Praėjusią savaitę „Swedbank“ atlaikė išbandymą gandais: iš lūpų į lūpas ir per socialinius tinklus ėmus sklisti informacijai, neva bankas žlunga, Vakarų Lietuvoje prie bankomatų nutįso eilės, kai kur baigėsi pinigai. Tiek „Swedbank“, tiek Lietuvos bankui užtikrinus, kad padėtis stabili, panika per porą dienų nurimo.
“Padidėjęs klientų srautas banko padaliniuose ir prie bankomatų atsispindėjo ir žvelgiant į išgrynintų pinigų kiekį – jis buvo ūgtelėjęs iki 20 proc. Tiesa, skirtinguose regionuose klientai į klaidinamą informaciją reagavo nevienodai, pavyzdžiui, Vilniuje gyventojai ją tiesiog ignoravo”, – sako “Swedbank” atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
„Tokių gandų, ypač jeigu jie kartojasi, didžiausią neigiamą poveikį pajunta institucijos reputacija. Bet kai tai susiję su finansų sektoriaus stabilumu, didesnės neigiamos pasekmės ir visai ekonomikai, nes tai pakeičia gyventojų elgseną, jie priima neracionalius sprendimus, patiria nuostolių“, – sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tokie gandai nuolat kartojasi. Pavyzdžiui, keliskart gąsdinta, kad pasikeis lito ir euro kursas, litas bus devalvuotas. N.Mačiulis primena, kaip 2009 m. net imta pirkti zlotus, kitą valiutą. Bene didžiausią sukrėtimą 2003 m. sukėlė gandai dėl tuomečio SEB Vilniaus banko.
Pasaulyje tokių atvejų taip pat būna, o jei bankas silpnas, gandai jį gali ir parklupdyti, nes prireikia daug pinigų trumpuoju laikotarpiu. Todėl bankams svarbu turėti nuosavo kapitalo, gerus likvidumo rodiklius.
Pasaulyje už tokių gandų skleidimą griežtai baudžiama, bandoma išsiaiškinti jų šaltinį. “Tačiau Lietuvoje nė vienas gandonešis nebuvo išaiškintas, tad negalima pasakyti, ar tai buvo pokštas, ar organizuotas sąmoningas sprendimas suklaidinti visuomenę, kenkti vienai ar kitai finansinei institucijai. Šiek tiek keista, kad informacinėje visuomenėje, turint tokių galimybių susekti informacijos srautus internete ir mobiliuosiuose telefonuose, neišaiškinama, kur tie panikos skleidimo židiniai. Reikia tikėtis, kad šis sykis bus išimtis”, – tikisi N.Mačiulis.
“Swedbank” dėl šmeižto ir klaidingos informacijos skleidimo kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

Scanpix

Apibūdindamas absurdiškų gandų sukeltą situaciją Latvijoje, “Swedbank” Lietuvoje vadovas Antanas Danys teigia, kad pagrindo nerimauti banko klientams nėra, bankas atlieka visas funkcijas ir dirba kaip įprasta. Apie tai pranešė ELTA.

Penktadienį Latvijos socialiniuose tinkluose ir interneto erdvėje kilo absurdiški ir jokio pagrindo neturintys gandai, jog “Swedbank” nebedirba Estijoje, nėra galimybių išgryninti pinigų Švedijoje, Švedijos ir Estijos “Swedbank” vadovybės areštuotos. “Tai absoliučiai absurdiškos žinios. Latvijos finansų reguliavimo tarnyba praneša, jog kreipsis į policiją su prašymu ištirti tokių gandų šaltinį”, – sako A. Danys.

Jis pripažįsta, kad po neseniai sustabdytos “Latvijas Krajbanka” veiklos diskusijų apie Europos bankų sektoriaus reguliavimą ir euro ateitį Latvijos visuomenė į tokius gandus reaguoja labai jautriai. Latvijoje kai kurie gyventojai ėmė atsiiminėti pinigus iš bankomatų.

“Swedbank” Latvijoje informuoja savo klientus, kad bankas veikia įprastu režimu, visas 300 bankomatų tinklas aprūpinamas pinigais labai greitai, ir bankas, kaip įprasta, teikia paslaugas klientams visuose 59 padaliniuose.

Lapkričio mėnesį paskelbtoje Švedijos centrinio banko stabilumo ataskaitoje konstatuota, kad Švedijos bankų rizika yra gerokai mažesnė nei kitų Europos bankų, veikiančių tarptautinėse rinkose, Švedijos bankai yra gerai kapitalizuoti.

Gruodžio pradžioje reitingų agentūra “Standard & Poor’s” padidino “Swedbank” skolinimosi reitingus nuo A iki A+, bankui nustatyta stabili perspektyva. Reitingų kilstelėjimą lėmė pakankamo kapitalo, pelno ir verslo pozicijos, taip pat įvertinta banko galimybė skolintis, jo rizika bei likvidumas.

Latvijos finansų rinkų ir kapitalo komisijos pirmininko pavaduotojas Janis Brazovskis sako, kad “Swedbank” deramai atlaikė naktį į pirmadienį, kai smarkiai padidėjo grynųjų pinigų iš jo bankomato paklausa. Banko “Swedbank” valdybos pirmininkas Latvijoje Maris Mancinskis pirmadienio rytą sakė, kad klientai Latvijoje atsiėmė per 10 mln. latų indėlių.

Pinigus iš banko atsiėmė 10 tūkst. klientų. M. Mancinskis pabrėžė, kad atsiimtų pinigų suma nepaveiks banko operacijų, nes sudaro tik vieną procentą visų indėlių, pranešė “nozare.lv”. Pirmadienio rytą “Swedbank” klientai galėjo pasiimti pinigų iš 170-ies bankomatų, 130 – jau ištuštinti. Ilgiausios eilės prie “Swedbank” bankomatų nusidriekė Jelgavoje ir Ventspilyje.

“Neturiu jokios informacijos apie gandų šaltinius. Laukiame, kol valdžia juos nustatys”, – sakė M. Mancinskis.

“Swedbank” pagrindinio banko turtas Švedijoje sudaro beveik 750 mlrd. litų.

Ažiotažinė dolerių ir eurų paklausa Baltarusijoje, kuriai postūmį davė nepasitikėjimas nacionaline valiuta ir darbo užmokesčio pakėlimas biudžetininkams prezidento rinkimų išvakarėse, ištuštino valiutinį iždą ir dabar gali devalvuoti “500 dolerių per mėnesį”, kuriuos Aleksandras Lukašenka žadėjo liaudžiai prieš išrinkimą.

Baltarusijoje prekybos prekėmis deficitas sausį išaugo 330 kartų. Aukso ir valiutos atsargos per du naujų metų mėnesius sumažėjo 20 proc. ir sudaro 4 mlrd. dolerių, to pakaks tik vienam importo pirkimų mėnesiui. Centrinis bankas apribojo operacijas valiuta, kai kurie bankai uždraudė laisvai konvertuojamą valiutą pasiimti iš kortelių Baltarusijos rubliais, o daugelis piliečių puolė pirkti tvirtos valiutos gretimose Rusijoje ir Ukrainoje.

Nepaisydama Tarptautinio valiutos fondo įspėjimo valdžia dosniai apdovanojo daug valstybės biudžeto srities darbuotojų – pakelė jiems darbo užmokestį vidutiniškai 30 procentų.

Dabar Minskas tikisi poros milijardų dolerių paskolos iš Rusijos atsiradusiai skylei užkimšti, bet kritikai mano, kad pribrendo skausmingos priemonės. TVF pareiškė, kad krizei įveikti Minskas turės pasirinkti radikaliai arba sumažinti valstybės išlaidas, arba devalvuoti Baltarusijos rublį.

“Socialinių padarinių požiūriu vienodai blogai ir devalvacija, ir išlaidų mažinimas”, – sakė agentūrai “Reuters” Miseso (Mizeso) vadovas Jaroslavas Romančiukas. Jis buvo tarp devynių A.Lukašenkos varžovų per praėjusius rinkimus, ir vienas iš nedaugelio kandidatų, kurie neatsidūrė už grotų, kaip buvo išvaikytos protesto demonstracijos po balsavimo.

“Bėda ta, kad neskausmingo sprendimo, neskausmingo prisitaikymo prie šio šoko varianto dabar nėra”.

Devalvacija dar labiau sumažins baltarusių pajamas, palyginti su kaimynais europiečiais, nors gali duoti impulsą ekonomikai, atpigus prekėms ir darbo jėgai. Tačiau 70 proc. Baltarusijos ekonomikos, kaip SSRS laikais, kontroliuoja valstybė, ir sumažinti valstybės išlaidas Minskui būtų sunkus žingsnis.

JUODOJI RINKA

Nacionalinis bankas žada išlaikyti Baltarusijos rublį vieneriems metams įvesto 8,0 proc. koridoriaus į dolerio, euro ir Rusijos rublio krepšį ribose. Rusijos bankas “Renessans Kapital” įvertino Baltarusijos rublio devalvacijos tikimybę 40 procentų.

Prieš 2010 metų gruodžio rinkimus A.Lukašenka pasirinko tradicinį stabilumo ir klestėjimo šūkį ir buvo perrinktas ketveriems metams. Drauge šalies ekonomika, kaip ir anksčiau, tebėra priklausoma nuo energetikos išteklių tiekimo iš Rusijos lengvatinių sąlygų ir Vakarų paskolų, atnaujintų per pastaruosius pora metų vykstant Baltarusijos lyderio kalbų liberaliam posūkiui.

Silpnėjant nacionalinei valiutai gali sumažėti A.Lukašenkos populiarumas, sakė agentūrai “Reuters” analitinio centro “Strategija” vadovas Leonidas Zaika.

“Valiutos krizė mažina pasitikėjimą valdžia, sakė jis. – Nacionalinis bankas ir vyriausybė turės atsisakyti to, ką A.Lukašenka žadėjo Baltarusijos liaudies susirinkime prieš rinkimus”.

Verslo sluoksniai pataria Minskui pasikliauti rinkos mechanizmais.

“Dabar vienintelis teisingas būdas problemai išspręsti – panaikinti kurso apribojimus nebiržiniuose sandoriuose”, – sakė spaudos konferencijoje penktadienį Vladimiras Babarika, Rusijos “Gazprombank” antrinio banko “Belgazprombank” vadovas.

“Tai skausminga, labai sudėtinga, bet esant šiai situacijai tik rinkos reguliavimas gali ištaisyti padėtį”, – pažymėjo jis.

Nacionaliniam bankui mėginant ažiotažą sumažinti valiutos pardavimo privatiems bankams apribojimais, ėmė jos trūkti importuotojams ir kilti importo kainos.

Praėjusią savaitę Baltarusijoje ėmė atsirasti “juodosios rinkos” požymių: doleris iš po skverno buvo parduodamas už 3 600-3 800 rublių, kai jo oficialus kursas – 3 030 rublių.

“Rublio kursas dabar – iracionali kategorija”, – sakė agentūrai “Reuters” vieno bankų darbuotojas, pageidavęs likti nežinomas.

“IŠSILAIKYTI”

Populiariausias A.Lukašenkos rinkimų kampanijos pažadas buvo “500 dolerių vidutinis mėnesio darbo užmokestis. Tai reiškė, kad gerokai padidės daugumos baltarusių pajamos.

“Valdžia mano, kad devalvacija gali galutinai pakirsti pasitikėjimą ja”, – sakė agentūrai “Reuters” politologas Aleksandras Klaskovskis.

“Todėl valdžia temps iki paskutiniosios, griebdamasi lengvinančių priemonių pagal principą “dieną išstovėti ir naktį išsilaikyti”. Baltarusijos valdžios metodikai – kirsti šuniui uodegą dalimis”.

Pirmasis vicepremjeras Sergejus Rumasas sakė penktadienį, kad Minskas optimistiškai žiūri į derybas su Maskva dėl paskolos.

Bet yra ir skeptikų.

“Matyt, (Aleksejus) Kudrinas (Rusijos finansų ministras) bus dar griežtesnis nei TVF 2008 metais”, – sakė J.Romančiukas.

2010 metais Maskvos ir Minsko santykiai smarkiai pašlijo: Rusija grasino nutraukti pigių energetikos išteklių tiekimą, o A.Lukašenka flirtavo su Vakarais ir apsikeitė kandžiais žodžiais su Rusijos kolega Dmitrijumi Medvedevu.

Tačiau metams baigiantis ginčų dalyviai nustebino stebėtojus, netikėtai priėję diskusijoje dėl naftos mokesčių prie kompromiso, kuris atsieis Rusijai, jos vertinimais, 4 mlrd. dolerių. Analitikai įvertino tai kaip Maskvos pasirengimą pripažinti dar vieną A.Lukašenkos įgaliojimų pratęsimą.

Šiomis dienomis pirkėjai cukrų iš lentynų krauna ne į pirkinių krepšelius, o į vežimėlius.

Neseniai grikių kainų šuolį išgyvenę vartotojai šįkart cukraus kainų prognozes priėmė labai rimtai ir iš anksto pradėjo rūpintis cukraus atsargomis, penktadienį rašo dienraštis “Kauno diena”.

Prekybos tinklo “Maxima LT” atstovė Lina Muižienė informavo, kad cukraus paklausa smarkiai išaugo trečiadienį – pardavimas buvo 40 proc. didesnis nei įprastą prekybos dieną.

Pasak jos, niekas neplanuoja, kad kilogramas cukraus brangs iki 6 litų, nes nėra pagrindo kainai dvigubėti – cukraus tiekėjai jau pranešė, kad kilstels kainą, tačiau kilogramas cukraus galutiniam vartotojui kitą savaitę brangs ne daugiau kaip iki 10 proc.

Prekybos tinklo “Iki” atstovo Valdo Lopetos teigimu, nuo metų pradžios dėl cukraus trūkumo rinkoje tiekėjai jo kainą jau yra padidinę apie 10 proc., tačiau naujų pranešimų apie kainos kėlimą nėra. Tokios informacijos neturi ir prekybos tinklas “Rimi”.

Lietuvos cukraus gamintojai taip pat nežada esminių pokyčių. Pasak “Arvi cukrus” komercijos direktoriaus Ryčio Morozovo, cukraus kaina šiek tiek kyla nuolat ir jis brangsta kaip visa kita žemės ūkio produkcija.

“Dėl prastesnio cukrinių runkelių derliaus cukraus nepasigaminta tiek, kad būtų perteklius. Taip pat Lenkijos gamintojai šiuo metu pristabdė pardavimą mūsų rinkoje, todėl kainos kyla. Visi cukraus gamintojai ir perpardavinėtojai laukia vasaros sezono, kai cukraus pardavimas būna didžiausias, ir didelius kiekius jo laiko sandėlyje”, – dėstė pašnekovas.

Paniką tarp cukraus pirkėjų pasėjo žinia apie prastą cukranendrių derlių svarbiausiose cukraus tiekimo šalyse – Brazilijoje ir Australijoje. Tačiau iš šios situacijos ketina pasipelnyti Indija – ji jau paskelbė apie 3,5 mln. tonų didinamą cukraus gamybą.

“Prastas cukranendrių derlius neturėtų gąsdinti Europos ir Lietuvos vartotojų”, – sakė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.

Pasak jo, cukrinių runkelių derlius nebuvo kritiškai mažesnis, smarkiai nepakito ir cukraus kaina Londono biržoje. Šiuo metu tona cukraus kainuoja 746 JAV dolerius, tai reiškia, kad kilogramas cukraus kainuoja apie 1,8 lito. “Man atrodo, kad kažkur ir kažkas stipriai užsiima saviveikla naudodamiesi situacija”, – mano A.Gapšys.