BLF

“Raginame Baltarusijos valdžią paleisti suimtuosius asmenis, susilaikyti nuo jėgos naudojimo taikių civilių atžvilgiu bei užtikrinti pagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms”, – antradienį išplatintame pranešime cituojamas A.Ažubalis.

Jis taip pat pareiškė esąs susirūpinęs ir apgailestaujantis, kad Baltarusijos jėgos struktūros pastaruoju metu imasi prievartos veiksmų prieš savo šalies piliečius, kurie taikiuose susibūrimuose siekia išreikšti pilietinę poziciją.

Žmogaus teisių organizacijos duomenimis, šiomis dienomis Baltarusijoje mažiausiai 140 žmonių nuteisti dėl dalyvavimo protestuose prieš autoritarinį prezidento Aleksandro Lukašenkos režimą, kuriuos milicija malšino naudodama jėgą.

Apie 100 žmonių buvo pripažinti kaltais Minske, o dar 40 – kituose miestuose, tarp jų Gomelyje, Gardine, Breste, Mogiliove ir Vitebske. Kai kuriems protestuotojams buvo skirti 2-15 parų administraciniai areštai, kiti išvengė įkalinimo, tačiau turės sumokėti iki 1 mln. Baltarusijos rublių (480 litų) baudas.

Žmogaus teisių organizacijos nurodė, jog milicijai sekmadienį šiurkščiai malšinant demonstracijas šalyje buvo areštuoti iš viso apie 400 žmonių, o likę suimtieji tikriausiai stos prieš teismą iki šios savaitės pabaigos.

Protestuotojai, atsiliepdami į aktyvistų internautų judėjimo “Revoliucija per socialinį tinklą” raginimus, mėgino reikšti nepasitenkinimą A.Lukašenkos politika tiesiog plodami rankomis. Tačiau civilius drabužius vilkėję milicijos agentai sulaikė visus, mėginusius ploti. Be to, aktyvistai buvo mušami, taip pat naudotos ašarinės dujos, sakė vienas Minske esantis naujienų agentūros AFP korespondentas.

"Veido" archyvas

Baltarusijos režimas turi paleisti politinius kalinius ir imtis demokratinių reformų, penktadienį Vilniuje pareiškė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton).

“Kartu mes reikalaujame, kad Baltarusija paleistų politinius kalinius ir imtųsi demokratinių reformų”, – sakė H.Clinton bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.

“Liūdna, kad Baltarusijos žmonių padėtis taip skiriasi nuo jų kaimynų. Tai mums primena, kad pilnos ir laisvos Europos kūrimas dar nėra baigtas”, – kalbėjo H.Clinton.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sulaukė Vakarų sankcijų, kai po pernai gruodį vykusių prezidento rinkimų ėmėsi griežtų represijų prieš opozicijos atstovus. Vėliau dalis opozicijos lyderių sulaukė laisvės atėmimo bausmių.

Europos Sąjunga (ES) ir JAV uždraudė A.Lukašenkai ir dar keliems šimtams aukštų pareigūnų atvykti į šias šalis, tačiau rimtų ekonominių sankcijų režimas nesulaukė. Lietuva pasisako prieš ekonomines sankcijas, sakydama, kad tai gali neigiamai paveikti finansų krizė nuskurdintus eilinius baltarusius.

Nors pavasaris ir vėluoja, lydekas, kaip ir ankstesniais metais, leidžiama žvejoti nuo balandžio 21 dienos. Nuo tos dienos jau galima žvejoti ir masalui naudojant gyvą žuvelę.

Sugavus dar neišneršusią lydeką, reikėtų ją paleisti. Kaip pasielgs žvejys – ją paleis ar pasiims, priklauso nuo jo kultūros. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, vertindamas žvejų kultūrą, sakė, kad ji pastebimai kyla. Vis daugiau žvejų paleidžia visas sugautas žuvis, kasmet vis mažiau žmonių žvejoja be leidimų – per ketverius metus išduodamų leidimų skaičius išaugo daugiau nei du kartus, žvejybos vietose paliekama mažiau šiukšlių.

Pasak Vilmanto Graičiūno, ilgai buvo svarstytas siūlymas visiškai uždrausti mėgėjų žvejybą Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d., bet jam nepritarta. Kaip ir ankstesniais metais, šiuo laikotarpiu čia bus galima žvejoti, tačiau visus sugautus karšius privaloma paleisti. Planuojama, kad ateinančiais metais, kai bus sudaryta galimybė žvejams mėgėjams įsigyti leidimus ir licencijas elektroniniu būdu, žvejoti Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose bus galima tik su licencija.

Mėgėjiškos žūklės taisyklės nedraudžia žvejoti pavasarinio žuvų neršto metu, tačiau laikotarpiu, kai neršia lydekos, sterkai, salačiai, kiršliai, žiobriai ir otai, o Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose – karšiai, šių žuvų negalima gaudyti.

Kiršlius ir salačius dar draudžiama žvejoti iki gegužės 15 d., sterkus – iki gegužės 20 d. Nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d. Baltijos jūroje bus draudžiama gaudyti otus, o nuo gegužės 15 d. iki birželio 15 d. – žiobrius.

Jeigu užkimba žuvis, kurią tuo metu draudžiama gaudyti, ją reikia iš karto paleisti atgal į vandens telkinį. Draudžiamos gaudyti žuvys, suleistos į tinklelį sugautam laimikiui laikyti, nesvarbu, ar jos gyvybingos, ar ne, laikomos laimikiu ir už jas teks atlyginti žalą. Už kiekvieną draudžiamu laiku sugautą karšį ar žiobrį teks sumokėti po 40,52 Lt, už lydeką, sterką, salatį ar kiršlį – po 101,3 Lt. Jeigu žuvys bus sugautos draustinyje ar rezervate, teks sumokėti tris kartus didesnę sumą. Už pažeidimą dar teks sumokėti ir iki 200 Lt baudą.