Lietuva pirmauja Europoje pagal ES struktūrinės paramos lėšų panaudojimą keliams tiesti bei rekonstruoti.

Iki šių metų lapkričio jau buvo baigta 30 iš 42 (70 proc.) visų numatytų ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamų 2007–2013 m. projektų. Jų nauda skaičiuojama atsižvelgiant į transporto priemonių eksploatacinių sąnaudų bei laiko sutaupymą keliaujant, poveikio aplinkai sumažėjimą, padidėjusį saugumą keliuose.
Plačiau apie kelių sektoriuje vykdomus darbus kalbamės su Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) direktoriumi Skirmantu Skrinsku.

– Jūsų duomenimis, kiek ES struktūrinės paramos skirta 2007–2013 m.?
S.S.: ES projektams valstybinės reikšmės kelių sektoriuje skyrė 2,373 mlrd. Lt, arba vidutiniškai po 340 mln. Lt kasmet. Keliams tiesti ir rekonstruoti iš ES lėšų skiriama 85 proc. projektų vertės, likusius 15 proc. turi padengti valstybė. Taip pat valstybė apmoka tas išlaidas, kurios, pagal ES, laikomos netinkamomis: tai sumos, skirtos su inžineriniais tinklais susijusiems darbams.
Beje, Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso 2011 m. spalio mėn. suvestinėje atsispindi, kad pagal ES lėšų panaudojimą pirmoje vietoje yra Lietuva (antroje Estija, trečioje Švedija). ES lėšų panaudojimo vidurkis siekia 30 proc., o Lietuva 2011 m. spalio 23 d. buvo panaudojusi beveik 46 proc., iš kurių LAKD buvo panaudojusi beveik 69,3 proc. ES struktūrinės paramos lėšų. Jau esame išmokėję apie 1,646 mlrd. Lt visos paramos pinigų, iš jų trečdalis milijardo PVM mokamas į valstybės biudžetą.
– Kokius svarbiausius projektus išskirtumėte?
S.S.: Turime siekti EK transporto Baltojoje knygoje ir kituose strateginiuose dokumentuose iškelto tikslo pašalinti kelių kokybės skirtumus Rytų ir Vakarų Europoje.
Vienas stambiausių projektų – žiedinės Jakų sankryžos rekonstrukcija prie Klaipėdos. Čia pagerinsime eismo saugumą, sutrumpės kelionės laikas, pagreitės susisiekimas, bus išvengta spūsčių. Džiaugiamės, kad jau baigtas ir pirmas Šiaulius bei Radviliškį jungiančio kelio ruožo rekonstrukcijos etapas. Anksčiau čia buvo siauras, avaringas ir nepatogus dviejų juostų kelias. Tarp svarbių darbų – ir išorinių aplinkkelių tiesimas, pavyzdžiui, Kairių ir Vilniaus.
Tarptautiniu lygiu itin svarbi kelio „Via Baltica“ rekonstrukcija. Tai geros praktikos pavyzdys, kai visos trys Baltijos šalys susitarusios įgyvendina vieną projektą. Ateityje daug investicijų pareikalaus šio kelio ruožas tarp Kauno ir Marijampolės. Jame planuojama įrengti dvi papildomas eismo juostas. O Europos regioninės plėtros fondų pinigus jau panaudojome žvyrkeliams asfaltuoti. Ši programa baigta dar 2010 m. Iš viso asfaltavome 737 km.
– Bet juk daugybėje gyvenviečių vis dar vingiuoja žvyrkeliai. Tad įdomu, kokiems keliams asfaltuoti teikėte pirmenybę?
S.S.: Žinoma, ekonomiškai tikslinga būtų asfaltuoti tuos žvyrkelius, kuriais vidutinis metinis eismo intensyvumas yra 150 ar daugiau, o gyvenvietėse – 100 ar daugiau automobilių per parą. Tokių žvyrkelių valstybinės reikšmės kelių tinkle yra per 3500 km. Tačiau dabar tam neužtenka lėšų. Lietuvoje bendras žvyrkelių ilgis – apie 7452,5 km. Dėl to asfaltuojami tie žvyrkeliai, kuriais eismo intensyvumas viršija 300 automobilių per parą ir kurie yra svarbūs regionui, pavyzdžiui, eina per gyvenvietes.
– Darbų skaidrumas – Lietuvoje itin opi tema. Kaip jis užtikrinamas įgyvendinant projektus kelių sektoriuje?
S.S.: Reikėtų pabrėžti, kad šiemet sugriežtinome Kelių direkcijai rangovų teikiamas darbų atlikimo bei kokybės užtikrinimo garantijas, praplėtėme rangovų, galinčių dalyvauti skelbiamuose konkursuose, ratą. Palyginti su 2010 m., vien per šiuos nepilnus metus teikiančių projektavimo paslaugas rangovų padaugėjo beveik šimtu procentų. Taip pat beveik iki 35 proc. pagausėjo rangovų, atliekančių kelių remonto, statybos bei rekonstravimo darbus, o rangovų, atliekančių techninę priežiūrą bei mokslinius tyrimus, padaugėjo 50 proc. LAKD skelbiamuose konkursuose turi galimybę dalyvauti ir mažos, ir didelės įmonės.
– Esate minėjęs, kad iš ES sulaukiate palankaus įvertinimo. Kaip vyksta darbų stebėjimas?
S.S.: Kelių statybos ir rekonstrukcijos darbus stebi ir audito institucijos (vien 2007–2011 m. atlikta 20 auditų), ir EK. Lietuvoje nuolat lankosi atsakingi EK pareigūnai. Jie žino, kad esame vieni iš lyderių, bet pagyrų nežarsto, nes jų tikslas – įsitikinti, jog ES pinigai naudojami tikslingai. EK atstovams svarbu, kad grįžę į Briuselį ramia sąžine galėtų patvirtinti matę savo akimis, jog darbai vyksta sklandžiai ir pagal grafiką.

Europarlamentaras Zigmantas Balčytis šiandien, spalio 12 d., apsilankęs Baltijos šalių ūkininkų organizacijų pikete Briuselyje, kritikavo Europos Sąjungos žemės ūkio politikos ir naujojo ilgalaikio biudžeto nuostatas dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo tarp senųjų ir naujųjų ES šalių.

„Komisijos pasirinktas išmokų vienodinimo būdas, geriausiu atveju tik 27 proc. sumažins skirtumą tarp senųjų ir naujųjų ES šalių gaunamų tiesioginių išmokų. Be to net 30 proc. visų tiesioginių išmokų ūkininkams bus susieta su žemės ūkio ekologiškumo kriterijum, kas dar labiau mažins žemdirbių pajamas,“ – pikete kalbėjo Zigmantas Balčytis.

Anot europarlamentaro, toks išmokų suvienodinimo tempas negali tenkinti naujųjų ES šalių, nes neužtikrina jų žemdirbių konkurencijos lygiomis sąlygomis su senųjų šalių žemdirbiais. Dar sunkiau, egzistuojant tokiems dideliems išmokų skirtumams, siekti ekologiškumo žemės ūkyje bus itin sudėtinga , nes pritaikius ekologiško ūkininkavimo praktiką, ženkliai išauga žemės ūkio produktų gamybos sąnaudos, išauga produkcijos kainos ir ji tampa nepatraukli rinkai.

„Įstodami į ES, mes atvėrėme savo rinkas, perkėlėme reikalingus ES teisės aktus į savo nacionalines teisines sistemas, tačiau mūsų žemės ūkio konkurencingumas per šešerius metus ženkliai sumažėjo,“ – kalbėjo Z. Balčytis.

Parlamentaro nuomone, pasirinktas išmokų vienodinimo būdas prieštarauja pačios Europos Komisijos pozicijai, pateikiamai komunikate dėl Strategijos Europa 2020 biudžeto, kuriame teigiama, kad žemės ūkio politika siekiama prisidėti prie subalansuoto teritorinio vystymosi visoje Europoje.

„Ilgalaikis išmokų vienodinimo modelis tiesiog nemotyvuos užsiimti ūkininkavimu mažiausias išmokas gaunančius ūkininkus ir gali lemti tai, kad kai kuriose valstybėse narėse žemės ūkio sektorius tiesiog sunyks. Žinant, kad Baltijos šalyse šis sektorius yra labai svarbus darbdavys, pristatytas įmokų suvienodinimo būdas, gali nulemti labai skaudžias ekonomines ir socialines pasekmes “ – teigė Z. Balčytis

"Veido" archyvas

Susisiekimo ministras E. Masiulis su S. Kallasu aptars ir šiuo metu planuojamą Europos Sąjungos paramos paketą 2014–2020 metams.

“Naujose ES šalyse transporto infrastruktūra dar nėra gerai išvystyta, todėl mes manome, kad būsimas paramos paketo dydis turėtų būti toks pats arba didesnis nei Lietuva gauna dabar”, – sakė E. Masiulis.

2007–2013 m. Lietuvos transporto projektams skirta 5,3 mlrd. litų. ES parama. Lietuva planuoja, kad iš būsimos paramos galėtų būti toliau tiesiama “Rail Baltica”, atnaujinamas kelias “Via Baltica”, tiesiamos naujos geležinkelių linijos, plėtojami oro uostai bei jūrų uostas, vykdomi kiti projektai.

“Šiuo metu “Rail Baltica” darbai sparčiausiai vyksta ruože nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Tačiau Lietuva yra suinteresuota, kad kokybiška europinė vėžė nusidriektų per visą Lenkiją ir Baltijos valstybes iki Talino. Tam būtina Europos Sąjungos parama, vieninga visų projekte dalyvaujančių valstybių politika”, – sakė susisiekimo ministras E. Masiulis.

Lietuva sutinka, kad “Rail Baltica” projektas Europos Komisijos būtų įtrauktas į tikslinamą europinį TEN-T tinklą. Tai reikštų, kad visos valstybės įsipareigotų nutiesti šią trasą ir nevilkintų darbų.

Lietuva taip pat suinteresuota, jog į TEN-T projektus būtų įtrauktos ir kaimyninės ne ES šalys. Tokiu būdu, pavyzdžiui, galbūt būtų galima finansuoti greitojo traukinio tarp Vilniaus ir Minsko atsiradimą.

Aptariant Europos Sąjungos ir Rusijos bendradarbiavimą, Lietuva siūlys Europos Komisijai aktyviau ginti ES šalių vežėjų interesus.

“Dabar kiekviena ES šalis su Rusija, sakykim, dėl leidimų vežti krovinius derasi atskirai. Mažesnėms valstybėms yra sunkiau išsiderėti palankių susitarimų. Jei derybas koordinuotų Europos Komisija, abi pusės turėtų lygiavertį svorį”, – aiškino Lietuvos susisiekimo ministras.

E. Masiulis taip pat ketina informuoti eurokomisarą apie Lietuvos nepritarimą ES reikalavimui leisti registruoti dešiniavairius automobilius. Lietuva mano, kad tai padidintų avaringumą keliuose.

"Veido" archyvas

Kaip išgyveno Lietuvos labdaros ir paramos organizacijos, kai sunkmečiu drastiškai sumažėjo šiems dalykams įmonių skiriamų lėšų? Kodėl kai kurios gerumo iniciatyvas skatinančios organizacijos per krizę netgi sustiprėjo, o kai kurios visai išnyko? Kada įmonės, finansuodamos įvairius visuomenei svarbius projektus, paprasčiausiai reklamuoja savo prekės ženklą, o kada jau galima kalbėti apie brandžią jų socialinę atskomybę (SA)?

Apie tai “Veidas” nusprendė surengti apskritojo stalo diskusiją, kurioje dalyvavo labdaros ir paramos fondo “Maisto bankas” direktorė Deimantė Žebrauskaitė, Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos vadovas Vaidotas Ilgius, bendrovės “Kraft Foods Lietuva” korporatyvinių reikalų vadovė Baltijos šalims Rasa Bagdonienė, Jungtinių Tautų vystymo programos Lietuvoje vadovė Lyra Jakulevičienė ir bendrovės “Hnit-Baltic” direktorius Linas Gipiškis.

VEIDAS: Sunkmetis palietė kone visą Lietuvos verslą. Kaip tai paveikė jau ir iki krizės gležnus įmonių socialinės atsakomybės daigelius?

V.Ilgius: 2010-ųjų statistikos dar nėra, o 2009 m. duomenys liūdni: paramos ir labdaros projektams skirtų lėšų sumažėjo 24 proc., arba 95 mln. Lt, ir tai daugiausia Lietuvos įmonių sąskaitą – mat žmonių ir užsienio donorų aukų praktiškai nesumažėjo.

Žinoma, kad tai dramatiškai pakeitė Lietuvos nevyriausybines organizacijas (NVO) – daugelis jų, net ir visai didelių, paprasčiausiai neišgyveno. Tačiau matome ir visai kitokių pavyzdžių – yra tokių organizacijų, kaip “Maisto bankas”, “Gelbėkite vaikus”, Maltos ordinas, “Unicef” Lietuvos biuras, kurios per sunkmetį, priešingai, sustiprėjo, išaugo ir tapo daug labiau matomos bei veiklios.

Didžioji bėda ta, kad Lietuvos NVO keliolika metų tiek užsienio donorų, tiek valstybinių institucijų buvo mokomos, kaip tinkamai prašyti labdaros. Tačiau staiga situacija pasikeitė – ne tik Lietuvoje, užsienyje taip pat: efektyvios liko tik tos NVO, kurios, turėdamos gerus vadybininkus, nuovokius vadovus, sugebėjo tapti verslo bendrovių partnerėmis.

Pabrėžiu, ne pinigų prašytojomis, o bendrų sąlyčio taškų ieškančiomis partnerėmis, siūlančiomis abiem pusėms naudingą bendradarbiavimą.

Taigi statistiškai parama sumažėjo, bet menkesnis pinigų srautas paskatino NVO kūrybiškumą, ir dabar mes netgi galime kalbėti apie savotišką SA reiškinio sužydėjimą Lietuvoje.

L.Jakulevičienė: Per krizę žlugo pasitikėjimas verslo sektoriumi ir dabar būtent SA laikoma svarbiu įrankiu jam atkurti. Be to, sunkmečiu atsisijojo tikrosios ir butaforinės SA veiklos – jeigu socialinė atsakomybė buvo suvokiama tik kaip prievolė, kažkokie geri darbai, kurie nėra susiję su verslu ir padeda jam pačiam, – tokie dalykai paprasčiausiai žlugo.

Natūraliai sustiprėjo ir pati SA. Iki krizės buvo manoma, kad gamtos išteklius reikės pradėti taupyti “kada nors”, o mažėjant pajamų, išteklių taupymas tapo labai natūralus, nes sąnaudas reikėjo mažinti čia ir dabar. Gal sklendės užsukimas, popieriaus taupymas – ir maži dalykai, bet jie labai padidino bendrą įmonių aplinkosaugos problemų suvokimą. Be to, pajėgesnės bendrovės galėjo leisti sau investuoti į naujas technologijas, taupančias energijos išteklius ir žaliavas.

R.Bagdonienė: Noriu pabrėžti, kad SA negali būti suvokiama kaip kažkokia projektinė veikla, ir jau jokiu būdu tai nėra riebaus čekio išrašymas prieš kameras metų pabaigoje. Brandi SA – tai įmonės mąstymas, vidinė korporacijos kultūra, strategija. Iš principo SA yra ne tai, kaip paskirstomas įmonės pelnas, bet kaip generuojamos įmonės pajamos. Tai visa virtinė: kaip tu elgiesi su tiekėjais, organizuoji darbą, bendrauji su verslo partneriais ir ką siūlai savo klientams.

Jei SA iš tiesų suvokiama kaip įmonės kultūros dalis, tuomet jokios krizės negali jos visiškai panaikinti. SA nereiškia, kad aš sunkmečiu negaliu atleisti darbuotojo, bet klausimas – kaip aš tai padarau. O jeigu nebegali skirti lėšų paramai – galbūt kartu su savo darbuotojais gali padirbėti savanoriais toje organizacijoje, kurią iki sunkmečio rėmei.

Noriu pabrėžti, kad net ir labai gero, visuomenei naudingo projekto rėmimas yra paprasčiausia savireklama, racionalus prekės ženklo stiprinimas, jei ta remiama idėja nėra kertinė ir pačiam verslui.

L.Jakulevičienė: Džiugu, kad tokios brandžios, sąmoningos SA versle per pastaruosius metus kaip tik ir padaugėjo. Palyginkime kad ir įmonių šventes: anksčiau jos konkuruodavo, kieno balius bus prabangesnis, o dabar gero tono ženklas yra dedikuoti savo šventes aplinkosaugai, vietoj puotos sutvarkyti aplinką, skirti laiko savanorystei.

L.Gipiškis: Jei įmonės tikslas – tik greitas pelnas, joje niekada nekils SA iniciatyvų. Bet jei verslas gimsta iš noro realizuoti savo idėjas, anksčiau ar vėliau kyla natūralus poreikis jomis dalytis ir su visuomene. Būtent taip 2000 m. ir gimė mūsų projektas maps.lt: diegėme profesionalias elektroninių žemėlapių sistemas profesionalams – elektros, komunikacijų tinklams. Susikaupė patirties, tobulėjo technologijos, tad kilo noras, kad mūsų geoinformaciniu produktu galėtų naudotis ir visuomenė. Vos startavusi, maps.lt tapo mums nemenku iššūkiu ir technologine laboratorija – kasdienių prisijungimų skaičius kartais viršydavo 40 tūkst. O dabar šis projektas duoda naudos, nors ir netiesioginės, mūsų verslui – kur nors atokiame Lietuvos kampelyje esame geriau žinomi kaip maps.lt kūrėjai, o ne kaip “Hnit-Baltic”.

VEIDAS: Norėtųsi sužinoti, kaip veikia “Maisto bankas”, kad net ir sunkmečiu sugebėjo augti ir tapti vienu žinomiausių paramos teikėjų?

D.Žebrauskaitė: Verslo parama yra mūsų išgyvenimo šaltinis. Tarp viso 720 tūkst. Lt mūsų 2010 m. biudžeto net 560 tūkst. Lt yra iš įmonių atėjusios lėšos. Augame nuolatos, sunkmečio savo kailiu nepajutome – matyt, priešingai, mūsų noras pamaitinti gyvenančiuosius skurdžiai labai gerai suvešėjo būtent per krizę.

Tačiau ir mes patyrėme rėmėjų nutekėjimą ir galiu tik pritarti, kad su mumis per krizę atsisveikino tie, kuriems bendradarbiavimas su visuomenę maitinančiu “Maisto banku” nebuvo jų pačių verslo misijos, filosofijos dalis.

Labiausiai vertiname savo ilgalaikius partnerius – būtų labai sunku nesustojant tęsti veiklą, jeigu kasmet sausio 1-ąją turėtume pradėti prie tuščių savo biudžeto lapų ir iš naujo ieškoti rėmėjų. Dėl to esame labai aiškiai suformulavę savo viziją bei tikslus ir ieškome tokių partnerių, kurių verslo vizija sutaptų su mūsiške.

R.Bagdonienė: Atkreipkite dėmesį, kad D.Žebrauskaitė yra vienintelė NVO vadovė, dalyvavusi “Veido” rengiamuose Metų vadovo rinkimuose. Kiek mes Lietuvoje turime NVO darbuotojų, kurie galėtų kaip lygiaverčiai konkuruoti su kiečiausiais verslo strategais?

Apskaičiuota, kad vienas litas, paaukotas “Maisto bankui”, visuomenei sukuria 13 Lt vertės, – sutikite, nebloga investicija šią organizaciją nutarusiai remti bendrovei.

L.Jakulevičienė: Tikra tiesa, priešingas pavyzdys – elementarus kai kurių NVO nesugebėjimas skaidriai ir aiškiai atsiskaityti už lėšų panaudojimą atbaido daugelį verslininkų nuo bendradarbiavimo.

L.Gipiškis: Verslui kone svarbiausia, kad jo socialinių iniciatyvų partneris siektų tų pačių tikslų, degtų tomis pačiomis idėjomis, – tada partnerystė ilgalaikė ir brandi, nes yra maitinama abiejų pusių poreikio būti kartu.

Pavyzdžiui, mums jau kurį laiką rūpėjo aplinkosaugos problemos, bet jas spręsti pradėjome tik susiradę partnerį – NVO “Baltijos aplinkosaugos forumas”. Mūsų technologinė platforma ir jų patirtis aplinkosaugos srityje duoda naudos visiems.

VEIDAS: O kaip dėl pačių įmonių sąžiningumo? Pavyzdžiui, ar gali socialiai atsakinga vadintis bendrovė, kuri dosniai remia visuomenei iš tiesų svarbius projektus, tačiau savo pelną uždirba vergiškai išnaudojamų darbuotojų, atlyginimų vokeliuose sąskaita?

R.Bagdonienė: Tikrai negali. Pasikartosiu, bet SA – tai visa tavo verslo visuma. Negali garbinga vadinti įmonės, kuri išnaudoja savo darbuotojus, apgaudinėja tiekėjus ir klientus.

L.Jakulevičienė: Jei verslas, jo etika – sau, o parama – tik pasidalijimas pelnu, tai nėra jokios kalbos apie SA.

Brandžiose visuomenėse net nekyla klausimų dėl to. Pavyzdžiui, bendrovei “British Petroleum” sukėlus ekologinę katastrofą Meksikos įlankoje, dramatiškai smuko jos pajamos Norvegijoje. Ar taip būtų nutikę ir Lietuvoje?

VEIDAS: Vargu. Jei ji būtų pasiūliusi pigesnių degalų, prie degalinių greičiausiai būtų nusidriekusios klientų eilės – kas tos katastrofos kažkur “ten”. O ar pačios NVO sutiktų tapti partnerėmis įmonių, kurių verslo reputacija yra nukentėjusi?

D.Žebrauskaitė: Tiek NVO, tiek privati bendrovė, tapdamos partnerėmis, neišvengiamai daro įtaką viena kitos reputacijai – todėl partnerio pasirinkimas yra atsakingas žingsnis, kuris analizuojamas ir atidžiai vertinamas.

Žinoma, geriausias mano atsakymas būtų “ne, nesutiktume”. Bet tikrovėje tokios situacijos neįsivaizduoju. Juk maisto pramonėje prieštaringą reputaciją turinčių įmonių labai nemažai, tačiau mes visi puikiai žinome, kaip ją lengva sukurti, – viena televizijos laida parodė, kad tavo dešrelės blogos, ir ką, jau uždaryti įmonei duris?

Vis dėlto svarbiausia bendra partnerių vizija, ilgalaikės bendradarbiavimo perspektyvos.

V.Ilgius: Tos organizacijos, kurioms rūpi ilgalaikė reputacija, negali sau leisti ignoruoti partnerio etikos dėl riebaus čekio. Kita vertus, nereikia iš anksto nurašyti žmonių noro pasitaisyti – gal kažkuriuo etapu įmonė pasimokė iš savo klaidų ir ilgalaikį pagerėjimą pradeda nuo to, kad nori paremti geras iniciatyvas. Pradėti nuo to, kad “eik šalin, nes blogai apie tave perskaičiau laikraštyje”, būtų neprofesionalu. Reikia žiūrėti į patį pasiūlymo turinį, bendradarbiavimo intencijas.

Diskusijos dalyviai (iš kairės): “Maisto banko” direktorė D.Žebrauskaitė, Nevyriausybinių organizacijų platformos vadovas V.Ilgius, bendrovės “Kraft Foods Lietuva” atstovė R.Bagdonienė, JT vystymo programos Lietuvoje vadovė L.Jakulevičienė ir bendrovės “Hnit-Baltic” direktorius L.Gipiškis

"Veido" archyvas

Graikija tikisi gauti iš tarptautinių kreditorių naują finansinės paramos paketą – beveik 60 mlrd. eurų, praneša JAV verslo žiniasklaida, remdamasi gerai informuotu šaltiniu Graikijos vyriausybėje. Pasak šaltinio, parama Atėnams gali būti skirta jau kitą mėnesį.

Kaip praneša JAV žiniasklaida, kaip užstatą Graikija gali pasiūlyti įvairių valstybės aktyvų.

Situacija dėl Graikijos skolų paaštrėjo praėjusią savaitę, kai euro zonos finansinės valdžios atstovai surengė uždarą posėdį Liuksemburge, skirtą Graikijos skolų problemoms. Kaip praneša Vokietijos žiniasklaida, per šį susitikimą buvo iškeltas klausimas dėl galimo šalies pasitraukimo iš euro zonos ir jos sugrįžimo prie jos nacionalinės valiutos.

Be to, Europos sostinėse aktyviai svarstomas klausimas dėl galimos Graikijos įsiskolinimo restruktūrizacijos pratęsiant išmokėjimo terminą. Būtent tai paskatino tarptautinę reitingų agentūrą “S&P” pirmadienį dar kartą sumažinti šalies skolinimosi reitingą iškart dviem padalomis – nuo BB- iki B – lygio, jis tik per vieną laiptelį aukštesnis už Pakistano.

Kita reitingų agentūra “Moody’s” tik prigrasino sumažinti Graikijos reitingą iškart keliomis padalomis. Agentūra “Fitch” pareiškė paliekanti dabartinį Graikijos reitingą ties BB+” riba su neigiama perspektyva.

BFL

Liuksemburgo vadovams gerai suprantamas Lietuvos nerimas dėl šalies pasienyje planuojamų atominių elektrinių projektų, kurie vykdomi nepakankamai skaidriai ir tinkamai neinformuojant kaimyninių valstybių ir visuomenės, teigia šioje Europos valstybėje viešinti Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Jis teigė supratimą išgirdusi per susitikimus su Liuksemburgo Deputatų rūmų pirmininku Laurentu Mosaru (Lorenu Mosaru) ir ministru pirmininku Jeanu Claude Junckeru (Žanu Klonu Junkeru).

“Liuksemburgo valdžios atstovai susitikimuose pabrėžė, kad Lietuvos nerimas dėl šalies pasienyje vykdomų branduolinių jėgainių statybos projektų yra jiems puikiai suprantamas, nes ir Liuksemburgo pasienyje veikia kelių kaimyninių valstybių atominės elektrinės, kurių saugumas kelia nemažai abejonių ir klausimų”, – teigė I.Degutienė.

Anot jos, Liuksemburgo atstovai pritarė Lietuvos pozicijai siekti, kad visa branduolinė energetika būtų vystoma laikantis griežčiausių saugumo reikalavimų ir tarptautinių konvencijų.

“Lietuva siekia, kad planuojami atominių elektrinių projektai Baltarusijoje ir Rusijos Kaliningrado srityje būtų įgyvendinami griežtai laikantis visų tarptautinių branduolinės saugos, radiacinės apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimų, o ypač ESPO konvencijos dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo”, – Seimo pranešime spaudai cituojama parlanmento vadovė.

I. Degutienė paragino Liuksemburgo vadovus bendromis jėgomis siekti, kad tokie ir panašūs projektai būtų vykdomi skaidriai ir tinkamai informuojant visuomenę bei kaimynines valstybes.

“Baltarusijos ir Kaliningrado srities atominės elektrinės yra statomos šalia išorinės Europos Sąjungos sienos, ypač arti Lietuvos sostinės. Todėl būtina atkreipti visų Europos Sąjungos valstybių ir Europos Komisijos, taip pat ir tarptautinių organizacijų dėmesį į nepakankamą šių projektų skaidrumą ir informacijos apie juos trūkumą”, – sakė I. Degutienė.

Seimo pirmininkė ir Seimo narių delegacija šią savaitę su oficialiu vizitu vieši Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje.

Ketvirtadienį numatomi susitikimai su Liuksemburgo premjero pavaduotoju ir užsienio reikalų ministru Jeanu Asselbornu (Žanu Aselbornu), tvarios plėtros ir infrastruktūros ministru Claude Wiseleru (Klodu Viseleru), apsilankymas Europos Teisingumo Teisme ir susitikimas su jo vadovu Vassiliosu Skourisu (Vasilijosu Skourisu).

Trisdešimčiai Lietuvos įmonių suteikta iš viso iki 2,259 mln. litų Europos Sąjungos (ES) paramos, turėsiančios skatinti įmones aktyviau ieškoti užsienio partnerių ir didinti pardavimą užsienio rinkose.

Tarp paramos gavėjų atsirado ir viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo įmonių Vilkyškių pieninė, kuri eksporto į Rytų ir kitas tikslines rinkas skatinimui iš viso gavo iki 252 tūkst. litų paramos, skelbia “Valstybės žinios”.

Tuo tarpu vienai didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių “Žemaitijos pienas” eksporto rinkų plėtrai, didinant įmonės prekės ženklo žinomumą skirta iki 68,8 tūkst. litų paramos.

Europarlamentaro, verslininko Viktoro Uspaskicho šeimos valdomam Kėdainių koncernui “Vikonda” priklausanti mėsos perdirbimo įmonė “Krekenavos agrofirma” gaus iki 139 tūkst. litų paramos bendrovės žinomumo didinimui užsienio rinkose.

Verslininko Tautvydo Barščio kontroliuojama “KG Group” įmonių grupei priklausanti grūdų perdirbimo bendrovė “Kauno grūdai” eksporto plėtrai į naujas ir esamas rinkas galės panaudoti iki 73,1 tūkst. litų paramos.

Kauno apskrities tekstilės įmonė, besispecializuojanti drabužių iš natūralių verpalų ir audinių gamyboje “A.Grižo įmonė” veiklos plėtrai Vakarų ir Šiaurės vakarų Europoje gaus iš viso 226,6 tūkst. litų paramos.

Vaistažolių arbatas gaminanti “Švenčionių vaistažolės” gaus iki 104,2 tūkst. litų paramos pardavimų užsienio rinkose skatinimui. Trakų rajono baldų gamintojos “NS2″ produkcijos pristatymui užsienio rinkai plečiant pardavimus skirta 106,1 tūkst. litų paramos, o medienos apdirbimo įmonės “Jundos stalių gaminiai” naujų eksporto rinkų paieškai ir pardavimų didinimui – iki 144,1 tūkst. litų.

ES struktūrinių fondų parama skiriama pagal 2007-2013 metų ekonomikos augimo veiksmų programos Ūkio ministerijos administruojamą priemonę “Naujos galimybės”.

Valstybės paramos dalį daugiabučių renovacijai reikia didinti, kad ji siektų daugiau nei 15 proc., teigia dalis valdančiųjų koalicijos partnerių. Tačiau valdančiosios Konservatorių frakcijos Seime lyderis sako, jog nereikia skubėti dalinti pažadų, konkrečių sprendimų dar reikės palaukti.

“Yra duotas uždavinys, kad iki gegužės 1 dienos Vyriausybė, šiai programai pritarusi, pateikia Seimui reikiamas pataisas”, – trečiadienį ryte po koalicijos partnerių susitikimo žurnalistams sakė Tautos prisikėlimo partijos frakcijos narys Arūnas Valinskas.

Šios partijos deleguotas aplinkos ministras valdančiajai koalicijai pristatė savo siūlymus, kaip skatinti būsto renovavimą.

Pasak A.Valinsko, tyrimai jau baigti, ir planuojama renovavimą “labai aktyvinti”, didinant valstybės kompensuojamą išlaidų dalį iki daugiau nei 15 procentų.

“Apie konkrečius mechanizmus, kaip įsukti renovaciją, gal šiuo momentu kalbėti būtų ankstoka. Aišku, mes visi suprantame, kad, ko gero, procentą reikia didinti, bet reikia palaukti dabar Vyriausybės sprendimų, kurie turi būti suderinti su Europos investicijų banku, ir su Finansų ministerija, be abejo. Teoriškai mes čia galime lengvai kažką pažadėti, bet reikia sukurti ir praktinius mechanizmus tam įgyvendinimui”, – žurnalistams sakė Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Pasak jo, svarbu per kelias savaites rasti sprendimus, kurie padėtų “įsivaizduoti” masinę renovaciją, kad procesai “būtų įsukti” per 1-1,5 metų. J.Razma teigė, jog anksti įvardyti konkrečią valstybės paramos dalį.

“Kiek tai (kompensacijos dalis – BNS) bus, kol kas neaišku, dėl tų skaičių mes neapsisprendėme, bet buvo pritarti, kad taip reikia daryti, ir gegužės pradžioje tie įstatymai turi pasiekti Seimą, nes sutarta, kad per tas kelias savaites Vyriausybė savo namų darbus pasidarys”, – kalbėjo A.Valinskas.

Pasak jo, bus siekiama, kad būtų kuo greičiau panaudoti “įšaldytus” 800 mln. litų.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas siūlo didinti valstybės finansavimą iki 30-50 procentų. G.Kazlauskas praėjusį ketvirtadienį BNS sakė tikintis, kad sprendimas dėl didesnio valstybės indėlio bus priimtas iki Seimo vasaros atostogų.

Didinti valstybės indėlį atnaujinant būstus ministras praėjusią savaitę ragino ir Seime.

Dabar valstybė kompensuoja 15 proc. renovavimo išlaidų, o likusias padengia patys gyventojai, kurių bendrijos iš bankų gali skolintis lengvatinėmis sąlygomis – fiksuotos paskolų palūkanos yra ne didesnės kaip 3 procentai.

Portugalijos laikinoji vyriausybė trečiadienį pranešė priėmusi sprendimą prašyti Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos.

Iki šiol Lisabona, jau ne vieną mėnesį jautusi rinkų spaudimą kreiptis paramos, tvirtino, kad sugebės išsiversti be tarptautinės pagalbos, nors valstybės finansų būklė sparčiai prastėjo ir smarkiai išaugo skolinimosi kaina.

Politinio nestabilumo laikotarpį išgyvenanti Portugalija, turinti 10,5 mln. gyventojų, tapo trečiąja euro zonos nare po Graikijos ir Airijos, paprašiusia finansinės paramos.

Ministras pirmininkas Jose Socratesas (Žozė Sokratišas) savo pareiškime, kurį transliavo televizija, sakė, kad praėjusį mėnesį parlamento priimtas sprendimas atmesti papildomų taupymo priemonių planą pablogino finansinę situaciją, todėl prašymas suteikti pagalbą tapo “neišvengiamas”.

“Mėginau viską, tačiau reikia sąžiningai pasakyti, kad atėjo momentas, kai nepriėmę šio sprendimo neišvengtume grėsmių, kurių šaliai nereikėtų”, – sakė premjeras.

J.Socratesas neįvardijo jokios sumos, tačiau vienas euro zonos pareigūnas, pageidavęs neskelbti savo pavardės, sakė, kad Portugalijai trejų metų laikotarpiu iš ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) veikiausiai reikės 60-80 mlrd. eurų paskolų. Bet kokia finansinė pagalba bus suteikta tik nustačius griežtas sąlygas.

TVF sakė negavęs Portugalijos prašymo suteikti finansinę pagalbą, tačiau yra pasirengęs padėti. ES iždininke vadinama Vokietija reikalauja, kad bet kokia finansinė pagalba būtų suteikiama tik dalyvaujant TVF.

Portugalijos padėtis pablogėjo, kai kovo 23 dieną atsistatydino socialistų mažumos vyriausybė, pralaimėjusi balsavimą parlamente dėl naujų taupymo priemonių. Šalies prezidentas Anibalas Cavaco Silva (Anibalas Kavaku Silva) paleido parlamentą ir birželio 5 dieną paskyrė pirmalaikius rinkimus.

Obligacijų pelningumas išaugo, reitingų agentūros pablogino vyriausybių ir bankų skolinimosi reitingus, o vietos bankai šią savaitę įspėjo, jog jie daugiau negali pirkti vyriausybės vertybinių popierių.

“Šioje sudėtingoje situacijoje, kurios buvo galima išvengti, suprantu, jog būtina pasinaudoti finansavimo mechanizmais, kurie egzistuoja Europos kontekste”, – sakė finansų ministras Fernando Teixeira dos Santosas (Fernandu Teišeira duš Santušas).

ES ekonominės ir pinigų politikos komisaras Olli Rehnas (Olis Renas) sveikino Portugalijos sprendimą ir sakė, jog jis atitinka visos euro zonos, vienijančios 17 valstybių, interesus.

“Portugalijos vyriausybė žengė atsakingą žingsnį dėl ekonominio stabilumo šalyje ir visoje Europoje”, – sakė eurokomisaras.

Ūkio ministras Rimantas Žylius atsisako skirti Europos Sąjungos (ES) fondų paramą Lietuvoje registruotai įmonei “Hewlett-Packard”, nes turi 0,00003 proc. pasaulinės informacijos technologijų bendrovės “Hewlett-Packard Company” akcijų ir bijo įsivelti į viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Ką daryti nežino ir premjeras Andrius Kubilius, kuris paprašė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) patarimo, trečiadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

1,6 mln. litų ES paramos “Hewlett Packard”, kartu su bendrove “Sophus” ketinanti kurti naują informacijos technologijų platformą, paprašė pernai. Lietuvos verslo paramos agentūra projektą pripažino tinkamu remti dar gerokai iki R.Žyliui tampant ministru.

Ūkio ministeriją, kurios vadovas tvirtina agentūros sprendimus, tokia rekomendacija pasiekė kovo 8 dieną – tą pačią, kai atsistatydino D.Kreivys. Seime prisiekęs R.Žylius paramą skirti griežtai atsisakė.

“Turiu 0,00003 proc. “Hewlett-Packard Company” akcijų. Siekdamas išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimu nusišalinti, negaliu pasirašyti įsakymo dėl bendrovės “Hewlett-Packard” finansavimo”, – rašte VTEK nurodė R.Žylius.

Kaip ir reikalauja įstatymas, R.Žylius raštu pasiteiravo savo viršininko premjero A.Kubiliaus, ką daryti toliau. Ministras pirmininkas, norėdamas apsidrausti, kreipėsi patarimo į VTEK. Atsakyti premjerui VTEK žada iki antradienio.

VTEK vadovas Remigijus Rekerta neabejoja, kad abejonių R.Žyliui kilo išsigandus sulaukti jo pirmtako Dainiaus Kreivio likimo, kuriam teko atsistatydinti išgirdus VTEK išvadą, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus pasirašęs raštą skirti ES paramą darbams, kuriuos atliks jo šeimos įmonė.

“Patys užsikėlė kartelę pernelyg aukštai. Ką dar aiškintis, jeigu akivaizdžiai matyti, kad R.Žylius turi tiek mažai akcijų” – dienraščiui sakė R.Rekerta.

Vilniuje besilankantis Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčių politiką ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu, teigia, jog Lietuva gali tikėtis Europos Sąjungos (ES) paramos techninei pasienio įrangai.

Pasak jo, ES rengia veiksmų planą dėl bendrijos rytinių sienų apsaugos nuo kontrabandos.

“Ruošiama nauja finansinė perspektyva ir sieksime, kad šitas – techninės įrangos, ir apskritai informacijos technologijų plėtros – klausimas atsidurtų finansinės perspektyvos svarstymuose”, – penktadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė A.Šemeta.

Pasak jo, planas yra iš kelių dalių, pavyzdžiui, ketinama siekti, kad ES šalių ir kaimynių akcizų dydžiai bent kiek supanašėtų. A.Šemetos teigimu, Lietuva jau yra gavusi ES paramos skenavimo įrangai įsigyti.

A.Šemeta teigė Lietuvos kovoje su kontrabanda matantis “ryžtą” ir geresnį veiksmų koordinavimą tarp institucijų, pastebėjo, jog praėjusių metų rezultatai daug geresni nei 2009-ųjų.

“Bet sakyti, kad pasiektas kažkoks tai proveržis šitoje srityje, dar yra per anksti”, – sakė Europos Komisijos narys.

Vyriausybė yra išsikėlusi tikslą šiemet iš šešėlio “ištraukti” milijardą litų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį prieš interpeliaciją Seime išsakė tvirtą paramą energetikos ministrui Arvydui Sekmokui.

Šalies vadovė Trakuose žurnalistams taip pat pabrėžė pasitikinti ministru pirmininku Andriumi Kubiliumi.

“Ministru A.Sekmoku aš pasitikiu, šitą visada viešai deklaravau. Tai žmogus, kuris pradėjo laužyti 20 metų nusistovėjusią energetinę stagnaciją, realiai siekia Lietuvos bent jau tam tikros energetinės nepriklausomybės. (…) Aš jį tikrai palaikau ir labai, labai norėčiau, kad jis išliktų”, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Pasak jos, A.Sekmokas pamėgino išardyti interesų grupes, kurios trukdė Lietuvai siekti energetinės nepriklausomybės.

D.Grybauskaitė sakė, jog toliau turėtų dirbti ir Vyriausybės vadovas A.Kubilius.

“Aš tikrai pasitikiu premjeru ir manau, kad jis gali dirbti ir turi dirbti. Darbų dar yra daug, ekonominė situacija nėra tiek pagerėjusi, kad galėtume švaistytis ar radikaliai keitinėti Vyriausybę”, – sakė šalies vadovė.

Į klausimą, ar kokiam nors politikui yra siūliusi premjero postą, ji atsakė: “Apie premjero postą kalbu tik su premjeru”.

“Kalbu su visomis politinėmis grupėmis, nes toks mano darbas – privalau su visais bendradarbiauti ruošiantis naujai sesijai. Taip buvo anksčiau, bus ir toliau. Turiu bendradarbiauti su visomis politinėmis grupėmis Seime”, – teigė prezidentė.

Vesti istorijos ir pilietinio ugdymo pamokos į Trakų Vytauto Didžiojo gimnaziją atvykusi D.Grybauskaitė teigė, jog interpeliacija yra geras demokratinis Seimo įrankis, tačiau pabrėžė nenorinti vertinti opozicijos kalbų apie galimas tolesnes interpeliacijas.

“Vertinsime darbus”, – sakė ji.

Paklaustą, kokių ministrų darbu nėra patenkinta, D.Grybauskaitė vėl minėjo Aplinkos ministeriją, kuriai vadovauja Tautos prisikėlimo partijos deleguotas Gediminas Kazlauskas.

“Jau anksčiau minėjau, kad Aplinkos ministerija nėra dirbanti efektyviai, mano nuomonė išliko nepasikeitusi. Kol kas nėra ką daugiau ir pridurti”, – sakė prezidentė.

Tačiau šalies vadovė pridūrė, jog šioje situacijoje “premjeras turi pilną teisę daryti sprendimus kaip koalicijos vadovas”.

Seimas ketvirtadienį pavasario sesiją pradės interpeliacija energetikos ministrui Arvydui Sekmokui.

Interpeliaciją ministrui gruodį pateikė 70 Seimo narių iš 141, ministras jau yra raštu atsakęs į pateiktus klausimus.

Jei Seimo nariai nuspręs, kad ministro atsakymai jų netenkina ir nutars reikšti jam nepasitikėjimą, tokiam nutarimo projektui per slaptą balsavimą reikia ne mažiau kaip pusės Seimo narių balsų.