Dėl ant lengvų konstrukcijų statinių susikaupusių sniego kalnų įlūžo dviejų žiemą neveikiančių Palangos J.Basanavičiaus gatvės kavinių stogai, rašo “Lietuvos rytas”.

Praėjusį sekmadienį dėl ant stogo susikaupusio sniego įlūžus vienos kavinės paviljono stogui, į vidų šlumštelėjusi didelė sniego krūva išlaužė ir dalį sienos.

Pirmadienį sniegą iš kavinės vidaus į gatvę nešiojantys vyrai ant šaligatvio sukrovė beveik trijų metrų aukščio sniego kalną.

Iki vasaros sezono pradžios paviljoną atstatyti ketinantis kavinės savininkas teigė, kad patirti nuostoliai sieks apie 10 tūkstančių litų.

Prieš tai J.Basanavičiaus gatvėje nuo sniego svorio sulūžo kitos kavinės medinės pavėsinės konstrukcijos.

Pirmadienį žiniasklaidoje skelbta, kad neatlaikęs sniego nugriuvo ir vienas iš valstybės saugomo Hugo Šojaus dvaro pastatų Šilutės rajone.

Nugriuvo daugiau kaip pusė medinio daržinės pastato.

Artimiausiomis dienomis bus pradėta Palangos simbolio – jūros tilto rekonstrukcija. Vakar kurorto savivaldybė pasirašė darbų rangos sutartį su bendrove, atliksiančia remontą.

Palangos tiltą numatoma pradėti remontuoti nuo jūros kranto link. Jis bus suremontuotas iš pagrindų. Kurorto savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas įsitikinęs, kad nusistovėję palankūs orai gali turėti teigiamos įtakos darbų spartai. “Esant tokiems šiltiems orams labai palanku pradėti remontą. Tačiau net jei ir prasidėtų lietūs, tilto rekonstrukcijai jie neturėtų įtakos. Tad iki kito sezono darbus tikrai baigsime”, – įsitikinęs V.Kuznecovas.

„Lietuvos žinios“ praneša:

Remontuoti tiltą pageidavo tik dvi įmonės – “Lemminkainen Lietuva” ir “Hidrostatyba”. Konkursą laimėjo pirmoji, šią paslaugą įvertinusi 1,48 mln. litų. Palangos savivaldybė jūros tilto remonto darbams buvo numačiusi skirti panašią sumą – nuo 1,5 iki 1,7 mln. litų. Tiesa, rangovui sumokėti už paslaugą miesto biudžeto pinigų neužteks, reikės skolintis iš banko.

Kurorto savivaldybės meras Vytautas Stalmokas LŽ sakė, kad apžiūrėjus tilto medines konstrukcijas konstatuota, jog jos visiškai sutrešusios ir kelia pavojų žmonėms. “Pamatėme, kad supuvusios ne tik lentos, kurias mes prieš kiekvieną sezoną keisdavome, bet ir medinės sijos, ant kurių tvirtinama visa vaikštomoji dalis, turėklai ir kita. Manome, kad dabar ėmęsi darbų, kitą sezoną poilsiautojams suteiksime galimybę vaikščioti rekonstruotu tiltu”, – žadėjo V.Stalmokas.

Anot „Lietuvos žinių“, per rekonstrukciją ketinama atnaujinti visas medines tilto dalis, net tvirtinamąsias sijas. Šios turėtų būti iš maumedžio, o lentos – eglinės. Taip pat bus pakeistos ir metalinės žvejų aikštelės bei prieplaukos konstrukcijos, kurios bus padengtos antikorozine danga. Bus pakeisti ir susidėvėję elektros kabeliai, šviestuvai bei jų stovai.

“Dirbsime, jei nesukliudys žiema. Mat jei artėjanti žiema bus tokia kaip pernykštė, tai nuo gruodžio iki kovo negalėsime atlikti jokių darbų”, – iš anksto apsidraudė V.Stalmokas.

Tiltą į jūrą, kuris ilgainiui tapo vienu svarbiausių Palangos kurorto simbolių, 1884-1888 metais pastatė grafas Juozapas Tiškevičius. Jis ketino Palangoje įkurti prieplauką. Daugiau nei po šimtmečio, 1998 metais, toje pačioje vietoje buvo pastatytas naujas, beveik pusės kilometro ilgio tiltas. Sugriovus senąjį iš dugno buvo iškelti ir akmenys, kurie, spėjama, atliko bangolaužio funkcijas ir pristabdė krantų irimą. Po kelerių metų susigriebta ir klaida atitaisyta – greta naujojo tilto supilta nauja akmeninė buna, sauganti krantus nuo erozijos.

"Veido" archyvas

Norint pasiskrudinti nebereikia nei Turkijos, nei Egipto. Praėjusią savaitę poilsiautojai Palangoje čirškėjo
po lietuviška saulute kaip kepamos dešrelės, o kas neištvėrė malonumo pertekliaus lindo slėptis po tiltu

Atskleistas naujas sukčiavimo būdas – sukčiai siūlo nebrangiai Palangoje poilsiui išsinuomoti butą, tačiau prieš tai prašo į banko sąskaitą pervesti avansą. Jis ir tampa lengvu grobiu, penktadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Palangoje kiekvieną vasarą poilsiaujanti 31 metų vilnietė Ramunė S. sako nuo šiol niekada nuomotojams nebemokėsianti avanso. Praėjusį ilgąjį savaitgalį ji prarado 200 litų, kuriuos už žadėtą trijų kambarių buto nuomą pervedė į sukčiaus nurodytą banko sąskaitą.

Per dvi dienas tas pats sukčius po 200 litų išviliojo mažiausiai iš šešių žmonių.

Nusikaltimą tiriantys kurorto pareigūnai įsitikinę, kad nukentėjusiųjų yra daugiau, tačiau ne visi kreipėsi į policiją.

Telefonu pagal internete paskelbtą skelbimą užsisakius trijų kambarių butą buvo paprašyta į nurodyta sąskaitą pervesti pusę sumos – 200 litų.

Su nuomotoju buvo sutarta, kad poilsiautojai į Palangą atvažiuos apie 10 valandą, tačiau tądien nurodytu telefonu vilniečiai prisiskambinti negalėjo.

Tą pačią dieną apgauti žmonės kreipėsi į policiją.

Prieš tai jie skelbimų portale rado tą patį skelbimą, tačiau prie jo jau buvo nurodytas kitas telefono numeris. Jis taip pat buvo išjungtas.

Netrukus Palangos policiją užplūdo kiti nukentėjusieji iš Marijampolės, Kauno, Vilniaus.

Paaiškėjo, kad visiems jiems buvo žadamas tas pats trijų kambarių butas Bangų gatvės name. Visi jie į nurodytą sukčiaus sąskaitą pervedė po 200 litų.

Nukentėjusieji pinigus pervedė birželio 30 ir liepos 1 dienomis. Vėliau telefonas, kuriuo jie bendravo su sukčiumi, buvo išjungtas.

Banko sąskaitą nurodydavęs nusikaltėlis žmonėms prisistatydavo 31 metų Panevėžio gyventojo pavarde.

Pareigūnai nustatė, kad žmogus, turintis tokią pavardę, gyvena Panevėžyje, yra bedarbis, o jo dokumentai yra negaliojantys nuo 2008 metų pabaigos.

Paaiškėjo, jog pateikus to žmogaus dokumentus banke buvo atidaryta sąskaita.

Manoma, kad poilsiautojų pervesti pinigai būdavo išgryninami bankomatuose. Dabar policija bando surasti žmogų, kurio pavarde sukčius prisistatinėjo.

Palangos policijos komisariato viršininkas Jurgis Kažys sako, jog su tokiu sukčiavimo būdu susiduria pirmą kartą.

“Gali būti, kad tai šalyje jau seniai siaučiančių telefoninių sukčių išradimas. Dabar laukiame atsakymų į įvairius paklausimus, nuo kurių daug kas paaiškės. Nereikėtų taip lengvabūdiškai pervesti pinigų, neįsitikinus, kad siūlomos paslaugos yra realios. Poilsiautojams patarčiau kuo mažiau pasitikėti trumpalaikiais skelbimais, o naudotis oficialiais poilsio paslaugas siūlančiais interneto puslapiais”, – sakė pareigūnas.

Pajūrio viešbučių ir restoranų savininkai geresnės nei pernai vasaros nesitiki ir tvirtina, kad kainos išliks tokios pat.
“Apie kainų kėlimą net negalvoju, bet nuleisti kainų taip pat neketinu. Nusipiginę esame iki kraštutinumo. Jau pernai dienos pietus už 10 Lt siūlėme ne iš gero gyvenimo – ankstesniais metais net minties nebūdavo taip vilioti klientų”, – tvirtina Palangos J.Basanavičiaus gatvėje esančios kavinės “Elnio ragas” direktorius Raimondas Kubilius.

Kambarius nuomojančius palangiškius vienijančios organizacijos “Svetingas šeimininkas” pirmininkė Irena Švanienė sako, kad privačiame sektoriuje kambarių kainos vasarą išliks kaip ir praėjusiais metais – dvivietis kambarys kainuos 60–130 Lt.

Kol kas palangiškiai nemato jokių ženklų, kad ši vasara gali būti geresnė nei praėjusi – kambarius poilsiautojai užsisako labai vangiai. “Nė vienas mūsų asociacijos narys nerezervavo kambarių bent mėnesiui. Prieš porą metų tokiu metu jau būdavo rezervuota 30 proc. kambarių, o dabar tik 5 proc. Aš ir pati nuomoju kambarius ir šiandien neturiu nė vieno išankstino užsakymo. Tikriausiai lietuviai žiūrės į orus ir atvyks tik savaitgaliais – net abejojame, ar susirinks tiek, kiek pernai”, – optimizmu netryško I.Švanienė.

Palangos turizmo informacijos centro vadybininkė Alma Galbuogienė sako, kad artėjant vasaros sezonui kainas pakėlė labai nedaug viešbučių – dauguma jų arba išlaikė pernykštes kainas, arba jas dar sumažino. Vidutiniškai trijų ar net keturių žvaigždučių viešbutyje dvivietis kambarys liepą ir rugpjūtį su pusryčiais kainuos 200–300 Lt.

Kainų neskuba keisti ir Nidos viešbučiai. Štai “Nidos smiltės” direktorė Algima Noreikienė tvirtino, kad kainos išliks tokios pat, kaip pernai – naktis viešbutyje liepą ir rugpjūtį kainuos apie 280 Lt. Beje, Nidos viešbučiai nusiteikę optimistiškiau, nes nekantriai laukia Nidą pamėgusių užsieniečių. A.Noreikienės tvirtinu, užsieniečiai, kitaip nei lietuviai, kambarius užsisako jau dabar. Šiuo metu viešbučio užimtumas šiai vasarai siekia 50 proc., bet tam, kad viešbutis išsilaikytų, reikėtų bent 70 proc.