Pasak Eligijaus Masiulio, susisiekimo ministro ir Liberalų sąjūdžio vadovo, vyriausybės išvadose Seimui dėl kitų metų biudžeto nebėra siūlymo apmokestinti indėlių palūkanas. Vietoj to 50 mln. Lt į biudžetą tikimasi surinkti kaip dividendus iš valstybinių energetikos bei transporto įmonių už 2011 m. bei 2012 m. I pusmetį.

Iki šiol Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai siūlė apmokestinti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu pajamas, gautas už indėlių palūkanas, didesnes nei 200 Lt.

„Vyriausybė teikdama išvadas dėl kitų metų valstybės biudžeto palūkanų apmokestinimo nemato kaip papildomo pajamų šaltinio. Konstatuoja, kad tų 50 mln. Lt, kuriuos tikėtasi gauti apmokestinant palūkanas, nebėra įtraukta į galimas valstybės biudžeto pajamas. Žmonės gali ramiai taupyti“, – pirmadienį po vyriausybės pasitarimo sakė E. Masiulis.

Praėjusią savaitę valdančioji koalicija sutarė dėl naujų mokesčių, tačiau palūkanų apmokestinimo klausimas buvo atviras.

Praėjusį ketvirtadienį valdančiosios koalicijos atstovai sutarė, kad pensijos bus grąžinamos 100 proc., o tam reikalingos lėšos bus skirtos iš „Sodros“ pervedant į privačius pensijų fondus ne 2 proc., o tik 1,5 proc. Sutarta, jog nuo 2013 m. sumažintos įmokos į privačius pensijų fondus bus kompensuotos. Koalicijos partneriai įsipareigojo iki kitų metų gegužės 1 d. Seime priimti Pensijų sistemos pertvarkos įstatymus, įgyvendinančius pervedimų į pensijų fondus reformą, paremtą „2+2+2“ principu, kuri įsigaliotų 2013 metų sausio 1 d.

Koalicijos partneriai sutarė sumažinti asignavimus kelių fondui 30 mln. Lt, valstybės investicijų programai – 30 mln. Lt.

Koalicija sutarė didinti 2012 m. valstybės biudžeto projekte numatytas pajamas iš valstybinių gamtos išteklių mokesčių 25 mln. Lt, iš prabangaus nekilnojamojo turto nuo kitų metų sausio 1 d. 30 mln. Lt.

Koalicijos partneriai taip pat sutarė, kad pridėtinės vertės (PVM), pelno mokestis ir gyventojų pajamų mokesčiai nebūtų didinami. Taip pat sutarta, kad nebus įvestas visuotinis transporto priemonių apmokestinimas.

Asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ pasiūlė SEB bankui nutraukti galimai klaidinančią investicinio produkto reklamą. Internete transliuojamuose reklaminiuose skydeliuose pateikta investicijų grąžos formuluotė gali sukelti nepagrįstus lūkesčius gyventojams, tokia reklama įvedama dviprasmybė.

Asociacija pastebėjo SEB banko grupės įmonės reklamas „Investicija solidiems“ tokiuose tinklapiuose kaip „lrytas.lt“ ar „traders.lt“. Reklaminiame skydelyje rašoma, „kad klientai atgaus investuotus pinigus ir garantuotas 6 proc. palūkanas už visą 5 metų investavimo laikotarpį“. Kitoje reklamos versijoje žadama, kad „programos dalyviai atgaus ne tik investuotas lėšas, bet ir garantuotas 6 proc. palūkanas už visą investavimo laikotarpį“.

„Detalesnė produkto analizė parodo, kad realiai siūlomos tik 1,16 proc. metinės palūkanos. Be to, vadinamasis produkto „įmokos mokestis“ sudaro 5 procentus. Vadinasi, realus kliento uždarbis po penkerių metų gali būti vos 1 procentas“, – mano asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.

Anot asociacijos vadovo, dviprasmybė atsiranda būtent dėl to, kad reklamoje nėra aiškiai pasakyta, per kokį laikotarpį „užauga“ 6 procentai. „Priimta, kad palūkanos visada metinės. Tuo tarpu banko reklamoje žodis „palūkanos“ susiejamas su visai kitu laikotarpiu – penkmečiu. Galima spėti, kad banko reklamos specialistai į reklamos tekstą įpynė žinią apie didesnes palūkanas, norėdami padidinti potencialių klientų srautą“, – sakė K. Kupšys.

Reklamos įstatymo 5 straipsnyje apibrėžta, kad reklamoje „pateikiama informacija yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs“. K. Kupšio manymu, SEB reklamoje dalis esminės informacijos pateikta dviprasmiškai, o dalis – visai nepateikta.

Anot teisinių konsultacijų bendrovės „Teisė ir komunikacija“ savininkės Daivos Dumčiuvienės, pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymą vertybinių popierių reklama negali klaidinti neprofesionalių investuotojų, informacija apie investicinį produktą turi būti ne tik aiški, bet ir teisinga. Jeigu žmogus buvo suklaidintas, jis gali ginti pažeistas savo teises ir su skundu kreiptis į Vertybinių popierių komisiją (nuo Naujųjų metų – į Lietuvos banką). Teisininkė mano, kad teiginys „atgaus … garantuotas 6 procentų palūkanas už visą 5 metų investavimo laikotarpį“ neprofesionalo gali būti suprantamas kaip labai viliojanti galimybė gauti 6 procentų metines palūkanas.

„Tokia SEB reklama galėtų būti pripažinta klaidinančia ir jos transliavimas internete bei demonstravimas klientams kitais kanalais turėtų būti sustabdytas“, – teigia D. Dumčiuvienė.

Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo K. Kupšio, Lietuvoje žinoma atvejų, kai dėl klientus suklaidinusios finansinių produktų reklamos sukeltų padarinių vyksta teismai. Žinomiausios – kai kurių DNB banko klientų, nukentėjusių nuo banko platintų SASO (su akcijomis susietų obligacijų), bylos. Vertybinių popierių komisija šių metų rugpjūtį paskelbė, jog bankas, neprofesionaliems investuotojams platindamas su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas, finansuotas to paties banko paskolintomis lėšomis, galėjo piktnaudžiauti investuotojų pasitikėjimu. Komisijos nuomone, bankas turėtų prisiimti atsakomybę ir atlyginti žalą suklaidintiems investuotojams. Banko platintą investicinį produktą įsigijo 640 neprofesionaliųjų investuotojų už daugiau kaip 700 mln. Lt, o galimi DNB klientų nuostoliai siekia beveik 100 mln. litų.

Vieno asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ nario, įsigijusio DNB siūlytų SASO už skolintas lėšas, atvejis primena neteisingai suprastos palūkanų normos scenarijų. Banko kliento teigimu, garantuota obligacijų grąža, nurodyta reklaminiame DNB lankstinuke, buvo 6 procentai metinių, tačiau bankas ginasi, jog turėta mintyje 6 procentai per trejus metus. Todėl kliento investicijos, įvertinus paskolų palūkanas, virto 82 tūkst. litų nuostoliu.

DNB nepalankią Vertybinių popierių komisijos išvadą bankas yra apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Dėl klientų patirtų nuostolių Lietuvos teismuose šiuo metu nagrinėjama iš viso per dešimtį civilinių bylų. Ieškovu kai kuriose bylose yra ne po vieną asmenį, todėl iš viso į procesus prieš banką yra įsitraukę apie 40 asmenų. Vienoje iš administracinių bylų kaip tretysis asmuo yra įtraukta ir asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“.

Pasaulinėje praktikoje įprasta, kad bankai kompensuoja klientams dėl netinkamai suteiktų finansinių paslaugų patirtą žalą. Šį pirmadienį pranešta, jog Jungtinės Karalystės Finansinių paslaugų priežiūros institucija už daliai klientų suteiktus nekorektiškus patarimus nubaudė vieną didžiausių pasaulio bankų HSBC 10,5 mln. svarų sterlingų (per 42 mln. litų) bauda, be to, bankui teks sumokėti 29 mln. svarų (apie 117 mln. litų) kompensacijų.

Lietuva gėdijasi skolintis pigiai, bet nesigėdija brangiai, todėl, užuot investavę į ekonomiką ar švietimą, milijardus skiriame palūkanoms mokėti.

„Nežinau, ar tikrai mums reikia save tiek menkinti ir sakyti, kad mums reikalingas prievaizdas, nes be jo negalime nieko padaryti“, – taip Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misiją padėti šalims spręsti finansines problemas dar kartą įvertino finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Tačiau mūsų kaimynės – ne tik Latvija, kurios padėtis per krizę buvo kur kas prastesnė nei Lietuvos, bet ir Lenkija, vienintelė ES valstybė, kurios BVP pokyčiai nebuvo su minuso ženklu, pasinaudojo TVF pagalba. Ar tikrai jos prarado kitų šalių pagarbą ir investuotojų pasitikėjimą, ko baiminasi Lietuvos finansų vyr. architektai? Mitai ar tikrovė tai, kuo motyvuojama Lietuvos TVF fobija?

Ar tikrai TVF pagalba atstumia investuotojus
Žinoma, idealus variantas, kai valstybė turi protingą valdžią, kuri prieš rinkimus nepuola į populizmą, kaip kad prieš 2008 m. rinkimus pasielgė valdžioje buvę socialdemokratai, gausiai remiami tuomet opozicijoje buvusių dabartinių valdančiųjų konservatorių. Estijos vyriausybė elgėsi kitaip, tad ji turėjo rezervų ir skolintis pravalgymui bei algoms jai nereikėjo.
Kitų mūsų kaimynių – Latvijos ir Lenkijos tiesmukai lyginti negalima, nors abi pasinaudojo TVF pagalba: pirmoji buvo ties lato devalvavimo riba, o lenkams negrėsė joks krachas, latviai gavo paskolą prisiimdami griežtus įsipareigojimus, o lenkai pasinaudojo nauju TVF pagalbos instrumentu – lanksčia kredito linija, kai pasirašius sutartį su TVF be papildomų įsipareigojimų galima skolintis tik prireikus ir už ne didesnes nei 3 proc. palūkanas. Tačiau ekspertai ir skaičiai rodo, kad abi skolindamosi iš TVF išlošė.
Premjeras Andrius Kubilius „Veidui“ yra sakęs, kad didžioji Lietuvos nesiskolinimo iš TVF vertė – atėję į Lietuvą investuotojai, nes jie neina į šalį, kuri laukia su ištiesta ranka. Pagal naujų tiesioginių užsienio investicijų projektų skaičių Lietuva iš tiesų aplenkė net Estiją, o tai glosto komplekso, kad estai viskuo geresni, kankinamus lietuvius. Lietuva vienintelė iš keturių kaimynių, kurioje tokių projektų per pastaruosius kelerius metus pagausėjo, o ne sumažėjo.
Tačiau, pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo, nors Lenkija skolinosi iš TVF, investuotojai prie jos veržėsi kaip musės prie medaus. Lenkijoje nuo 2008 m. iki šio rugsėjo investavo beveik 667 bendrovės (Lietuvoje – 103, Estijoje – 80, Latvijoje – 79), o įgyvendinami užsienio investuotojų projektai Lenkijoje sudaro apie tris ketvirtadalius visų keturių kaimynių projektų. Žinoma, Lenkija pagal gyventojų skaičių lenkia antroje vietoje pagal šį parametrą atsidūrusią Lietuvą dešimtkart, tačiau skaičiai rodo, kad TVF investuotojų neatbaidė ne tik nuo lenkų, bet net ir nuo latvių.
VšĮ “Investuok Lietuvoje” analitikų vertinimu, užsienio investuotojų dažniausiai minimi Lietuvos pranašumai – verslo infrastruktūra, išsilavinusi ir pigi darbo jėga, ženkli finansinė ir nefinansinė parama investuotojams, daug stiprių mokslo institucijų, o didžiausi minusai – biurokratizmas, maža rinka. Neneigiant Vyriausybės pastangų vilioti investuotojus, krizės metais užsienio korporacijos į Lietuvą savo IT, klientų aptarnavimo padalinius noriai perkėlinėjo gal labiau dėl išaugusio spaudimo taupyti, poreikio teikti tokias pat kokybiškas paslaugas už mažesnę kainą, tarkime, ne iš Stokholmo, Londono ar Denverio, o Vilniaus, Kauno ar kurio kito Lietuvos miesto.
Žinoma, šalies prestižas tik didėja, jei šalis sugeba pati išspręsti savo finansines problemas. Tačiau finansų ekspertas S.Kropas iš pokalbių su užsienio investuotojais padarė išvadą, jog TVF pagalba jiems kaip tik suteikia tam tikrą pasitikėjimą ir garantiją, kad įsipareigojimai bus vykdomi. Taigi labiau mitas nei tikrovė, kad tiesioginės užsienio investicijos neplaukia ten, kur jau įžengęs TVF.

Ar tikrai TVF diržas veržia nepakeliamai
Dar vienas mitas – kad TVF verčia imtis per žiaurių taupymo priemonių. „TVF nėra labdaros organizacija, jo tikslas – kad šalis galėtų grąžinti pinigus. Tačiau TVF demonizavimas, kad jis privers devalvuoti nacionalinę valiutą, kaip buvo Argentinos krizės atveju, neturi pagrindo. Iš esmės padarėme panašiai tą, ko būtų reikalavęs TVF“, – mano „Danske“ banko vyr. analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
TVF Europos departamento direktoriaus pavaduotojas Jamesas Morsinkas „Veidui“ taip pat pripažino: „Biudžeto koregavimo priemonės, kurių ėmėsi Lietuva, buvo labai panašios į tas, kurias būtų rekomendavęs TVF.“
„TVF būtų tikrai reikalavęs Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, įvesti nekilnojamojo turto mokestį, dar labiau apkarpyti biudžeto išlaidas. Antra vertus, į tai nereikia žiūrėti kaip į baubą, nes tai priemonės stabilumui užtikrinti ir nepatekti į tokią situaciją, į kokią patekome 2009 m.“, – pabrėžia S.Kropas.
Finansų ministrė I.Šimonytė nesiginčija, kad 2009-aisiais ir iš dalies 2010-aisiais darėme tai, ko būtų reikalavęs TVF, bet atkreipia dėmesį, kad 2011 m. Latvijai dėl tarptautinių kreditorių spaudimo teko dar kartą kelti mokesčius, o mes tik nedidinome išlaidų. Antra vertus, gal TVF būtų privertęs Lietuvą vykdyti esmines struktūrines viešojo sektoriaus reformas, ko pačiai daryti pritrūko politinės valios.

Ar tikrai TVF paskola neleidžia pigiai skolintis rinkose
Kai latviai iš TVF skolinosi už 3,9 proc., mes – du su puse karto brangiau. Tačiau, pasak Investuotojų forumo vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės, jei neužtenka TVF pagalbos, rinkos gali skolinti didesnėmis palūkanomis, tačiau gali būti ir atvirkščiai, nes TVF suteikia garantiją, kad šalis prižiūrima tarptautinės finansų institucijos.
Be to, 2009–2010 m. TVF sukūrė du naujus pagalbos instrumentus kovoti su nepasitikėjimu rinkose ir spekuliacijomis – šalys, kuriose padėtis nėra labai kritiška, gali pasinaudoti lanksčia arba prevencine kredito linijomis. S.Kropas primena, kad Lenkija pasinaudojo 30 mlrd. dolerių lanksčia linija, Makedonija šiais metais susitarė dėl prevencinės, dėl kurios pagal dabartinius parametrus galėtų derėtis ir Lietuva. Reikėtų sumokėti įsipareigojimo mokestį ir galėtume skolintis tik tuo atveju, jei prireikia, maždaug iki 7,5 mlrd. Lt dydžio sumą – net tris ketvirtadalius, kiek mums reikės kitąmet.
Prevencijos ar lanksti kredito linijos sukonstruotos kaip priemonės, tramdančios spekuliantus rinkose, nes jos parodo, kad iš TVF galima pasiskolinti pigiau ir šalis nemokės nepagrįstai didelės kainos. Vien tokio instrumento turėjimas numuša skolinimosi kainą rinkose.

Ar Lietuva išlošė nesiskolindama iš TVF
Lietuva iš TVF skolinosi tik 1992–1994 m. S.Kropo nuomone, gal ir gerai, kad  ilgai nesiskolinome iš TVF, nes šalis negali ilgą laiką skolintis iš fondo, tad dabar turime erdvę pasinaudoti TVF, jei Europa įkris į naują krizės duobę, juolab, kaip pripažino ir premjero patarėjas finansų klausimais Mykolas Majauskas, skolintis kitur galimybės mąžta.
Paskola paprastai suteikiama penkeriems metams, tad latviams jau tuoj tai bus galvos skausmas. Tačiau Lietuva turi savo labai didelį galvos skausmą – palūkanas. Kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos analitikui Stasiui Jakeliūnui nerimą kelia labiausiai augęs 2012 m. biudžeto išlaidų straipsnis – palūkanos už valstybės skolą: 2008 m. jos siekė 800 mln. Lt, o kitąmet numatyta 2,1 mlrd. Lt, per artimiausius kelerius metus dar didės. O TVF Lietuvai prognozuojamas poreikis skolintis ir biudžeto deficitas artimiausiais metais – net didesnis nei Latvijos.
„Matant artėjančią naują audrą, gal būtų gerai pradėti derėtis dėl prevencinės programos“, – siūlo Bankų asociacijos prezidentas S.Kropas. Finansų ekspertas, finansų eksministras Eduardas Vilkelis atkreipia dėmesį, kad delsti nereikėtų, nes blogėjant situacijai finansų rinkose prie TVF susidarys eilė, sąlygos ja pasinaudoti gali būti daug blogesnės.
Beje, dabar galėtume iš TVF skolintis netgi pigiau nei 2008 m., Lietuva pelnė finansinės drausmuolės vardą, be to, galėtų siekti pasinaudoti ne standartine paskola, o prevencine kredito linija. Tačiau finansų ministrė I.Šimonytė, nors sako nelaikanti TVF „kaži kokiu velniu“, tikina, kad jokių sutarčių su TVF pasirašyta nėra ir, reikia suprasti, kol kas nesirengiama to padaryti.
Belieka pridurti, kad Estijos premjeras išsiuntinėjo ES kolegoms laišką, įtikinėdamas, kad nuolat kovodama su skolų krize ES rizikuoja įklimpti ir nukrypti nuo pagrindinio tikslo – atkurti ekonomiką. Tačiau Lietuva dar daug metų milijardus skirs kitam tikslui – pustrečio karto didesnėms, nei galėjo būti, palūkanoms mokėti.

Tiesioginių užsienio investicijų projektai
2008 m.    2009 m.    2010 m.    2011 m.
Estija    33    21    25    14
Latvija    39    19    14    12
Lenkija    362    192    258    137
Lietuva    39    27    42    19
Šaltinis: „Financial Times“, „Investuok Lietuvoje“

Valstybės skola (BVP proc.)
Estija    4,6    7,2    6,6    6    5,6
Latvija    17,1    32,8    39,9    39,6    40,5
Lenkija    47,1    50,9    55    56    56,4
Lietuva    15,6    29,6    38,7    42,8    44,6
2008 m.    2009 m.    2010 m.    2011 m. prognozė    2012 m. prognozė
Šaltinis: TVF

Biudžeto deficitas (BVP proc.)
Estija    –2,3    –2,1    0,2    –0,1    –2,3
Latvija    –7,5    –7,8    –7,8    –4,5    –2,3
Lenkija    –3,7    –7,3    –7,9    –5,5    –3,8
Lietuva    –3,3    –9,2    –7,1    –5,3    –4,5
2008 m.    2009 m.    2010 m.    2011 m. prognozė    2012 m. prognozė
Šaltinis: TVF

Bankų asociacijos prezidentas S.Kropas: „Nors Lenkija skolinosi iš TVF, investuotojai prie jos veržėsi kaip musės prie medaus.“

Tarpbankinių paskolų eurais palūkanos, dar pernai pradėjusios kelionę aukštyn, šiuo keliu judės ir šiemet, laukia bankininkai, o dėl paskolų litais palūkanų vieningos nuomonės nėra – jos priklausys tiek nuo palūkanų euro zonoje, tiek nuo vietinių aktualijų.

Šešių mėnesių trukmės tarpbankinių paskolų eurais palūkanos, pernai ūgtelėjusios beveik ketvirtadaliu, aukštyn juda ir šiais metais, trečiadienį rašo “Verslo žinios”.

Nuo sausio jos jau pasistiebė beveik 13 proc. ir šią savaitę siekė 1,382 proc.

Bankininkai nusiteikę vieningai ir nieko gero paskolas eurais fiksuotosiomis palūkanomis paėmusiems asmenims nežada – EURIBOR didės, nes Europos centrinis bankas artėja link bazinių palūkanų kėlimo. Tai reiškia, kad atitinkamai turėtų didėti paskolų įmokos.

Tačiau rinkos dalyviai nėra vieningi, kuria linkme šiemet toliau judės tarpbankinių paskolų litais palūkanos -yra prognozuojančiųjų tiek jų augimą, tiek tolesnį dabartinio lygio išlikimą.

Šešių mėnesių VILIBOR pernai nusirito apie 63 proc., šiemet mažėjo dar apie 15 proc., nors didesnis nuosmukis buvo fiksuojamas tik pačioje šių metų pradžioje. Pastarosiomis savaitėmis VILIBOR blaškėsi maždaug tame pačiame 1,7 proc. lygyje.

Šiuo metu viena aštriausių visuotinių problemų – infliacija – didina neapibrėžtumą ir meta naujus iššūkius pasaulio ekonomikoms. Ar išjudins ji euro zonos palūkanų normas?

Statistikos departamentas skelbia, kad praėjusių metų paskutinį ketvirtį darbo užmokestis padidėjo 0,2 proc., palyginti su ketvirtuoju 2009 m. ketvirčiu. Auga darbo užmokesčio prognozės 2011 metams, dabar siekiančios apie 3 proc., didėja ir nerimas dėl infliacijos. Metinė infliacija (2011 m. sausio mėn., palyginti su 2010 m. sausio mėn.) sudarė 2,8 proc., o didžiausią įtaką bendrajam kainų pokyčiui turi vis dar besitęsiantis spartus maisto produktų ir energetinių žaliavų brangimas. Tiesą sakant, su šiomis problemomis susiduria visa Europa.

Preliminariais duomenimis, sausį metinė infliacija euro zonoje siekė 2,4 proc., gruodį rodiklis sudarė 2,2 proc. Europos centrinis bankas (ECB) laikosi nuostatos, kad metinė infliacija turėtų būti apie 2 proc., tačiau esant ryškiems valstybių infliacijos skirtumams, ECB sunkiau taikyti bendrą regiono pinigų politiką. Pavyzdžiui, metinė Airijos defliacija siekė –0,8 proc., tuo metu Belgijoje kainos kilo 3 proc. greičiu, dar sparčiau gyvenimas brango naujoje euro zonos šalyje narėje – Estijoje. Vis garsesnės ECB atstovų ir ekspertų kalbos dėl kainų lygio augimo formuoja rinkos dalyvių lūkesčius ir kelia abejonių, kad bazinės palūkanos išliks rekordiškai žemos – siekiančios vos 1 proc.  Šių metų gale tikėtinas pinigų politikos griežtinimas gali subręsti ir ketvirčiu anksčiau, jei ECB pasiduos infliacijos spaudimui.

Prasidėjęs laukiamas ECB palūkanų normų didinimo ciklas paveiktų ir Lietuvos finansų rinką. Dabar 5 m. trukmės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių reikšmės (CDS) liudija santūrų finansų rinkų pasitikėjimą Lietuvos viešaisiais finansais, o tarpbankinių paskolų palūkanų normos litais (VILIBOR) yra pastebimai priartėjusios prie atitinkamo rodiklio eurais (EURIBOR). Lietuvos banko skelbiamos vidutinės naujų būsto paskolų nacionaline valiuta palūkanų normos 2010 m. pabaigoje siekė 4,75 proc., t.y. 4 proc. punktais buvo mažesnės nei 2009 m., eurais – 3,71 proc. (prieš metus buvo daugiau nei 4 proc.). Taigi namų ūkių įsipareigojimų tvarkymo našta dabar gerokai palengvėjusi. Tačiau kiek ilgai tuo bus galima džiaugtis?

Lietuvoje būsto paskolas yra paėmę 11,3 proc. visų namų ūkių, tai yra gerokai mažiau nei šalyse kaimynėse. Be to, gyventojams suteiktų paskolų būstui įsigyti portfelis beveik nepakito (paskutinį 2010 m. ketvirtį šių paskolų likutis buvo 0,7 proc. mažesnis nei prieš metus), o atpigus nekilnojamajam turtui ir ekonomikai rodant vis ryškesnius atsigavimo požymius, veikiausiai būsto paskolų portfelis šiemet pradės augti. 2009 m. būsto paskolą turintis namų ūkio narys vidutiniškai “į rankas” gaudavo apie 2540 Lt mėnesio pajamų, arba pusantro karto daugiau nei vidutiniškai Lietuvos gyventojas. Pernai šie rodikliai dar sumažėjo. Nors išgyvenę ekonominį nuosmukį namų ūkiai pradėjo atsakingiau vertinti savo pajamas ir svarbesniu veiksniu laiko faktiškai gaunamas, o ne planuojamas gauti pajamas, vis dėlto žmonėms, turintiems ar planuojantiems prisiimti finansinių įsipareigojimų, reikėtų suvokti, kad žemos palūkanų normos neilgalaikės, ir įvertinti, kaip jų šeimų biudžetams turėtų atsiliepti didėsiančios palūkanų normos. Šiuo metu vidutinio dydžio 150 tūkst. Lt paskolai mėnesio įmoka sudaro apie 800 Lt, ir 0,5 proc. punkto palūkanų normos didėjimas per metus “kainuotų” daugiau nei trečdalį trylikto (negarantuoto!) vidutinio atlyginimo.

Įsisukusi infliacijos pasiutpolkė stiprina apmaudą dėl priešingą tendenciją sekančių indėlių palūkanų. Kainų lygiui sparčiai išaugus realios indėlių palūkanų normos artimos nuliui. Vidutinės palūkanų normos naujam indėliui litais mažėjo ir namų ūkiams 2010 m. lapkritį sudarė 1,79 proc., gruodį 1,67 proc., nors visi dar puikiai mena prieš metus buvus 6,3 proc. ir daugiau. Tačiau vargu ar bazinių palūkanų normų pagyvėjimas gali kompensuoti indėlių nuvertėjimą dėl sparčių infliacijos tempų, greičiausiai jį tik kiek pristabdytų.

Nors tiksliausia prognozė neteikia skaičių arba datos, tačiau ECB sprendimo dėl palūkanų normų kilstelėjimo laukiama rudenį. Todėl glaustai apžvelgę grėsmes ir perspektyvas finansų rinkoje, laukime skolinimosi brangimo.

2010 metais penktadalio naujų bankuose suteiktų būsto paskolų palūkanos buvo fiksuotosios, o likusios didžiausios dalies, − kintamosios. Kaip pastebi SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, jau antrus metus Lietuvoje mažos bankų teikiamų paskolų palūkanų normos šiuo metu yra palankios ir paskolas anksčiau paėmusiems gyventojams, ir planuojantiems jas imti artimiausiu metu. Vis dėlto, pasak ekspertės, atsakingai galvojant apie ateitį ir renkantis paskolos palūkanų rūšį, labai svarbu įvertinti savo finansines galimybes, jeigu palūkanos imtų didėti.

„Šiuo metu statistika patvirtina, kad žmonės linkę rinktis kintamąsias palūkanas dažniau negu fiksuotąsias, nes kintamosios palūkanos paprastai yra mažesnės negu palūkanos, nustatomos ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, penkeriems metams“, − sako J. Varanauskienė.

SEB banko šeimos finansų ekspertė išanalizavo, kaip pasiteisino sprendimas nustatyti palūkanas ilgesniam laikotarpiui prieš penkerius metus − 2006−aisiais. „Sprendimas nustatyti palūkanas penkeriems metams pasiteisino tiems gyventojams, kurie skolinosi litais. Per tą laiką vidutinė tarpbankinė palūkanų norma litais smarkiai svyravo ir vienu metu net viršijo 10 procentų ribą. Be to, kintamosios palūkanos 30 mėnesių iš eilės buvo didesnės negu sutarties laikotarpio pradžioje“, − įžvalgomis dalijasi J. Varanauskienė.

2006 metų sausį kintamosios palūkanos litais, peržiūrimos kas pusmetį, buvo 3,5 proc., fiksuotosios penkeriems metams − 4,3 procento. „Taigi pasirinkusieji fiksuotąsias palūkanas litais, išvengė beveik dvigubai padidėjusios paskolos įmokos tuo metu, kai palūkanos buvo išaugusios daugiausia, ir per penkerius metus už 100 tūkst. litų paskolą sumokėjo maždaug 8,4 tūkst. litų mažiau palūkanų negu pasirinkusieji kas 6 mėnesius peržiūrimų palūkanų rūšį“, − apibendrina banko ekspertė.

Tuo tarpu 2006-aisiais gyventojai, ėmę paskolas eurais ir pasirinkę fiksuotąsias palūkanas penkeriems metams (atitinkamai fiksuotosios palūkanos eurais tuo metu buvo 3,5 proc., o kintamosios – 4,3 proc.), per tuos metus už tokio pat dydžio paskolą sumokėjo 2,1 tūkst. litų daugiau palūkanų negu pasirinkusieji kintamąsias palūkanas, peržiūrimas kas 6 mėnesius. „Pastarieji apsisaugojo nuo 27 proc. padidėjusios paskolos įmokos 2008-ųjų pabaigoje“, − pastebi J. Varanauskienė.

Vis tik, pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės, istoriniai rezultatai nereiškia, kad per ateinančius penkerius metus pasikartos tokios pat palūkanų tendencijos. „Jei paskola yra ilgalaikė, tai yra imama 20 ar daugiau metų, prieš priimant sprendimą, kokią palūkanų rūšį pasirinkti, itin svarbu įvertinti ne tik dabartinę palūkanų normą ir tendencijas artimiausioje ateityje, bet ir gerai pasverti savo galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, asmenines ir šeimos aplinkybes, ateities finansines perspektyvas“, − dėmesį atkreipia J. Varanauskienė.

SEB banko ekspertės teigimu, pagal įprastas asmeninių finansų valdymo taisykles ilgam laikotarpiui fiksuotosios palūkanos labiau tinka tiems paskolų gavėjams, kam svarbus stabilumas ir kas nori būti tikri, kad paskolos įmoka nesikeis konkretų laikotarpį.

„Tai taip pat aktualu tiems gyventojams, kurių paskolos įmoka sudaro ar sudarytų daugiau negu 30 proc. šeimos gaunamų pajamų, o didžiausia tos įmokos dalis būtų kaip tik palūkanos. Taip būna sutarties laikotarpio pradžioje, pasirinkus anuiteto mokėjimo būdą, kai mokamos vienodo dydžio įmokos visą laikotarpį iki palūkanų peržiūrėjimo datos. Kita vertus, reikia žinoti, kad, nustačius palūkanas ilgesniam laikotarpiui ir apsigalvojus keisti sutarties sąlygas jam dar nepasibaigus, teks patirti papildomų išlaidų“, − sako ekspertė.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad jeigu palūkanos nustatomos, pavyzdžiui, penkeriems metams, o paskola per tuos penkerius metus dar nebus grąžinta, naujam laikotarpiui palūkanos bus nustatomos pagal tuomet esančias sąlygas, t. y. palūkanų norma gali būti ir didesnė, ir mažesnė.

Šiuo metu būsto paskolų kintamosios palūkanų normos rinkoje yra maždaug nuo 3,5 proc. eurais ir nuo 3,9 proc. litais, fiksuotosios penkeriems metams − apie 5 proc. ir litais, ir eurais.

Krizė užsmaugė Graikiją

Vasario pradžioje visa Europa sulaikiusi kvapą stebėjo įvykius Graikijoje. Ėmė aiškėti, kad šalies skola siekia net 300 mlrd. eurų, arba 127 proc. BVP (dabar ji priartėjusi jau prie 132 proc. BVP), taip pat paaiškėjo, kad Graikijos biudžeto deficitas 2009-aisiais iš tiesų buvo ne 13,6 proc., kaip skelbė pati Graikija, o beveik 15 proc. BVP.

Dar paaiškėjo, kad Graikija daug metų nesivargino grąžinti skolų užsienio kreditoriams, net jei turėdavo tam lėšų, o tik vis daugiau skolinosi. Tokia Graikijos padėtis ėmė kelti grėsmę visai euro zonai ir pačiam eurui, kurio vertė šiemet vis smuko, o kartu krizės aidai ėmė aidėti ir Portugalijoje, Ispanijoje bei Airijoje.

Į tokias naujienas Europos Sąjunga sureagavo pareikalaudama Graikijos nedelsiant imtis griežto taupymo: visiems šalies valstybės tarnautojams sumažinti atlyginimus, mažinti pensijas, vėlinti pensinį amžių. Graikija su šiais reikalavimais sutiko, tačiau šalyje kilo masiniai protestai, kurie tai vienur, tai kitur prasiveržia iki pat dabar.

Beje, būtent krizė Graikijoje privertė įsteigti bendrą 750 mlrd. eurų Europos Sąjungos bei Tarptautinio valiutos fondo krizių fondą, iš kurio Graikijai atseikėta 110 mlrd. eurų.

Kremlius atsigręžė į Lietuvą

Šį vasarį po bemaž dešimtmečio pertraukos Lietuvos ir Rusijos vadovai susitiko dalykinio pokalbio akis į akį ir netgi prabilo apie aukščiausio lygio vizito galimybę.

Akademinę valandą trukęs prezidentės Dalios Grybauskaitės ir faktiniu Rusijos vadovu laikomo premjero Vladimiro Putino pokalbis Helsinkyje, vykstant Baltijos jūros valstybių vadovų susitikimui, nutraukė bemaž dešimtmetį Kremliaus vykdytą Lietuvos “nepastebėjimo” aukščiausiu lygiu politiką.

Siekti tiesioginio kontakto su Rusijos vadovybe – tokia buvo svarbiausia užduotis, kurią iš karto po savo išrinkimo prezidente D.Grybauskaitė pavedė Lietuvos diplomatijai. Netrukus prasidėjusi Lietuvos vežėjų blokada tapo puikiu pretekstu prezidentės pokalbiui su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu. Šis savo ruožtu per pokalbį pasiuntė signalą, kad Maskva linkusi “atitirpinti” savo santykius su Lietuva, kurių retorika pastaruosius penketą metų priminė šaltąjį karą.

Algirdui Šemetai patikėtas komisaro portfelis

Vasarį Europos Parlamentas patvirtino Europos Komisijos prezidento Jose Manuelio Barroso sudarytą naujos sudėties narių kabinetą, kuriame mokesčių ir audito eurokomisaro pareigos patikėtos lietuviui Algirdui Šemetai. Dėl abejotinos lietuvio ir bulgarės kandidatūros EP socialdemokratai buvo pasiryžę vetuoti naujos EK sudėtį, tačiau užteko pakeisti tik Bulgarijos atstovę. Buvęs Lietuvos finansų ministras daugiausiai kritikos sulaukė dėl nepakankamos kompetencijos reformuoti ES kovos su korupcija tarnybą.

Bankai tapo NT agentūromis

Nors bankai jau prieš porą metų įsteigė antrines nekilnojamojo turto valdymo bendroves, oficialiai paprašyti duomenų apie perimtus butus jie postringaudavo apie atjautą nemokiems klientams ir savo begalinį supratingumą. Bankų atstovai tvirtindavo, kad perėmė vos vieną ar du butus, tačiau Centrinės hipotekos įstaigos (CHĮ) duomenys rodo ką kita: bankų prašymu gyventojų turtas buvo areštuojamas jau prieš porą metų, o šiemet šis procesas įgijo didžiausią mastą. CHĮ duomenimis, per tris šių metų ketvirčius bankų prašymu turto arešto žymos buvo uždėtos 591 butui ir 1165 žemės sklypams.

Indėlių palūkanos nukrito iki žemiausio lygio

Laikyti pinigus banke tapo taip pat nuostolinga kaip ir kojinėje. Indėlių litais palūkanos didžiuosiuose šalies bankuose pasiekė pastarųjų poros metų žemumų rekordą ir nusirito iki maždaug 2 proc. Priminsime, kad dar prieš pusmetį indėlių palūkanos siekė 8–10 proc.

Vankuverio žiemos olimpinės žaidynės

Svarbiausiame pasaulio sporto renginyje, kuriame susipina politiniai, ekonominiai ir kultūriniai interesai, šiemet rekordinis sportininkų skaičius – 2621 – atstovavo 82-iem skirtingoms šalims. Pirmą kartą žaidynių istorijoje daugiausiai medalių susižėrė kanadiečiai, antra liko Vokietija, o JAV komandai teko trečia vieta. Su dviem sidabro medaliais grįžo Latvijos, su vienu sidabro medaliu – Estijos sportininkai. Lietuvos sportininkai neiškovojo nė vieno medalio. Pasak Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidento Artūro Poviliūno, tai atskleidžia žiemos sporto padėtį mūsų šalyje.

Išskirtinė paroda

Vilniaus paveikslų galerijoje vasarį pristatyti ispanų dailininko Francisco Goyos “Kapričai”. Parodoje žiūrovai išvydo 78 serijos kūrinius, atspaustus 1806–1807 m. Madride. Paslaptingieji “Kapričai”, papildyti paties autoriaus literatūriniais komentarais, išgarsino autorių visame pasaulyje.

Kitų metų viduryje Lietuva gali tapti vienintele Europos Sąjungos (ES) valstybe, ribojančia vartojimo paskolų palūkanas ir mokesčius.

“Lietuvos rytas” rašo, kad Teisingumo ministerija jau rengia tokį siūlymą Seimo svarstomam Vartojimo kreditų įstatymo projektui, kurio, tikimasi, Seimas imsis dar šį mėnesį.

Jeigu paaiškėtų, kad išduotos vartojamosios paskolos kaina nėra sąžininga, kredito gavėjas gali ją užginčyti ir sumažinti.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Jeigu paaiškėtų, kad išduotos vartojamosios paskolos kaina nėra sąžininga, kredito gavėjas gali ją užginčyti ir sumažinti. Taip rengiamą siūlymą apibūdino teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius.

„Palūkanas riboja dešimt ES šalių. Lietuvoje rengiame visos paskolos kainos ribas: ne tik palūkanas, bet ir įvairius mokesčius”, – sakė T.Vaitkevičius.

Už nesąžiningas palūkanas būtų numatytos ir baudos.

Nors ryžto nužymėti paskolų kainas jau pakanka, dar neaišku, kaip bus nustatoma jų riba.

Dėl to tarpusavyje nesutaria komerciniai bankai, paprastai teikiantys didesnio dydžio kreditus ilgesniam laikotarpiui, bei mažesnes paskolas siūlančios greitųjų kreditų bendrovės.

Pastarosios iš esmės sutiko, kad kredito kaina negalėtų būti daugiau nei pusantro karto didesnė, nei tuo metu vidutinė rinkoje. Tačiau tokia riba būtų skaičiuojama paskiriems paskolų segmentams. Pavyzdžiui, vienokia galiotų trumpalaikėms, kitokia – ilgalaikėms vartojamosioms paskoloms.

Kol kas nėra aišku nei kas atrinktų kreditų segmentus, nei kokie jie galėtų būti.

Vidutines kainas nustatyti būtų nesunku, nes naujasis įstatymas įpareigotų registruoti visus vartojamuosius kreditus.

Savo ruožtu komerciniai bankai siūlo, kad skaičiuojant didžiausias leistinas palūkanas būtų vadovaujamasi Lietuvos banko skelbiamu vartojamųjų paskolų vidurkiu. Šiuo metu jis yra apie 15 procentų.

Tačiau greitųjų kreditų bendrovės tikina, kad tokia riba priverstų užsidaryti visas panašias įmones. Mat greitųjų paskolų metinės palūkanos paprastai gerokai viršija 100 procentų.

„Moment Credit” generalinis direktorius Viktoras Milkevičius svarsto, kad daugumos kreditų kainų naujovė nepakeistų.

„Ribojimas labiau skirtas norintiems pelnytis iš rizikingu klientu laikomo žmogaus, kuriam labai reikia pinigų”, – sakė V.Milkevičius.

Didesnes nei leistina palūkanas bendrovė galėtų pateisinti tuo, kad kreditui suteikti turėjo neįprastai daug išlaidų.

„Pavyzdžiui, jei sutartis pasirašyta atvykus pas klientą į namus”, – svarstė T.Vaitkevičius.“

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai sekmadienį susitiko nuodugniai apsvarstyti 85 mlrd. eurų finansinės pagalbos Airijai detalių, bet Prancūzijos atstovas sakė, kad jie vis dar nesutaria dėl šios paskolos palūkanų.

Neeilinis sekmadienio susitikimas, kuris vyksta Briuselyje, buvo surengtas siekiant neleisti Airijos skolų krizei išplisti į kitas euro zonos šalis, kurių iš viso yra 16. Ekspertai skelbia, kad Portugalija ir Ispanija šiuo požiūriu taip pat yra pažeidžiamos.

“Dar turime perdaryti ir užbaigti kelias mažas detales, … ypač – dėl palūkanų dydžio”, – atvykęs į susitikimą sakė Prancūzijos finansų ministrė Christine Lagarde (Kristin Lagard).

Žiniasklaidos pranešimai, kad Airijai gali būti nustatytos 6,7 proc. palūkanos devyneriems metams, išprovokavo pasipiktinimą Dubline.

Tokios palūkanos būtų žymiai didesnės nei 5,2 proc. Graikijai nustatytų palūkanų pagal anksčiau šiais metais parengtą 110 mlrd. eurų finansinės pagalbos planą ir būtų nepriimtinos, sakė Airijos finansų ministras Brianas Lenihanas (Brajenas Lenihanas).

Tačiau Ch.Lagarde sakė, kad finansinės pagalbos planas “jau beveik baigtas”. “Tikiu, kad derybų pabaiga jau matyti”, – pridūrė ji.

Iš principo susitarimas buvo pasiektas per tarptautines derybas Dubline. Maždaug 35 mlrd. skiriamų eurų bus panaudota Airijos bankininkystės sistemai sutvirtinti, anksčiau sakė vienas deryboms artimas diplomatas.

Dramatizmo pridėjo ir vienos ES atstovės pranešimas, kad B.Lenihanas, kuris yra centrinė figūra šiose derybose, dėl blogo oro vėluoja išvykti iš Dublino ir pavėluos į susitikimą Briuselyje, kuris prasidėjo 13 val. (14 val. Lietuvos laiku).

Šeštadienį į Dublino gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių – jie piktai protestavo prieš tai, kad, daugelio nuomone, vyriausybė teikia prioritetą bankų, o ne paprastų mokesčių mokėtojų interesams.

Airijos bankai tapo pažeidžiami dėl pasaulinės finansų krizės ir nekilnojamojo turto “burbulo” sprogimo.

Kai kurie protestuotojai nešė plakatus su užrašais “Airija (Eire) neparduodama, ne Tarptautiniam valiutos fondui” ir “Yra geresnis, teisingesnis būdas”. Jie smerkė pagalbos planą ir ragino premjerą Brianą Coweną (Brajeną Koveną) atsistatydinti.

Penktadienį rinkėjų valia B.Coweno partija “Fianna Fail” patyrė žeminamą pralaimėjimą papildomuose rinkimuose ir dabar FF ir Žaliųjų partijos koalicijos persvara parlamente bus tik dvi vietos.

Indėlių palūkanos šįmet mažiausios nuo 2004-ųjų,kai Lietuvos bankas pradėjo sudarinėti jų statistiką. Tačiau šiemet pasiektas ir kitas rekordas: bankuose gyventojai pinigų saugo daugiau nei bet kada.

Istorines žemumas naujų gyventojų indėlių litais nominalios palūkanos pasiekė balandį, kai nukrito iki 2,06 proc. Ankstesnis rekordas buvo užfiksuotas 2004-ųjų spalį, kai naujų indėlių litais palūkanos pasiekė vidutiniškai 2,3 procento.

O indėlių eurais palūkanos ėmė smukti dar pernai spalį, kai nusileido žemiau 2005 m. užfiksuotos 2,13 proc. žymos. Šiuo metu naujų indėlių palūkanos išvis sumažėjo iki 0,87 proc.

Tačiau smingant palūkanoms gyventojai pinigų iš bankų atsiimti neskuba.

Bankuose rugsėjį buvo 1,5 mlrd. litų daugiau gyventojų pinigų nei prieš metus, kai naujų indėlių palūkanos buvo pasiekusios pastarųjų metų viršūnę – 8,04 proc.

„Lietuvos rytas“ skelbia:

„Lietuvos ryto” kalbinti bankininkai tvirtina, kad indėlių palūkanos bent artimiausią pusmetį neturėtų augti.

„Indėlių palūkanos 2008-aisiais kilo, nes valstybės finansų padėtis buvo prasta, grėsė nemokumas bei valiutos devalvavimas. Dabar valstybė sėkmingai skolinasi, pavojų nematyti.

Jei tai vyks ir toliau, indėlių litais palūkanos augs tik pradėjus kilti euro zonos indėlių palūkanoms, o tai, analitikų nuomone, gali įvykti ne anksčiau nei 2012 metais”, – sakė SEB banko Finansų rinkų departamento direktoriaus pavaduotojas Evaldas Čepulis.

„Akcijų pelningumas šiuo metu aukštas. Paprastai tokiu metu indėlių palūkanos žemos. Bent pusmetį tai neturėtų keistis”, – svarstė „Swedbank” Kasdienės bankininkystės ir investavimo departamento direktorius Ramūnas Strauka.

Anot „Lietyvos ryto:, šiuo metu palūkanos mažuose ir dideliuose bankuose skiriasi kelis kartus. Kaip ir prieš krizę, didesnes palūkanas siūlo užsienio finansų institucijoms nepriklausantys bankai.

Mažiausias palūkanas siūlantis bankas „DnB Nord” už metų trukmės indėlį litais mokėtų tik 1 proc. palūkanas. Tuo tarpu Šiaulių ir Medicinos bankai už tokios pat trukmės indėlį mokėtų 4 proc.

Dar didesnes palūkanas siūlo smulkesnės kredito unijos. Jose už metų trukmės indėlį galima tikėtis iki 5,78 proc. palūkanų.

Pasak R.Straukos, konkurencija su mažaisiais bankais indėlių palūkanų neturėtų pakelti. „Didinti rinkos dalį siūlant dideles palūkanas yra brangu, ilgai tai trukti negali”, – svarstė jis.

Kai kurie bankai pinigams privilioti siūlo kitokius būdus.

Pavyzdžiui, „Snoras” pristatė su infliacija siejamo indėlio sertifikatą, kurio metų palūkanos siektų 5–8 proc., atsižvelgiant į infliacijos dydį

Šis sertifikatas nėra apdraustas indėlių draudimu, todėl yra šiek tiek rizikingesnis už įprastus indėlius.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, šįmet du trečdaliai gyventojų pinigų bankuose buvo laikomi kaip terminuotieji indėliai, likę – sąskaitose iki pareikalavimo.

„Lietuvos ryto“ teigimu, nankų siūlomos palūkanos šiuo metu vis dar viršija infliaciją, tad ir nedaug uždirbantys pinigai bankuose kol kas nenuvertėja.

Pastarąjį kartą indėlių palūkanos infliaciją viršijo prieš dešimtmetį – po Rusijos krizės.

„Pinigus į bankus sutraukė buvusios aukštos palūkanų normos. Daugiausia tai indėliai, kurių palūkanos siekė net 10 proc., jie buvo metų ar pusantrų metų trukmės. Tokie indėliai šįmet nutrūksta, bet infliacija neskubina ką nors su jais daryti.

Pinigų atsiimti gyventojai neskuba, laukia progų, ką su jais daryti”, – svarstė R.Strauka.

E.Čepulis sutinka, jog bankuose gyventojų pinigų gali daugėti dėl to, kad gyventojai nori pinigus laikyti saugiai.

„Anksčiau žmonės norėjo daug uždirbti mažai rizikuodami. Dabar juntamas noras tiesiog išsaugoti pinigus, todėl laikinai susitaikoma su mažesnėmis palūkanomis už indėlius”, – teigė pašnekovas.“

Naujų indėlių palūkanos (proc.)

Litais Eurais VILIBOR

2006 12 3,09 3,06 3,9

2007 03 3,19 3,02 4,27

2007 06 3,62 3,41 5,05

2007 09 4,06 3,72 5,72

2007 12 5,27 4 7,18

2008 03 4,85 4,09 5,56

2008 06 5,01 4,14 6,04

2008 06 5,23 4,22 6,37

2008 12 7,86 4,99 10,15

2009 03 7,16 4,08 8,45

2009 06 7,61 3,47 9,54

2009 09 7,53 2,78 8,23

2009 12 6,3 2,09 5,68

2010 03 2,49 1,31 2,25

2010 06 1,84 0,85 2,19

2010 09 1,85 0,87 2

Šaltinis: Lietuvos bankas, LR.

Gyventojų pinigai bankuose (mlrd. Lt)

2006 12 16,9

2007 03 18,1

2007 06 19,3

2007 09 20

2007 12 21,9

2008 03 22,1

2008 06 23,2

2008 09 23,5

2008 12 23,2

2009 03 22,9

2009 06 22,9

2009 09 22,7

2009 12 24,2

2010 03 24,3

2010 06 24,5

2010 09 24,1

Šaltinis: Lietuvos bankas.

8 proc. – tiek per daugiau nei metus nukrito 6 mėn. tarpbankinės palūkanų normos litais (VILIBOR). Praėjusią savaitę VILIBOR siekė 2,22 proc., o 2008 m. gruodį buvo perkopusios daugiau kaip 10 proc. ribą. Tarpbankinių palūkanų normos vietine valiuta krinta ir Estijoje bei Latvijoje.

Nepriklausomo finansų analitiko Stasio Jakeliūno komentaras

Lietuvoje veikiančių komercinių bankų motininiai bankai jaučiasi subalansavę tam tikras rizikas. Iš motininių bankų vietiniai bankai buvo pasiskolinę eurais, o dalį tų pinigų išskolinę litais. Po 2008 m. krizių – “Lehman Brothers” ir “Parex” – labai išsigąsta. Lito devalvavimo rizika paragino suderinti pozicijas: tokią sumą, kurią patys pasiskolinę eurais, irgi paskolinti eurais. Taigi VILIBOR pakilo, žmonės ir įmonės keitėsi paskolas litais į eurus. Dabar įvertinta, kad pinigų paklausa apskritai sumažėjusi, naujų klientų mažai.