“Veidas”: Premjeras ir ūkio ministras neatsidžiaugia, kaip lengvina sąlygas verslui, tačiau ką tik paskelbtame Laisvosios rinkos instituto ekonomikos tyrime nustatytas priešingas rezultatas. Kas galėjo lemti tokį verslo ir valdžios nuomonių išsiskyrimą?

R.V.: Rinkos dalyvių, dalyvavusių tyrime, nuomone, administracinė našta verslui per 2009–2010 m. padidėjo 4 proc., nors Vyriausybė iki 2012 m. žadėjo verslui ją sumažinti maždaug trečdaliu. Tyrimo dalyvių neprašėme motyvuoti atsakymų. Mano nuomone, ši Vyriausybė, nors yra padariusi šiokių tokių verslo sąlygų pagerinimų, tačiau jie tokie smulkūs, išskaidyti ir fragmentiški, kad neatsveria pabloginimų, kurie atsirado per šį laikotarpį. Pavyzdžiui, ketvirtines ataskaitas “Sodrai” pakeitė kasmėnesinės. O vien tai, kas susiję su mokesčių taisyklių keitinėjimu, ar tai – ne našta verslui? Juk reikia prisitaikyti, pakeisti buhalterines programas. Blogiausia, kad kryptingas biurokratijos ir administracinės naštos mažinimas nevyksta jau kokius metus. Saulėtekio komisija nebedirba, verslo skatinimo plano įgyvendinimo kaip ir nebėra. Kai nieko nedaroma, tai ir rezultato nėra, o nauja našta verslui vis atsiranda. Todėl rinkos dalyviai ir vertina, esą užuot sumažinus naštą, ji didėja.

“Veidas”: Tačiau oficialiai Saulėtekio – verslo skatinimo komisija, kurios narė ir Jūs esate, lyg ir nepanaikinta.

R.V.: Paskutinis Saulėtekio komisijos posėdis, net tiksliai neatsimenu, buvo, berods, pernai birželį. Jis baigėsi tuo, kad atidavėme didelį paketą siūlymų Vyriausybės pasitarimui. Jame siūlymams pritarta ir nutarta duoti dvi savaites įvairioms institucijoms su jais susipažinti ir pareikšti nuomonę. Jei kas kategoriškai nepritartų siūlymams, būtų grįžta juos persvarstyti. Tačiau grįžta nebuvo. Jokių naujų komisijos posėdžių taip pat. Tiesa, buvo vienas pasitarimas dėl tolesnio Saulėtekio komisijos darbo. Elektroniniu paštu esu prisiuntusi laiškų su klausimais, ar dar dirbame, bet niekas net neatsako.

“Veidas”: Kodėl, Jūsų manymu, mirusi yra ne tik Saulėtekio, bet ir Saulėlydžio – kovos su biurokratija komisija?

R.V.: Gal Vyriausybė nutarė pasirinkti kitus prioritetus, pavyzdžiui, projektą “Verslo laiptai”, investicijų “medžioklę”. Manau, gerokai ūpą numušė ir tai, kad Seime įstrigo dauguma ir Saulėtekio, ir Saulėlydžio komisijų pasiūlymų.

Per pastaruosius dvejus metus leista įmones steigti internetu, sumažintos verslo liudijimų kainos, tačiau Ūkio ministerijos pažadas verslo finansavimui skirti 2,1 mlrd. Lt neišsipildė – Lietuvos įmones pasiekė tik apie 318 mln. Lt.

Didžiausi optimistai Lietuvoje – valdininkai. Net prastoje statistikoje jie visada sugeba įžvelgti vien tik džiuginančių žinių. Naujausias pavyzdys – 2011 m. pradžioje baigtas Ekonomikos skatinimo planas (ESP). Nors prieš dvejus metus pradėjus įgyvendinti šį planą skelbta, kad verslą pasieks 5 mlrd. Lt, o pasiekė tik 3 mlrd. Lt, Ūkio ministerijos parengta rezultatų suvestinė trykšta optimizmu. “Manau, kad ESP suveikė. Per 11 tūkst. Lietuvos įmonių pasinaudojo daugiau nei trijų milijardų litų parama. Šiuo metu verslas ir valstybė yra pasirašę sutarčių dėl paramos už 4,5 milijardo litų”, – lyg niekur nieko dėsto ūkio ministro patarėjas Darius Indriūnas.

Išties keista tai girdėti, nes kad ESP stringa, puikiai buvo matyti jo tinklalapyje www.skatinimoplanas.lt, kur būdavo fiksuojama, kiek procentų numatytų lėšų pasiekė adresatus. Puikiai buvo matyti ir nuliai, įraityti prie priemonių, skirtų finansuoti iš JEREMIE kontroliuojančio fondo ar prie daugiabučių namų renovavimo programos. Tačiau dabar tinklalapis uždarytas, o akis badančios statistikos nebematyti. “2011 m. pradžioje ESP buvo baigtas. Visos skatinimo plano priemonės ir toliau veikia, tik jos nebebus taip vadinamos”, – aiškina D.Indriūnas.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo (LSVV) tarybos narys Saulius Žilinskas apgailestauja, kad internete ESP ataskaitos nebeliko. “Slankikliai, kurie vaizdavo plano rezultatus, rodė nelabai didelį progresą. Uždaviniai buvo gražūs, bet nepavyko jų įgyvendinti”, – teigia S.Žilinskas.

Ne skatinimo, bet pasiruošimo planas

Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė Dalia Matukienė mano, kad ESP reikėtų pavadinti ne skatinimo planu, o pasiruošimu paskatinti verslą. “Dėl įvairių užsitęsusių derinimų ESK tik dabar pradeda veikti ir tik dabar galime matyti jo rezultatus”, – įsitikinusi D.Matukienė.

Tad primiršusiems Ūkio ministerijos valdininkams priminsime. Iš pradžių ESP verslo finansavimo galimybėms sunkmečiu išplėsti buvo numatyta 2,1 mlrd. Lt (planuota, kad 1,9 mlrd. Lt sudarys kontroliuojantysis JEREMIE fondas, pritraukęs ir bankų lėšų, o dar 200 mln. Lt – INVEGA fondas), tačiau galiausiai buvo skirta 925 mln. Lt, o rinką per dvejus metus iš šių fondų pasiekė tik 252,8 mln. Lt. Pridėję prie šių priemonių bankų įneštas lėšas, nuo 2006 m. teikiamus mikrokreditus ir dalinį palūkanų kompensavimą įmonėms, matome, kad verslas 2009–2010 m. panaudojo apie 318 mln. Lt, skirtų kreditavimui pagyvinti.

Fiasko patyrė Ūkio ministerijos pastangos per JEREMIE kontroliuojantįjį fondą, į kurį nukreipta dalis ES paramos, paskirstyti lėšas verslui: iš 725 mln. Lt fonde numatytų lėšų iki 2010 m. pabaigos išdalyta tik 54,1 mln. Lt (įskaitant Verslo angelų fondo I investicijas).

D.Indriūnas aiškina, kad kol JEREMIE fondo valdytojas Europos investicijų fondas (EIF) priiminėjo sprendimus ir dėliojo saugiklius, baigėsi krizė. Tuo tarpu su EIF sutartis dėl paskolų dalijimo smulkiajam verslui pasirašę Lietuvos komerciniai bankai teisinosi, kad EIF paskolos gavėjams buvo nustatęs labai griežtas sąlygas, kurias atitiko nedaug Lietuvos įmonių.

“Matome, kiek daug pinigų įstrigo. Tie Liuksemburgo banke gulintys pinigai, mūsų žiniomis, vis dar nepajudėjo verslui paremti. Pasirinktos formos skirstyti pinigus per skandinavų bankus davė tokį rezultatą, kokį dabar turime: “Šiaulių bankas” išskolino apie pusę gautos sumos, o skandinaviški bankai “Swedbank” ir SEB  – tik po kelis procentukus (bent jau matėme tokius skaičius gruodį, kol ESP ataskaita buvo vieša). Vyriausybė nepasitiki lietuvišku verslu ir bijo tuos pinigus skolinti, todėl prideda kaip įmanoma daugiau saugiklių, o bankai užsideda dar papildomai”, – plano strigimo priežasčių ieškojo S.Žilinskas.

Apie 200 mln. Lt paskolų smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV) iš fondo INVEGA bankai per dvejus metus išskolino, tačiau sulaukė itin daug kritikos dėl nustatytų sąlygų. “Smulkiajam verslui mažieji kreditai buvo ypač sunkiai prieinami. Iki šios dienos su bankais bendros kalbos nerandam dėl bet kokių kreditų – net jei INVEGA garantuodavo 80 proc. paskolos sumos, bankai reikalaudavo užstato. Vadinasi, bankų požiūriu INVEGOS garantija buvo nieko verta”, – tvirtina D.Matukienė.

“Kurti” verslininkus sekasi sunkiai

Smulkieji verslininkai sutaria, kad kur kas lengviau dabar gauti paskolą iš Verslumo skatinimo fondo – šiuos pinigus norintiesiems pradėti verslą skolina kredito unijos. Iš pradžių pradedantieji verslininkai gali dalyvauti verslumo kursuose, o po to jau prašyti iki 86 tūkst. Lt paskolos verslo pradžiai.

Kreditą pagal šią programą gavęs ir kepyklėlę Jonavoje atidaręs Gediminas Obelienius apie savo verslą galvojo metus. Prieš tai 28 metų vyras buvo kreipęsis ir į banką, bet jo reikalavimai pradedantįjį verslininką išgąsdino. “Bankas reikalavo užstatyti butą ar sklypą ir atsivesti laiduotoją. Iš kredito unijos gavau paskolą neužstatinėdamas turto, o INVEGA ne tik suteikia garantiją, bet ir kompensuoja dalį paskolos palūkanų. Kam papasakoju, niekas netiki”, – “Veidui” džiūgavo jaunas verslininkas.

Verslumo dvasia užkrėstiems lietuviams tokia pagalba atrodo labai veiksminga. Vis dėlto, kaip ir buvo galima numatyti, ši idėja susidūrė su kita problema: verslininko per paskaitas nesukursi. Išklausiusių kursus ir norinčiųjų rizikuoti steigti verslą atsiranda nedaug. Kaip informavo projekto “Verslumo skatinimas” koordinatorius Tomas Valauskas, iki šiol paskolos suteiktos tik 19-ai verslo projektų, o prašymų gauti paskolą sulaukta iki šimto. Labai mažai, turint omenyje, kad mokymuose ir konsultacijose jau dalyvavo daugiau nei 2,4 tūkst. žmonių. Iš Verslumo skatinimo fondo iki 2015 m. planuojama išdalyti 42 mln. Lt paskolų.

D.Matukienė įsitikinusi, kad ši idėja būtų kur kas efektyvesnė, jeigu veiktų kartu su dar dviem numatytomis, bet vis stringančiomis priemonėmis: šie kreditai būtų teikiami mikroįmonėms, o pradedantieji verslininkai papildomai galėtų gauti 6 tūkst. Lt verslo krepšelius, skirtus teisės, apskaitos, mokesčių ir kitoms konsultacijoms įsigyti.

Tik štai ūkio ministro Dainiaus Kreivio žadėtos ir dar 2009 m.  turėjusios atsirasti mikroįmonės, kurioms būtų taikoma supaprastina apskaita, mažesnis įstatinis kapitalas ir mokesčiai, koncepcija vis dar rengiama. Sunkiai skinasi kelią ir verslo krepšeliai.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas mano, kad Vyriausybei nepavyko pasiekti dar vieno išsikelto tikslo – nuo 2009 iki 2011 m. 30 proc. sumažinti verslo administracinę naštą: išlaidas, kurias patiria įmonės, teikdamos informaciją valstybės institucijoms. “Ekspertų nuomone, per dvejus metus administracinė našta verslui išaugo vidutiniškai 4 proc.”, – neseniai atlikto tyrimo rezultatus pristato jis.

Įmonės internetu – pagaliau ir Lietuvoje

Nors daugybė gerų idėjų įstrigo biurokratų kabinetuose, per pastaruosius dvejus metus dienos šviesą išvydo ir viena kita idėja, palengvinusi gyvenimą smulkiajam ir vidutiniam verslui. Viena svarbiausių – pagaliau Lietuvoje galima steigti įmones internetu.

Registrų centro duomenimis, individualias įmones internetu nuo praėjusio vasario įsteigė tik 3 proc. steigusių tokio tipo bendroves. UAB steigėjai aktyvesni – nuo pernai lapkričio, kai pasiūlyta ši galimybė, Lietuvoje įsteigtos 2045 uždarosios akcinės bendrovės, iš jų 13 proc. – internetu. Kodėl šis skaičius didėja ne taip sparčiai, kaip galėtume tikėtis?

Verslo konsultavimo paslaugas teikiančios bendrovės “Macrofinance” vadovas Sigitas Živoltas paaiškina, kad steigti įmonę elektroniniu būdu kol kas ganėtinai sudėtinga. “Kad galėtum įsteigti įmonę elektroniniu būdu, reikia turėti Registrų centro išduotą elektroninį parašą, neįkeistą NT turtą ir vadovautis standartiniais įstatais”, – aiškina S.Živoltas.
D.Matukienės nuomone, per dvejus metus labai svarbi pagalba sunkumų ištiktam verslui buvo mokestiniai kreditai – galimybė atidėti tam tikram laikotarpiui mokesčių mokėjimą “Sodrai” ir VMI. “Ši galimybė išgelbėjo ar gelbsti apie penkis tūkstančius smulkiųjų ir vidutinių įmonių”, – skaičiuoja D.Matukienė.

Didelė paspirtis smulkiesiems verslininkams – šiemet gerokai mažesnės verslo liudijimų kainos. Dabar savivaldybės gali pačios nustatyti verslo liudijimų kainą, tad dauguma nusprendė palengvinti smulkiųjų verslininkų dalią – Vilniaus savivaldybė verslo liudijimų kainą 2011 m. sumažino per pusę – iki 720 Lt, Kauno savivaldybė kai kuriems verslo liudijimams nustatė minimalų – 120 Lt mokestį.

"Veido" archyvas

Pinigai iš Europos investicijų banko jau pajudėjo

Liuksemburge, Europos investicijų banke, laikomos Lietuvos verslui skatinti skirtos Europos struktūrinės paramos lėšos – 725 mln. Lt – per praėjusius metus “uždirbo” nuostolio. Atrodytų, jeigu verslo tie pinigai dar nepasiekė, bent jau kaip terminuotas indėlis turėjo pasiteisinti. Teoriškai pajamų gavome 3,9 mln. Lt, bet praktiškai jas praradome – sutartyje numatytos valdymo išlaidos prarijo 6,4 mln. Lt. Taigi pustrečio milijono iš mūsų indėlio išgaravo negrįžtamai.

Tai tik vienas faktas iš Valstybės kontrolės (VK) atlikto valstybinio audito išvadų apie tai, kokią įtaką verslui 2009-aisiais padarė ekonomikos skatinimo planas. Šios išvados buvo paskelbtos praėjusią savaitę, birželio 2-ąją, ir “Veidas” iš karto paprašė Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko pavaduotojo, Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininko Arturo Mackevičiaus su ja susipažinti.

Tai kas gavo paramos?

"Veido" archyvas

Verslininkas A.Mackevičius įsitikinęs, kad parama iškreipia rinką

A.Mickevičiaus, o paskui ir Zitos Sorokienės, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkės, teiravomės, ar iš jiems pažįstamų verslo žmonių kas nors yra gavęs europinės paramos lėšų. Ir vienas, ir kitas prisipažino, kad tokių nepažįsta. A.Mackevičius prisiminė tik vieną draugą, mėginusį rengti projektą, bet taip ir nesiryžusį kreiptis su paraiška.

Vis dėlto gavusiųjų paramą yra, bet ne tiek, kiek buvo tikėtasi. Iš Ekonomikos skatinimo plane verslo galimybėms išplėsti numatytų 2,1 mlrd. Lt pernai ūkio ministro įsakymais paskirstyta 1,2 mlrd. Lt, bet rinką iš jų pasiekė tik 155 mln. Lt.

Kaip pamename, po surengtų konkursų buvo atrinkti finansiniai tarpininkai bankai, per kuriuos jau prieš metus – balandį ir gegužę – maži kreditai turėjo pajudėti į verslo įmones. Ūkio ministerijos vadovybės įsivaizdavimu, šie kreditai turėjo suaktyvinti kreditinių išteklių rinką ir leisti veiksmingai panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas. Pažiūrėkime, kas iš to išėjo.

Per pirmąjį etapą trys bankai – Šiaulių, Ūkio ir Medicinos – per dešimt savaičių turėjo išskolinti 16,69 mln. Lt. Verslininkai privalėjo pateikti bankams paraiškas ir susiderėti dėl paskolų sąlygų. Bet auditorių apklausti verslininkai tikino, kad bankai sąmoningai neskubėjo skirstyti pinigų, vilkino laiką, prašydami papildomų duomenų. Verslininkams kilo įtarimų, kad mažieji kreditai tik suteikė bankams galimybę užsidirbti, nes nebuvo reglamentuota, nei per kiek laiko, nei kokiais kriterijais remiantis pinigai turėjo būti skirstomi.

Kaip “Veidui” paaiškino Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė, iš tiesų kartais dokumentai būdavo tvarkomi net ilgiau nei pusmetį. Tiesa, nutikdavo ir tokių stebuklų, kad užtekdavo dviejų savaičių. O bankai savo ruožtu auditorius tikino, kad jiems delsti neapsimokėjo.

Iš 187 pasirašytų sutarčių dauguma gavusiųjų paskolas buvo patyrusios įmonės, veikiančios rinkoje ilgiau nei trejus metus. O iš naujokių iki paskolų prasiveržė vos keletas. Bene sėkmingiausiai jas skirstė Šiaulių bankas: čia iš 76 gautų paraiškų nepasirašyta liko tik viena. Ūkio banke buvo pasirašytos tik 93 sutartys iš 240, Medicinos banke – vos 19 iš 71.

Į šias paskolas pretendavo iš tiesų nedidelės įmonės, turinčios mažiau kaip dešimt ar ne daugiau kaip 50 darbuotojų. Mūšį dėl pinigų pralaimėjusiems verslininkams ši patirtis paliko nevisavertiškumo įspūdį. Jie padarė išvadą, kad tiesiog nesugeba nei verslo planų parašyti, nei paraiškų užpildyti.

Antrame mažųjų kreditų skirstymo etape kartu su jau minėtais bankais dalyvavęs “Parex” dalinai patvirtino savikritišką verslininkų nuomonę, nes, įvertinęs besikreipiančius klientus, pamatė, kad išskolinti visų gautų pinigų nepavyks.

Ne ką geriau aktyvinti kreditinių išteklių rinką sekėsi ir pernai pavasarį įsteigtam Atviram kreditų fondui, kuriam buvo patikėta išskirstyti 100 mln. Lt. Bet iki praėjusių metų pabaigos tik trylika įmonių iš jo pasiskolino vos 13 mln. Lt.

Laukite mobilaus desanto

Pinigų skirstymas nėra labai sudėtingas amatas: tereikia sudaryti komisiją, duoti jai projektus ir pinigus. Ir visada gali pasakyti, kad kažkas gavo”, – toks kauniečio verslininko A.Mackevičiaus vertinimas. Verslininkai stebi ir mato, kad kiekvienoje ministerijoje darbuojasi skyriai, prižiūrintys ES pinigų dalijimą. Priešingai nei versle, jų darbuotojai yra saugūs: darbo užmokestis ten garantuotas.

Tačiau Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos balsas į valdžios dangų neina. A.Mackevičius prisiminė, kad net nacionalinio susitarimo papildomame protokole buvo įrašytas punktas siekti, kad bankai nereikalautų perteklinio užstato, bet to niekas nepaisė: “Su bankais elgiamasi kaip su išskirtine kasta. Jie nežiūri, kieno pinigus dalija – valstybės skirtus ar Europos, jie tik stengiasi įvaryti verslininką į kampą, ir nėra jokio mechanizmo, kuris neleistų taip elgtis. Tokiais atvejais, kai bankas duoda ne savo pinigus, o gautus iš šono, neturėtų būti keliamos sąlygos, pranokstančios protingumo kriterijų”.

Būtent dėl šios priežasties verslininkai ir bandė siūlyti išeitį – steigti valstybinį pašto banką ar prikelti iš mirusiųjų valstybinį komercinį banką, kuriam ir būtų patikėta už mažas palūkanas skolinti paramos pinigus. Bet tokios idėjos niekas rimčiau nė nesvarstė.

Vis dėlto, verslininko A.Mackevičiaus įsitikinimu, kaip rodo ekonomikos dėsniai, taip nebūna, kad visą laiką kažkas duotų pinigų. Stipresnieji, turintys patirties, kaip juos pasiekti, žinoma, nesnaudžia, bet niekas nepastebi, kad keturios įmonės numiršta, kol penktoji, atsiriekusi pyrago gabalą, išsiveržia į priekį, susikuria monopoliuką ir dar labiau iškreipia rinką.

“To rinkos iškreipimo niekas nestebi ir nematuoja. Dabar visas veiksmas nukreiptas į žuvies dalijimą, o ne į mokymą žvejoti, – apgailestavo verslininkas. – Trūksta tos energijos, kuri mokytų ir nukreiptų esamus ar būsimus verslo žmones. Jeigu jau Europa duoda pinigų, reikia juos padalyti, tačiau pagalvokime, kaip. Užuot sustiprinę informacinius verslo centrus tuose rajonuose, iš kurių žmonės bėga, juos naikiname. Verslo centrai buvo paleisti per mėsmalę, nors į ją turėjo patekti pinigus plaunančios viešosios įstaigos su jų beprotiškais atlyginimais”.

Tarsi atsiliepdama į šią kritiką dėl naikinamų verslo informacijos centrų, Ūkio ministerija praėjusią savaitę paskelbė, kad visi Lietuvos gyventojai turės galimybę sužinoti, kaip pradėti savo verslą. Ministerija planuoja rengti dešimt mobiliųjų turų per Lietuvą, kurių metu regionuose, atsižvelgiant į jų specifiką, bus teikiama informacija apie verslo kūrimo ir plėtojimo galimybes. “Norime pralaužti ledus ir įrodyti, kad verslas Lietuvoje yra įmanomas”, – sakė ministerijos Smulkiojo ir vidutinio verslo departamento direktorė Živilė Glaveckaitė.

Ne pinigai svarbiausia

Ministerijos mobilieji turai jau niekuo nepadės toms įmonėms, kurios vakar bankrutavo ir išsiuntė žmones su ištiesta ranka į darbo biržą arba emigraciją. Dar kvėpuojančios smulkiosios įmonės laukia kitokios pagalbos nei svečių desanto iš Vilniaus. Z.Sorokienė jau šaukte šaukia: “Kur matėte tą pagalbą, jeigu toks baisus nedarbas?! Nenorima padėti! Valdžia nenori taisyti klaidų! Labiausiai delsiama su ta parama, kuri galėtų būti efektyviausia”.

Ji sutinka, kad pinigai irgi svarbu – jų visiems trūksta apyvartai (ne veltui didesnė dalis jau išskirstytų europinės paramos smulkiajam verslui milijonų papildė būtent apyvartos lėšas). Tačiau, kaip ir A.Mackevičius, asociacijos pirmininkė nelinkusi visų vilčių dėti vien į pinigus.

Kodėl pusantro tūkstančio individualių įmonių skubiai keitė profilį, o tūkstantis užsidarė? Taip pasielgti smulkiuosius verslininkus įtikino socialinio draudimo mokestis. Vargu ar “Sodra” iš to daug laimėjo. Tik praėjusią savaitę Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pagaliau pritarė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisoms – leisti inidividualioms įmonėms savanoriškai mokėti socialinio draudimo įmokas. “Ir tai tik iki 2012 metų. Mes taip ilgai laukėme, kol jie pradėjo svarstyti”, – pasiguodė Z.Sorokienė, kuri yra pasirengusi vardyti vieną po kitos verslą stabdančias kliūtis.

"Veido" archyvas

Ūkio ministras D.Kreivys teisinasi, kad pernai buvo nerealu tikėtis smulkaus verslo plėtros

Žiūrint iš Ūkio ministerijos kabinetų, verslo aplinkos gerinimas yra kur kas sėkmingesnis, nei įžvelgia patys verslininkai ar valstybės auditoriai. Atsakydama į pastarųjų kritiką, kad Saulėtekio komisija pernai Vyriausybei pateikė 55 siūlymus biurokratinei naštai mažinti, bet iš jų buvo įgyvendinti tik aštuoni, ministerija atkirto, kad auditoriai įvertino tik dalį smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai skirtų priemonių.

“Iš tiesų mes vertinome tik tas priemonių grupes, kurios galėjo turėti didžiausią poveikį smulkiajam ir vidutiniam verslui – finansavimo galimybių išplėtimą ir verslo aplinkos gerinimą”, – tikino auditorė Z.Valatkienė. Deja, poveikis buvo kur kas menkesnis, nei tikėtasi.

Gal šiemet reikalai pradės keistis? Gal pinigai iš banko Liuksemburge jau pajudėjo Lietuvos link? Ūkio ministro patarėjas Daumantas Lapinskas sako, kad pajudėjo aštuntadalis. Juda ir ministerijos darbuotojai – jie važinėja po Lietuvą, aiškindami, kaip tuos paramos pinigus pasiekti. Auditoriai taip pat pripažįsta, kad 2009-ieji buvo sunkiausi, todėl taip apmaudu, jog visos priemonės, galėjusios juos palengvinti, buvo per lėtos.