Sekmadienį, birželio 15-ąją, šiųmetėje Lietuvos kultūros sostinėje Panevėžyje rengiama teatro šventė „Bonjour, Maestro!“, skirta legendiniam režisieriui Juozui Miltiniui atminti. J.Miltinio dramos teatre vyks režisieriaus mokinių ir jo bendražygių susitikimas, kuriame laukiama maždaug šimto garbių svečių. Renginiui sutiko vadovauti J.Miltinio talento gerbėjas akademikas Leonidas Donskis.
Prisimenant režisieriaus meilę paryžietiškai kultūrai Laisvės aikštė sekmadienį trumpam bus paversta Monmartru. Dailininkai joje kurs šventės dalyvių šaržus ir eksponuos paveikslus, pasirodymais džiugins gatvės teatro trupės, žonglieriai, mimai, muzikantai, šokėjai, būriuosis bukinistai, žavės gyvosios skulptūros. Pakviesti grimuotojai praeivius pavers įvairiais personažais, o fotografai šiuos virsmus įamžins čia pat įsikūrusioje studijoje. Vyks šokių pamokos ir pasirodymai.
Laisvės aikštės pradžioje iškils įspūdinga triumfo arka. Panevėžio kavinės persivadins paryžietiškais pavadinimais ir siūlys paragauti prancūziškų patiekalų bei Maestro garbinto raudonojo vyno. Jaunus ir senus vilios „Pelės virtuvės“ kvapai bei saldumynų pardavėjai. Kavinė „Gazelė“ surengs smagų pikniką ant žolės.
Galerijoje „XX“ planuojama filmuotos medžiagos bei fotografijų, susijusių su J.Miltiniu, jo darbais, repeticijomis ir kelionėmis, peržiūra. Daugelis panevėžiečių prisimena režisierių vaikštant su škotų terjeru Arieliu, kuriam J.Miltinis skaitydavo antikinės filosofijos kursą. Todėl birželio 15-ąją Laisvės aikštėje bus steigiamas teatralizuotas Arielių universitetas.

Užsienio investuotojų gausa ir skandinaviška verslo etika garsėjantis Panevėžys laukia verslininkų ne tik iš Šiaurės Europos šalių, bet ir iš Lietuvos. Naujasis Panevėžio laisvosios ekonominės zonos (LEZ) operatorius „Ogmios“ grupė nusprendusiems įsikurti LEZ pasiūlys visą paslaugų paketą.
Laisvosios ekonominės zonos teritorijoje yra aštuoni 0,3–12 hektarų ploto sklypai su visa infrastruktūra: asfaltuotu privažiavimu, vandentiekiu ir kanalizacija, elektros linija (7000 kW), vidaus keliais, apšvietimu bei dujotiekiu.
Naujasis Panevėžio LEZ operatorius „Ogmios“ grupė turi dviejų dešimtmečių patirtį statybų versle, yra plėtojusi ne vieną statybų projektą. „Ogmios“ grupė statė gamybos ir logistikos pastatus tokioms kompanijoms, kaip „Avon Cosmetics“, „DHL Lietuva“, „Humana People to People“ ir kitoms.
Įsikuriantiems Panevėžio LEZ bus galima rinktis ir pastato pagal poreikį (angl. “build-to-suit”) paslaugą. Skaičiuojama, kad laikotarpis nuo sklypo išrinkimo iki gamybai ar logistikai eksploatuoti tinkamo pastato turėtų būti apie 10–12 mėnesių.
Be to, įsikūrusiems Panevėžio LEZ taikomos mokesčių lengvatos: investuojantys daugiau nei 1 mln. eurų (apie 3,45 mln. lt) pirmuosius šešerius metus bus atleisti nuo pelno mokesčio, o kitus dešimt metų pelno mokestis bus 50 proc. mažesnis, taip pat nebus taikomas nekilnojamojo turto ir dividendų mokestis.
Daugiau informacijos apie Panevėžio laisvąją ekonominę zoną galima rasti interneto svetainėje ~www.pfez.lt~.
Projektas „Panevėžio pramonės parko rinkodara“ finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Sanglaudos fondas). Projekto tikslas – didinti Panevėžio pramonės parko žinomumą ir sudaryti galimybes pritraukti aukštos kokybės vietos ir užsienio investicijų.

Panevėžio „Cido“ arena jau ruošiasi artėjančiam naujam renginių sezonui ir sporto bei pramoginių renginių mylėtojams siūlo privilegijų arenoje suteikiančias „Bloomberg“ klubo narystes. Klubo narystė garantuos nemokamą patekimą į 2012/2013 metų sezoną arenoje vyksiančius prestižiškiausius renginius, tarp kurių Europos dviračių treko elito čempionatas.

„Planuojama, jog ateinantį sezoną mūsų arenoje, kaip įprasta, įvyks ne mažiau kaip 50 sporto ir pramoginių renginių, o „Bloomberg“ klubo narystė yra patogiausias ir finansiškai vertingiausias būdas pamatyti labiausiai sudominusius renginius. Be to, narystė garantuoja vietą arenoje, todėl nereikės rūpintis, jog į renginį nepakliūsite, nes nespėjote įsigyti bilieto. Tuo tarpu įmonei priklausančios narystės gali tapti puikiu būdu padėkoti geriausiems darbuotojams ar lojaliausiems klientams“, – vardina Panevėžio „Cidos“ arenos marketingo ir pardavimų projektų vadovė Kristina Valionienė.

Prekyba klubo narystėmis prasidės rugsėjo mėnesį, tačiau jau dabar galima rezervuoti labiausiai patinkančias vietas klubo zonoje. Naujo sezono „Bloomberg“ klubo narystė įsigalios nuo spalio 1 d.

Šiemet galima rinktis iš dviejų klubo narystės variantų: sporto ir įprastos viso 2012/2013 metų sezono narystės.

Didžiausiu viso ateinančio sezono Lietuvoje vykstančiu sporto renginiu turėtų tapti spalio 19-21 d. Panevėžio „Cido“ arenoje vyksiantis Europos dviračių treko elito čempionatas. Europos čempionate dalyvaus apie 250 geriausių senojo žemyno treko meistrų, tarp jų – ir geriausi Lietuvos sportininkai. Kadangi čempionatas vyks netrukus po Londono olimpiados, tikimasi, kad į jį atvyks ir keli olimpiniai čempionai bei prizininkai. Be to, specialistų teigimu, Panevėžio „Cido“ arenos trekas yra labai „greitas“, todėl galima tikėtis naujų Europos ir pasaulio rekordų.

Be to, Panevėžio „Cido“ arenoje į nuožmias kovas dėl pergalių vėl stos praėjusio sezono BBL lygos čempionas miesto krepšinio klubas „Lietkabelis“. Nauja, iš jaunų ir ambicingų žaidėjų sukomplektuota, komanda ateinantį sezoną planuoja sužaisti apie 34 rungtynes, tarp kurių BBL, LKL ir LKF varžybos. Pirmąsias varžybas Panevėžyje, namų arenoje, „Lietkabelis“ žais jau rugsėjo 21-22 dienomis, kai vyks tradicinis R. Sargūno krepšinio turnyras.

Likus vos mėnesiui iki oficialios naujo renginių sezono arenoje pradžios pildosi ir arenoje ateinantį sezoną vyksiančių aukščiausio lygio pramoginių renginių tvarkaraštis.

Rugsėjo pabaigoje arenoje šurmuliuos tarptautinė verslo ir pasiekimų paroda „EXPO Aukštaitija 2012“. Praėjusiais metais ši paroda sulaukė rekordinio – 190 – dalyvių skaičiaus, joje per valandą apsilankė apie 600 – 800 žmonių, iš viso per tris parodos dienas – apie 30 tūkst. žmonių. Spalio pradžioje į areną skubės ir visų miesto mokyklų mokytojai bei mokiniai, kuomet „Cido“ arenoje vyks tradiciniu tampantis gražus ir didingas Tarptautinės mokytojų dienos minėjimas. Spalio pabaigoje savo atsisveikinimo koncertą arenoje surengs nepakartojamasis, briliantinio tembro tenoro savininkas – maestro Virgilijus Noreika. Lapkričio mėnesį vyks liaudiškos muzikos kapelų, atvykusių ne tik iš visos Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių, varžytuvės „Kapelmaušis“. Prieš pat didžiąsias metų šventes, gruodžio mėnesį, Panevėžio „Cido“ arenoje karštą kubietiškos muzikos ir šokio fiestą surengs temperamentingoji kubiečių trupė „Pasion de Buena Vista“. Metus užbaigti pakvies skandalingas, tačiau talentingas ir mylimas Egidijus Dragūnas, surengsiantis vieną iš grandiozinio SEL 20-mečiui skirto turo koncertų. Arenoje svečiuosis garsusis Sankt Peterburgo cirkas.

Daugiau informacijos: www.cidoarena.lt

Lietuvos teatrų direktoriai komentuoja konfliktą Panevėžio J.Miltinio dramos teatre.

„Begalinė istorija“, – atsiduso daugelis teatro mėgėjų, išgirdę, kad trečiąsyk per porą metų iš posto verčiamas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro direktorius. Ypač plačiai 2010-ųjų rudenį pagarsėjo Laimutis Sėdžius, laimėjęs Kultūros ministerijos skelbtą konkursą į teatro vadovo vietą, o po trijų dienų staiga atsitokėjęs ir gražiuoju atsistatydinęs.
O štai dabar kolektyvo nemalonėn patekęs Romualdas Vikšraitis pats atsistatydinti kol kas nežada ir atsiduoda į supratingo kultūros ministro rankas. „Įsivaizduoju, kad man mesti kaltinimai turėtų būti patikrinti. Tarkim, ar naudojuosi tarnybiniu automobiliu ne darbo metu, ar buvo neteisėtų teatro vadovo įsakymų ir panašiai. Nusikaltęs nesijaučiu, bet maža ką – gal iš tikrųjų ką nors padariau ne taip. Tik kol kas jokių auditorių negirdėti. Negi pats juos sau turėčiau išsikviesti?“ – stebisi direktorius.
Jis teigia ir taip nestokojąs darbo – teatre šiuo metu naujus spektaklius stato net du latvių režisieriai. Kol kas populiarumo nestokoja ir naujausia Panevėžio J.Miltinio dramos teatro premjera – vilniečio Dainiaus Kazlausko režisuoti „Laisvi drugeliai“. Šis spektaklis, pasak R.Vikšraičio, neseniai per gastroles Klaipėdos žvejų rūmuose surinko daugiau kaip pusę tūkstančio žiūrovų.
„Vadybininkai bando mane įtikinti, kad birželio gale nebereikia vaidinti, nes žiūrovai tuo metu jau džiaugiasi vasara. Bet aš manau, kad jaunimui patikęs spektaklis ir tuomet surinks savo publiką. Galbūt salė nebus perpildyta, tačiau gesinti naujo sėkmingo spektaklio irgi neapsimoka“, – kasdieniais rūpesčiais dalijasi teatro vadovas.
Teatro lankomumo vidurkis pastaruoju metu buvo ūgtelėjęs iki 56 proc. Tiesa, skandalas tam, direktoriaus nuomone, įtakos neturėjo: tiesiog į vienus spektaklius žiūrovai vaikšto, į kitus – ne. Konfliktas bloguoju neatsiliepė ir spektaklių kokybei: atvirkščiai, R.Vikšraitis pastebi, kad tiek aktoriai, tiek jis pats dirba labiau susikaupę, nes kiekvienas siekia įrodyti savo teisybę.
„Laisvuose drugeliuose“ vaidina du jauni kviestiniai aktoriai: Mantas Jankavičius ir Eglė Špokaitė. „Kaip ir kiti valstybiniai teatrai, stokojame jaunų aktorių. E.Špokaitę kviečiau į Panevėžį dar pernai rudenį, siūliau etatą, bet ji atsisakė – norėjo išsaugoti galimybę dalyvauti įvairiuose kūrybiniuose projektuose. Vilniuje trupės šiandien labai judrios, nes aktorius gali netikti vienam, antram režisieriui, bet įtikti trečiam, ir toks susitikimas jo karjerą smarkiai stumteli į priekį“, – pasakoja teatro vadovas.
O daugiausiai nerimo vadovui kelia viešųjų pirkimų konkursas dėl scenos įrenginių rekonstrukcijos darbų, nes anksčiau su panašiomis procedūromis neteko susidurti. „Tie įrenginiai mums tarnavo nuo 1967 m., jų gamintojo seniai nebėra. Dabartinė jų būklė kelia pavojų. Tai bus investicija mažiausiai ketvirčiui amžiaus, todėl jeigu kas nors nepavyks – mane linksniuos ilgai“, – suvokia R.Vikšraitis.
Jei tektų trauktis, ar mato kandidatų į savo vietą? „Patikėkit – neturiu kada apie tai galvoti. Neįtiko daug metų šiam teatrui vadovavęs Rimantas Teresas, neįtiko jaunesnis aktorius, neįtikau aš, atėjęs iš šalies. O kaltinimai tai iš esmės panašūs! Tuomet klausimas, ko nori žmonės, kurie tuos kaltinimus formuluoja. Atėjęs radau teatrą truputį užmigusį, laikas jau buvo pabėgęs pirmyn. Dabar turime daugiau premjerų, daugiau gastrolių. Ar tai jiems nepatinka?“ – klausia vadovas.
Ar gailisi apskritai atvažiavęs į Panevėžį? „Ką jūs, tai juk mano gyvenimas. Nesigailiu nė vienos akimirkos“, – neabejodamas sako R.Vikšraitis.

Tuščias maišelis, beviltiškas pažadas

Panevėžyje susidariusią situaciją paprašėme pakomentuoti kitų Lietuvos teatrų vadovų. Dauguma neatmeta, kad panaši situacija gali susiklostyti ir jų vadovaujamose trupėse.
Kauno valstybinio dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas puikiai prisimena, kaip 2007-ųjų rudenį iš savo postų pasitraukė buvusi to paties teatro direktorė Ina Pukelytė ir meno vadovas Gintaras Varnas. Tačiau šiandien būtent jis savo poste jaučiasi tvirčiausiai. „Bent jau mūsų teatre iš kartos į kartą perduodama teatro etika ir pagarba kūrybai dar nėra pamiršta, nors dirbame sunkiomis sąlygomis, neturėdami renovuojamos didžiosios salės. Darbas alinantis, o apmokėjimas – pats minimaliausias. Todėl teatro vadovo padėtis, bendraujant su darbuotojais, yra sudėtinga. Visi įsivaizduoja, kad atlyginimo pakėlimas ir įvairių priedų mokėjimas priklauso nuo tavęs. Iš tikrųjų turi tik tuščią biudžeto maišelį, o akyse – tylų pažadą, kuriam nėra jokio pagrindo išsipildyti. Svarbiausia, žmogui nemeluoti, nors per daugybę teatre kartu praleistų metų puikiai jį pažįsti ir jauti, kada bando išsisukinėti ar tavimi manipuliuoti“, – neslepia iš to paties teatro aktorių atėjęs vadovas.
Ar tenka pasielgti taip, kad vėliau reikia kolegų atsiprašinėti? „Dažnai taip būna, kai pats esi kūrybos žmogus, emocijų užvaldomas. Ir pagarbiau, ir padoriau nepelnytai įžeisto žmogaus atsiprašyti – nuo to tavo autoritetas nemažėja, o santykiai kolektyve tiktai gerėja“, – įsitikinęs Kauno dramos teatro vadovas.
Vis dėlto ar pajėgtų įsivaizduoti Panevėžyje susiklosčiusią situaciją savam teatre? „Viskam būna pradžia ir pabaiga. Pabaigos paprastai būna liūdnos, ir kuo daugiau jautiesi padaręs, tuo didesnis laukia „atpildas“. Jau pasiryždamas šiai sudėtingai kelionei aiškiai suvokiau tas dvi ribas. Pirmoji – kai privalai užsitarnauti trupės pasitikėjimą, antroji – kai turėsi išeiti, išsaugodamas pagarbą savam teatrui. Gal reikia sugebėti laiku išeiti?“ – tarsi pats savęs klusteli E.Stancikas.

Vadybininkai spektaklių nestatys

Nacionaliniame dramos teatre, pradėjus vadovauti Martynui Budraičiui ir meno vadovui Audroniui Liugai, prasidėjo itin ryškūs pokyčiai. Pirmiausia visus apstulbino provokuojantys sezono pradžios plakatai, apie kuriuos kalbėta kone visą sezoną. Keitėsi repertuaras, plėtėsi teatre spektaklius statančių režisierių ratas. Į trupę buvo priimta jaunų aktorių, pavyzdžiui, iš Klaipėdos dramos teatro persikėlusi Monika Vaičiulytė, Martynas Nedzinskas. „Juk negali liepti keturiasdešimtmečiams vaidinti dvidešimtmečius“, – komentuoja M.Budraitis.
Kaip tik todėl, kad teatre trūko jaunų žmonių, „Išvaryme“ vaidina tiek daug kviestinių aktorių. Bet tokie jau tie valstybiniai teatrai, kad etatiniai į kviestinius, anot direktoriaus, žvelgia nelabai džiugiai. „Aš tai jaučiu. Manau, šiame teatre dar irgi kils visokių bruzdesių“, – prognozuoja M.Budraitis.
Prieš gerą dešimtmetį Lietuvoje susiruošta rengti diplomuotus meno vadybininkus: atrodė, ateis puikiai parengti jauni žmonės ir išvaduos Lietuvos kultūrą nuo elgetavimo. Jie atėjo, bet kultūros institucijų padėtis anaiptol nepagerėjo. Kodėl?
„Todėl, kad vadybininkai negali parengti menininkų. Jeigu nebus gerų menininkų – geri vadybininkai nieko nepadarys, jie už menininkus spektaklių nepastatys. Pirmiausia turėtų būti sudarytos sąlygos rengti aukšto lygio menininkus profesionalus. Nuo šito reikėtų pradėti, o ne nuo vadybininkų. Vieša paslaptis, kad profesionaliai dirbantiems teatro režisieriams Lietuvoje suskaičiuoti užtenka vienos rankos pirštų. Kodėl bent kas keletą metų neskirti valstybinės stipendijos magistro studijoms užsienyje nors porai būsimų režisierių? Labai paprasta, ir pinigai nelabai dideli. Aišku, yra tokių, kurie miegodami kažkur pakampėse ir maitindamiesi iš parduotuvių šiukšlių konteinerių patys ten studijuoja. Bet valstybės garbės reikalas būtų siųsti tuos žmones į aukščiausio lygio akademijas ir apmokėti jų pragyvenimą“, – tvirtina Nacionalinio dramos teatro direktorius.

Turtingi ir vargšai

Alytaus teatro vadovas Mindaugas Ežerskis taip pat neabejoja, kad Panevėžyje susiklosčiusi situacija gali kilti bet kuriame šalies teatre. Įdomu, kad, alytiškių akimis vertinant, Panevėžio J.Miltinio dramos teatras gyvena labai turtingai, nes gastrolių atveža spektaklius su gigantiškomis dekoracijomis. Jų pačių teatre viskas priešingai: naujam spektakliui Alytuje skiriama nuo 3 iki 20 tūkst. Lt, o už tiek prašmatnių dekoracijų nesukursi. Netgi konfliktų trupėje beveik nekyla, nes peštis nėra dėl ko. O į kviestinius aktorius, kuriems mokama po 300 Lt už spektaklį, niekas nežiūri nepatikliai, nes supranta, kad mažiausiai trečdalį šios sumos atvykėlis iš sostinės pakloja kelionei į Alytų ir atgal.
Panevėžio J.Miltinio dramos teatro direktorius viešai kaltino savo aktorius besaikiu girtavimu. Ar Alytuje panašių problemų teatro direktoriui nekyla? „Kažkur perskaičiau sentenciją, kuri man labai patiko: hipis turi būti šiek tiek apsirūkęs, o aktorius – šiek tiek įkalęs. Kai panevėžiečiai vaidindavo Alytuje, šlitinėjančių jų artistų tikrai nepastebėjau“, – atvirai pasakoja M.Ežerskis.

Panevėžio miesto savivaldybės ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) vadovai apsilankė buvusios „Ekrano“ gamyklos teritorijoje ir susipažino su čia įsikūrusiomis įmonėmis.

„Labai smagu matyti naujam gyvenimui bundančius gigantiškos gamyklos pastatus. Pats šioje gamykloje išdirbau 15 metų. Tikiuosi, kad per artimiausius metus čia įsikurs nemažai Lietuvos bei užsienio kompanijų“, – sakė meras Vitalijus Satkevičius.

Buvusioje „Ekrano“ gamyklos teritorijoje kuriamas Panevėžio pramonės kompleksas.

„Teritorija idealiai tinka pramonei ir smulkiajam verslui plėtoti. Tokios miesto pramonės zonos – puikus potencialas steigti verslą. Čia visos komunikacijos, inžineriniai tinklai, energetinai įvadai – viskas, ko reikia verslininkams“, – teigė PPAR generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius.

„Pramonės kompleksą sudaro vienas buvęs gamybos ir du administraciniai pastatai. Bendrasis  jų plotas – per 40 tūkst. kv. m“, – sako UAB Turto valdymo firmos plėtros direktorius Arūnas Dirvinskas.

Visa pramonės komplekso teritorija užima 4 ha, jame yra visos komunalinės paslaugos, elektros energijos pajėgumai siekia 100 MV. Pastatai tinka biurams, smulkiajai gamybai, gamybinei veiklai ir sandėliavimui.

Po buvusios kineskopų gamyklos „Ekranas“ bankroto naujiems savininkams jau parduota 90 proc. buvusios gamyklos pastatų.

Vilniuje parodyti nauji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ir Panevėžio J.Miltinio dramos teatro spektakliai.

Pavasariop visi Lietuvos teatrai stengiasi savąjį naujo repertuaro derlių rodyti Vilniuje. Priežastis neįmantri: komisija, skirstanti Auksinius scenos kryžius, irgi bazuojasi sostinėje. Ar daug šansų kūrėjui būti įvertintam, jei dalis komisijos narių liks nemačiusi jo kitame mieste nuveiktų darbų?

Sublizgėjo šokėjai

Rusų dramos teatro salėje prieš pirmąjį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro gastrolinį spektaklį vyravo būtent tokia – egzamino nuojauta. Iš dažniau Vilniuje dirbančios režisierės Yanos Ross pastatytų trumpų Giacomo Puccini operų akivaizdžiai buvo daug tikimasi.
Pagrindinį Anželikos vaidmenį tragiškoje operoje „Sesuo Andželika“ sostinėje atliko klaipėdiečių sopranas Loreta Ramelienė. Atliko jautriai ir finale sugebėjo išspausti ne vieną jautresnės mamytės ašarą, nors nuobodžią videotaršą transliuojantys scenos monitoriai iš visų jėgų trukdė susikaupti G.Puccini muzikos klausymuisi.
Operoje „Džanis Skikis“ du iš trijų monitorių pridengiami paveikslais. Jei būtų uždengti visi trys – nieko nebūtume praradę: sąsajos tarp pokeriui skirtos laidos ir komiškos operos siužeto – labiau nei sąlyginės.
Apgaviko Džanio Skikio vaidmenį gastrolėse klaipėdiečiai patikėjo kviestiniam baritonui Arūnui Malikėnui. Vilnietis ir tapo Auksinio scenos kryžiaus nominantu, o vaidmens dubleriui Mindaugui Rojui beliko pretenduoti į uostamiesčio „Padėkos kaukę“. Abiejose G.Puccini operose nepriekaištingomis arijomis džiugino sopranas Vita Petrauskaitė ir mecosopranas Dalia Kužmarskytė.
Antrasis klaipėdiečių spektaklis „Sveikas, Čarli“ vėlgi buvo kupinas kontrastų. Nuvylė pirmoji, vokalinė spektaklio dalis, pamėginusi prakalbinti Charlie Chaplino nebylių filmų personažus. Geriau jau jie būtų tylėję… Mizanscenų tekstai – apgailėtinai banalūs, kalbančios lėlės balsas – per jaunas, neatitinkantis lėlės personažo įvaizdžio. Vaidyboje – ištisas senų klišių katalogas. Tikiu, kad debiutuojančiai režisierei Rūtai Bunikytei viskas dar prieš akis, tačiau šis jos restoraninis pastatymas vertas nebent uostamiesčio teatralų pamėgto „Ararato“, o ne teatro salės.
Klaipėdos garbę Vilniuje tą penktadienį stipriai gelbėjo antroji – šokio spektaklio dalis, pademonstravusi tiesiog kito lygio scenos kultūrą. Emocingą, daugybe veiksmo planų ir metaforinių sluoksnių stebinantį pasirodymą teatro trupės šokėjams sukūrė Latvijos choreografė Lita Beiris. Artistai, sugebėję jos idėjas perteikti scenoje, Vilniuje nusipelnė pačių nuoširdžiausių „bravo“.

Tarp vakardienos ir šiandienos

Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras Vilniuje pasirodė tuomet, kai Auksinių scenos kryžių laureatai jau buvo paskelbti. Ypač gausiai jų atseikėta spektaklio „Vedybos“ aktoriams: komisija neliko abejinga Rimanto Tereso (Podkoliosinas), Inesos Paliulytės (jo nuotaka Agafja), Albino Kėlerio (Ževakinas, greitakalbe deklamuojantis A.Puškiną) sukurtiems vaidmenims.
Nepaisant stiprių vaidmenų, kurių matėme ir daugiau (galima paminėti Vidmanto Fijalkausko Kočkariovą ir Algirdo Paulavičiaus Jajičnicą), Rolando Atkočiūno spektaklio atmosfera stipriai dvelkė vakarykšte diena. Tvarkinga, realistinė, tačiau niekuo nenustebinusi Nikolajaus Gogolio pjesės inscenizacija – taip būtų galima apibūdinti „Vedybas“. Puikus pasirinkimas kelis dešimtmečius teatre nesilankiusiam arba, priešingai, nuo šiuolaikinių įmantrių pastatymų jau pavargusiam žiūrovui. Tiesa, pastarųjų Panevėžyje neturėtų būti daug.
„Atkurti laiko, kuriame nebuvome, neįmanoma. Man buvo svarbu išlaikyti ne pjesės laiką, o esmę“, – teigia antrojo panevėžiečių gastrolinio spektaklio „Katerina“ pagal Aleksandro Ostrovskio pjesę „Audra“ režisierius Valius Tertelis. Tą „pagal“ šiuo atveju derėtų ypač akcentuoti, nes žiūrovai, kurie iš Maskvoje dirbančio režisieriaus tikėjosi tvarkingai perteikto A.Ostrovskio siužeto, buvo nuvilti.
V.Tertelis stato spektaklį tiems, kurie puikiai pamena tragišką A.Ostrovskio „Audros“ siužetą. Maža to – tiems, kurie nepamiršo, kokią būtent audrą turėjo omenyje rusų dramaturgas. Panašios perversmo audros režisierius, regis, linki ir „tvarkinguose“ spektakliuose įstrigusiam Panevėžio žiūrovui.
Iš A.Ostrovskio V.Tertelis pasiskolina ne tiek Katerinos pražūties istoriją, kiek epizodus, atspindinčius šiandienos gyvenimo realijas. Pavyzdžiui, senstančios Kabanichos pomėgį už nuodėmes negailestingai pliekti artimuosius, sau pasiliekant kitokius elgesio standartus. Iškalbinga naujarusiško tipo turtuolio Dikojaus (Vytauto Kupšio) ir jo paramos meldžiančio išradėjo, visuomenei gera linkinčio Kuligino (A.Kėlerio) pokalbio scena: abu aktoriai natūraliausiai jautėsi modernioje „Katerinos“ pirtyje su baseinais, kurią vakarykščio teatro raugui nušveisti Panevėžyje užkūrė V.Tertelis. Kitiems priimti drąsią režisieriaus siūlomą viziją kol kas pavyksta sunkiau. Vizualiniu ir muzikiniu požiūriu pastatymas – puikus, nors pirmąkart rodomas gastrolėse neišvengė techninio broko.

Šią savaitę Nacionaliniame dramos teatre vilniečiai turės progą išvysti Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre inscenizuotą rusų klasiką. Antradienį 18.30 val. matysime Rolando Atkočiūno spektaklį „Vedybos“ pagal Nikolajaus Gogolio pjesę. Trečiadienį tuo pačiu metu rodoma Valiaus Tertelio režisuota „Katerina“ pagal Aleksandro Ostrovskio „Audrą“. Pastarasis spektaklis sostinėn atkeliaus iškart po savaitgalio premjeros Panevėžyje.

Ramanauskas1

Po rekordinių 2011 metų įmonė „Schmitz Cargobull Baltic“ šiemet tikisi vangesnio laikotarpio, kurį išnaudos naujiems gaminiams į rinką įvesti.

„2011-ieji buvo patys sėkmingiausi metai mūsų įmonės istorijoje ir viršijo optimistiškiausius lūkesčius“, – apžvelgdamas praėjusius metus tvirtina Panevėžyje įsikūrusios Vokietijos koncernui priklausančios bendrovės „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas.
Priekabas, puspriekabes ir kėbulus gaminančios įmonės apyvarta 2011 m. padidėjo daugiau nei šimtu milijonų – iki 299,7 mln. Lt, o pelnas patrigubėjo.
Praėję metai buvo tikra atgaiva po krizės, kuri įmonę buvo privertusi net kovoti dėl išlikimo – 2009 m. jos apyvarta krito 80 proc., teko perpus sumažinti darbuotojų ir kurį laiką gyventi negaunant jokių pajamų. „Tuo metu pasilikome 150 darbuotojų, nors darbo neturėjome nė trisdešimčiai. Pagrindinis mūsų tikslas buvo išlaikyti įmonės branduolį“, – pabrėžia R.Petrauskas, 1989 m. šios įmonės pirmtakėje pradėjęs karjerą nuo inžinieriaus konstruktoriaus.
Kai 1994 m. tuometinei įmonei buvo iškelta bankroto byla, R.Petrauskas tapo jos bankroto administratoriumi, o kai po kelerių metų „Schmitz Cargobull“ koncernas įsigijo Panevėžio bendrovę – įmonės vadovu.
Per keliolikos vadovavimo bendrovei metų būtent 2009 m. krizę R.Petrauskas vadina vienu didžiausių iššūkių, kurį įveikti pavyko tik dėl darbuotojų supratingumo. Tariantis su darbuotojais buvo sutrumpinta darbo savaitė ir susitarta, kad kai nėra užsakymų, 50 proc. laiko jie leis namie ir gaus minimalų atlyginimą, o likusį laiką mokysis ir tobulės įmonėje, už šias valandas gaudami visą atlyginimą. Įmonės vadovybė kartu su darbuotojais susidėliojo ir svarbiausių darbų planą, kaip išeiti iš krizės: rasti naujų užsakymų, sumažinti sąnaudas, sukurti naujų produktų tam laikotarpiui, kai rinkos atsigaus.
Laikydamasi savo plano įmonė po truputį atsistojo ant kojų, ir tai rodė ne tik patrigubėjęs pelnas: 2011 m. atlyginimų vidurkis darbuotojams neatskaičius mokesčių daugiau nei dvigubai viršijo šalies vidurkį ir siekė 4,7 tūkst. Lt.

Našumu pralenkė vokiečius

„Turbūt didžiausią įtaką padarė tai, kad turėdami labai puikią komandą – inžinierių, tiekimo, gamybos – labai greitai ir lanksčiai gebame reaguoti į rinkos pokyčius. Tai reiškia, kad gauname užsakymų, kurių įvykdymo laikas trumpas“, – įmonės konkurencinius pranašumus išskiria R.Petrauskas.
Vadovas mano, kad tokį lankstumą pavyko pasiekti taikant pažangius gamybos, vadybos organizavimo metodus ir diegiant „Lean“ sistemą, kuri ir įgalina darbuotojus dirbti taupiai bei protingai – su mažiausiomis sąnaudomis atlikti tik tai, kas svarbu klientui, ir per trumpiausią laiką pasiekti didžiausią rezultatą. „Lean“ – japonų įmonės „Toyota“ taikoma gamybos sistemos filosofija, siekianti surasti ir panaikinti vertės nekuriančias proceso dalis ir padėjusi šiai bendrovei išaugti iki pasaulinės korporacijos.
Įdiegus „Lean“ sistemą darbo našumas gerokai padidėjo – Lietuvos įmonės produktyvumo rodikliai kelis kartais viršija net vokiečių bendrovių rodiklius. „Analogiška Vokietijos gamykla gamina keturias–šešias transporto priemones per aštuonias valandas, o mūsų komanda – šešiolika–aštuoniolika“, – lygina R.Petrauskas.
Beje, Vokietijos koncerno „Schmitz Cargobull“ įmonės specializacija – tik tam tikro tipo gaminiai, o išskirtinis Lietuvos gamyklos bruožas tas, kad ji gali pagaminti beveik viską, kas gaminama koncerne. „Šį savo išskirtinumą ir unikalumą mes puikiai išnaudojame: kai jaučiame, kad rinka krypsta į vieną ar kitą pusę, lengvai persiorientuojame ir toje pačioje gamybos linijoje gaminame jau kitus produktus“, – dar vieną lankstumo pavyzdį pateikia vadovas.
Koncerno grupėje Lietuvos įmonė išskirtinė ir tuo, kad tiekia Skandinavijos rinkai skirtus gaminius, universalius savo paskirtimi: priekabomis, puspriekabėmis galima vežti ir maisto produktus, ir negabaritinius krovinius. O žinomi užsienio prekybos tinklai, tokie kaip „Lidl“, „Aldi“, „Tesco“, iš lietuvių mielai perka sunkvežimius su izotermine priekaba, kuri gali būti daugiatemperatūrė: vienoje priekabos dalyje būna vienokia temperatūra, kitoje – kitokia.
Džiugu ir tai, kad lietuviai nėra tik vokiečių sukurtos technologijos štampuotojai. Nemažai Lietuvos inžinierių sukurtų transporto priemonių važinėja Europos keliais, o didelę projektų dalį sukuria tarptautinė koncerno inžinierių komanda, kurios visateisiai nariai yra ir lietuviai.
R.Petrauskas jaučia, kad po įspūdingų 2011-ųjų 2012-ieji bus sunkūs. Vadovas prognozuoja, kad pirmąjį pusmetį užsakymų nebus daug, tad šį laikotarpį įmonė ketina išnaudoti naujiems gaminiams rinkoje pristatyti.

„Veido“ dosjė

Raimundas Petrauskas, UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius, 48 m.
Išsilavinimas: Kauno politechnikos institute įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę, Kauno technologijos universitete baigė gamybos vadybos magistro studijas
Pastarosios perskaitytos knygos: Jameso K.Franzo, Jeffrey Likerio „Toyota Way to Continuous Improvement“ ir Johno Shooko „Vadovauti – reiškia mokyti“
Pomėgiai: buriavimas, kalnų slidinėjimas, važinėjimas dviračiu, kelionės, poilsis prie jūros ir miške, verslo knygų skaitymas
Šeima: žmona Jolanta, sūnūs Žilvinas ir Paulius

Apie įmonę
Įkurta 1989 m., o 1999 m. ją įsigijo Vokietijos koncernas „Schmitz Cargobull“
Apyvarta:
2010 m. – 197, 2 mln. Lt
2011 m. – 299,7 mln. Lt
Darbuotojų skaičius – apie 270
Atlyginimų vidurkis 2011 m. – 4738 Lt

„Ši „Aukštaičių suktiniu“ pavadinta miesto šventė taps viso Aukštaitijos regiono suvažiavimu, kuriame dalyvaus ir Aukštaitijos kunigaikščiai.

Sulauksime 11 savivaldybių atstovų. Panevėžys – Aukštaitijos sostinė. Todėl šventėje norime parodyti, kuo esame gražūs, vertingi, naudingi Lietuvai ir pasauliui. Parodyti folkloro tradicijas, geriausius ir įdomiausius kolektyvus, kulinarinio paveldo meistrus, senųjų amatų pavyzdžius – tai, kuo turtingas regionas“, – teigė Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotojas Gintaras Šileikis.

„Tokio gimtadienio kaip šis, sutampančio su visai šaliai ypač svarbiu renginiu – Europos vyrų krepšinio čempionatu, mieste dar nebuvo. Organizatoriams teko pasukti galvas, kaip didžiausią tradicinį Panevėžio renginį padaryti patrauklų ne tik panevėžiečiams, bet ir tuo metu čia būsiantiems šalies ir užsienio svečiams. Tikimės, kad šventė pateisins lūkesčius, nustebins staigmenomis ir kitomis atrakcijomis“, – sakė Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė.

Rugsėjo 2-oji skiriama jaunimui. Vyks meninės dirbtuvės, jaunimo organizacijų mugė,  kūrybiniai projektai, edukacinės programos, BMX dviračių lenktynės, šiuolaikinių šokių klubų programos ir kt. Tradiciškai 12 valandą bus iškilmingai keliama miesto vėliava. Ceremonijoje dalyvaus miesto įkūrėjas kunigaikštis Aleksandras. Senvagėje prasidės tris dienas truksiantis aukštaitiškas kermošius, koncertuos pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“, vaikų ir jaunimo kolektyvai. Vakare dainuos „Bjelle ir Peru“, „Saulės kliošas“, pasirodys DJ Manfredas su lazerių šou, būgnininkė Erika Rodžiūtė ir kt.

Rugsėjo 3-iąją miesto erdves užplūs krašto paveldo, folkloro dvasia. Vyks Aukštaitijos miestų tradicinės kultūros šventė „Prašom, svečiai, kieminėt“. Panevėžio miesto ir rajono, Anykščių, Biržų, Kupiškio, Pakruojo, Pasvalio, Radviliškio, Rokiškio, Utenos, Zarasų rajonų kiemeliuose  koncertuos saviveiklininkai, bus demonstruojami senieji amatai ir verslai: verpiama, audžiama, liejamos žvakės, verdamas degutas, kalama geležis, pinami šiaudiniai dirbiniai, krepšiai iš balanų ir šaknų… Sumeistrautų gaminių bus galima nusipirkti, o demonstruojamų amatų – ir pasimokyti. Senieji aukštaitiški buities ir darbo rakandai senienų turguje dairysis naujų šeimininkų. Visa šventė kvepės aukštaitiškais valgiais – kas norės, jų galės vietoje paskanauti arba nusipirkti lauktuvių.

Miesto gatvėmis nusidrieks šventinė eisena, vyks nacionalinės Aukštaitijos sporto žaidynės, prasidės tarptautinis lėlių teatrų festivalis „Lagaminas“. Koncertuos panevėžiečiai Vaidas Dzežulskis, Valerija, Virgilijaus Valuntonio modernaus dainavimo studija, Radžis. Vakare -  „Sadūnai“, „Jonis“, „Thundertale“, audiovizualinės elektronikos grupė „Fusedmarc“ (sutartinių projektas „WAFT“). Naktinį dangų nušvies 508 vandens žibintai.

Rugsėjo 4-ąją vyks Lietuvos duatlono čempionatas (VII  Baltijos šalių taurės etapas). Dalyvaus Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Ispanijos duatlonininkai. Koncertuos latvių grupė „Pete Anderson and The Swamp Shakers“. Kino mėgėjų lauks respublikinis trumpametražių filmų festivalis „AŠ + MIESTAS = KINAS”.

Stetiškių aeroklubas planuoja parasparnių čempionatą.

Visa 508-ojo Panevėžio miesto gimtadienio renginių programa skelbiama www.panevezys.lt ir www.pankultura.lt .

"Technologijų" archyvas

Viena pavojingiausių Panevėžyje buvusi pėsčiųjų perėja nuo šiol bus apšviečiama pasitelkus vėjo energiją.

"Veido" archyvas

Panevėžyje startavo socialinė kampanija „Pirmoji taisyklė – saugumas!“, kviečianti dviratininkus pasirūpinti savo ir aplinkinių saugumu gatvėse ir keliuose. Specialiame „Kritinės masės“ renginyje Panevėžyje dalyvavo ir pasaulio dviračių treko čempionė Simona Krupeckaitė.

Panevėžio Laisvės aikštėje penktadienio pavakarę susirinko apie 400 dviratininkų, atvykusių miesto gatvėmis pasivažinėti kartu su geriausia 2010 metų Lietuvos sportininke. Projekto „Pirmoji taisyklė – saugumas!“ organizatorių teigimu, renginio dalyviams buvo išdalinta pusė tūkstančio atšvaitų ir bukletų su svarbia eismo saugumo informacija.

Pasak geriausios 2010 metų Lietuvos sportininkės Simonos Krupeckaitės, dažnai pamirštame, jog dviratis yra transporto priemonė, kurios vairuotojui galioja tokios pačios taisyklės, kaip ir kitiems eismo dalyviams.

„Išties smagu matyti, kad panevėžiečiai taip gausiai susirinko į šį „Kritinės masės“ renginį. Tai rodo, kad jie išgirdo mūsų žinutę, raginančią pasirūpinti savo saugumu gatvėse ir keliuose. Norisi tikėti, kad pirmojo renginio sėkmė paragins ir kitų miestų gyventojus aktyviai prisidėti prie šios iniciatyvos“, – teigė S. Krupeckaitė.

Anot jos, dalyvaujant varžybose, dviratininkai visada privalo laikytis aukščiausių saugumo reikalavimų – nesilaikant jų, organizatoriai neleistų startuoti. „Tačiau juk miestų gatvėse ir keliuose sąlygos yra daug pavojingesnės nei dviračių treke“, – sakė S. Krupeckaitė.

Šiauliuose į „Kritinės masės“ renginį prie dviračių muziejaus atvyko iki 100 dviratininkų, kurių kolona lygiai 18 val. išriedėjo į miesto gatves. Kiti projekto „Pirmoji taisyklė – saugumas!“ renginiai įvyks gegužės 27 dieną Kaune ir Klaipėdoje, o baigiamasis renginys – birželio 24 dieną Vilniuje.

Renginius lydi ir aktyvi informacinė kampanija, kurios metu spaudoje, internetiniuose portaluose ir socialiniuose tinkluose visuomenė bus supažindinama su eismo saugumo reikalavimais, kita aktualia informacija.

„Kritinė Masė“ – tai visame pasaulyje paskutinį mėnesio penktadienį vykstanti akcija, kurioje žmonės su dviračiais ir savaeigiu transportu važinėjasi miestų gatvėmis. Pirmoji „Kritinė masė“ įvyko 1992 metais San Franciske (JAV), šiuo metu ji vyksta daugiau nei 300 pasaulio miestų. Lietuvoje ši akcija pirmą kartą buvo surengta 2005 metais Vilniuje, šiuo metu „Kritinės masės“ renginiai taip pat vyksta Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Kėdainiuose, Šilutėje, Radviliškyje ir Alytuje.

Linų tekstilės gamintoja Panevėžio “Linas” šiemet planuoja kelis milijonus litų investuoti į naują šildymo sistemą.

“Lino” vadovas Martynas Jasinskas teigia, kad norint išlaikyti bendrovės konkurencingumą kito būdo nėra, rašo “Verslo žinios”.

“Dabartinė sistema sena, nemažai pinigų išleidžiame šildydami orą, o ateityje energijos kaina didės – nėra kito būdo. Porą milijonų investuosime į technologinės energijos gamybos ir šildymo sistemą. Manau, per trejetą metų suma atsipirks, o vėliau tiek pat sutaupysime”, – teigė M.Jasinskas.

Įmonė negavo Europos Sąjungos paramos šiam projektui, todėl jį atliks iš savų ir skolintų lėšų.

Daugiau nei 90 proc. produkcijos įmonė eksportuoja į Skandinavijos šalis, Prancūziją, Belgiją, atsigavo eksportas į Japoniją. Dienraštis rašo, jog šiais metais bendrovės apyvarta didės vien jau dėl kylančių žaliavos kainų – medvilnės kaina pernai kilo apie triskart, linų ar maišyti verpalai brango 30-60 procentų.

“Aišku, kainas kelia visi. Klientai ginčijasi, deramės, nustatome pereinamąjį laikotarpį nemažai daliai pirkėjų – naujos kainos įsigalios po 3-4 mėnesių. Iš principo konkurencingumas nenukenčia, bet reikia atsargiai kelti kainas, nes padidėjo spaudimas iš Kinijos”, – kalbėjo M.Jasinskas.

Jis pažymėjo, kad apyvartą augins ir atsigaunančios rinkos.