Lenkijos prezidentui pernai žuvus per lėktuvo katastrofą Rusijoje, Rusijos premjeras Vladimiras Putinas apsikabino su apsiašarojusiu Lenkijos vyriausybės vadovu, prie Lenkijos ambasados Maskvoje buvo dedamos gėlės, pareigūnai kalbėjo apie iš naujo atkurtus ryšius.

Atrodė, jog žodžiais beveik neišreiškiamas gedulas dėl prezidento Lecho Kazcynskio (Lecho Kačynskio) ir 95 kitų žmonių, tarp jų daugelį Lenkijos politinio ir karinio elito narių, žūties padės Maskvai ir Varšuvai pagaliau rasti būdą, kaip įveikti šimtmečius gyvavusį abipusį įtarumą.

Tačiau praėjus vieneriems metams nuo balandžio 10 dieną įvykusios tragedijos prie vakarinio Rusijos miesto Smolensko, abi šalys jau ginčijasi dėl šios katastrofos aplinkybių tyrimo, bendros istorijos problemos taip pat, regis, niekur nedingo.

“Rusijos ir Lenkijos santykių būklė gerėja, tačiau šis procesas sudėtingas. Sunkiau kopti į viršų, nei leistis žemyn, – sakė Carnegie (Karnegio) centro Maskvoje direktorius Dmitrijus Treninas. – 2010 metais jų santykiai pasiekė aukščiausią lygį nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Tačiau labiau išryškėjo ir problemos.”

Rusijos tyrėjai kaltę dėl Smolensko katastrofos priskyrė Lenkijai, darydami išvadą, kad prezidento lėktuvo pilotai mėgino nutupdyti lainerį esant pavojingoms meteorologinėms sąlygoms.

Dar didesnę įtampą sukėlė Maskvoje veikiančios Tarpvalstybinės aviacijos komisijos (TAK) pareiškimas, jog kai kurie aukšti Lenkijos pareigūnai buvo įėję į pilotų kabiną ir spaudė lakūnus rizikingai tupdyti lėktuvą, nes priešingu atveju L.Kazcynskis būtų nepatenkintas.

Lenkų pasipiktinimą taip pat sukėlė tyrėjų pastaba, kad Lenkijos oro pajėgų vado Andrzejaus Blasiko (Andžejaus Blasiko), kuris buvo užėjęs į pilotų kabiną, kraujyje rastas nedidelis kiekis alkoholio.

“Atrodo, kad TAK gavo nurodymą (paskelbti), jog Rusija visiškai nekalta dėl šios katastrofos, ir atitinkamai suformulavo savo ataskaitą, – sako D.Treninas. – Būtų buvę geriau nepripažinti Rusijos kaltės, tačiau sutikti, kad Rusijos pusėje buvo sąlygų katastrofai įvykti.”

Pagal istorinių nuoskaudų naštą su Lenkija ir Rusija galėtų varžytis tik nedaugelis šalių.

“Santykių su Rusija pagerėjimas įmanomas, tačiau nėra garantuotas. Tam reikia pastangų ir laiko”, – sako Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis).

Lenkija buvo dingusi iš pasaulio žemėlapio ilgiau nei šimtmetį, kai buvo pasidalyta Rusijos, Austrijos ir Vokietijos imperijų. Valstybingumą ši šalis atgavo tik po Pirmojo pasaulinio karo.

Vėl tapusi nepriklausoma 1918 metais, Lenkija kariavo su naujai susikūrusia Sovietų Sąjunga, vėliau kentė dvigubą nacių ir sovietų okupaciją Antrojo pasaulinio karo pradžioje, kuriai sąlygas sudarė 1939 metais pasirašytas slaptas Sovietų Sąjungos ir Vokietijos paktas.

1940 metais Sovietų Sąjungos NKVD išžudė daugiau nei 20 tūkst. į nelaisvę paimtų Lenkijos karininkų ir kitų elito narių keliose vietose, tarp jų Katynės miške netoli Smolensko.

Žiauri likimo ironija – L.Kaczynskis žuvo skrisdamas į Katynės žudynių minėjimo ceremoniją, kai jo lėktuvas sudužo leisdamasis į tiršto rūko gaubiamą oro uostą prie Smolensko.

Lenkus taip pat skaudina faktas, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje 1944 metais Raudonoji armija palaukė prie Varšuvos, kol nacių pajėgos žiauriai numalšins Lenkijos sostinę apėmusį pasipriešinimo judėjimo sukilimą. Po karo Lenkija tapo komunistine Sovietų Sąjungos palydove.

“Daugeliui lenkų Rusijos ir Lenkijos santykius visada temdys praeities šešėlis, – sakė Maskvoje įsikūrusio Politinių technologijų centro direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Makarkinas. – Lenkijos padalijimas XVIII amžiuje, represijos per du sukilimus XIX šimtmetyje, naujas padalijimas 1939 metais, vėliau – Varšuvos sukilimas.”

Katynės žudynių aukas pirmieji aptiko dalį Sovietų Sąjungos okupavę naciai, kurie teisingai nustatė, jog šias žudynes vykdė NKVD. Tačiau po karo Sovietų Sąjunga melagingai paskelbė, jog dėl Katynės žudynių kalta nacistinė Vokietija. Šis melas gyvavo iki pat komunistinio režimo žlugimo.

Šią temą iki pat praeitų metų Rusijoje buvo stropiai vengiama aptarinėti, tačiau po L.Kaczynskio lėktuvo katastrofos Maskva pagaliau perdavė Lenkijai su šiais įvykiais susijusius dokumentus, Valstybės Dūma paskelbė rezoliuciją, kurioje pripažįstama Sovietų Sąjungos kaltė.

Tačiau A.Makarkinas pažymėjo, jog netgi po TAK ataskaitos paskelbimo išliko ženklų, jog Varšuvos ir Maskvos santykiai pasikeitė.

“Lenkija įvertino, kad Rusija pakeitė poziciją dėl Katynės ir liovėsi mėginti pateisinti šį nusikaltimą”, – pabrėžė ekspertas.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė dalyvavo Valstybės gynėjams skirtos atminimo lentos atidengime ir liturginėje maldoje prie Seimo I rūmų Vilniuje.

Kreipdamasi į susirinkusiuosius, Seimo Pirmininkė priminė rašytojo Juozo Grušo žodžius, kuriuos 1991 metų sausio 13-ąją išgirdo visas pasaulis: “Kai visa tauta supranta, kad mirti už laisvę – garbė, o gyventi vergijoj – gėda, tokios tautos nepavergsite!”.

“Beginklė mergina, jaunuolis su trispalve prieš tankus ir automatus prie televizijos bokšto. Visuotinis nuodėmių išrišimas tūkstančiams, jau žinantiems, kas įvyko šiąnakt, žinantiems, kas jų laukia iki išauštant, bet nesitraukiantiems nuo Seimo, apsiginklavusiems vien malda “Tėve mūsų”", – sakė I.Degutienė.

Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad tokia Lietuva buvo matoma svarbiausių pasaulio televizijų žiniose, pirmuose dienraščių puslapiuose.

Parlamento vadovė pažymėjo, kad šiandien prie Seimo atidengiama atminimo lenta yra skirta įamžinti šią nepakartojamą naktį, šią vieną aukščiausių tūkstantmetės Lietuvos istorijos natų, beginklių dvasios pergalę prieš galingiausią pasaulio imperiją.

“Ji įamžins didvyriškumą tų, kurie prieš dvidešimt metų apgynė Tėvynę, tiesą ir laisvę. “Amžinam gyvenimui ant Lietuvos patekėjo jos laisvės gynėjų širdys. Nemirtingumą ir šlovę Jiems suteikia Tėvynė.” Tegu šie iškilaus poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiai būna ir amžinas įpareigojimas mums ir ateinančioms kartoms elgtis taip pat drąsiai ir kilniai – kaip prieš 20 metų, 1991-ųjų sausio 13-ąją”, – sakė I.Degutienė.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino priemones, skirtas holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metų minėjimui 2011-aisiais.

Kitąmet bus pagerbtos holokausto aukos, žydų gelbėtojai bei Lietuvos gyventojai, kovoję prieš nacizmą, siekiama atkurti ir įamžinti Lietuvos žydų istorijos ir kultūros paveldą, teigiama Ministro pirmininko tarnybos pranešime.

Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis BNS sakė, kad parengta “pakankamai solidi programa”, kurioje – “daugybė renginių”. Planuojama tvarkyti paminklus, rengti parodas ir konferencijas.

Numatoma, kad holokausto istorijai didesnis dėmesys bus skiriamas šalies kraštotyros muziejuose, kur turėtų būti surengtos specialios ekspozicijos.

Pasak D.Matulionio, ypač į tai dėmesį turėtų atkreipti IX fortas Kaune, Genocido aukų muziejus Vilniuje, taip pat Panevėžio, Telšių, Kelmės ir kitų miestų, kuriuose iki holokausto gyveno didelės žydų bendruomenės, muziejai.

Planuojamose tarptautinėse konferencijose, anot kanclerio, būtų nagrinėjamas ne tik Lietuvos vaidmuo žydų istorijoje, bet ir globalesni klausimai – būtų kalbama apie antisemitizmą, istorijos pamokas.

Universitetuose ir mokyklose numatoma rengti švietimo projektus.

Holokaustą išgyvenusių Lietuvos žydų ir juos gelbėjusių žmonių pagerbimą numatoma organizuoti kartu su Prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija. D.Matulionio teigimu, numatomas “didesnis ir dvasingesnis” renginys, nei Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių įteikimas žydų gelbėtojams Prezidentūroje.

Programai įgyvendinti prie esamų asignavimų iš biudžeto institucijoms prireiks kelių šimtų tūkstančių litų.

Lėšos, numatytos atminimo metų programai, anot Vyriausybės, skiriamos pagal šalies finansines galimybes iš valstybės biudžete patvirtintų asignavimų, savivaldybių biudžetų ir kitų teisėtai gautų lėšų.

Siūloma holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metų minėjimo priemonių vykdytojams bendradarbiauti su užsienio valstybių partneriais.

Savivaldybėms rekomenduojama 2011 metais ypatingą dėmesį skirti holokausto aukų atminimo vietų ir žydų kapinių tvarkymui bei jų inventorizacijai ir įregistravimui Nekilnojamojo turto registre.

Prie atminimo metų minėjimo siūloma prisidėti Prezidento ir Seimo kanceliarijoms, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatui, Lietuvos istorijos institutui, Vilniaus universitetui, Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centrui, Žydų kultūros ir informacijos centrui, Lietuvos radijui ir televizijai, Lietuvos žydų bendruomenei ir kitoms organizacijoms.

Seimas rugsėjį 2011-uosius paskelbė Holokausto aukų atminties Lietuvoje metais.

Vykdant genocido politiką 1941-1944 metais nacių okupacijos metais buvo išžudyta apie 200 tūkst. Lietuvos žydų.