vaistai1552

Reorganizavus Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui patikėta reikšminga visuomenės sveikatai funkcija – maisto papildų notifikavimas. Notifikavimas – tai pranešimas apie į rinką teikiamus produktus.

Pagrindinis maisto papildų notifikavimo tikslas yra informacijos apie maisto papildus kaupimas, stebėjimas ir savalaikis vartotojų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei rinką prižiūrinčių institucijų informavimas. Rugsėjo mėnesį Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai, vertindami notifikuotų maisto papildų etiketes, aptiko Europos Sąjungoje maisto papilduose neleistinų maisto priedų: natrio fumarato (E365), kalcio steroil-2-laktato (E482), eritrozino (E127), anato (E160b). Ypač didelį susirūpinimą kelia, kad maisto priedo – dažiklio anato buvo rasta vaikams skirtame maisto papilde. Šis dažiklis siejamas su daugeliu maistinės alergijos atvejų. Jis laikomas vieninteliu natūraliu maisto dažikliu, kuris sukelia tiek pat daug alerginių reakcijų kaip ir dirbtiniai maisto dažikliai.

Nuo 2012 metų liepos 1 dienos ūkio subjektai į Lietuvos Respublikos rinką teikdami importuojamus iš trečiųjų pasaulio šalių maisto papildus, turi pranešti Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, kuris informaciją skelbia internetinėje svetainėje, adresu http://vsc.sam.lt/maisto-papildai. Visuomenės sveikatos saugos požiūriu itin svarbu, kad visa informacija apie notifikuojamus maisto papildus yra vieša, nes tai leidžia kiekvienam vartotojui kruopščiau pasidomėti rūpimu produktu dar prieš jį įsigyjant. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro interneto svetainėje vartotojas gali rasti informaciją tik apie tuos maisto papildus, kurie buvo notifikuoti, o notifikuojami yra, kaip jau minėta, tik iš trečiųjų šalių importuojami maisto papildai.

Dėl maisto technologijų pažangos sparčiai daugėja įvairių, ne tik iš trečiųjų šalių, bet ir iš Europos Sąjungos įvežamų, bakterijomis, amino rūgštimis, žoliniais komponentais bei kitomis aktyviomis medžiagomis praturtintų produktų, kurie dažnai vartotojams pristatomi kaip maisto papildai. Kadangi apie tokių produktų saugą ir poveikį žmogaus organizmui informacijos dažnai nepakanka, į gyventojų rankas gali patekti netinkama produkcija, todėl Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistų nuomone, tikslinga būtų notifikuoti ne tik iš trečiųjų šalių importuojamus maisto papildus, bet visus į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamus maisto papildus.

Siekdami efektyvesnės visuomenės apsaugos nuo abejotinos sudėties maisto produktų, Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai parengė naują maisto papildų notifikavimo tvarkos projektą. Jei šis projektas bus patvirtintas, ūkio subjektai turės pranešti Vilniaus visuomenės sveikatos centrui apie visus į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamus maisto papildus.

Apie nustatytus notifikuotų maisto papildų sudėties ir ženklinimo neatitikimus buvo informuota maisto papildų rinką šalyje kontroliuojanti institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri, gindama vartotojų interesus sveikatos aspektu, turėtų imtis tolimesnių veiksmų, t.y. taikyti rinkos ribojimo ar kitas administracinio poveikio priemones.

Maisto papildų pasiūla rinkoje yra didžiulė ir išsirinkti tinkamiausią – nelengva
Maisto papildai – tai maisto produktai, turintys sudėtyje koncentruotą tam tikrų medžiagų kiekį. Esant būtinybei, kaip aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI)  specialistai, šiomis medžiagomis galima papildyti mitybos racioną. Maisto papildai rinkai tiekiami dozuotomis formomis – kapsulėmis, pastilėmis, tabletėmis, kitomis panašiomis formomis bei miltelių maišeliais, ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis.

Maisto papildų pateikimas rinkai

Maisto papildams taikomi maisto saugą (o ne vaistus) reglamentuojantys teisės aktai. Kitaip negu vaistų, maisto papildų pateikimo į rinką procedūra gerokai paprastesnė. Prieš pateikiant maisto papildus į rinką poveikiui įrodyti nereikia atlikti klinikinių tyrimų. Maisto papildų, kurie pagaminti Lietuvoje ar įvežami iš Europos Sąjungos šalių bei Islandijos, Norvegijos ir Lichtenšteino, nei notifikuoti, nei registruoti nereikia. Maisto papildai, kurie į Lietuvos rinką patenka iš trečiųjų šalių yra notifikuojami. Maisto papildų notifikavimą atliekanti Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVSPT) neturi teisės uždrausti įvežti maisto papildų, nes notifikavimas – tai tik pranešimas apie į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamus maisto papildus. Kilus įtarimų, kad notifikuotas maisto papildas gali neatitikti maisto papildams keliamų reikalavimų, apie tai informuojama už maisto papildų rinkos priežiūrą atsakinga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

2011 m. VVSPT gavo 940 pranešimų apie maisto papildų, pagamintų trečiosiose šalyse, pateikimą į Lietuvos Respublikos rinką. Didžioji jų dalis pagaminta Rusijoje (41,5 proc.) ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (38,1 proc.). Kur kas mažiau maisto papildų atkeliauja iš Ukrainos (4,2 proc.), Kanados (4,1 proc.), Kinijos (3 proc.) ir kt.
Į Lietuvą  2011 metais maisto papildų importuota 70 tonų daugiau negu 2010 metais (2010 m. – 180 t, 2011 m. – 250 t). Du kartus išaugo šių produktų įvežimas iš Rusijos.

Tyrimai
Per 2011 metus Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijose  buvo tirti 195 maisto papildų mėginiai. Kaip pažymi instituto direktorius Gediminas Pridotkas, visi tirti mėginiai atitiko teisės aktų reikalavimus, daugiausia maisto papilduose buvo tiriami švino, kadmio, gyvsidabrio ir genetiškai modifikuotų organizmų kiekiai.

Maisto papildų sudėtis ir ką reiškia 100 proc. RPN

Ir Lietuvoje , ir Europos Sąjungoje maisto papildų sudėtis yra griežtai reglamentuota, yra žiūrima kokie vitaminai ir mineralinės medžiagos gali būti naudojami maisto papilduose. Šiuo metu dar nėra nustatyti minimalūs ir maksimalūs kiekiai, t.y. nėra reglamentuota kiek daugiausia ar mažiausia gali būti tam tikrų vitaminų ar mineralinių medžiagių maisto papilde. Teisės aktuose nurodytos tik rekomenduojamos paros suvartojimo normos (RPN). 100 proc. RPN reiškia, kad nurodytame maisto papildo kiekyje (pvz., 1 ar 2 tabletėse) yra konkretaus vitamino ar mineralinės medžiagos 1 paros rekomenduojama norma suaugusiems.
Neretai maisto papilduose vitaminų ar mineralinių medžiagų kiekiai būna tokie maži, kad suvalgęs apelsiną ar morką šių medžiagų gautum žymiai daugiau. Tačiau pasitaiko, kad maisto papilduose, ypač tuose, kuriuos vartoja sportininkai, vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai ženkliai viršija rekomenduojamas paros suvartojimo normas. Sportininkams skirtuose maisto papilduose B grupės vitaminų kiekiai dažnai siekia 1000 proc. ar net 10000 proc. rekomenduojamos paros normos. Tokiu atveju, suvartoję etiketėje nurodytą rekomenduojamą kiekį (pvz., vieną tabletę) gautume 10 ar 100 parų rekomenduojamos normos kiekį.
Vartojant keletą maisto papildų vienu metu, reikia atkreipti dėmesį, kokios medžiagos yra jų sudėtyje, nes vartojant maisto papildus, kuriuose yra kompleksas atskirų medžiagų, tos pačios medžiagos galime gauti iš skirtingų produktų. Be to, kai kurios medžiagos, pvz., riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E, K, kaupiasi žmogaus organizme, todėl vartojant dideliais kiekiais gali atsirasti hipervitaminozė.

Maisto papildas – ne vaistas

Keletas priežasčių, lemiančių, kad maisto papildai vartotojams asocijuojasi su vaistais: tokia pati kaip vaistų maisto papildo forma ir pakuotė (tabletės, kapsulės, buteliukai su lašų dozatoriais), prekyba maisto papildais vykdoma vaistinėse. Vaistinės – tik viena iš galimų maisto papildų pardavimo vietų. Maisto papildais prekiaujama ir didesnėse maisto produktų parduotuvėse, populiarėja prekyba internetu.
Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktai draudžia reklamuojant maisto papildus teigti apie jų (ar jų sudėtyje esančių sudedamųjų dalių) gydomąsias ar profilaktines savybes, išskyrus tuos atvejus kai tokius teiginius patvirtina Europos Komisija (deja, tokių atvejų yra vienetai). Šio draudimo labai dažnai nesilaikoma, reklamuojant siekiama vartotojus įtikinti, kad maisto papildų poveikis prilygsta vaistams. Aktyvi, o kartais – net agresyvi, maisto papildų reklama lemia, kad vartotojai klaidingai supranta maisto papildo paskirtį.

Kaip išsirinkti?

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai rekomenduoja:
Prieš perkant maisto papildus rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar mitybos specialistu. Taip pasirinktas maisto papildas geriausiai atitiks Jūsų organizmo poreikius;
Prisiminti, kad ant maisto papildo pakuotės draudžiama rašyti apie gydomąjį ar profilaktinį poveikį. Šis draudimas taikomas ir maisto papildų reklamai;
Visada atidžiai skaityti maisto papildo etiketę, ypač sudėtį ir informaciją apie sudedamųjų dalių kiekius;
Rinktis tuos maisto papildus, kuriuose vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis sudaro apie 100 proc. rekomenduojamos paros normos (gali būti ženklinama kaip RPN);
Perkant maisto papildus vaikams, atkreipti dėmesį, kokiai amžiaus grupei maisto papildas yra skirtas;
Bûti atsargiems, jeigu maisto papildų sudėtyje yra įvairių egzotinių augalų. Pravartu pasidomëti jų poveikiu;
Sportuojantys žmonës, prieš pradėdami vartoti maisto papildus, turëtų tinkamai įvertinti savo mitybą, fizinį krūvį ir, pasitarę su mitybos specialistais, išsirinkti labiausiai jiems tinkantį maisto papildą.
Verta atminti – tai, kas tinka vienam, nebūtinai tinka visiems.