Shutterstock nuotr.

2015 metų pabaiga – ypač aktyvus metas Europos Sąjungos ir valstybės paramą kaimo plėtrai administruojančiai Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA). Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones surinkta beveik 95 tūkst. paramos paraiškų, baigiamas ankstesnis finansavimo laikotarpis, intensyviai planuojami ateinantys metai. Naujasis programinis laikotarpis pareiškėjams ir agentūros specialistams kelia nemažai naujų iššūkių, tačiau tikimasi, kad vis glaudesnis abipusis bendradarbiavimas ir ankstesnio laikotarpio patirtis padės juos sėkmingai įveikti.

Raimonda SABALAITĖ

Šiuo metu NMA intensyviai darbuojasi užbaigdama 2007–2013 m. programinio laikotarpio įgyvendinimą. Visi apmokėjimai paramos gavėjams turi būti atlikti iki gruodžio 31 dienos, bet galutinis rezultatas priklausys ir nuo pačių projektų vykdytojų įdėtų pastangų – ar jie laikėsi prisiimtų įsipareigojimų, tinkamai įgyvendino projektus, laiku pateikė reikalingus dokumentus. Vis dėlto jau šiandien aišku, kad iki metų pabaigos gavėjus pasieks 2,286 mlrd. eurų – taigi programa bus visiškai įgyvendinta.

Tuo pat metu administruojamos ir naujojo lai­kotarpio paraiškos, skirstoma bei pradėta mokėti parama. Kaimo  plėtrai 2014–2020 m. skirta 1,977 mlrd. eurų paramos lėšų, o iš jų 2015 m. kvietimams – 650 mln. eurų. Tai maždaug trečdalis viso laikotarpio paramos sumos, o kartu – ir didelė atsakomybė NMA.

„Laikotarpio pradžioje žengti žingsniai siekiant, kad 2014–2020 m. parama būtų panaudota skaidriai ir efektyviai: parengti teisės aktai, padėsiantys iš anksto užkirsti kelią galimiems pažeidimams, pavyzdžiui, dirbtinių sąlygų paramai gauti sukūrimas, sukurtos naujos elektroninės paslaugos, tokios kaip projektų vykdytojų pirkimų skelbimo sistema“, – sako NMA direktorius Erikas Bėrontas.

Jis pabrėžia, kad NMA ir toliau sieks užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimą klientams paprastinant paramos administravimo procesus, plečiant elektronines paslaugas, įsiklausant į pareiškėjų ir paramos gavėjų lūkesčius.

Paramos poreikis tebėra didelis

Vien per šiuos metus NMA pateikta daugiau kaip 95 tūkst., o nuo 2014 m. pradžios – be­veik 167 tūkst. paraiškų naujojo laikotarpio KPP paramai gauti. Nors didžiąją dalį jų sudaro su plotu susijusios priemonės, kurioms paramos galima kreiptis deklaruojant žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, didžiausi iššūkiai, tekę agentūrai, susiję su investicine parama. Tai pa­rama, mokama už atliktas investicijas, prisidedančias prie kaimo plėtros, žemės ūkio modernizavimo.  Nemaža dalis  KPP investicinių priemonių ir veiklų šiais metais sulaukė didelio pa­reiškėjų susidomėjimo, o tai liudija ir toliau išliekantį paramos poreikį kaimiškose vietovėse.

Paramai pagal veiklą „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ gauti paraiškas pateikė 2030 pareiškėjų, pagal veiklą „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ gautos 1379 paraiškos vien per pirmąjį paraiškų rinkimo etapą (antrasis vyksta iki gruodžio 18 d.). Aktyvumu pasižymėjo ir smulkieji ūkininkai (304 paraiškos), miškininkai (vien miško ekosistemų atkūrimui ir gerinimui – 264 paraiškos), kaimo gyventojai, keičian­tys asbesto stogus (net 1502 paraiškos).

Naujasis finansinis laikotarpis atnešė daug svar­bių pokyčių ir naujovių tiek pareiškėjams, tiek NMA specialistams. Vieniems reikėjo pagal naujas paramos įgyvendinimo taisykles tinkamai parengti ir pateikti paramos paraiškas, verslo planus, kitiems – jas įvertinti atsižvelgiant į naują pa­raiškų vertinimo metodiką, naujus teisės aktus.

Atsižvelgdama į auditų pastabas praėjusiu finansiniu laikotarpiu bei sugriežtėjusius ES teisės aktus, Žemės ūkio ministerija atitinkamai aiškiau ir tiksliau reglamentavo nacionalinį teisyną. Kartu NMA prašo pareiškėjų pateikti detalesnę informaciją, dažniau kreipiasi dėl paraiškose pateiktų duomenų tikslinimo.

Nauja ir tai, kad 2014–2020 m. paraiškoms skiriami balai pagal taisyklėse nustatytus projektų atrankos kriterijus, o prašomos paramos sumai viršijus skirtąją sudaroma paraiškų pirmumo eilė. Taip užtikrinama, kad paramą gaus tik geriausi projektai.

Baigiantis metams galima apibendrinti pirmuosius rezultatus. Parama patvirtinta beveik 300 jaunųjų ūkininkų, nemaža dalis jų jau sulaukė avansinių išmokų. 748 kaimo gyventojai ga­lės pasikeisti asbesto stogus. Baigiamos vertinti paraiškos pagal veiklas „Parama investicijoms į že­­­mės ūkio valdas“, „Parama smul­kie­siems ūkiams“. Pagal veiklą „In­ves­ticijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ įver­tintos beveik visos 144 paraiškos. Įpusėjo paraiškų vertinimas ir pagal ki­tas paramos programas.

2016 m. paramos gavėjai jau turėtų pajusti realią naujojo laikotarpio paramos naudą. Metų pradžioje baigus vertinti jau pateiktas vietos plėtros strategijas, kaimų bendruomenės ir toliau galės vykdyti projektus savo regionuose, ne­abejotinai prisidėsiančius prie jų augimo. Netrukus turėtų būti pradėti tiesti ir paramos lėšomis finansuojami keliai – jau patvirtintas jų sąrašas.

Išmokėta rekordiškai daug avansų

Šiemet tiesioginėms išmokoms gauti ir pagal su plotu susijusias KPP priemones pateikta 136 tūkst. paraiškų. Net 94 proc. (pernai – 73 proc.) pareiškėjų sulaukė avansinės paramos dalies išmokos. Likusi išmokų dalis ūkininkus pasiekti turi iki 2016 m. birželio 30 d., NMA sieks terminą paankstinti iki balandžio 30 d. Šiuo metu iš viso jau yra išmokėta 253 mln. Eur. Metų pabaigoje pareiškėjams bus pradėtos mokėti išmokos už mažiau palankias ūkininkauti vietoves, o nuo 2016 m. sausio pabaigos išmokos bus mokamos pagal kitas su plotu susijusias KPP priemones.

Užs. Nr. VPL 1027

Tarptautinio Lecho Walęsos Solidarumo apdovanojimo įteikimas Krymo totorių lyderiui Mustafai Džemilevui Varšuvoje.

Davidas Lidingtonas

Didžiosios Britanijos ES reikalų ministras

Konradas Pawlikas

Lenkijos Respublikos užsienio reikalų viceministras

Nedaugelis žino, kad 1990 metais, kai pradėjo žlugti Tarybų Sąjunga, Lenkijos BVP buvo vos 20 proc. didesnis už Ukrainos, esant beveik tokiai pačiai šalių teritorijai ir gyventojų skaičiui.

Po dvidešimt penkerių metų skirtumas tarp mūsų šalių žymiai išaugo. Tuo laikotarpiu Lenkijos ekonomika kasmet sistemingai augo apie 5 proc. Ukraina gi įklimpo į stagnaciją. Kodėl taip atsitiko?

Aišku, kad šis skirtumas susijęs su Lenkijos įstojimu į Europos Sąjungą. Tačiau to neužtenka paaiškinimui, kodėl nuo komunizmo žlugimo momento Lenkija ir Ukraina juda tokiu skirtingu greičiu. Egzistuoja du kiti veiksniai, dėl kurių šiandien ES turi susimąstyti.

Pirmas – tai galimybė eiti savu, nepriklausomu keliu, be didesnio stiprių kaimynų kišimosi. Lenkija gavo tokią progą 1990 metais. Ukraina neturi jos iki šiol.

Konfliktas Ukrainos rytuose tęsiasi jau pusantrų metų. Jį vis stiprina tai, kad Rusija, užėmusi dalį Ukrainos teritorijos, siunčia ten savo karius bei ginklus ir atkakliai bando destabilizuoti likusią šalies dalį. To išdava yra humanitarinė krizė, palietusi šimtus tūkstančius vidaus pabėgėlių. Kiekvieną dieną skleisdamas ardomąją propagandą Kremlius bando susilpninti teisėtą, demokratiniu būdu išrinktą Kijevo vyriausybę.

ES pozicija yra vienareikšmė: privalome griežtai raginti Kremlių pakeisti šį kelią. Praeitą mėnesį ES valstybių diplomatijos vadovai pagrįstai nutarė atnaujinti sankcijas Rusijai. Sprendimas buvo priimtas vienbalsiai. Teisingas yra ir sprendimas jo laikytis iki momento, kol Rusija visiškai įvykdys Minsko susitarimus.

Privalome tęsti diplomatines pastangas – ir visos ES mastu, ir dvišalių santykių srityje – kad įtikintume Rusijos sprendimų priėmėjus, jog Ukrainos destabilizavimas niekam nenaudingas, juolab Kremliui.

Užsienio reikalų ministras Grzegorz Schetyna ir premjerė Ewa Kopacz dalyvauja išlydint humanitarinės pagalbos transportą Rytų Ukrainos pabėgėliams. Iš Varšuvos išvyko 34 Valstybinės priešgaisrinės apsaugos tarnybos sunkvežimiai su daugiau nei 150 tonų sveriančia daiktine pagalba mūsų kaimynams.

Antras žymus skirtumas tarp dabartinės situacijos Lenkijoje ir Ukrainoje yra mūsų šalyje įvykdytos demokratinės ir ekonominės reformos. Šiandien Lenkija turi puikiai funkcionuojančią pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą, laisvą rinką ir konkurencingas įmones.

Užduotis nebuvo lengva. Visos iki šiol buvusios Lenkijos vyriausybės, verslininkai ir visuomenės lyderiai pastaruosius dvidešimt penkerius metus aukojosi dėl jos įgyvendinimo. Panašiai kaip Didžioji Britanija, šiandien Lenkija mato naudą, plaukiančią iš konkurencingumo ir atvirumo pasaulio prekyboje. Lenkijoje atsirado dešimtys tūkstančių naujų įmonių, klesti užsienio investicijos, o tūkstančiai užsienio bendrovių kuria darbo vietas ir didina eksportą. Sumažėjo biurokratijos. Didžioji Britanija ir Lenkija stengiasi vykdyti šią užduotį ne tik ES ribose, bet ir už jos ribų.

Šiandien Ukraina pradeda eiti tuo pačiu keliu, įkvėpta tūkstančių savo piliečių, pernai išėjusių į Kijevo gatves ir pareikalavusių geresnės ateities.

Pirmieji šių veiksmų rezultatai jau matyti. Ukrainos parlamentas pradėjo reformų procesą viešosios tvarkos, mokesčių sistemos, žemės ūkio ir sveikatos apsaugos srityse. Kijevas turi ir didesnių iššūkių, pvz., įgyvendinti teisėsaugos reformą ar kovoti su korupcija. Praeitą mėnesį Ukrainoje pradėjo veikti internetinis tinklalapis, kurio pagalba piliečiai gali naudotis 60 vyriausybinių agentūrų paslaugomis ir tai turėtų pašalinti korupciją bei nereikalingą biurokratiją.

Turime girti šią pažangą. Taip, kaip giria ją kiti. Pastaruoju metu aukštas Tarptautinio valiutos fondo – organizacijos, nelinkusios ką nors perdėtai vertinti – pareigūnas pasakė, kad naujoji Ukrainos vyriausybė labiausiai iš visų, buvusių per pastaruosius 20 metų, yra linkusi įgyvendinti reformas.

Tačiau vis dar yra daug atlikti reikalingų darbų. Būtina apriboti biurokratiją ir pernelyg didelę oligarchų įtaką, sukurti draugišką atmosferą verslininkams. Mes, Europos Sąjunga, privalome padaryti viską, kad padėtume Ukrainai tai įvykdyti. Tam reikalinga praktinė pagalba.

Puikus to pavyzdys yra britų fondo „Good Governance Fund“ bei ES „Paramos Ukrainai grupės“ veikla. Lenkija padeda Ukrainai jos permainų kelyje nuo 2005 metų. Iki 2014 metų skyrėme apie 90 milijonų eurų iš „Oficialios paramos plėtrai“ fondo. Nuo praeitų metų Lenkijos vyriausybė padidino paramos Ukrainai apimtį, ypatingą dėmesį skirdama decentralizacijai bei savivaldai, kurios yra svarbiausios permainų laikotarpiu.

Lenkijos Respublikos užsienio reikalų viceministras Konrad Pawlik susitikime su Didžiosios Britanijos Europos reikalų ministru Davidu Lidingtonu.

Išsiuntėme geriausius Lenkijos ekspertus, kad padėtų kurti ir įgyvendinti įstatymus, ypač decentralizacijos srityje, taip pat paruošti personalą. Šiais metais Lenkija vėl didina paramą Ukrainai, šį kartą antikorupcinių veiksmų ir viešųjų finansų reformų srityse.

Nepaisant to, demokratinė pertvarka Ukrainoje reikalauja laiko. Iš savo patirties žinome, kad reformų kelias yra ilgas. Jis reikalauja Ukrainos piliečių bei jų išrinktos valdžios kantrumo ir ryžtingumo.

Tačiau būtinas ir ES kantrumas bei ryžtas. Mūsų teisių, saugomų atitinkamų institucijų ir įstatymų, nepavyko sukurti iš karto, nors dabar jos atrodo akivaizdžios. Reikėjo laiko, kad jos įsišaknytų ES visuomenėse.

Todėl raginame Europos partnerius, kad patvirtintų savo pasiruošimą remti Ukrainos pastangas vykdyti ekonomines ir politines reformas. Nežiūrint tebesitęsiančio konflikto rytuose, praeitais metais buvo imtasi veiksmų teisinga kryptimi. Privalome bendradarbiauti su Ukrainos vyriausybe ir visuomene, pasižadėjusiomis artimiausiais mėnesiais ir metais įgyvendinti reformų programą.

Miškų ekosistemų atsparumą ir aplinkosauginę vertę padidinti siekiantys miškų valdytojai jau gali kreiptis Europos Sąjungos (ES) ir valstybės finansinės paramos.

Jų laukia nemažai naujovių, tarp kurių ir tokia, kad tinkamoms finansuoti išlaidoms pagrįsti reikia pateikti tris komercinius pasiūlymus.

Paramos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ priimamos birželio 1–30 dienomis. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 1 mln. 931 tūkst. eurų paramos lėšų.

Remiamos kelios veiklos

Pagal Kaimo plėtros programos (KPP) priemonės veiklos sritį remiama veikla turi būti vykdoma kaimo vietovėje. Parama teikiama viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros įrengimui ir atnaujinimui, pamiškių formavimui, miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimui, būdingos miško struktūros palaikymui.

Taip pat remiamas nevietinių medžių rūšių medynų, kai šios medyne yra vyraujančios, pertvarkymas (rekonstrukcija) į vietinių medžių rūšių medynus, vienkartinis jaunuolynų iki 20 metų amžiaus ugdymas, vidinės miškotvarkos ir miško želdinimo ir žėlimo projektų, kaip savarankiškos investicijos, rengimas. Detalus tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas pateikiamas KPP priemonės veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse.

Pareiškėjai gali būti privačių ir valstybinių miškų valdytojai. Nekilnojamasis turtas – miškas, miško žemė ar statiniai, į kurį investuojama, turi priklausyti pareiškėjui nuosavybės, bendrosios dalinės arba jungtinės nuosavybės teise, būti valdomas panaudos ar kitais pagrindais arba nuomojamas.

Paskolos – tik iš finansinės institucijos

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Projektų vertinimo skyriaus vyriausiosios specialistės Vaidos Aleknavičienės teigimu, pareiškėjai kartu su paramos paraiška turi pateikti vidinės miškotvarkos projektą su suprojektuotomis priemonėmis, kurioms prašoma paramos. „Šis reikalavimas netaikomas tik teikiant paraiškas nevietinių medžių rūšių medynų pertvarkymui ir vidinės miškotvarkos bei miško želdinimo ir žėlimo projektų rengimui, taip pat – jaunuolynų ugdymui, jei jis vykdomas pagal miškininko išduotą išvadą“, – patikslina specialistė.

Miškų rekreacinės infrastruktūros objektams įrengti pateikiami atitinkami techniniai / specialieji projektai ir kiti dokumentai, kai jie privalomi pagal teisės aktų reikalavimus: statinių techninis projektas, statybą, rekonstravimą leidžiantis dokumentas, statinio techninio projekto statybos skaičiuojamosios kainos dalies ekspertizės išvada, atsakingų institucijų suderintas supaprastintas projektas ar remonto aprašas.

„Kitaip nei anksčiau, lėšas projektui finansuoti pareiškėjai gali skolintis tik iš finansinių institucijų. Skolintos lėšos turi būti pagrįstos kartu su paramos paraiška pateikiant finansinės institucijos paskolos suteikimo galimybės patvirtinimo dokumentus“, – atkreipia dėmesį V. Aleknavičienė.

Parama siekia iki 50 tūkst. eurų

Pagal KPP priemonės veiklos sritį suteikiamos paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 50 tūkst. eurų, o iš viso 2014–2020 m. laikotarpiu negali viršyti 200 tūkst. eurų.

Didžiausias galimas paramos intensyvumas vienam projektui – 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo. Vienkartiniam jaunuolynų ugdymui parama skiriama mokant vienkartinę kompensacinę išmoką už planuojamą išugdyti jaunuolyno hektarą – iš viso 197 eurų.

Pasirenkama mažiausia kaina

Kaip pabrėžia V.Aleknavičienė, viena esminių naujovių yra ta, kad tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti turi būti pateikiami trys komerciniai pasiūlymai, kuriais pagrindžiama visa prašoma paramos suma. „Tinkama finansuoti išlaidų suma nustatoma pagal mažiausią pasiūlytą kainą“, – aiškina NMA specialistė.

Būtina surinkti 30 atrankos balų

Dar viena naujovė – pareiškėjų pateikti projektai paramai gauti bus atrenkami taikant balus už atitiktį taisyklėse nustatytiems šešiems atrankos kriterijams.

„Minimalus balų skaičius, kurį būtina surinkti, – 30 balų. Jeigu projektas tiek nesurenka, jis toliau nebevertinamas, paraiška atmetama“, – pabrėžia V.Aleknavičienė.

Sutvarkė infrastruktūrą

Valstybės įmonei Kuršėnų miškų urėdijai skirta parama padėjo įgyvendinti du projektus. „Pirmojo projekto metu rekreacinė infrastruktūra – pavėsinės, lauko baldai, mediniai atrakcionai, laipteliai, automobilių stovėjimo aikštelės, laužavietės, šiukšlinės ir kt. – įrengta keliose miško vietose bei poilsiavietėse, kuriose mėgsta ilsėtis kuršėniškiai“, – pasakoja Kuršėnų miškų urėdijos miško atkūrimo ir apsaugos inžinierius Marius Šilingas.

Jo teigimu, antrojo projekto metu rekreacinė infrastruktūra buvo įrengta dar trijuose objektuose: prie miško glūdumoje pastatytos Agailių bažnytėlės, prie gamtos paminklo Paežerių ąžuolo ir Daugėlių miško parke, kur rengiamos Kuršėnų miesto šventės, vyksta sporto renginiai. Šiose vietose įrengtos pavėsinės su baldais, laužavietės, suoliukai, lauko tualetai, šiukšliadėžės, sūpynės, pėsčiųjų takas, informaciniai stendai.

„Pirmajam projektui skirta 204,8 tūkst., o antrajam – 345,3 tūkst. litų ES paramos, urėdija taip pat pridėjo nemažą dalį savo lėšų. Be paramos rekreacinės infrastruktūros urėdija nebūtų sugebėjusi taip išplėtoti“, – neabejoja M.Šilingas.

Laukiant Kalėdų mumyse prabunda visus metus snaudęs dosnumas, pasipila gerumo akcijos. Saldainiais, žaisliukais apipilame vaikų globos namų gyventojus, dovanėlėmis pamaloniname tarp keturių sienų gyvenančius senelius. Ir vėl metams pamirštame, dažnai net nesusimąstydami, kad labiausiai jiems visiems kiekvieną dieną trūksta dėmesio ir paramos.

Vaikams trūksta kultūrinio ugdymo ir bendravimo

Dainininkas ir muzikos prodiuseris Linas Adomaitis, prieš porą metų drauge su žmona Irma įkūręs savo vardo labdaros ir paramos fondą, – dažnas svečias Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“.

„Kiekvienas apsilankymas ypatingas ir unikalus. Kai pamatai spindinčias akis, tiesiamas rankutes, negali likti abejingas. Negali nesuvirpėti širdis, kai matai, kaip vaikai meta žaislus, nes nori būti apkabinti, priglausti. Be tėvų augantiems mažyliams labiausiai trūksta žmogiškos šilumos“, – pastebi L.Adomaitis.

Pasak jo, pagalbos formų esama labai daug. Vieni aukoja pinigus, kiti atveža drabužėlių, žaisliukų ar kitaip pasirūpina mažaisiais. Visos formos yra geros, tačiau svarbiausia – išsiaiškinti, ko labiausiai reikia vaikams, kad pagalba nebūtų tik pliuso pasidėjimas paaukojus tam tikrą pinigų sumą.

„Vienareikšmiškai visoje Lietuvoje globos įstaigose gyvenantiems kūdikiams ir vaikams trūksta kultūrinio ir dvasinio ugdymo, gyvo bendravimo. Šiai sričiai ir skiriame daugiausiai dėmesio, organizuojame įvairius renginius, kurie į mažųjų kasdienybę ir sielas atneša tikrąjį dvasinį džiaugsmą“, – sako L.Adomaitis.

Fondo atstovai jau trečią kartą su „Lopšelio“ vaikučiais puoš eglutes. Surandama vis daugiau geros valios žmonių ir organizacijų, kurios prisideda prie šios iniciatyvos, – mažieji pradžiuginami dovanomis.

„Tai vienas žingsniukas stengiantis praskaidrinti vaikų globos namų gyventojų kasdienybę. Šiemet žengėme didelį žingsnį – su aktore, režisiere Andra Kavaliauskaite bei KTU garso režisūros auklėtiniais įrašėme ir išleidome pasaką apie jūrų arkliuką, kuris išlipo iš jūros dugno, keliauja po pasaulį ir bando išsiaiškinti, kas yra meilė. „Jūrų arkliuko Ko meilė“ kompaktiniame diske ir su vaikų spektakliu visą rudenį iki Kalėdų keliauja praktiškai per visus šalies globos namus. Kartu pučiame milžiniškus burbulus, kurie mažuosius visuomet sužavi, paliekame specialiai išleistų salvinimo knygelių su minėtos pasakos personažais“, – pasakoja Linas.

Supratę, kad be tėvų augantys vaikai praktiškai neturi galimybių susipažinti su pasauliu, esančiu už globos namų sienų, fondo atstovai organizavo kelionę po Kauno senamiestį. Šeimose augantiems vaikams – tai įprasta kasdienybė, jie viskuo persisotinę. Vaikams iš globos namų daugelis dalykų yra naujiena, nuostabą sukelia net vaizdas pro autobuso langą.

Finansų ministerijos duomenimis, pagal pasirašytas sutartis paskirstytos beveik visos Lietuvai skirtos 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų lėšos. Pagal išmokėtas šių fondų lėšas Lietuva išlieka pirmaujančiųjų ES valstybių trejetuke.

2007–2013 m. laikotarpiu iš ES struktūrinių fondų Lietuvai skirta daugiau kaip 23 mlrd. litų. Naujausiais duomenimis, projektams finansuoti paskirstyta 99,3 proc. visos sumos.

„Lėšų panaudojimo tempas išlieka stabiliai aukštas, todėl neturime abejonių, kad projektams bus paskirstyta visa Lietuvai skirta ES fondų suma ir iki programavimo laikotarpio pabaigos ji bus efektyviai panaudota“,- sako finansų ministras Rimantas Šadžius.

Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinami daugiau kaip 8100 projektų, iš dalies finansuojamų 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų lėšomis. Jų bendra vertė – daugiau kaip 30,5 mlrd. litų. Tarp jų 23,2 mlrd. litų – ES lėšos, projektų vykdytojams išmokėta beveik 17,5 mlrd. litų.

Daugiau kaip 4600 projektų, finansuotų 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų lėšomis, jau baigti įgyvendinti. Jų vertė siekia beveik 11,1 mlrd. litų.

2013 m. gruodžio 1 d. Europos Komisijos duomenimis Lietuva išlieka pirmaujančiųjų šalių narių trejetuke pagal išmokėtų ES struktūrinių fondų lėšų dalį. Iš visų ES struktūrinių fondų Lietuvai išmokėta 16,9 mlrd. litų, t.y. apie 73 proc. visam 2007-2013 m. laikotarpiui skirtų lėšų.

Kasdien atnaujinamą informaciją apie skirtas ir išmokėtas ES struktūrinių fondų lėšas rasite pagal nuorodą: http://www.esparama.lt/barometras

Kur Lietuva padės 30 mlrd. Lt ES paramos lėšų, skiriamų 2014–2020 m.?

Lietuvos Vyriausybės šią savaitę planuojama tvirtinti Partnerystės sutartis, apibrėžianti Europos struktūrinių ir investavimo fondų paramą 2014–2020 m., ne tik džiugina įspūdingais ES paramos skaičiais, bet ir primena, kad norint užtikrinti ilgalaikį augimą reikės tapti nebe paramą pravalgančiais, o jau ir kuriančiais.
Priminsime, kad praėjusių metų pabaigoje patvirtinus daugiametį Europos Sąjungos 2014–2020 m. laikotarpio biudžetą suskubta džiaugtis: sudėtingose derybose galutinis sprendimas buvo priimtas būtent Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu. Be to, Lietuvai iš ES biudžeto teks net dešimtadaliu daugiau nei ankstesniu laikotarpiu.
Nepaisant to, šie pasiekimai – tik iššūkių kupino kelio pradžia, mat Lietuvos ekonomikai, ilgalaikiam jos augimo tvarumui ir konkurencingumui šio laikotarpio rezultatai gali būti lemiami.
„ES valstybių narių derybų išskirtinis bruožas tas, kad radus kompromisą kiekviena valstybė narė skelbia apie pasiektą pergalę. Reikia pripažinti, kad rasti konsensusą tarp visų ES sudarančių valstybių narių, o vėliau – tarp jų ir Europos Parlamento kainuoja išties daug laiko ir pastangų, – pabrėžia Lietuvos banko ekspertas Marius Skuodis. – Bet nederėtų akcentuoti nei to, nei gerų lėšų panaudojimo rodiklių, nes tai dar negarantuoja, kad parama pasiekiami iškelti tikslai. Todėl akcentą dėčiau kitur – kaip šie milijardai panaudojami siekiant ilgalaikių šalies tikslų.“

Tikslas – tapti kuriančia, o ne tik vartojančia šalimi

Palyginti su 2007–2013 m., būsimu laikotarpiu didesnį pinigų srautą ketinama nukreipti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, kurie, pasak ekspertų, turės didžiausią poveikį BVP ir kitiems esminiams makroekonominiams rodikliams. Tokia finansavimo tendencija tikrai pozityvi, mat šiandieninė statistika nedžiugina: pagal suminį inovatyvumo indeksą Lietuva užima tik 23 vietą tarp ES valstybių narių. Prastus rodiklius lemia maži mokslo komercializavimo mastai ir menkos privačios investicijos į mokslo inovacijas, inovatyvių paslaugų eksportą.
„Natūralu, kad dalis ES paramos bus skiriama regioninei atskirčiai mažinti, o kita – investicijoms, kurios turi kurti didesnį potencialą ateičiai, – komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. – Esminė 2007–2013 m. finansinio laikotarpio problema buvo ta, kad investicijoms skirtos lėšos dažnai buvo nukreipiamos į tas sritis, kurios sukūrė tik trumpalaikį efektą. Dėl to bendrasis vidaus produktas tuo metu, kai buvo investuojama, didėjo, bet ilgalaikės naudos ir konkurencingumo sukurta nebuvo.“
Beje, potencialo nekuriantis lėšų panaudojimas gali būti ne tik neefektyvus, bet ir žalingas. Pasak Laisvosios rinkos instituto eksperto Vytauto Žukausko, tai gali reikšti didesnes biudžeto išlaidas: „Pavyzdžiui, ES lėšos iškraipo konkurenciją, nes paramos negaunančios įmonės konkuruoja su ją gaunančiomis. ES lėšų panaudojimas Lietuvoje yra tarp svarbių priežasčių, lemiančių kainų didėjimą, nes ES parama – vienas šaltinių, didinančių pinigų kiekį. Būtinybė kofinansuoti ES lėšas taip pat gali reikšti didėjantį valstybės išlaidavimą. Valdžia skatinama didinti biudžeto išlaidas ir finansuoti ne pirmo svarbumo projektus vien tam, kad panaudotų ES lėšas. Juk jei projektas būtų pirmo svarbumo, jis ir taip būtų finansuojamas, be ES lėšų.“
Nepaisant gausios paramos, kol kas verslas nėra linkęs naudotis ekspertų patarimais: mokslinių tyrimų ir eksperimentinio potencialo lygis verslo sektoriuje stagnuoja – siekia vos 0,24 proc. BVP. Daugelis verslininkų nėra linkę skatinti inovatyvumo ir šią pareigą palieka valstybei, kurios finansuojama dalis siekia 42,3 proc., kai verslo įmonių lėšomis finansuojama – 28,1 proc. Be to, inovatyvių įmonių skaičius Lietuvoje sudarė 34,5 proc. visų įmonių ir gerokai atsiliko nuo 50 proc. viršijančio ES vidurkio, o Lietuvos aukštųjų technologijų prekių eksportas nuo 2007 m. sumažėjo iki 5,8 proc. Ilgainiui tai gali lemti dideles ekonomines problemas, kurias šiandien užglaisto didelė ES parama.
„Vidutinio išsivystymo šaliai, tokiai kaip Lietuva, kol kas konkuruoti palyginti nesunku paprasčiausiai importuojant naujas technologijas iš jas kuriančių valstybių. Įsivaizduokime ūkininką, kuris nusiperka naujausią kombainą, bet 85 proc. kainos padengiama iš ES fondų. Jam nesunku gyventi ir veikti pelningai, bet ilguoju laikotarpiu vidutinių pajamų šaliai pačiai reikia kurti technologijas ir pradėti jas eksportuoti. Kol kas tokių užuomazgų, deja, labai mažai, o laiko virsti inovacijų ir vertės kūrimo valstybe nebėra daug“, – primena „Swedbank“ analitikas N.Mačiulis.

ES finansavimas ateityje gerokai mažės

Vis dėlto katino dienos jau netrukus baigsis, mat ateityje ES parama Lietuvai gerokai mažės. Nors procesas nebus staigus, jau 2014–2020 m. Lietuvos verslui teks keisti prioritetus.
„Jei per artimiausius septynerius metus nesugebėsime efektyviai panaudoti ES paramos, kuria turėtume didinti konkurencingumą, kelti gyventojų kompetenciją, ateityje kils sunkumų. Nuo 2020 m. Lietuva paramos iš ES gaus jau daug mažiau, nes jos dydis priklauso nuo BVP vienam gyventojui, kuris tuo metu jau bus labai priartėjęs prie ES vidurkio. Kitaip tariant, bus kitų valstybių, kurioms paramos reikės labiau nei Lietuvai“, – aiškina N.Mačiulis.
Eksperto teigimu, dažnai net nesusimąstoma, kad šiandien Lietuva iš ES kasmet atsiriekia po septynis milijardus litų, kurie sudaro iki 5–6 proc. BVP. Nesusimąstoma ir dėl to, kad kasmet vis statant ir perkant už ES pinigus stipriai didėja ir amortizacinės išlaidos. „Kai kuriems jau įgyvendintiems infrastruktūros projektams, pavyzdžiui, nutiestiems keliams ar vandens nuotekų šalinimo įrenginiams, reikės naujų investicijų iš savų lėšų tam, kad jie būtų palaikomi, – sako N.Mačiulis. – Tad reikia žvelgti į ilgesnį laikotarpį, nes ilgainiui Lietuva iš valstybės gavėjos taps valstybe donore. Ir čia kyla esminis klausimas: ar Lietuvos įmonės, viešasis sektorius sugebės funkcionuoti, konkuruoti tarptautinėje erdvėje tuomet, kai toji didelė parama baigsis?“
Jei nesugebės, ateityje Lietuva atsidurs vienoje gretoje su Pietų Europos valstybėmis, kurios investicijas pravalgė ir nesugebėdamos sukurti konkurencingų produktų atsidūrė ekonominėje duobėje.
Kaip teigia M.Skuodis, nori nenori lietuviams teks išmokti užsidirbti: „Pietines šalis galime laikyti geru įrodymu, kad narystė ES ir gaunama finansinė parama negali atstoti protingos politikos ir būtinų reformų. Tad ES parama pirmiausia turėtų būti naudojama siekiant šalies ilgalaikių tikslų. Priešingu atveju kils paramos gavėjų mentaliteto įsitvirtinimo arba dėmesio atitraukimo nuo ES nefinansuojamų sričių grėsmė.“

2014–2020 m. Lietuva gaus maždaug dešimtadaliu didesnę ES paramą nei 2007–2013 m. – 44,5 mlrd. Lt. Vis dėlto ekspertai sutaria: iš senų klaidų nepasimokysime ir didesnių permainų nesulauksime.

ES struktūrinių fondų lėšos sudaro bene trečdalį mūsų šalies biudžeto ir yra vienas pagrindinių šalies investicinių projektų finansavimo šaltinių, tad nuo jų panaudojimo efektyvumo priklauso ir ateityje priklausys kiekvieno mūsų gerovė. Deja, nors galime pasigirti, kad Lietuva yra viena geriausiai ES paramą panaudojančių šalių, ypatingų proveržių pasiekti nesugebėjome. Specialistai tebėra nusiteikę pesimistiškai: ir 2014–2020 m. padėtis mažai keisis.
Iš dalies tai pateisinama ankstesnio laikotarpio prioritetais, kada itin didelis dėmesys buvo kreipiamas į fizinės infrastruktūros gerinimą ir modernizaciją, o tai tiesioginės ar greitos pažangos nelemia. Tačiau pagrindinė yda ne ta: mes vis dar nesame apsisprendę, į kokias kelias sritis turėtume nukreipti ES struktūrinę paramą, tad jos skirstymas dar ilgai primins skirtingų grupių paklodės tampymą į savo pusę.
Aišku, yra ir gerų žinių – gyvenimas vis vien gerės. Pasak finansų viceministro Aloyzo Vitkausko, atsižvelgiant į ekonomikos raidos tendencijas ir planuojamus makroekonominių rodiklių pokyčius, makroekonominio modeliavimo būdu nustatyta, kad bendrasis vidaus produktas 2021 m. bus 3,5 proc. didesnis, nei būtų be ES struktūrinių fondų investicijų. „Skaičiavimai rodo, kad struktūrinių fondų poveikis vidutiniam metiniam nedarbo lygiui taip pat bus ženklus – jį struktūrinių fondų investicijos 2021 m. sumažins 1,6 proc.“, – prognozuoja A.Vitkauskas.

Labiau panaudojame, o ne investuojame

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs, kad nei didesnė parama, nei šiek tiek pakitę prioritetai jokių svarbesnių pokyčių artimiausiais metais nelems: „Tinkamų prielaidų tam nėra – principiniai dalykai, susiję su europinės paramos įsisavinimu, nepasikeitė. Vienas pagrindinių trūkumų yra tas, kad neretai ES parama įsisavinama blogąja prasme. Kitaip tariant, pinigai panaudojami ne siekiant maksimalios naudos ir nukreipiant į naudingiausius projektus, turinčius didžiausią investicinę grąžą ir vertę ilgiausią laikotarpį, o remiantis kitais kriterijais.“
Taigi esame linkę veikiau panaudoti, o ne investuoti. Esminė problema ta, kad Lietuvai vis dar trūksta toliaregiško požiūrio, kaip efektyviausiai panaudoti ES lėšas, kad būtų pasiekta didžiausia pažanga. Per plačiai paskleista parama nė viename sektoriuje nelemia kardinalių pokyčių. Nors nuo įstojimo į ES Lietuvoje buvo įgyvendinta daug projektų, didelė jų dalis ne tik nesukūrė didelės pridėtinės vertės, bet netgi užkrovė papildomą naštą valstybei. Juk įgyvendinus projektą ar pripirkus pažangios technikos viskas tuo nesibaigia – nuolat reikia lėšų visam tam aptarnauti.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys pastebi ir kitą problemą: ES struktūrinės lėšos, kurios turėtų didinti valstybių konkurencingumą, neretai traktuojamos kaip biudžetas ir skiriamos ne proveržio kryptims suformuoti, o einamiesiems reikalams finansuoti.
„Mėgstama pasididžiuoti, jei biudžetas būna „socialiai orientuotas“. Taigi aš bijau, kad ir ES parama irgi nebūtų socialiai ir „teisingai“ orientuota, nutolstant nuo esminių dalykų, kuriuos reikia paremti, kad būtų pasiekti pagrindiniai tikslai, – sako G.Rainys. – Bijau, kad po septynerių metų netektų konstatuoti, jog lėšos daugiausia buvo išdalytos įvairioms pažeidžiamesnėms grupėms, o Statistikos departamentui suskaičiavus, ar tapome konkurencingi, pamatytume labai menkus rezultatus.“
Anot jo, šiuo metu po konkurencingumo didinimo koncepcija pakišama tiek daug skirtingų dalykų, kad ši sąvoka kuo toliau, tuo labiau niveliuojama, ir pamirštama, jog pirmiausia tai turi generuoti realią naudą ir prisidėti prie ekonomikos kilimo. O dabar stebime situaciją, kai kiekviena interesų grupė mato savo sritį kaip konkurencingumo pagrindą, todėl taikiklis vis „numušamas“ nuo pagrindinių dalykų. Ir tai įsisenėjusi bėda, kurios greitai neatsikratysime. „Dabar matau tik dar sustiprėjusią konkurenciją, tad tai turėtų netgi dar ryškiau pasireikšti“, – prognozuoja G.Rainys.
Vis dėlto tai ne mūsų vienų bėdos – tai pastebima ir kitose ES šalyse, todėl 2014–2020 m. laikotarpiu skirstant paramą projektams kur kas didesnis dėmesys kreipiamas į laukiamus rezultatus ir didelės pridėtinės vertės kūrimą. Dėl to priimtas principinis sprendimas, kad ES struktūrinės lėšos turi būti labiau koncentruotos ir nukreiptos į ribotą skaičių sričių, o ne išmėtytos po trupinėlį. Kartu paminėtina, kad siekiama užtikrinti didesnį investicijų efektyvumą, todėl nuo kitų metų įvairiose srityse planuojama plačiai naudoti skirtingas finansų priemones (paskolas, garantijas ir kt.).

Nors gyvenimas ir negerėja taip sparčiai, kaip norėtume, vis dėlto akivaizdu, kad šiandien gyventojų nuotaikos kur kas optimistiškesnės nei prieš keletą metų.

2010 m. didžiųjų miestų gyventojų klausiant, ar jie asmeniškai tais metais skyrė bent kiek lėšų labdarai ar kitaip aukojo, tik 40 proc. apklaustųjų nurodė, kad aukojo šiek tiek, o kad aukojo gana daug, teigė 3,2 proc. Na, o šiemet “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovei “Prime consulting” atlikus tokią apklausą paaiškėjo, kad labdarai šiek tiek aukojusių gyventojų dalis padidėjo iki 67,6 proc., nors aukojusių daug sumažėjo iki 1,4 proc.
Kita vertus, sumažėjo ir teigiančiųjų, kad juos pačius reikia remti: 2009 m. tokių respondentų buvo net 47 proc., 2010 m. – 39 proc., o šiuo metu beliko 7,6 proc.
Beveik trečdalis miestų gyventojų mano, kad labiausiai parama reikalinga seneliams senelių namuose, penktadaliui atrodo, kad sunkiausiai verčiasi visi socialiai remtinieji bei daugiavaikės šeimos. Kad reikia paremti pensininkus, mano tik 2,2 proc., o kad aukoti labiausiai reikia benamiams – vos 0,4 proc. apklausos dalyvių.

Ar per pastaruosius trejus metus jūs asmeniškai esate kam nors skyrę labdaros, aukoję? (proc.)
Taip, šiek tiek     67,6
Ne     23,2
Mane patį reikia paremti     7,6
Taip, daug     1,4
Nesakysiu     0,2

Kokiems žmonėms, jūsų nuomone, šiandien labiausiai reikalinga parama? (proc.)
Seneliams senelių namuose     30,8
Visiems socialiai remtiniesiems     21
Daugiavaikėms šeimoms     20,8
Neįgaliesiems     14,4
Vaikams globos namuose     8,4
Pensininkams     2,2
Nežinau / neturiu nuomonės     1,4
Religinėms organizacijoms     0,6
Benamiams     0,4

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. gegužės 27–29 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Artimiausius penkerius metus ES milijardai Lietuvoje bus kreipiami į užimtumo, investicijų į mokslinius tyrimus bei eksperimentinės plėtros didinimą, energetiką, kovą su klimato kaita, socialinės atskirties mažinimą ir švietimo plėtrą. Apie tai, kokios naudos iš ES paramos sulaukėme ir kokie bus ateinančio finansinio laikotarpio prioritetai pokalbis su finansų viceministru Aloyzu Vitkausku.

VEIDAS: Kiek 2007-2013 m. laikotarpiu gautos ES lėšos prisidėjo prie Lietuvos pažangos?
A.V.: Nuo Lietuvos įstojimo į ES iki 2012 m. pradžios į Lietuvos ūkį jau yra investuota 16,362 mlrd. Lt ES struktūrinių fondų paramos, o iki 2015 m. pabaigos turėtų būti panaudota dar 12,65 mlrd. Lt. Trumpalaikis paramos poveikis daugiausia pasireiškė statybų sektoriuje – daugiau nei pusė 2004-2011 m. paramos buvo panaudota statyboms ir susijusiems darbams finansuoti; 31,6 proc. paramos atiteko privačių paslaugų sektoriaus įmonėms, finansuojamuose projektuose vykdančioms įvarius darbus ar paslaugas, 11,1 proc. – viešųjų paslaugų sektoriui.
Ilgalaikis poveikis ekonomikai daugiausiai pasireiškė per bendrąją ekonominę infrastruktūrą. Šiai veiklai skirta 78,6 proc. visos paramos, žmogiškųjų išteklių plėtrai teko 18,8 proc.
ES struktūrinių fondų parama 2004–2013 m. lėmė 1,57 proc. didesnį realaus BVP (palyginus su 2005 m.) vidutinį metinį augimą nei būtų be paramos. Prognozuojama, kad per 2004–2015 m. laikotarpį iš viso bus sukurta 66,36 mlrd. papildomo nominalaus BVP, o kiekvienas investuotas litas atneš 1,97 Lt nominalaus BVP grąžos.

VEIDAS: Ar ES struktūrinių fondų investicijos nors kiek prisidėjo sprendžiant nedarbo problemą Lietuvoje?
A.V.: Nedarbo lygis 2004–2011 m. laikotarpiu buvo vidutiniškai mažesnis 2,6 proc., o 2004–2015 m. laikotarpiu planuojama, kad bus vidutiniškai 4,6 proc. mažesnis lyginant su scenarijumi „be paramos“. 2012 m. nedarbo lygis be ES struktūrinės paramos investicijų būtų siekęs 14,9 proc. vietoje faktiškai buvusio 13,2 proc. nedarbo lygio. 2013–2015 m. nedarbo lygis dėl šių investicijų bus mažesnis 1,3 proc.
Kita vertus, dauguma dėl ES struktūrinių fondų paramos sukurtų darbo vietų yra laikinos, todėl, pavyzdžiui, iki 2015 m. pabaigos liks tik 16,8 tūkst. papildomų sąlyginių darbo vietų, kurios buvo sukurtos iki 2008 m. įgyvendinant pagal Lietuvos 2004–2006 m. BPD finansuojamus projektus.

VEIDAS: Kokia dalis Lietuvos žmonių asmeniškai pajuto ES paramos naudą?
A.V.: 2012 m. pabaigoje atliktos gyventojų apklausos atskleidė, kad asmeniškai ES paramos naudą jaučia apie du trečdalius žmonių. ES paramos teikiama nauda labiausiai jaučiama transporto, švietimo, aplinkos apsaugos ir sveikatos priežiūros srityse. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad daugiau kaip du trečdaliai apklaustųjų Lietuvos gyventojų pritaria teiginiui, kad ES struktūriniai fondai padeda Lietuvai išlaikyti ekonomikos stabilumą, gerina sąlygas verslui, padeda išlaikyti darbo vietas. Taip pat beveik pusė apklaustųjų pritaria teiginiui, kad paramos nauda yra ilgalaikė, juntama ilgiau nei penkerius metus.

VEIDAS: Vis dėlto, Lietuvos verslo bei pramonės atstovai kritikuoja, kad didžioji dalis ES lėšų buvo skirta „mikštiesiems“ projektams, tad ilgalaikės naudos nepajusime.
A.V.: 2011 m. Lietuva gavo Europos Komisijos įsteigtą ,,Pažangaus regiono“ titulą, kuriuo apdovanojami regionai pažangiausiai ir geriausiai panaudojantys ES fondų paramą. Lietuvoje įgyvendinami projektai tris kartus buvo apdovanoti „Regionų žvaigždėmis” – prizais, skiriamais Europos Komisijos ir Regionų komiteto, novatoriškiausiems ir pažangiausiems ES finansuojamiems projektams. Įgyvendinant 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamas veiksmų programas, padaryta ženkli pažanga visose socialinės ir ekonominės plėtros srityse. Iki 2013 m. balandžio 23 d. pasiekti šie šalies ekonomikai ir visuomenei reikšmingi rezultatai: 163,7 tūkst. bedarbių ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavo remiamose įdarbinimo programose; finansuota virš 1,7 tūkst. subsidijų studentų, mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei-tiriamajai veiklai;‬ daugiau kaip 2,3 tūkst. įmonių pasinaudojo investicijomis inovacijoms; nutiesta daugiau kaip 1,3 tūkst. kilometrų naujų ir rekonstruota esamų automobilių kelių; energijos taupymo požiūriu atnaujinti 713 viešosios paskirties pastatai (mokyklos, darželiai, ligoninės ir kt.); uždaryta ir sutvarkyta 200 sąvartynų.

VEIDAS: Kokios bus laikomasi krypties, kad 2014-2020 m. laikotarpiu gautos lėšos būtų tinkamai investuotos?
A.V.: Siekiant pasirengimo panaudoti 2014–2020 m. ES struktūrinę paramą įsteigta 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos komisija, kurią sudaro ministerijų, agentūrų, socialinių, ekonominių ir regioninių partnerių atstovai. Siekiant tinkamo ir efektyvaus 2014-2020 m. ES lėšų panaudojimo šiai komisijai pavesta įvertinti, svarstyti ir patvirtinti, 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos programavimo dokumentų projektus bei paramos valdymo ir kontrolės sistemos modelio projektą.

VEIDAS: Kokie bus Lietuvos prioritetai ateinančius penkerius metus skirstant ES paramą?
A.V.: Svarbiausi nacionaliniai prioritetai yra nustatyti 2014–2020 m. Nacionalinės pažangos programoje. Šiame dokumente yra numatyti penki prioritetai, jų tikslai ir uždaviniai, taip pat finansinės paramos proporcijos. Tai „Visuomenės ugdymas, mokslas ir kultūra“ – 14,23 proc. nuo numatomos ES ir kitos finansinės paramos, „Veikli ir solidari visuomenė“ – 12,59 proc., „Ekonominiam augimui palanki aplinka“ – 57 proc., „Į aukštą pridėtinę vertę orientuota, integrali ekonomika“ – 11,44 proc., „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ – 4,74 proc. Taip pat programoje išskirti trys horizontalieji prioritetai – „Regioninė plėtra“, (20 proc.) „Kultūra“ (6 proc.), ir „Sveikata visiems“ (6 proc.). Horizontaliųjų ir vertikaliųjų (tematinių) prioritetų tikslai, uždaviniai ir įgyvendinimo kryptys derinami tarpusavyje. Tiesa, dar nėra aišku, koks bus galutinis 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos paskirstymas pagal atitinkamas veiklos sritis. Šiuo metu rengiama Partnerystės sutartis ir veiksmų programa ES struktūrinei paramai administruoti, kurioje, remiantis ES Sanglaudos politikos reglamentų nuostatomis, bus numatytos investicinės sritys ir veiklos. Šių dokumentų projektus planuojama parengti iki 2013 m. liepos 1 d.

VEIDAS: Ar pavyks efektyviai investuoti gautą paramą ir kokių pokyčių sulauksime po penkerių metų?
A.V.: Šiuo metu svarbiausias strateginis pagrindas efektyvioms investicijoms yra Nacionalinė pažangos programa, skirta Lietuvos pažangos strategijai „Lietuva 2030“ įgyvendinti. Pagrindinis jos tikslas – sukurti pažangią, modernią ir stiprią valstybę, pasižyminčią harmoninga trijų „sumanumų“ (visuomenės, ekonomikos ir valdymo) derme.

ES parama 2014-2020 m. išaugs beveik 10 proc. palyginus su praėjusiu finansiniu laikotarpiu, tačiau tikėtina, kad didesnė dalis lėšų vėl, kaip ir ankstesniais metais, bus išleista „minkštiesiems“ projektams, kurie nesukuria pridėtinis vertės.

Prieš keletą savaičių Valstybės kontrolė paskelbė, kad didžioji dalis Europos sąjungos lėšų 2011 m. mūsų šalyje buvo panaudota teisingai. Valdininkai taip pat nuolat pabrėžia, kad Lietuva viena geriausiai ES fondų lėšas įsisavinanti šalis Vidurio ir Rytų Europoje.
Vis dėlto, nors buvo skirta beveik 37 mlrd. Lt, panaudojome vos 53,6 proc. numatytų ES lėšų, o ir tos nebuvo investuotos nei maksimaliai naudingai, nei išmintingai.
„Įvairūs auditai vertina buhalterinius dalykus, ar pinigai išleisti tam tikslui, kuris ir buvo numatytas, taip pat ar buvo išleista lankstinukų, ar seminaruose ir mokymuose sulaukta tiek dalyvių, kiek pakviesta, ar jose dalyvavo suplanuotas skaičius lektorių ir pan. Tačiau įvertinti projekto, kuriam buvo skirta ES parama, pridėtinės vertės niekas nenori“, – apgailestauja Lietuvos pramoninkų konfederacijos Vykdomosios direkcijos generalinis direktorius dr. Gediminas Rainys.
Pasak jo, jeigu po trejų ar penkerių metų po lėšų įsisavinimo būtų įvertinta investicijų išliekamoji vertė, taip pat paskaičiuota, kiek jos padėjo sukurti aktyvių gamybos priemonių, pamatytume, kad daugelis projektų – lyg muilo burbulai. Mat nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų.
„Didžioji 2007-2013 m. investicijų dalis atiteko vadinamiesiems „minkštiesiems“ projektams – seminarams ir mokymams arba investuota į ne prioritetinius dalykus. Pavyzdžiui, bandant išspręsti atliekų tvarkymo problemą, vos keli procentai pinigų buvo skirta atliekų surinkimo, rūšiavimo sistemoms, o viskas nukeliavo sąvartynų įrengimui, tad ir toliau 90 proc. atliekų ten keliauja“, – kritikuoja G.Rainys.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė dr. Rasa Melnikienė teigia, kad naudodamiesi ES parama užėmėme pasyvią poziciją – priimam gautus pinigus kaip dovaną, todėl negalvojame, kaip juos efektyviai panaudoti. „Esam statybininkų tauta. Statom, o tik paskui susimąstom, kokia iš to nauda. Mažesniuose miestuose ES lėšomis buvo įgyvendinta nemažai vandentiekio ir vandenvalos projektų, tačiau už naujai įrengtų tinklų bei sistemų eksploatavimą teks patiems mokėti, o mažėjant gyventojų skaičiui tai taps našta. Mat ženkliai išaugs paslaugų kainos“, – neabejoja R.Melnikienė.
Beje, jau greitai savivaldybėms gali pritrūkti pinigų ir pasinaudojus ES parama naujai nutiestų regioninių kelių priežiūrai, daugiafunkcinių centrų išlaikymui.
„Išanalizavus projektus, kuriems lėšos buvo skirtos 2007-2013 m., nustebino proporcijos, kiek investuota į mažesnių miestų infrastruktūrą ir kiek skirta verslui. Tarkim, per kelis metus nedideliame Lietuvos miestelyje investuota vos į vieną verslo projektą, o visi kiti projektai – viešosios infrastruktūros kūrimui. Kol vyksta statybos, žmonės turi darbo, tačiau pastatai nesukuria pridėtinės vertės, neišsprendžia ir nedarbo problemos“, – dėsto R.Melnikienė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-18-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos mokslas iš Europos Sąjungos gavo maždaug 2 mlrd. Lt paramos. Tai leido atnaujinti daugybę laboratorijų, įsigyti moderniausios įrangos ir sustiprinti šalies mokslinį potencialą, bet kartu užkrovė nemažą finansinę naštą, nes šiuolaikinės įrangos eksploatavimas gana brangus ir dažnai neaišku, iš kur tam gauti lėšų.

Iš 2 mlrd. Lt, kuriuos gavo Lietuvos mokslas, daugiausiai atiteko penkiems integruotiems mokslo, studijų ir verslo slėniams kurti bei plėtoti. Į Lietuvos “Jūrinio”, „Saulėtekio“, „Santaros“, „Santakos“ ir „Nemuno“ slėnius iš viso investuota apie 838 mln. Lt, iš kurių 85 proc. – ES parama. O kitos lėšos paskirstytos Lietuvos aukštosioms mokykloms, institutams ir tyrimų centrams.
Beje, negalima nepaminėti, kad jau pagal kitas ES programas daug naujos šiuolaikiškos įrangos, technikos ir pažangiausių aparatų nupirkta ir mūsų šalies klinikoms bei ligoninėms, energetikos ir transporto įstaigoms.
Iš viso mūsų valstybę modernesnę padarė įrenginiai, kainavę maždaug 4–5 mlrd. Lt.

Apie daugelį aspektų tiesiog nepagalvota

Sakoma, dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, bet jį pašerti vis tiek reikia. Taigi iš pirmo žvilgsnio ES parama – neabejotina nauda ir paspirtis mūsų valstybei, tačiau, pasirodo, yra ir vienas didžiulis trūkumas, apie kurį anksčiau nebuvo pagalvota. Visą tą naują techniką ir įrangą reikia prižiūrėti bei išlaikyti. O tai kainuoja nepigiai, be to, šiam tikslui lėšų dažniausiai nebūna numatyta.
Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas prof. habil. dr. Eugenijus Butkus įspėja, kad įrangos eksploatavimo išlaidos gali būti išties didelės. Profesoriaus teigimu, pasaulinė patirtis rodo, kad per metus jos gali siekti iki 10 proc. įrangos vertės. Nors teoriškai visos galimos papildomos išlaidos turėjo būti gerai apsvarstytos iš anksto ir numatytos dar rengiant projektus ES paramai gauti, E.Butkaus vertinimu, to nenumačiusių paramos gavėjų Lietuvoje gali būti daugiau nei pusė.
“Pateiksiu konkretų pavyzdį: maždaug 1 mln. Lt kainuojančiam chromatografui prižiūrėti per metus tenka skirti 100 tūkst. Lt. O jei įstaiga modernios įrangos turi daugiau ir brangesnės, jos aptarnavimo išlaidos tampa iš tiesų didžiulės, – antrina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius. – Taigi tiek mokslo, tiek sveikatos įstaigų vadovai ir mokslininkai turėtų gerai pagalvoti, kaip ši įranga atsipirks ir ar bus iš ko ją išlaikyti. Juolab kad net ir pati moderniausia technika greitai sensta. Praeina treji ketveri metai, ir sukuriama geresnė, jautresnė įranga, o kartu su ja gali būti nustatomi nauji būtini kriterijai, kurių nepasiekiant reikia keisti aparatą ir pirkti naują.“
Ilgainiui išryškėjo ir daugiau nesklandumų, kurių kilo įsigijus daug naujos įrangos: daugumoje mokslo įstaigų ir medicinos klinikų labai stinga su nauja technika mokančių dirbti specialistų, todėl dalis naujos įrangos dulka nenaudojama. Be to, naujoji įranga labai imli elektros energijai, taigi daugumos įstaigų išlaidos elektros energijai stipriai padidėjo. Štai Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas įvairių aparatų įsigijo už maždaug 10 mln. Lt, o  išlaidos sąskaitoms už elektrą sumokėti, instituto direktoriaus prof. Kęstučio Sasnausko teigimu, šoktelėjo apie 30 proc.
Tai ne tokia didelė bėda toms institucijoms, kurioms naujausia įranga padeda uždirbti, bet dauguma mokslo įstaigų išradimus sukurs ir iš jų uždirbs anksčiausiai po trejų ketverių metų, o vadinamasis mokslo ir verslo bendradarbiavimas (kuris taip pat leistų gauti nemažai pajamų) Lietuvoje taip pat dar embriono stadijos.
Štai Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, vykdžiusi ES remtą projektą ir sukūrusi integralią atvirą elektroninių dokumentų priėmimo ir saugojimo valstybės archyvuose infrastruktūrą, dabar susiduria su nemenkais sunkumais, norėdama užtikrinti šio projekto tąsą: dėl naujų serverių stipriai padidėjo ne tik elektros energijos sąskaitos, bet ir išlaidos, skiriamos patalpų priežiūrai, ryšiams, saugos užtikrinimo priemonėms, licencijų naudojimui ir kitiems dalykams.
„Suskaičiavome, kad 2012–2021 m. sistemos palaikymo investicijoms ir eksploatavimo išlaidoms reikės skirti vidutiniškai po 1,242 mln. Lt per metus“, – tvirtina Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Informacijos ir dokumentų naudojimo skyriaus vedėja Ilona Nečiporenkienė.
Specialistės teigimu, šio projekto investiciniame projekte buvo skaičiuota, kad visai infrastruktūrai aptarnauti kasmet iš valstybės biudžeto papildomai reikės maždaug 1,6 mln. Lt, bet toks finansavimas nei 2012, nei 2013 m. neskirtas, o kitų finansavimo šaltinių Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba neturi, tad, pasak jos, dėl to kasmet tenka prašyti papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto, be to, bus bandoma pasinaudoti ir 2014–2020 m. ES fondų finansavimo galimybėmis.
Finansų ministerija visus tokius faktus ir skundus atremia vienu paaiškinimu. „Rengiant projektą galimas rizikas ir išlaidas turėjo įvertinti tiek projekto rengėjai, tiek jo vertintojai. Antrųjų pagrindinis darbas ir buvo nustatyti, ar projektas parengtas realistiškai ir ar veiklos tęstinumas bei turto išlaikymas užtikrintas ne mažiau kaip penkeriems metams po projekto baigimo. Taigi šiuolaikiškos įrangos aptarnavimo išlaidos ir visos paaiškėjusios papildomos ir nenumatytos išlaidos yra pačių ją įsigijusių institucijų galvos skausmas”, – tvirtina Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis.
Betgi Vyriausiojo archyvaro tarnyboje viskas numatyta buvo, bet pinigų naujai technikai ir įrangai prižiūrėti vis tiek nėra.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Dž. Barysaitės nuotr.

Baimė, kad 2014–2020 m. Lietuvai teks pratintis gyventi su mažiau ES milijardų, beveik praeityje. Jei, žinoma, Europos Vadovų Tarybos sunkiai pasiekto kompromiso dėl 959 mlrd. eurų ES biudžeto naujam septynerių metų finansiniam laikotarpiui euforijos nesugadins Europos Parlamentas, kuriam Lisabonos sutartis suteikė kur kas daugiau galių – netgi atmesti suderėtą finansinę programą.
“Nors neišsiderėta maksimalių norėtų tiesioginių išmokų ūkininkams, menkesnė, nei siekėme, suma skirta Ignalinos atominės jėgainės uždarymo darbams, derybų baigtis Lietuvai iš esmės gera, pagrindiniai tikslai pasiekti”, – vertina ES reikalų ekspertas, VšĮ “Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai” (ESTEP) vadovas, buvęs Lietuvos stojimo į ES euroderybininko pavaduotojas dr. Klaudijus Maniokas.

Kur laimėjome, o kur praradome
Bendra Lietuvos išsiderėta suma artėjančiam naujam septynerių metų finansiniam ciklui didėja beveik dešimtadaliu. Prezidentės patarėja užsienio politikos klausimais dr. Jovita Neliupšienė džiaugiasi, kad Baltijos šalims pavyko išsikovoti Sanglaudos fondo išimtį vadinamojoje “lubų” taisyklėje: įrodžius, kad krizė labiausiai palietė Baltijos šalis, joms taikytas didesnis koeficientas – 2,59 proc. BVP, o kitoms – 2,35 proc. BVP. Tai Lietuvai leis gauti iš šio fondo 1,3 mlrd. Lt daugiau nei 2007–2013 m.
Tačiau, kaip pastebi K.Maniokas, dėl Sanglaudos fondo pinigų konkuruojame su naujomis ES šalimis, o dėl išmokų ūkininkams tenka susidurti ir su didžiųjų ES valstybių, suprantama, ir didžiųjų ES biudžeto donorių, interesais. Kaip pasakoja J.Neliupšienė, derantis dėl išmokų ūkininkams siekta, kad būtų vadovaujamasi principu, jog mažiausiai gaunantieji turi kuo greičiau priartėti prie ES vidurkio. Lig šiol Baltijos šalių ūkininkai gaudavo apie 53 proc. ES vidurkio, išsiderėjome 75 proc. vidurkio, o tai realiai reiškia, kad sumos didėja 70 proc.
“Vis dėlto reikia pripažinti, kad mūsų ūkininkų sąnaudos – darbo jėgos kaina, žemės vertė, išlaidos už kai kuriuos ūkininkavimo produktus – mažesnės, nei, pavyzdžiui, Vokietijoje. Antra vertus, mūsų ūkininkai nelabai ir konkuruoja su vokiečiais – daug produkcijos išveža į Rytus. Derantis dėl konkrečių sumų skaičiuojamos ir šios išlaidos”, – aiškina J.Neliupšienė.
Ignalinos atominės uždarymo darbams išsikovoti 410 mln. eurų – beveik dvigubai daugiau nei pirminis 210 mln. eurų pasiūlymas, bet, žinoma, ne tiek, kiek norėjome. Tačiau, pasak prezidentės patarėjos, didžiausias laimėjimas, kad dokumente įrašyta nuoroda į Lietuvos stojimo į ES sutartį, kurioje minimas Ignalinos AE uždarymo finansavimas, be to, pinigai skiriami be įprasto jų panaudojimo laiko apribojimo. Tai reiškia, kad 2007–2013 m. nesugebėtus panaudoti apie 300 mln. eurų dar galėsime naudoti septynerius metus, nors paprastai ES programų pinigai turi būti įsisavinami ne ilgiau nei dvejus trejus metus pasibaigus finansavimo laikotarpiui.
Viską sudėję matome, kad jei tik protingai panaudosime šiuos kasmet vidutiniškai po 6,4 mlrd. Lt (apie 4,6 proc. BVP), tai gali smarkiai prisidėti prie Lietuvos pažangos.

Laimėtojais jaučiasi beveik visi, išskyrus prancūzus
Beje, pergalės nuotaika – daugelyje ES valstybių, gal tik išskyrus Prancūziją. Štai Estija susiskaičiavo, kad vienam gyventojui gaus didžiausią sumą – 3351 eurą (neskaitant ES paramos atominių elektrinių uždarymui keliose kitose šalyse). Jų gausima ES pagalba per septynerius metus taip pat didėja – ji 907 mln. eurų (arba 3,1 mlrd. Lt) didesnė nei 2007–2013 m. Estai mano, kad bendruose ES fonduose turėtų užtekti lėšų ir “Rail Baltica” projektui, tad dabar jau nuo Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos priklausys, kaip greitai šis projektas bus vykdomas. O bendradarbiavimas su Lietuva ir Latvija derybose dėl naujo finansinio laikotarpio biudžeto Estijos viešojoje erdvėje vadinamas ne tik svarbiu, bet gal net pačiu sėkmingiausiu per šalių nepriklausomybės daugiau nei dviejų dešimtmečių laikotarpį.
Lenkai džiaugiasi išlikę didžiausiais europinių pinigų gavėjais, nors bendras ES biudžetas pirmą kartą taip smarkiai sumažėjo. Lenkus tenkina tai, kad nesumažėjo tiesioginės išmokos jų žemdirbiams ir padidėjo gaunamų lėšų iš Sanglaudos fondo dalis.
Jungtinėje Karalystėje didžiuojamasi, kad bendro biudžeto sumažinimas – laimėjimas, pasiektas dėl britų ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel bendradarbiavimo. Tik prancūzai verkia, kad tai buvo Francois Hollande’o pralaimėjimas taupiųjų A.Merkel ir Davido Camerono duetui, nes nepavyko išlaikyti buvusio ES biudžeto dydžio.
O ES Tarybai šį pusmetį pirmininkaujanti Airija džiūgauja, kad tai geras ženklas jos pirmininkavimo metu: išmokos airių ūkininkams padidėjo, be to, šalis tikisi išlaikyti tą patį finansavimo lygį iš Sanglaudos fondų, nors yra priskiriama prie išsivysčiusių regionų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-8-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.