"Veido" archyvas

Šį šeštadienį, birželio 4 d., Kauno Santakos parke bus atidengtas paminklas palaimintajam Jono Pauliaus II. Ceremoniją vainikuos apie popiežiaus gyvenimą pasakojančio italų kūrėjo Sandro Di Stefano miuziklo „Karolis“ premjera Kaune.

Prieš 18 metų Santakos parke šimtatūkstantinei miniai Šv. Mišias aukojusio Jono Pauliaus II atminimas šioje vietoje bus įamžintas bronziniu paminklu. Po 17 val. prasidėsiančios atidengimo ceremonijos ir Šv. Mišių, Santakos parke susirinkę kauniečiai išgirs garsaus Italijos kompozitoriaus Sandro Di Stefano miuziklą „Karolis“.

Šio kūrinio premjera Vilniuje įvyko š. m. gegužės 1 dieną, kuomet dabartinis popiežius Benediktas XVI paskelbė Joną Paulių II palaimintuoju. Puikūs tūkstančių į Katedros aikštę susirinkusių vilniečių atsiliepimai leidžia neabejoti, jog miuziklą „Karolis“ puikiai sutiks ir Kauno Santakos parke susirinksianti publika.

„Tikiuosi, kad šis kūrinys neabejotinai prisidės prie kauniečių ir visų Lietuvos piliečių, o ypač jaunosios kartos dorinio ir pilietinio ugdymo“, – sakė paminklą šventinsiantis ir Eucharistijos liturgijai vadovausiantis Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.

Jono Pauliaus II vaidmenį miuzikle „Karolis“ atliks garsus atlikėjas Liudas Mikalauskas. Miuzikle taip pat pasirodys dainininkai Egidijus Bavikinas, Tomas Ladiga,  aktoriai Rimantas Bagdzevičius, Liucija Rukšnaitytė, Henrikas Savickis, Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras, Vytauto Didžiojo universiteto liaudies šokių ansamblis „Žilvitis“ ir kiti atlikėjai. Miuziklo „Karolis“ režisierius – Nerijus Petrokas.

Projektą globoja Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir  Kazys Starkevičius.

Projektą remia Kauno miesto savivaldybė.

Lietuvos rusų sąjungos inicijuotuose paminklo rinkimuose rusų asmenybei ar simboliui nugalėtoju pripažintas 42 proc. balsų surinkęs poetas, aktorius ir muzikantas Vladimiras Vysockis.

Partija pranešė šią savaitę pradėsianti rinkti parašus už paminklo jam statymą Vilniaus centre.

“Nors mūsų iniciatyva sulaukė nepelnyto lietuvių priešiškumo, džiaugiamės, kad ji suvienijo rusų tautybės žmones, gyvenančius Vilniuje”, – penktadienį pareiškė Rusų sąjungos pirmininkas Sergejus Dmitrijevas.

Jo teigimu, renkant paminklą balsavo daugiau kaip 8 tūkst. žmonių. Žmonės esą buvo apklausiami internete, telefonu ir sostinės gatvėse, balsadėžės buvo įrengtos rusų mokyklose ir darželiuose.

Už paminklą V.Vysockiui balsavo 3435 respondentai. Anot Rusų sąjungos pranešimo, nedaug nuo jo atsiliko rusų kultūros simbolis matrioška, surinkusi 2501 arba 31 proc. gyventojų balsų.

Trečioje vietoje liko caras Petras I, gavęs 981 balsą (12 proc.), o paminklus Michailui Kutuzovui ir Sergejui Bodrovui sostinėje norėjo matyti 6-7 proc. vilniečių. Savo kandidatą paminklui pasiūlė apie 2 proc. gyventojų.

Pasak S.Dmitrijevo, paminklas V.Vysockiui turėtų stovėti sostinės senamiestyje – Pilies gatvėje, nes ši yra tapusi gatvės muzikantų ir kitų menininkų mėgstama vieta.

Surinkus gyventojų parašus dėl vietos paminklui bus kreipiamasi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl leidimo statybai.

Lietuvos rusų sąjunga (LRS) paminklą žinomam rusų atstovui ar matrioškai norėtų statyti Vilniaus centre.

Apklausoje, kurioje teiraujamasi, kam galėtų būti pastatytas paminklas Vilniuje, LRS teigimu, nuo sausio 17-osios internetu, telefonu, gatvėse, mokyklose apklausta apie 4 tūkst. žmonių.

Rezultatai kol kas nesikeičia – dauguma apklaustų Lietuvos rusų nuo pat rinkimų pradžios savo palankumą reiškia aktoriui, muzikantui, poetui Vladimirui Vysockiui.

Internete skelbiami apklausos rezultatai rodo, kad už jo kandidatūrą internete ir skrajutėse pasisakė 597 apklausos dalyviai, matrioškos – 485, caro Petro I – 420, karvedžio Michailo Kutuzovo – 370, aktoriaus, režisieriaus Sergejaus Bodrovo – 298 balsavusieji.

Antradienį BNS surengtoje spaudos konferencijoje LRS demonstravo, kuriose vietose galėtų būti pastatyti daugiausia balsų surenkantys paminklai.

V.Vysockio atminimas esą galėtų būti įamžintas Pilies gatvėje, mėgstamoje menininkų, caro Petro I – Muzikos ir teatro akademijos kieme, kadangi buvusiuose Sluškų rūmuose caras apsistodavo viešėdamas Lietuvoje. Tuo metu matrioškos skulptūra esą pagyvintų Sereikiškių parką.

Apklausa dar vyks iki vasario 13-osios. Tuomet, kaip žada LRS, bus renkami parašai už paminklo pastatymą ir dar vasarį bus kreipiamasi į sostinės savivaldybę dėl leidimo.

Tačiau sąjungos atstovai aiškina, kad nebūtinai sostinėje gali atsirasti vienam iš jų pasiūlytų kandidatų skirtas paminklas.

Anot LRS atstovo Romualdo Žukovskio, apklausos dalyviai gali pateikti ir savo pasiūlymus, į kuriuos esą taip pat gali būti atsižvelgta: “Jei matysime, kad bus labai gerų pasiūlymų, kodėl negalime daryti ir toliau tokios gražios iniciatyvos”.

LRS teigia, kad reprezentatyvi apklausa kainuotų per brangiai, be to, sako norinti išgirsti daugiausia rusakalbių nuomonę, nors apklausoje gali dalyvauti ne tik rusai ar rusakalbiai.

“Mes atstovaujame rusų tautybės ar rusakalbiams žmonėms, kurie tokį norą išreiškia. (…) Tai yra iniciatyva, ir toks pasiūlymas, kai agentūra, sociologai, kainuoja didžiulius pinigus. Mes dabar išleisime pinigų tam, ką galime paskui panaudoti pačiai statybai, be to, čia yra žmonės, kurie patys nori sutvarkyti. Paskui žiūrėsime, kaip tą apiforminsime”, – teigia LRS atstovė Larisa Dmitrijeva.

LRS teigimu, esą paminklas būtų statomas iš Lietuvos tautinių mažumų lėšų, naudojantis Lietuvos valdžios ar Europos Sąjungos parama.

“Lietuvoje tautinės mažumos turi savo programas, Vyriausybė ir valstybė tikrai remia tas programas. (…) Yra ir europiniai pinigai, kurie numatyti ir tautinių mažumų visoje Europoje palaikyti identitetą ir kultūrą, yra galimybės ir ten kreiptis. Vilniaus miesto savivaldybėje tautinių mažumų irgi yra įvairių programų, kurios palaiko bendruomenes”, – kalbėjo L.Dmitrijeva.

Rusų sąjunga pripažįsta, kad Vilniuje yra įamžintas ne vieno rusų atstovo atminimas, ji taip pat siekia skirti lėšų literatūrinio A.Puškino muziejaus, A.Sacharovo skvero sutvarkymui. Tačiau, LRS teigimu, Lietuvos rusams reikia dar vieno paminklo.

“Norėtųsi praplėsti asmenybių ar reiškinių (ratą – BNS), nes Vilniuje šimtmečiais gyvena rusų tautybės žmonės, kurie nori įamžinti savo kultūrą, identitetą. (…) Mūsų statistiniais duomenimis, Vilniuje yra 12 proc. rusų tautybės žmonių, bet rusakalbių yra žymiai daugiau”, – teigė L.Dmitrijeva.

Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 161,7 tūkst. rusų tautybės žmonių.

Šeštadienį Vilniuje, prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, atidengtas Kovo 11-ajai skirtas paminklas “Žinia”. Prie jo atidengimo prisidėję Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) nariai sostinėje pasigedo paminklo žuvusiesiems už šalies laisvę.

“Vilnius – vienintelė Europos sostinė, kur nėra paminklo žuvusiesiems už Lietuvos laisvę”, – šeštadienį sakė Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininkas Jonas Burokas, dalyvavęs paminklo atidengimo ir pašventinimo ceremonijoje.

Anot jo, tinkamai įamžinti laisvės kovotojų atminimą yra užduotis ateičiai.

LLKS rūpesčiu Nepriklausomybės aikštėje, šalia Seimo rūmų, pastatytas paminklas Kovo 11-ajai.

Aštuonių metrų aukščio žalvarinė skulptūra vaizduoja moterį, stovinčią ant nuskeltos kolonos ir iš lanko šaunančią į dangų auksinę strėlę.

“Šią skulptūrą autorius Juozapas Kęstutis Patamsis pavadino “Žinia”. Jauna graži moteris, išraiškingai į dangų iškeltose rankose laikanti lanką ir šaunanti strėlę, praneša pasauliui žinią apie atkurtą Lietuvos nepriklausomybę”, – sakė J.Burokas.

Jo teigimu, simboliška, kad skulptorius natūralaus dydžio skulptūrą ėmė lipdyti 1990 metais, baigė 2005 metais.

Vyriausybė paminklui pastatyti skyrė per 360 tūkst. litų.

Rusijos ministrui pirmininkui Vladimirui Putinui patiko monumentas “Kovoje su fašizmu mes buvome drauge”, kuris buvo atidengtas antradienį ant Nusilenkimo kalno Maskvoje.

Po atidengimo ceremonijos muziejaus pastate jis susitiko su demokratinio judėjimo “Vieninga Gruzija” lydere Nino Burdžanadze.

Per pokalbį V.Putinas pareiškė viltį, kad paminklas viešniai iš Gruzijos patiko. Jis pridūrė, kad pasirenkant vieną variantų, kurių buvo daug, dalyvavo ir pati N.Burdžanadzė.

Jis pabrėžė, jog labai tikisi, kad paminklo atidengimas, “bus geras simbolinis žingsnis ieškant savitarpiškai priimtinų sprendimų, kaip normalizuoti mūsų tarpvalstybinius santykius”.

N.Burdžanadzė padėkojo V.Putinui “už žodžius, kurie rodo dvišalių, normalių, lygiateisių Rusijos ir Gruzijos santykių svarbą”. Tai labai svarbu, pridūrė ji.

“Žinoma, yra noras, kad šis paminklas taptų santykių atkūrimo pradžia atsižvelgiant į mūsų tautų interesus, santykius, kurie būtų Gruzijos ir Rusijos tautų labui, nes, žinoma, nenormalūs santykiai neprisideda nei prie geros kaimynystės, jei padeda sureguliuoti tas problemas, kurių dar yra šiuose santykiuose”, – pabrėžė N.Burdžanadzė.

Rusijos ministras pirmininkas tikisi, kad Didžiojo tėvynės karo didvyrių užmaršties politika ir Rusijai priešiškos nuotaikos, kurių yra kai kuriose buvusiose sovietinėse respublikoje, baigsis.

“Esu įsitikinęs, kad spaudžiant sveikam protui ir savo šalių visuomenei ši tendencija artės prie nulio”, – pareiškė V.Putinas antradienį susitikime su vienu Gruzijos opozicijos lyderių Zurabu Nogaideliu, kuris dalyvavo atidengiant monumentą “Kovoje su fašizmu mes buvome drauge” ant Nusilenkimo kalno Maskvoje.

Savo ruožtu Z.Nogaidelis pažymėjo, kad paminklo sugriovimas – tai “vandališkas aktas”. Pasak jo, atkurtas monumentas Maskvoje yra ir bendros pergalės Didžiajame Tėvynės kare, ir ,deja, “Šlovės monumento” Kutaisyje sugriovimo paminklas.

“Tikiu, kad ši diena bus Rusijos ir Gruzijos santykių ateities laidas. Ne dvejų metų senumo įvykiai (2008 metų konfliktas), ne vienerių metų senumo įvykiai – paminklo nugriovimas, o priešingai, kaip tik ši diena”, – sakė Gruzijos politikas.

Paminklo autoriai – Rusijos nusipelnęs menininkas Salvatas Ščerbakovas, Rusijos liaudies menininkas Andrejus Kovalčiukas ir architektas Vasilijus Perfiljevas.

Skulptūrų kompozicija vaizduoją Pergalės šlovinimą – vėliavos iškėlimą virš Reichstago. Prie vėliavos stovi kareiviai Michailas Jegorovas ir Melitonas Kantarija.

Kiek žemiau, šoniniuose bareljefuose pavaizduoti sovietiniai kariai, metantys nacistines vėliavas prie Kremliaus sienos, taip pat džiūgaujantys kareiviai. Antrajame plane – siena, primenanti sugriauto Kutaisyje “Šlovės memorialo” siluetus ir 15 granito kubų. Ant šių kubų – svarbiausių paminklų, skirtų Didžiajam Tėvynės karui, pastatytų buvusiose sovietinėse respublikose, atvaizdai.

Memorialinio komplekso plotas – maždaug tūkstantis kvadratinių metrų. Paminklo drauge su postamentu aukštis 14,5 metrų.

“Šlovės memorialą”, pastatytą Kutaisyje žuvusiems Didžiajame Tėvynes kare kariams 1981 metais, sudarė 25 metrų aukščio stela ant dviejų atramų, ant kurios buvo iškaltos bronzinės figūros ir mūšių scenos.

2009 metų gruodžio 19 dieną memorialas buvo susprogdintas Gruzijos valdžios sprendimu “rekonstrukcijos” dingsimi. Dėl saugumo technikos pažeidimų žuvo vietos gyventoja ir jos aštuonerių metu dukra, dar keli žmonės buvo sužeisti.

Rusijos URM pasmerkė Gruzijos valdžios veiksmus, pavadindama juos “šventvagyste ir valstybinio vandalizmo aktu”.

Tada Rusijos premjeras Vladimiras Putinas įvertino paminklo nugriovimą kaip “dar vieną mėginimą ištrinti iš buvusios SSRS tautų istorinės atminties bendros praeities, taip pat didvyriškos praeities” atminimą, ir pasiūlė atkurti paminklą Maskvoje.

Memorialas buvo pastatytas už savanoriškas aukas, taip pat ir išeivių iš Gruzijos aukas. Paaukoti galėjo visi norintieji, pervedę lėšų į sąskaitą, kurią specialiai atidarė Istorinio paveldo fondas. Iki birželio pabaigos paminklui statyti buvo surinkti daugiau kaip 5 mln. rublių, kuriuos paaukojo daugiau kaip 5 tūkst. žmonių ir daugiau kaip 150 organizacijų.

Raseinių rajone už Rusijos ambasados lėšas neseniai atnaujintas paminklas, kuris aukština okupacinę sovietų valdžią, pirmadienį pranešė naujienų portalas delfi.lt.

Ant Betygalos miestelio Pilkalnio kapinėse esančio paminklo sovietų kariams yra užrašas “Amžina šlovė žuvusiems už tarybų valdžią kovoje prieš buržuazinius nacionalistus 1941-1950″.

Buvęs Raseinių rajono meras, “tvarkietis” Petras Vežbavičius teigia, kad šis paminklas atnaujintas už Rusijos ambasados pinigus, bet tikina nieko apie tai nežinojęs.

Buvęs mero patarėjas, rajono tarybos narys, krikdemas Antanas Vizbaras aiškina, kad paminklas restauruotas savavališkai, esą Rusijos ambasada, jo žiniomis, viską derino su savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiąja specialiste Gražina Pečkaitiene.

Kad paminklas sutvarkytas savavališkai, patvirtina ir Kultūros paveldo departamentas.

“Darbus jie atliko mums nežinant. Aišku, čia ne pasiteisinimas, kadangi vis tik turėjo mūsų paveldosaugos specialistė viską žinoti ir laikyti ranką ant pulso. Situacija tokia – savivaldybė šitokių dalykų nelaimino, mūsų pozicija yra priešinga, mes, kur galime, ten pastatome komunistų ir kolaborantų aukoms atminti paminklus ir lenteles, kad tai įvyko tada ir tada, ir kad tai buvo genocidas”, – delfi.lt aiškino buvęs rajono vadovas P.Vežbavičius.

Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, šalyje pokario metais veikė partizaninis judėjimas, bet šeštojo dešimtmečio viduryje aktyvus pasipriešinimas buvo palaužtas.

Latvijoje, spėjamoje Karaliaus Mindaugo žūties vietoje, siūloma pastatyti paminklą šio 13-ojo amžiaus Lietuvos valdovo ir jo žmonos Mortos garbei.

Latvijos ir Lietuvos kultūros veikėjų siūlymu, paminklas iškiltų Latvijos pietryčiuose esančiame Agluonos miestelyje, kur, anot legendos, žuvo ir buvo palaidotas Mindaugas bei jo sūnus.

Lietuvos ambasadorius Latvijoje Antantas Valionis BNS antradienį sakė gavęs Latvijos ir Lietuvos kultūros veikėjų laiškus su tokiu siūlymu. Latvijos dienraščio “Diena” teigimu, tokius laiškus taip pat gavo Latvijos prezidentas Valdis Zatleras ir kultūros ministras Intis Dalderas.

“Laiške rašoma, kad Karaliaus Mindaugo ir Karalienės Mortos kapavietės pažymėjimas ir paminklo, įamžinančio Mindaugo žūties vietą, pastatymas Agluonoje primintų lietuvių buvusią šlovę, o legenda apie Mindaugo kapą sujungtų abi likusias baltų tautas – lietuvius ir latvius”, – BNS sakė A.Valionis.

Esama legendos, jog Mindaugas su sūnumis buvęs nužudytas ir palaidotas Agluonoje, kuri yra už 40 kilometrų į šiaurės rytus nuo Daugpilio.

Lietuvos ambasadoriaus teigimu, galimybė čia įamžinti Karalių Mindaugą bus detaliau aptarta po Latvijos nepriklausomybės dvidešimtmečio minėjimo gegužės 4-ąją.

“Iniciatyva verta dėmesio. Lauksime gegužės 4-osios, kada Latvija atšvęs nepriklausomybės dvidešimtmetį, ir po to pradėsime kalbėti. Galbūt dar rimčiau su kultūros veikėjais apie tai kalbėtume rudeniop per baltų forumą”, – sakė A.Valionis.

Pasak diplomato, vieną laišką pasirašė Latvijos mokslų akademijos ir Latvijos universiteto profesoriai, Rėzeknės latgalių kultūros draugijos vadovas ir kiti žinomi kultūros žmonės. Dar vienas laiškas gautas iš Lietuvos kultūros ir politikos veikėjų – jį pasirašė Vilniaus dailės akademijos prorektorius Arvydas Šaltenis, Seimo narys Edmundas Pupinis, Utenos apskrities viršininkas, Utenos savivaldybės meras ir kiti.

Latvijos dailės akademijos profesorius, Rėzeknės dailės ir dizaino direktorius Osvaldas Zvejsalniekas sakė, kad Mindaugo palaidojimo vietos pažymėjimas būtų baltų vienybės simbolis.

Mindaugas Lietuvą valdė maždaug 1236-1263 metais, o karaliumi vainikuotas 1253-aisiais. Mindaugo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena – liepos 6-oji – yra Lietuvos valstybinė šventė.