Pirmojo lietuviško palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjai padės JAV palydovo „TechEdSat-3p” projekto vystytojams gauti jų palydovo skrydžio duomenis. Vilniaus universitete įkurtoje „LituanicaSAT-1“ žemės stotyje gauti duomenys padės amerikiečiams surinkti daugiau duomenų, leisiančių tiksliau atlikti eksperimentus kosmose. Palydovą „TechEdSat-3p” kuria San Chosė (Kalifornijos valstija, JAV) ir Aidaho (Aidaho valstija, JAV) universitetų studentai, vadovaujami NASA Ames tyrimų centro mokslinio tyrėjo Marcus Murbach.

„TechEdSat-3p” palydovas į Tarptautinę kosminę stotį buvo pakeltas šių metų rugpjūčio 3 dieną iš Japonijos Tanegashima kosminių skrydžių stoties. Tai bus pirmasis 3 vnt. cubesat standarto dydžio (10x30cm) palydovo paleidimas iš Tarptautinės kosminės stoties, kuriuo planuojama atlikti du svarbius kosmoso pramonei eksperimentus.

„Jų palydovas kosmose misiją atliks vos dešimt dienų. Juo siekiama ištestuoti pasyvųjį kosminį parašiutą (angl. „exo-break“), šis eksperimentas svarbus tiriant galimybes kurti saugius ir pigius kosminių erdvėlaivių greito nusileidimo į žemę būdus“,- teigia misijos „LituanicaSAT-1“ technikos vadovas Laurynas Mačiulis. Antruoju eksperimentu „TechEdSat-3p” kūrėjai sieks išbandyti „Iridium“ modemo ir GPS imtuvo galimybes nustatyti tikslią palydovo poziciją orbitoje.

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas Linas Bukauskas teigia, kad palydovo telemetrijos duomenų rinkimas ir bendradarbiavimas su užsienio partneriais praktiškai parodys, ar esame visiškai pasiruošę rinkti ne tik „LituanicaSAT-1“, bet ir kitų palydovų perduodamus duomenis. „TechEdSat-3p” projekto sėkmės atveju, tikėtina, kad ateityje bus sukurtas greitas ir pigus būdas į žemę pargabenti nedidelius krovinius iš Tarptautinės kosminės soties. Tai galėtų būti svarbūs mokslo tyrimų rezultatai, tyrimams kosmose naudoti įvairūs elementai,- teigia L.Bukauskas.

Pasak L.Mačiulio, su kolegų projektu teko susipažinti dar stažuotės JAV, AMES tyrimų centre metu. Vėliau į lietuviškojo palydovo kūrėjus kreipęsis šio JAV projeko organizatoriai pasiūlė prisijungti prie žemės stočių tinklo, padedant rinkti skrydžio duomenis. Kadangi palydovas orbitoje skries vos 10 dienų, stengiamasi surinkti kiek galima didesnį svarbių duomenų kiekį tolesniems tyrimams ir išvadoms padaryti.

Video prie šio pranešimo: Komentuoja „LituanicaSAT-1“ žemės stoties vadovas Simonas Kareiva. http://www.youtube.com/watch?v=ZXI6x8BpqaY&feature=c4-overview&list=UUh6mJBwP6Tvzqvjf3o4khPA

Gruodžio 15 dieną į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) iš Valopso salos JAV pakils krovininis erdvėlaivis „Cygnus“, kuriuo kosminę misiją pradės ir pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“.

Kartu į TKS bus nugabenti dar 32 mažieji palydovai, tačiau kada jie bus paleisti į atvirą orbitą, dar nėra aišku- tai paaiškės NASA specialistams išanalizavus kosminio eismo situaciją ir nusprendus, kad yra saugu paleisti mažuosius palydovus.

„LituanicaSAT-1“ į žemės orbitą bus paleistas drauge su kitais 5 nano palydovais. NASA specialistai itin griežtai vertina net mažiausius nukrypimus nuo palydovų techninių standartų, todėl itin preciziškai stebės visą palydovo gyvavimo orbitoje laikotarpį. Vienas svarbiausių techninių misijos etapų- aktyvavimosi protokolo idealus suveikimas, kuomet pirmąjį pusvalandį po atsiskyrimo nuo TKS palydovas negali aktyvuotis ir turi tiesiog sklęsti orbita. Šio protokolo pažeidimas grėstų sankcijomis ir komplikuotų tolesnį bendradarbiavimą su NASA ateityje.

„Tik po pusvalandžio orbitoje įsijungs „LituanicaSAT-1“ palydovo pirmosios gyvybinės funkcijos, automatiškai išsiskleis antenos ir palydovas Morzės kodu  pasiųs pirmuosius signalus į žemę. Šis pirmasis signalas prasidės palydovo radijo šaukiniu LY5N. Taip (radijo šaukiniu) save identifikuoti privalo kiekvienas palydovas, naudojantis radijo mėgėjiškus dažnius“,- teigia „LituanicaSAT-1“ misijos vadovas Vytenis Buzas.

Pasak V.Buzo, po radijo šaukinio paskelbimo, taip pat Morzės kodu, į žemę bus perduoti ir išanalizuoti svarbiausi palydovo energijos sistemų rodikliai ir kritinių elementų temperatūros. Kuomet palydovas pirmą kart priartės prie Lietuvos teritorijos, su juo bus užmegztas abipusis radijo ryšys iš Vilniaus Universiteto radijo klubo ir atliktas sistemų patikrinimas. Sprendimas apie tai, kada nuskambės pirmieji lietuviški žodžiai iš kosmoso „linkėjimai visiems lietuviams visame pasaulyje“, kuriuos ištarė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, bus priimtas palydovo misijos kontrolės centre, išanalizavus palydovo techninę būklę, orbitos parametrus ir  radijo eterio užimtumą kosmose tuo metu.

„LituanicaSAT-1“ Misijos technikos vadovas Laurynas Mačiulis teigia, kad palydovo balsinis pasisveikinimas, t.y. pirmieji lietuviški žodžiai iš kosmoso, įrašyti į specialią mikroschemą likus savaitei iki palydovo išsiuntimo į NASA. „Pirmųjų lietuviškų žodžių įrašymas buvo vienas paskutiniųjų svarbių techninių projekto darbų Lietuvoje. Atsižvelgiant į ekstremalias sąlygas kosmose, šiai užduočiai parinkta speciali, radiacijai atspari mikroschema“,- teigia L.Mačiulis.

Pasak V.Buzo, svarbu nepainioti skirtingų palydovo funkcijų: radijo švyturėlio (telegrafo), skaitmeninės telemetrijos ir pasisveikinimo (kuris taps pirmaisiais žodžiais iš kosmoso), su atskira palydovo funkcija- radijo retransliatoriumi, kurio veikimo principas yra kitoks: priimti iš žemės siunčiamus balso pranešimus ir juos retransliuoti atgal į žemę. Tokiu atveju palydovas atlieka tik tarpininko vaidmenį. Pasinaudoti retransliatoriumi galės asmenys iš viso pasaulio, turintys galiojančią radijo mėgėjo licenziją ir specialią įrangą.

Iš „LituanicaSAT-1“ palydovo nuskambėsiančius  pirmuosius lietuviškus žodžius galės išgirsti visi norintieji – jie bus tiesiogiai retransliuojami iš pagrindinės Vilniaus Universiteto radijo klubo stoties į tinklalapį www.kosmonautai.lt. Šiuos žodžius galėsime išgirsti ir savo radijo stotelėse nustatę palydovo FM retransliatoriaus dažnį: 435,180 MHz . Tam užtenka paprastos, vos 100-150 litų kainuojančios radijo stotelės, palaikančios nurodytą dažnių diapazoną, su kryptine antena. Daugiau apie signalo priėmimo būdus jau netrukus bus paskelbta svetainėje www.kosmonautai.lt

Vilniaus Universiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto prodekanas Linas Bukauskas teigia, jog radijo mėgėjų aktyvus įsitraukimas į šį projektą ir ryšio užtikrinimo sprendimai daro „LituanicaSAT-1“ atviru visuomenei projektu. Šiuo projektu stengiamasi didinti susidomėjimą komunikacijos technologijomis, visiems prieinamu radijo ryšiu ir jo galimybėmis.

Video prie šio pranešimo: http://www.youtube.com/watch?v=di6qASvOjnA&feature=c4-overview&list=UUh6mJBwP6Tvzqvjf3o4khPA

Praėjusią savaitę tiesioginiame LRT televizijos eteryje iš Lietuvos išlydėtas pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“ sėkmingai pasiekė Hiustone (Teksaso valstija) įsikūrusią kompanijos NANORACKS būstinę, kur bus papildomai patikrintas ir paruoštas skrydžiui į kosmosą gruodžio 8-ąją.

„LituanicaSAT-1“ iniciatoriai Vytenis Buzas ir Laurynas Mačiulis palydovą išlydėjo Tarptautiniame Vilniaus Oro uoste. „Šis mažas, tačiau visai Lietuvos technikos ir mokslo istorijai reikšmingas palydovas į JAV išskrido penktadienio vakare. Vakar gavome patvirtinimą iš palydovą priėmusių NANORACKS atstovų, kad JAV, Cincinatyje (Ohajo valstija), muitinės procedūrą palydovas praėjo sėkmingai ir šiandien buvo perduotas NANORACKS kompanijos, kuri ir organizuos skrydį į kosmosą, specialistams paruošiamiesiems darbams“,- teigia Misijos vadovas Vytenis Buzas.

Pasak UAB „DHL Lietuva“ viceprezidento Mindaugo Pivoriūno, būdami skubių siuntų verslo pradininkais,  DHL nutarė padėti Lietuvos kosmoso entuziastams tuo, ką išmano ir daro geriausiai – nugabendami palydovą į JAV. „Ši siunta dėl pačio projekto svarbos Lietuvai įvertinta kaip ypatingai svarbi ir išskirtinė. Patvirtiname, kad palydovas į JAV nukeliavo saugiai, buvo išmuitintas bei pristatytas per numatytą terminą atsakingiems asmenims. Tikimės, kad tai- ne paskutinė DHL kosminė siunta iš Lietuvos“,- teigia M.Pivoriūnas.

„Sukurdami pirmąjį veikiantį bei pilnai funkcionuojantį lietuvišką palydovo aparatą, VU mokslininkai parodė mūsų potencialą ir kuria Lietuvos kosmoso technologijų perspektyvą. Šiuo žingsniu Vilniaus universitetas pradeda Lietuvos kaip kosmines technologijas kuriančios valstybės erą“, – teigia l. e. p. VU rektorius prof. Jūras Banys.

Video: http://www.youtube.com/watch?v=JubGKyuOHCE&feature=c4-overview&list=UUh6mJBwP6Tvzqvjf3o4khPA

Lietuvių komanda jau įpusėjo kurti pirmąjį lietuvišką palydovą “Lituanica SAT-1″. Kaip „Veidą“ informavo šio projekto vadovas ir vienas iniciatorių Vytenis Buzas, užsibrėžtas tikslas liepos pradžioje turėti veikiantį palydovą, o lapkritį ar gruodį jį paleisti į kosmosą.
Palydovas bus paleistas iš tarptautinės kosminės stoties. Į stotį palydovą iš JAV, J.F.Kennedy kosmoso centro Floridoje, nugabens raketa „Falcon-9“, pristatanti krovinius ten dirbantiems astronautams.
„Pasaulyje tai kone pirmasis entuziastų konstruojamas kosminis aparatas, atitinkantis tarptautinės kosminės stoties reikalavimus. Paprastai kosminius aparatus konstruoja organizacijos, turinčios didelius biudžetus, o mes lygiagrečiai ir konstruojame, ir rūpinamės biudžetu“, – pasakoja V.Buzas.
Idėja paleisti pirmąjį lietuvišką palydovą KTU magistrantūrą studijuojančiam V.Buzui ir jo kolegai Laurynui Mačiuliui kilo praėjusią vasarą besistažuojant NASA tyrimų centre. Į šią stažuotę jaunus inžinierius pakvietė į vieną konferenciją atvykę NASA tyrimų centro atstovai, susidomėję jų veikla. V.Buzas užsiėmė raketiniams mažiesiems palydovams skirtais varikliukais, o L.Mačiulis – termomedžiagomis.
“Iš pradžių dirbome su šiais dalykais, po to nusprendėme, kad turime galimybę pigiau ir greičiau paleisti pirmąjį lietuvišką palydovą tarpininkaujant kelioms amerikiečių bendrovėms”, – pasakoja V.Buzas. Apie pirmąjį lietuvišką palydovą kalbėta maždaug penkerius metus, kai vienas NASA atstovų per vykusią konferenciją pasiūlė tokią idėją. 2015 m. lietuviai kartu su belgais ketina paleisti palydovą pagal QB50 projektą.
„Paleidimo sutartis pasirašyta, pusė darbų atlikta. Pradedame integracijos stadiją – atskirų posistemių sujungimą į vieną didelę darnią sistemą“, – aiškina V.Buzas.
Šis palydovas kosmose išbus apie pusmetį ir padės atlikti keletą mokslinių ir technologinių eksperimentų: komanda ketina surinkti duomenis apie kosmoso erdvę, kuriuos iš mokslinės pusės interpretuos VGTU, KTU, VU, sužinos, kaip palydovo elektroniką veikia kosminė aplinka – saulės spinduliuotė, kosminės radiacijos ir pan., tirs Žemės magnetinį lauką. Palydovas iš kosmoso taip pat turėtų nufotografuoti Lietuvą.
Nors projekto pradžia buvo mėgėjiška ir dirbo suburti entuziastai, šiuo metu projekte dalyvauja jau 25 organizacijos. Bendras projekto biudžetas viršys 1,3 mln. Lt. V.Buzas pabrėžia, kad tai privatūs pinigai. Prie projekto prisideda ir universitetai – KTU, VU, Klaipėdos valstybinė kolegija.

Palydovas Aeolus 1

Lietuvos įmonė „Optolita“ gamins itin preciziškus optikos komponentus Europos kosmoso agentūros kuriamam palydovui. Žemės atmosferą lazeriu tyrinėsiančiame palydove „Aeolus“ bus naudojamos Lietuvoje iš kristalų pagamintos ir specialia danga dengtos optinės detalės. Planuojama, kad palydovas į kosmosą bus paleistas 2013 m.

„Kvietimas dalyvauti šiame projekte – ne tik didelis prestižas, bet ir akivaizdus įrodymas, kad Lietuva su savo sukurtomis technologijomis gali dalyvauti realiose kosmoso programose. Gamintojų atranka vyko net keletą metų, o palydovo kūrėjai kėlė itin aukštus produktų ir aptarnavimo kokybės reikalavimus“, – teigia įmonės „Optolita“ direktorius Rimantas Kraujalis.

Europos kosmoso agentūros palydovas „Aeolus“ bus pirmasis įrenginys, leisiantis stebėti vėjo reiškinius iš kosmoso. Palydovui skrendant 400 km aukštyje, Žemės atmosferos sluoksniai bus zonduojami lazeriu. Tikimasi, kad tokiu būdu surinkti duomenys padės kur kas tiksliau prognozuoti oro pokyčius ir tirti tokius svarbius gamtos reiškinius, kaip globalinis atšilimas.

„Palydovui skirtų optikos komponentų gamyba – itin sudėtingas, ilgas ir unikalių žinių reikalaujantis procesas. Pavyzdžiui, kristalų ruošinius auginame mūsų dukterinėje Novosibirske (Rusija) veikiančioje įmonėje, kurios laboratorijose sukuriamos specialios, daugiau nei tūkstančio laipsnių pagal Celsijų temperatūros sąlygos. Šią žaliavą apdirbame jau Lietuvoje: reikia ją preciziškai supjaustyti, nupoliruoti, padengti dangomis, atlikti testus ir t. t.“, – teigia „Optolita“ projekto vadovas Audrius Jakštas.

Palydovo „Aeolus“ kūrėjai kontaktus su Lietuvos įmone užmezgė prieš 7 metus. Rinkdamiesi tiekėjus, Europos kosmoso agentūros atstovai tikrino optinių detalių parametrus, vertino patikimumą. „Optolita“ specialistai nuolat bendravo su palydovo kūrėjais, lankėsi jų laboratorijose.

„Galime teigti, kad tai – tik bendradarbiavimo pradžia. Užsitikrinę reputaciją tarp kosmoso technologijų tyrėjų, tikimės sulaukti ir daugiau kvietimų dalyvauti tokiuose išskirtiniuose projektuose“, – pabrėžė įmonės plėtros direktorius Daugirdas Kuzma.

Jungtinės Valstijos į orbitą paleido dirbtinį Žemės palydovą, kuris laikomas didžiausiu kada nors į kosmosą paleistu žvalgybiniu prietaisu.

Didžiausia pasaulyje JAV sunkioji nepilotuojama raketa nešėja “Delta 4″ su įslaptintu žvalgybiniu palydovu “NROL-32″ iš kosmodromo Floridoje į nakties dangų pakilo sekmadienį.

JAV Nacionalinis žvalgybos biuras (NRO) neatskleidė, koks yra šio palydovo paleidimo tikslas, tačiau JAV žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad jis skirtas priešo ryšių priemonėms sekti.

“Šis antras Nacionalinio žvalgybos biuro sunkiosios raketos “Delta 4″ paleidimas yra metų metus trukusio bendro NRO, oro pajėgų , tiekėjų ir ULA komandos sunkaus darbo bei atsidavimo rezultatas”, – sakė “United Launch Alliance (ULA)” (“Lockheed Martin” ir “Boeing” bendrosios įmonės) viceprezidentas Jimas Sponnickas (Džimas Sponikas).

“ULA džiaugiasi galėdama padėti NRO, kuri užtikrina mūsų nacionalinį saugumą ir padeda mūsų kariams ginti mūsų tautą visame pasaulyje”, – sakė jis.

Jau ketvirtąjį kartą nepilotuojamiems kosminiams skrydžiams skirta skystąjį kurą naudojanti sunkioji raketa nešėja “Delta 4″ pakyla į kosmosą.

Raketos nešėjos su “NROL 32″ palydovu paleidimas buvo numatytas spalio 19 dieną, tačiau dėl nežinomų priežasčių buvo nukeltas.

Antrasis Kinijos Mėnulio zondas “Chang’e-2″ šeštadienį, aštuonios dienos po raketos “Long March 3C” starto, pradėjo skrieti orbita aplink Žemės palydovą, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Zondas “netrukus pradės mokslinio tyrinėjimo veiklą”, remdamasi Pekino kosminių skrydžių kontrolės centru pranešė naujienų agentūra “Xinhua”.

Iš pradžių “Chang’e-2″ aplink Mėnulį skries 100 km atstumu nuo jo, bet planuojama, kad vėliau aparatas skries 15 km aukštyje.

Per šešis mėnesius zondas atliks įvairius testus, skirtus pasirengti “Chang’e-3″ misijai, kuri numatoma 2013 metais ir bus, kaip tikisi Kinija, pirmasis jos nepilotuojamas nusileidimas Mėnulyje.

Programa “Chang’e”, pavadinta į Mėnulį skridusios mitinės kinų deivės vardu, laikoma pastangomis prilyginti Kinijos kosmoso tyrinėjimus JAV ir Rusijos kosmoso programoms.

Pirmasis Kinijos Mėnulio zondas, kuris buvo paleistas 2007-ųjų spalį, orbita skriejo metus ir keturis mėnesius.

Pekinas tikisi 2017 metais pargabenti į Žemę Mėnulio uolienų pavyzdžius, o maždaug 2020 metais nusiųsti į Mėnulį žmogų, praneša valstybinė žiniasklaida.