Palangos botanikos parkui sugrąžintas istorinis jo pavadinimas – vietos politikams pritarus, Naujųjų metų išvakarėse jam vėl suteiktas Palangos Birutės parko vardas.

Botanikos parko pavadinimas buvo suteiktas 1960 m., tačiau šaliai atgavus nepriklausomybę dėl vardo kilo nemažai diskusijų. Tarp siūlymų vyravo du galimi variantai – Tiškevičių arba Birutės. Nuomonių skirtumo neišvengta iki šiol.

Svarstyti klausimą dėl Palangos parko pavadinimo, pakeičiant žodį „botanikos“ į „Tiškevičių“ ar „Birutės“, kurorto Savivaldybei siūlyta dar 1997 m. vykusios mokslinės konferencijos, skirtos Palangos parko šimtmečiui, rezoliucijoje. Prieš keletą metų surengta miesto gyventojų apklausa parodė, jog nemaža dalis palangiškių pritaria istoriniam Birutės pavadinimui.

Su siūlymu parką pavadinti Birutės vardu praėjusiais metais į Palangos merą kreipėsi Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubas. Netrukus po to gautas ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos raštas, kuriame išdėstyti faktai ir prašymas parkui sugrąžinti Birutės vardą. Šiemet rugpjūtį Palangos meras Šarūnas Vaitkus sulaukė dar vieno analogiško Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos nario Regimanto Pilkausko raginimo.

Palangos Birutės parko vardo šalininkai, įrodinėdami, jog reikia įamžinti minėtos kunigaikštienės, o ne grafų vardą, akcentuoja, jog patys Tiškevičiai parką buvo pavadinę Birutės vardu, taip išreikšdami pagarbą legendiniam Birutės kalnui bei šventam Birutės miškui, kuriame parkas ir buvo įkurtas. „Abejones dėl senojo parko pavadinimo visiškai išsklaidė užrašas ant 1995 m. Versalio nacionalinės aukštosios sodininkystės mokyklos archyve surasto autentiško 1899 m. parko plano: Parc de la Birouta. Tai dar kartą patvirtino ir neseniai surastas prancūzų kraštovaizdžio architekto, Palangos parko projekto autoriaus Eduardo Andrė laiškas, adresuotas į Birutės rūmus Palangoje“, – nurodė Lietuvos architektų kraštovaizdžio sąjungos atstovai.

Ketvirtadienį svarstant parko pavadinimo klausimą miesto Taryboje, Palangos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius pabrėžė, kad niekas kurorte neabejoja, jog Tiškevičių giminės vardą Palangoje įamžinti reikia, tačiau istorinio parko pavadinimo grąžinimas esą turėtų būti atsietas nuo Tiškevičių vardo. Kaip pagrindinį argumentą V. Rekšius nurodė parko architekto E. F. Andre parengtą parko planą, kuriame ranka užrašytas pavadinimas, įvardijantis Birutės vardą. „Tai buvo planas su aiškiu, ryškiu Birutės parko pavadinimu“, – pabrėžė V. Rekašius.

Ilgametis parko vadovas Antanas Sabeckas, be jau minėtų, turi ir daugiau argumentų įamžinti Birutės vardą. Bene pagrindinis – grafų Tiškevičių pageidavimas. Sugrąžinti istorinę tiesą, A. Sabecko nuomone, yra labai svarbu. „Nuo pat parko kūrimo pradžios jis buvo vadinamas Birutės vardu. Darau prielaidą, jog tokį pavadinimą grafas suteikė, nes buvo aukštos kultūros žmogus, kuris jautėsi atėjęs į Birutės valdas. Juk kai formuojant parko erdves reikėjo išvalyti maždaug 2 hektarus miško, vietos gyventojai atsisakė dirbti. Tąkart grafui teko samdyti vokiečius iš Nemirsetos. Manau, jog Tiškevičius jautė skolą, kad išdrįso įeiti į Birutės valdas, juo labiau kad šis parkas ilgą laiką buvo laikomas šventu, iki 19 amžiaus čia dar vykdavo apeigos“, – sakė A. Sabeckas.

Tikimasi, jog parkui sugrąžinus Birutės vardą, tai taps paskata miesto svečiams, o ypač moksleiviams bei jaunimui, domėtis istorine praeitimi.

"Veido" archyvas

Į tarptautinį Palangos oro uostą (TPOU) bus mėginama pritraukti skrydžių, jei oro bendrovių finansinę riziką prisiims Klaipėdos regiono savivaldybės.

“Lietuvos rytas” rašo, kad į pigių naujų oro bendrovių, galinčių skraidyti į Palangą, paiešką įsitraukė ir Susisiekimo ministerija.

Viceministras Rimvydas Vaštakas praėjusią savaitę Klaipėdoje susitiko su Klaipėdos regiono savivaldybių merais ir ragino pasinaudoti Kauno oro uosto patirtimi. Šiame oro uoste įsitvirtino pigių skrydžių bendrovė “Ryanair”.

Kauno miesto ir rajono savivaldybės prieš kelerius metus sutiko padengti pigius skrydžius organizuojančių oro bendrovių patiriamus nuostolius.

“Mums buvo pateiktas pavyzdys, kai Kauno regiono savivaldybės dotavo oro bendrovių skrydžius, jei 50 vietų lėktuvu skrisdavo mažiau nei 14 keleivių. Tuomet orlaivio reisas yra nuostolingas. Tačiau dabar savivaldybių finansinės paramos nereikia, nes lėktuvai skraido pilni”, – teigė susitikime dalyvavęs Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Per dvi savaites savivaldybės atstovai turėtų išvardyti kryptis, kurių jie pageidautų Palangos oro uoste. Tuomet Susisiekimo ministerija pradėtų konkrečias derybas su pigių skrydžių oro bendrovėmis.

Per pastaruosius metus į Palangos oro uosto kilimo ir leidimosi tako modernizavimą, degalų bazę ir naujų keleivių terminalų statybą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei šalies biudžeto buvo investuota apie 100 mln. litų. Tačiau iš Palangos orlaiviai kaip ir anksčiau kyla tik į Rygą, Kopenhagą ir Oslą.

Palangosorouostas4

Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas nesipriešintų, kad būtų keičiamas net oro uosto pavadinimas, ketvirtadienį rašo “Vakarų ekspresas”.

Pasak Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus Viktoro Krolio, prieš keletą metų jau buvo kelta mintis dėl pavadinimo keitimo. Tuomet siūlytas Klaipėdos arba Klaipėdos-Palangos tarptautinio oro uosto vardas.

“Bet savivaldybėse neatsirado reakcijos, iniciatyva liko be atgarsio. Šiuo metu idėjos dėl pavadinimo keitimo nejudiname”, – sakė V. Krolis.

Diskutuojant dėl poreikio keisti pavadinimą buvo pateikiami argumentai, jog daugumos pasaulio miestų oro uostai yra įsikūrę mažesniuose miesteliuose ar tiesiog nutolę nuo to miesto, kurio pavadinimą turi. Be to, pavadinus oro uostą Klaipėdos vardu užsieniečiams, ypač verslo turistams, norintiems atvykti į Lietuvos uostamiestį, būtų daug aiškiau. Teigta, jog Palangos vardas Europoje nesantis taip gerai žinomas kaip Klaipėdos, todėl pervadinus oro uostą jis taptų populiaresnis.

Verslininkų susitikimas su oro uosto vadovybe numatytas penktadienį ir jo metu ketinama aptarti galimybes pritraukti naujų skrydžių.

Viceministro Rimvydo Vaštako teigimu, verslininkams ypač aktualus yra reisas į Hamburgą. “Su verslininkais bus tariamasi, kaip užtikrinti aviakompanijų pageidaujamas finansines sąlygas”, – sakė jis, pridurdamas, jog oro uostas įdeda savo indėlį per tarifus ir mokesčius, tačiau vien to nepakanka.

Vien šiuo reisu neketinama apsiriboti – aktyviai ieškoma aviakompanijų, galinčių keleivius skraidinti ir kitomis kryptimis.

“Kai pradės dirbti naujos savivaldybių vadovybės, galėsime vėl kalbėtis su rajonų merais, kad pavadinimas galėtų būti tokios savivaldybės, kuri labiausiai prisideda prie oro uosto stiprinimo. Mes ne prieš keitimą – mes už tai, kas padėtų geriau funkcionuoti oro uostui”, – sakė R.Vaštakas.

Šiuo metu iš Palangos oro uosto vykdomi reguliarūs reisai į Kopenhagą (Danija), Oslą (Norvegija) ir Rygą (Latvija).