius ir pajūrio svečius Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad sunku būtų Lietuvoje rasti žmogų, kuris nemylėtų Palangos.

“Turbūt beveik visi žmonės Lietuvoje, o ir ne tik Lietuvoje, myli Palangą. Visus, gyvenančius ne prie jūros, traukia čia. Nes čia jauku ir gera, čia laukia nors ir kiek vėsoka, bet sava jūra. Palanga yra vienas gražiausių ir mieliausių pajūrio kurortų, nes tokiu jį padaro šiltos palangiškių širdys”, – sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė pasveikino Palangos gyventojus ir miesto svečius sezono atidarymo proga ir palinkėjo tikėti, kad sunkiausias laikotarpis jau praeityje.

“Palangiškiai, Jūs esate fantastiški! Sveikinu Jus su vasaros pradžia ir rekonstruoto tilto į jūrą atidarymu. Džiaukimės tuo, ką esame pasiekę jau šiandien, ir tikėkime, kad ateitis bus dar šviesesnė ir geresnė”, – sakė I. Degutienė.

Šeštadienį Seimo Pirmininkė lankėsi Kretingos rajone ir Palangoje. Darbėnuose (Kretingos r.) I. Degutienė dalyvavo partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai skirtame renginyje.

BFL

Naujai išrinkti kurortų merai vilioja poilsiautojus ir žada įspūdingų renginių už šimtatūkstantines sumas, rašo “Lietuvos žinios”.

Keturių kurorto statusą turinčių Lietuvos miestų – Palangos, Neringos, Druskininkų ir Birštono – merų galvose sukasi skirtingi vasaros sezono planai. Vieni poilsiautojų išskėstomis rankomis laukia jau šiandien, kitų ambicijas šiek tiek slopina ir planus koreguoja kai kurių poilsiui svarbių objektų statybos.

Vasaros sostine tituluojamoje Palangoje nuo penktadienio šurmuliuojantis sezono atidarymas yra tik smagus visą šiltąjį metų laiką žadamų pramogų maratono startas, tai tvirtino naujasis Palangos meras konservatorius Šarūnas Vaitkus.

“Poilsiautojus pasitiksime įvairiomis naujovėmis – naujai įdiegtu nemokamu bevieliu internetu didesnėse miesto erdvėse, o iki rugpjūčio baigsime rekonstruoti Meilės alėją”, – vardijo Š.Vaitkus.

Kurorte renovuotas garsusis tiltas į jūrą.

Būsimos vasaros renginiams Palangos savivaldybė per turizmo informacijos bei kultūros centrą išleis daugiau kaip 600 tūkst. litų.

Sveikatingumo kurortu vadinami Druskininkai iki pat vasaros pabaigos svečius pasitiks Gydyklų parko statybomis. Tačiau, pasak daugiau kaip dešimtmetį miestui vadovaujančio ir vėl meru perrinkto socialdemokrato Ričardo Malinausko, poilsiautojų tai nevargins.

Tačiau šįmet už kiekvieną viešbučiuose, sanatorijose ar SPA centruose praleistą naktį svečiai turės mokėti papildomus 2 litus į kurorto biudžetą.

“Surinktos lėšos bus skiriamos rinkodarai. Miesto biudžetas per porą metų susitraukė nuo 73 iki 58 mln. litų, o turistų srautas auga labai sparčiai. Turizmui šįmet iš biudžeto tegalėjome skirti 50 tūkst. litų. Surinkę papildomų lėšų šią sumą padidinsime dešimteriopai”, – aiškino Druskininkų savivaldybės meras.

Antrai kadencijai perrinkta mineralinio vandens klodais garsėjančio Birštono kurorto merė socialdemokratė Nijolė Dirginčienė teigė, kad visas dėmesys dabar sutelktas į birželio viduryje vyksiantį miesto 165-mečio jubiliejų.

“Kai kurios teritorijos dar tvarkomos, tačiau sanatorijos jau pasirengusios priimti svečius. Be jau įprastų pramogų, šįmet Nemunu planuojame paleisti plaukioti vandens autobusą”, – vasaros naujienas atskleidė N. Dirginčienė.

50 metų jubiliejų šįmet švęsiančios Neringos naujasis meras socialdemokratas Antanas Vinkus akcentavo sveikatos turizmo svarbą. Meru išrinktas buvęs medikas žada skatinti aktyvų poilsį, vėl planuojama rengti nemokamus jogos užsiėmimus pajūryje bei atidaryti naujus orientavimosi trasos ruožus Pervalkoje.

Pasak jo, vasaros kultūriniams renginiams šiemet bus skirta daugiau kaip 200 tūkst. litų.

Nors žiemos sezonas daugumai Lietuvos pajūrio kurortų verslininkų buvo dar prastesnis nei pernai, vasaros laukiama su didesniu optimizmu, tikintis, kad sunkmetis pagaliau pasitrauks.

Verslininkai sako, kad šios vasaros kainas viešbučiuose lems sumažintas pridėtinės vertės mokestis, kavinėse kainas ir uždarbį sureguliuos pati rinka, o didesniu galvos skausmu vadina tik kvalifikuotų darbuotojų stygių, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Nemažai vilčių dedama ir į Europos vyrų krepšinio čempionatą, kurio dalis rungtynių vyks Klaipėdoje, tad dėmesio tikisi sulaukti ir kurortų viešbučiai bei kavinės.

Viliamasi, kad dėl neramumų kai kuriuose užsienio kurortuose lietuviai šią vasarą labiau trauks į savą pajūrį. “Esame nusiteikę, kad ši vasara tikrai bus išskirtinai geresnė, sulauksim daugiau žmonių”, – tvirtina Palangos apgyvendinimo paslaugų teikėjų organizacijos “Svetingas šeimininkas” vadovė Irena Švanienė.

Nors sunkmetis jau traukiasi, didelėmis kainomis pajūryje neketinama gąsdinti.

Kai kurie Palangos viešbučiai pabandė vasaros sezono pradžios kainas sumažinti ir jau džiaugiasi rezultatais, o ar brangs patiekalai kavinėse, jų savininkai dar kalba atsargiai.

Privačiame sektoriuje apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslininkai šią vasarą staigmenų poilsiautojams kol kas neketina. Palangoje žadama palikti tokias pačias kainas kaip ir pernai.

Pagal naują tvarką užsiimantieji kambarių nuoma pagal verslo liudijimus, deklaravę pajamas, galės dalį mokesčių susigrąžinti.

“Kambarių nuoma užsiimantieji galės susigrąžinti privalomąjį sveikatos draudimo mokestį, o teikiantieji apgyvendinimo paslaugas – ne. Čia jau prasilenkia su sveiku protu, priimdami tokius nesąmoningus sprendimus Seime, nes iš esmės paslauga ta pati, tik vieni gali išrašyti kvitą juridiniams asmenims”, – piktinasi nauja tvarka I. Švanienė.

Šiemet optimizmo nestokojantys kurortų verslininkai sako turintys ir rimtą rūpestį – sunku rasti kvalifikuotų darbuotojų, ypač virėjų, net pagalbinių darbuotojų. Sunkiausia toms kavinėms ir restoranams, kurie žiemos metu neveikia ir darbuotojus samdosi tik vasarai.

Tvarką Palangos kurorte prižiūrinčios bendrovės “Palangos komunalinis ūkis” sutartis baigsis gegužės 1 dieną, tačiau naujas konkursas iki šiol nepaskelbtas.

“Lietuvos rytas” rašo, kad trejus metus Palangai tvarkyti iš miesto biudžeto numatyta skirti maždaug 22 mln. litų. Dėl to būtina skelbti tarptautinį konkursą, kuris trunka mažiausiai tris mėnesius.

Dėl susidariusios situacijos savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas kaltinoa komunalinio ūkio skyriaus specialistus.

“Nuo praėjusių metų rudens jie nesugeba parengti konkurso sąlygų”, – teigė V.Kuznecovas. Tačiau už tai nė vienas savivaldybės darbuotojas nėra gavęs jokios nuobaudos.

Karštligiškai išeities ieškančios savivaldybės negelbėja bręstantis sumanymas paskelbti konkursą vieniems metams. Šįmet miestui tvarkyti biudžete numatyta apie 7 mln. litų. Iki sutarties pabaigos kurorto komunalininkai atliks 1,5 mln. litų vertės darbų, tad iki metų pabaigos bus likę 5,5 mln. litų.

Tačiau tarptautinio konkurso reikia jau tuo atveju, kai perkamų paslaugų kaina viršija 800 tūkst. litų. Vien šiukšlių išvežimo paslauga Palangoje per metus kainuoja apie 3 mln. litų.

Teigiama, kad iki gegužės mėnesio savivaldybė galėtų supirkti 100 proc. “Palangos komunalinio ūkio” akcijų. Tuomet savivaldybė galėtų iš miesto komunalininkų miesto tvarkymo paslaugą pirkti be konkurso.

Dabar savivaldybė valdo 91 proc. “Palangos komunalinio ūkio” akcijų. Privatiems asmenims priklausančių likusių akcijų nominali vertė yra apie 270 tūkst. litų.

Šių metų Lietuvos kultūros sostine išrinkta Šilutė, o po jos šį titulą perims Anykščiai ir Palanga.

Kultūros ministerija ketvirtadienį pranešė, kad vertinimo komisija nugalėtojus išrinko išnagrinėjusi 11 Lietuvos savivaldybių paraiškas. Šįkart vienu metu paskelbtos Kultūros sostinės 2011, 2012 ir 2013 metais.

“Projektai buvo vertinami atsižvelgiant į kultūrinių veiklų novatoriškumą ir aktualumą kultūros plėtrai, kultūros veiklų įtaką miestų tapatybės ir įvaizdžio kūrimui, išliekamąją vertę, veiklos tęstinumo perspektyvą, poveikį vietos bendruomenės kultūrinei aplinkai”, – pranešė Kultūros ministerija.

Pasak pranešimo, taip pat vertintas ir veiksmų planų aiškumas, nuoseklumas, projektų vykdytojų patirtis, biudžeto aiškumas bei pagrįstumas.

2010-ųjų Lietuvos kultūros sostine buvo Ramygalos miestelis Panevėžio rajone, 2009-aisiais šis titulas buvo suteiktas Plungei.