Teisėjų garbės teismas penktadienį paskelbė nusprendęs Kauno apygardos teismo teisėjai Neringai Venckienei pareikšti papeikimą.

Tai spaudos konferencijoje paskelbė Teisėjų garbės teismo pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Antanas Simniškis.

“(Teisėjų garbės teismas) pripažįsta pagrįstą bei atitinkančią teisės aktų reikalavimus Teisėjų etikos ir komisijos drausmės komisijos išvadą, kad teisėja savo kaip Lietuvos Respublikos pilietės teises ir pareigas turėtų įgyvendinti taip, kad būtų laikomasi Teisėjų etikos kodekso reikalavimų, nes ji yra ne tik Lietuvos Respublikos pilietė, bet ir teisėja, kuriai taikomasi specialūs elgesio standartai”, – sakė Teisėjų garbės teismo pirmininkas.

Pasak Garbės teismo, N.Venckienė nuolat viešai per įvairias masinės informacijos priemonės išsakydama nuomonę apie netinkamą vadinamosios pedofilijos bylos tyrimą, komentuodama tyrimą vykdančių pareigūnų ir prokurorų sprendimus pažeidė Teisėjų etikos kodekso nuostatas.

Be to, kodeksas buvo pažeistas tuomet, kai N.Venckienė išsakydavo savo nuomonę apie bylos dalyvius, ir taip pažeisdavo nekaltumo prezumpciją.

Teismas taip pat konstatavo, kad N.Venckienė viešai kaltino nužudytąjį teisėją Joną Furmanavičių ir taip siekė jį sumenkinti, paversti paniekos vertu žmogumi, skelbė informaciją apie neva teismuose ir prokuratūroje susiformavusį pedofilų klaną ir sakė, kad dėl to esą pedofilijos bylą niekada nebus objektyviai išnagrinėta. Šiai atvejais, pasak Garbės teismo, buvo pažeistas Teisėjų etikos kodeksas.

Pažeidimai buvo konstatuoti ir teisėjos veiksmuose, kada jį konsultuodavo pernai pavasarį rastą mirusį brolį Drąsių Kedį, rašydavo jo vardu skundus, prašymus, kitus dokumentus.

Teisėjų etikos kodeksas, anot Garbės teismo, buvo pažeistas ir tuomet, kai N.Venckienė savo darbo kompiuteryje įvardino dokumentus įžeidžiamais, nepagarbiais ir necenzūriniais žodžiais.

Pasak A.Simniškio, Teisėjų etikos kodekso nuostatų teisėjai turi laikytis tiek atlikdami pareigas, tiek vykdydami veiksmus, kurie nėra tiesiogiai susiję su pareigų atlikimu.

Teisėjų garbės teismo sprendimas per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.

“Teisėjų garbės teismas (…) turi individualizuoti skiriamą drausminę nuobaudą”, – sakė A.Simniškis, paklaustas, kodėl būtent tokia nuobauda buvo skirta.

Anot jo, atsižvelgta į sukeltas pasekmes, sunkumą, kaltę, adekvatumą.

Pasak Teisėjų garbės teismo pirmininko, papeikimas “apribos teisėjos galimybes daryti karjerą, kilti karjeros laiptais”.

Tai pirmoji N.Venckienės drausminė nuobauda.

Teisėjai N.Venckienei drausmės byla buvo iškelta pernai rugpjūtį dėl jos veiksmų rašant skundus, pareiškimus ir kitus dokumentus D.Kedžio vardu

Kauno teisėją apskundė jau miręs vadinamosios Kauno pedofilijos bylos įtariamasis Andrius Ūsas bei D.Kedžio buvusi gyvenimo draugė ir vaiko motina Laimutė Stankūnaitė, Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis.

A.Ūsas skunde tvirtino, kad teisėja N.Venckienė formavo išankstinę nuomonę apie jį neturėdama jokių įrodymų, šmeiždavo jį ir tokiu būdu pažeidė teisėjų etiką. Jis tikino, kad N.Venckienė pasitelkusi “rafinuotus, prieštaraujančius moralei” būdus, pasinaudodama žiniasklaida darė spaudimą ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams.

Be to, skunduose teigiama, kad teisėjos tarnybiniame kompiuteryje aptikta tekstinių laikmenų – skundų, prašymų ir kitų dokumentų, kurie rašyti tiek N.Venckienės, tiek D.Kedžio vardu. Tų laikmenų autorė yra N.Venckienė, ir jie yra pavadinti nepagarbiais, asmenis, kurie susiję su baudžiamąja byla, įžeidžiančiais žodžiais. Dėl tokiu būdu parodytos nepagarbos N.Venckienę TEDK apskundė ir K.Betingis.

L.Stankūnaitės skunde teigta, kad N.Venckienė, šiuo metu – jos mažametės dukters globėja, kurstė savo brolį, 7 mėnesius darė pornografinio pobūdžio įrašus, pasitelkę lėlę abu mokė mergaitę seksualinio pobūdžio veiksmų. Be to, pasak L.Stankūnaitės, teisėja viešino mergaitės tapatybę. Skunde taip pat tvirtinama, kad N.Venckienė kurstė ir provokavo neramumus bei nevykdė Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarties dukrą perduoti motinai. L.Stankūnaitė abejojo psichine teisėjos būkle ir tvirtino, kad jos veiksmai yra neteisėti.