Kaime galėtų kurtis jaukios parduotuvėlės, jos prekiautų vietoje spaustais sūriais, kepta duona ar rūkytais skilandžiais – tam atriekta Europos Sąjungos (ES) paramos, tačiau kaimo žmonės gūžčioja pečiais – pirmąsyk girdi apie tokią galimybę.

Nors galimybė pasinaudoti parama kaimo parduotuvėms įteisinta dar pernai, bet per pirmąjį kvietimą pateiktos vos dvi prekybininkų paraiškos, ketvirtadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius teisinasi, kad pernai sutrukdė skuba – paraiškos buvo priimamos tik mėnesį ir žmonėms neužteko laiko, kad jie susiskaičiuotų ir įvertintų, ar parama apsimoka.

Šiemet paraiškas ketinama priimti nuo rugpjūčio pradžios iki rugsėjo pabaigos. Paramai, jei nesukliudys teismai, bus skirta 40 mln. litų.

Kol kas taisyklės skelbia, kad paramos parduotuvės statybai ar atnaujinimui galima prašyti vietovėse, kuriose gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst. Remiama specializuota mažmeninė prekyba vaisiais, uogomis, daržovėmis, mėsa ir mėsos produktais, duona, bandelėmis ir pan., jei pareiškėjas pats užsiima gamyba, pardavinės savo arba kelių Lietuvos gamintojų produkciją.

M.Kuklierius teigia suprantantis, kad be alkoholio ir cigarečių kaimo parduotuvei išsilaikyti būtų sunku. Tad alkoholiu ir tabaku prekiauti bus galima, tik parama bus menkesnė.

|Nors, pasak jo, ES pinigai galėtų kiek pagražinti neretai apgailėtiną parduotuvių vaizdą provincijoje, vis tik prognozuojama, kad daugiausia paramos sieks ūkininkų turgeliuose prekiaujantys žemdirbiai.

Savo teises į ES paramos pinigus teismuose siekia apginti daugiau nei 70 asmenų, ketinusių statyti vėjo, vandens ar saulės jėgaines. Jei sprendimai jiems bus palankūs – paramos pinigai atiteks energetikai, o ne prekybai.

+370 5 2396414

Ekonominis nuosmukis palietė ne tik verslą, paprastus piliečius, šalių vyriausybes, bet ir nevyriausybines organizacijas. Šios turi du išgyvenimo būdus: tradicinį – susirasti daugiau paramos ir netradicinį – padidinti savo veikslo efektyvumą. O kas gali joms geriausiai patarti dėl veiklos efektyvumo, jei ne verslo atstovai?

Geras netradicinės verslo paramos nevyriausybinėms organizacijoms pavyzdys – sausio 27 dieną ISM vadybos ir ekonomikas universitete vykusi kasmetė Bendrystės su nevyriausybinėmis organizacijomis diena. Į šį renginį susirinko didžiausių nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai, dalyvavo du šalies ministrai, mokslo, verslo ir kitų sričių ekspertai.

Susitikime daug dėmesio skirta NVO veiklos efektyvumui ir jį lemiantiems bei skatinantiems veiksniams. Renginio dalyviai turėjo retą progą išklausyti daug nestandartinių praktinių patarimų, tokių kaip populiariojo socialinio tinklo “Facebook” panaudojimas organizacijos veikloje, arba BNS vyr. redaktoriaus Artūro Račo pamoką apie efektyvią komunikaciją su visuomene pasitelkiant žiniasklaidą. O “Danske” banko verslo plėtros tarnybos vadovas Norbertas Žioba visuomenininkams atvirai papasakojo, kaip bendrovės renkasi, kam skirti paramą, ir davė keletą esminių patarimų, kaip sulaukti didesnio verslininkų bendradarbiavimo. “Siūlykite bendradarbiavimą, kuris būtų naudingas ne tik jums, bet ir verslo organizacijai. Tai turi būti jūsų unikalus pasiūlymas, padėsiantis verslo organizacijai siekti jos tikslų”, – pabrėžė N.Žioba.

Renginio organizatorės bendrovės “Microsoft Lietuva” vadovas Mindaugas Glodas pakvietė nevyriausybininkus telktis informuojant visuomenę apie vaikų saugumo internete taisykles ir išmokyti gyventojus naudotis technologijomis saugiai. Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko teigimu, “būdų ir galimybių, kaip bendradarbiauti valstybiniam, nevyriausybiniam ir privačiam sektoriams, yra galybė, reikia tik gerų idėjų, iniciatyvų ir noro. Kuo daugiau bus tokių pavyzdžių, tuo lengviau bus įgyvendinti pilietinei visuomenei svarbius tikslus, įveikti kylančius sunkumus, laikmečio iššūkius”.

Reikalinga ir tradicinė parama pinigais

“Veido” pakalbintas ilgametis NVO ekspertas Vaidotas Ilgius pabrėžė, jog Bendrystės dienos renginys buvo naudingas tuo, kad pasižymėjo globalesnėmis nagrinėjamomis temomis: “Kalbėti apie nevyriausybinių organizacijų lyderių mokymus ar menkesnes priemones konferencijoje nebuvo tikslo, nes jos savaime vyksta ir be papildomų paskatų.”

Eksperto teigimu, verslas tikrai mato naujas atsiveriančias nišas, susijusias su savanorišku darbu. Kaip pavyzdį galima pateikti šalies bendrovių, tokių kaip “Microsoft Lietuva” arba TEO, vykdomą iniciatyvą – korporatyvines savanorystės dienas. Jos esmė: įmonių darbuotojai kasmet vieną arba kelias darbo dienas, už kurias mokama darbdavio lėšomis, skiria savanoriškai veiklai. “Daugeliui svarbių projektų reikalinga ne tik finansinė parama, bet ir pagalba idėjomis, patirtimi ar tiesiog rankų darbu. Todėl tikimės, kad mūsų indėlis į visuomeninę veiklą savanorišku darbu bus reikalingas ir svarus”, – dėsto TEO generalinis direktorius Arūnas Šikšta.

Tiesa, V.Ilgius sako, kad naujos formos paramos nevyriausybinėms organizacijoms vis dėlto nepakanka – joms reikia ir tradicinės finansinės paramos. Jo teigimu, dėl krizės Lietuvoje drastiškai susitraukė teikiamos paramos apimtys. 2009 metais visuomeninės organizacijos gavo beveik ketvirtadaliu (24,3 proc.) mažiau lėšų. Ekspertas ragina verslo lyderius, šalies Vyriausybę priimti sprendimus dėl esminės, struktūrinės pagalbos ne pelno sektoriui. “Raginu milijoninius pelnus gaunančias bendroves ir turtingiausius piliečius įnešti savo svarų indėlį į visuomenės plėtros fondą. Pakvieskime Vyriausybę padvigubinti šį fondą, skirti jam dalį GPM, akcizų ar kitų mokesčių”, – siūlo V.Ilgius.

Pašnekovas prognozuoja, kad jei nebus imtasi skubių priemonių, NVO sektorius Lietuvoje visiškai sunyks ir tai turės didelę įtaką šalies įvaizdžiui, “demokratinei visuomenės sanklodai ir nacionaliniam saugumui”. Tačiau tokie renginiai kaip Bendrystės diena rodo, kad NVO šalyje nėra visiškai pamirštos. Renginyje dalyvavusios verslo bendrovės pranešė 2011 metais plėsiančios finansinę paramą. O pasak teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, NVO laukia keletas gerų žinių ir įstatymų srityje. Pavyzdžiui, artimiausiu metu bus palengvintas NVO registravimas pagal tipinius įstatus.

Dideliems kelių ir geležinkelių infrastruktūros projektams, tarptautinių oro uostų ir Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūrai, gatvių ir kelių rekonstrukcijai bei ekologiško viešojo transporto plėtrai savivaldybėse šiemet numatoma panaudoti 841 mln. litų Europos Sąjungos paramos.

Anot susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, daugiausia ES paramos lėšų – 416,4 mln. litų – bus skirta valstybinės reikšmės keliams gerinti. Šiemet bus pradėtas tiesti Vilniaus išorinis pietinis aplinkkelis, tęsiama Grigiškių transporto mazgo rekonstrukcija, Jakų žiedinėje sankryžoje ties Klaipėda statomos estakados Kauno-Palangos ir Palangos-Kauno kryptimis. Be to, planuojama toliau rekonstruoti europines magistrales Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Vilnius-Lyda, Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga, Vilnius-Prienai-Marijampolė. Prasidės Kairių ir Priekulės aplinkkelių tiesimo darbai.

Geležinkelių infrastruktūros projektams planuojama panaudoti 176,3 mln. litų ES paramos: bus modernizuojamos geležinkelių linijos Klaipėda-Pagėgiai, Mažeikiai-valstybės siena, plečiama Klaipėdos geležinkelio mazgas, tiesiami antrieji geležinkelių keliai Vilniaus aplinkkelio ruožuose Pušynas-Paneriai ir Kyviškės-Valčiūnai bei ruože Kūlupėnai-Kretinga. Be to, papildomai naudojant TEN-T fondo lėšas, bus toliau įgyvendinamas projektas “Rail Baltica”.

Klaipėdos uoste numatoma investuoti 60,7 mln. litų ES paramos lėšų – bus tęsiami pernai pradėti privažiavimo kelių ir geležinkelių plėtros darbai bei pradedami šeši nauji projektai – keleivių ir krovinių terminalo infrastruktūros įrengimas, uosto įplaukos kanalo gilinimas ir platinimas, privažiavimo kelių į krovinių terminalus rekonstrukcija, mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statyba ir akvatorijos gilinimas.

Tarptautiniuose oro uostuose Vilniuje ir Palangoje bus rekonstruojami peronai, lėktuvų riedėjimo takai, iš viso panaudojant beveik 32 mln.litų paramos.

Savivaldos projektams šiemet planuojama skirti 80,4 mln. litų – visos šalies savivaldybės galės tęsti suplanuotus gatvių ir vietinės reikšmės kelių rekonstrukcijos darbus. Numatoma, kad penkių didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio savivaldybės iki metų pabaigos atliks viešuosius pirkimus ir pasirašys sutartis ekologiško transporto plėtros projektams įgyvendinti.

Be to, Vilniaus miesto savivaldybė turėtų pradėti Vilniaus vakarinio aplinkkelio antrąjį etapą, kuriam šiemet numatoma panaudoti 13,4 mln. litų ES paramos.

Pernai Susisiekimo ministerijos koordinuojamiems ES paramos projektams buvo išmokėta 863,7 mln. litų ES struktūrinės paramos.

“Žalgirio” akcijas valdžiusiam, o vėliau skolų šleifą palikusiam “Snorui” teisme nepavyksta atsikratyti įtarimų, kad parama klubui buvo dangstoma paskolomis.

Kauno apygardos teismas pirmadienį nepaskelbė sprendimo “Žalgirio” ir “Snoro” ginče, bet paragino “Snoro” advokatus į posėdį pakviesti banko prezidentą Raimundą Baranauską, kad šis paaiškintų, kokiomis sąlygomis buvo pasirašyta “Žalgirio” akcijų pirkimo sutartis, kuri vėliau vos nepaskandino legendinės komandos, rašo “Kauno diena”.

“Kauno diena” rašo, jog finansinių sunkumų kamuojamas krepšinio klubas iš “Snoro” pasiskolino tiek, kiek tikėjosi iš jo paramos, o palūkanų ir delspinigių pavidalu bankas iš “Žalgirio” uždirbo milijoną litų. Klubas siekia, kad kreditas būtų pripažintas kaip parama.

Daugiau nei prieš ketverius metus “Snoro” prezidentas R.Baranauskas žadėjo, kad “Žalgiriui” mažiausiai trejus metus kasmet bus skirta bent po 3 mln. litų. Per pirmuosius dvejus metus, rašo dienraštis, bankui buvo suteikta reklamos paslaugų už tiek, kiek jis kasmet žadėjo skirti paramos – 3 mln. litų. Tačiau “Snoras” 3 mln. litų skyrė tik pirmą sezoną, antrą sezoną “Žalgiris” gavo ne visą žadėtą sumą ir tik sezono pabaigoje, o prieš trečią krepšinio sezoną klubui buvo pasiūlyta 400 tūkst. litų.

Daugeliui paskutiniu metu kyla egzistenciniai klausimai – kaip išgyventi ir kaip gyventi toliau. Šie klausimai kyla ir valstybės veikėjams numatantiems šalies vystymosi kryptis. Daug kalbama apie IT vystymosi kryptis ir to prioritetus – imama pavyzdžiu Indija, kur tikrai įvyko žymus IT(Informacinių-interneto Technologijų) proveržis.

Iš kitos pusės užleidžiamos tos sritys, kuriose Lietuva visada garsėjo ir kuriose jai reikėtų mokytis visai nedaug – žemės ūkis. Čia žmonės turi patirties – kol kas dar turi. Ir ši sritis užleidžiama dėl visai neaiškių daugumai priežasčių, net mokant ūkininkams už tai, kad jie negamins žemės ūkio produkcijos.

Kur dar pasaulyje mokama už tai, kad žmogus nedirbtų? Tik žemės ūkyje, nes tai strateginė KIEKVIENOS šalies ūkio kryptis. Tai gyvybiškai svarbi kryptis kiekvienos šalies išgyvenimui!

Juk šalis sužlugdžiusi savo žemės ūkį tampa visiškai PRIKLAUSOMA nuo užsienio tiekėjų ir jokių savo sąlygų diktuoti jau nebegali, nes neturi alternatyvų.

Kam naudingas toks Lietuvos variantas? Ogi pažiūrėkime kas moka tuos Judo sidabrinius – ES centrinis bankas. Ir kuo mažiau šalių bus, kurios pačios valdys savo maisto aprūpinimo sistemą, tuo didesnius spaudimo svertus turės tos šalys, kuriose ta sistema bus išvystyta. Ir pasekus toliau šia mintimi gausis, kad mes jau nebegalėsime net atsisakyti jokių GMO produktų, nes tiesiog neturėsime iš ko rinktis. Čia apie Lietuvos Nepriklausomybę net kalbos būti negali, čia jau tiesiogine vergija kvepia.

O kokias kryptis mums siūlo rinktis? Aukštųjų technologijų į kurias patenka ir IT (informacinės-interneto technologijos).

Šis siūlymas yra kaip katė maiše, niekas iki galo nėra išsiaiškinęs kas yra ta, ar tas IT ir su kuo jis valgomas, bei kokios jo priklausomybės.

Pabandykime pasiaiškinti vieną kryptį – interneto technologijas ir pamatysime, kad pats internetas yra kaip didelis tinklas, kurio vartai randasi JAV Interneto istorija – http://lt.wikipedia.org/wiki/Interneto_istorija. Ir būtent JAV valdo tuos vartus, kurie bet kada gali būti uždaryti. Ir visos mūsų technologijos automatiškai nueis šuniui po uodega, jei jomis negalės pasinaudoti tie, kam jos skirtos. Kitaip sakant mūsų technologijos mūsų tik tol, kol mums leidžia jomis naudotis.

Beje yra dar vienas dalykas, kurį turbūt visi pastebėjome vykstant masiniams mitingams Egipte. Tai galimybė atjungti interneto ir mobilų ryšį. Kad visuomenės grupės būtų atjungtos viena nuo kitos ir negalėtų koordinuoti savo veiksmų. Ir tai būdinga visoms šalims…

Tas pats vyksta ir Lietuvoje, visuomenė įpratinama prie netiesioginio bendravimo ir tai labai akivaizdu, kai kažkas pamiršta telefoną namuose – žmogų apima vos ne panikos būsena, jis nežino kitų būdų, kaip susisiekti su reikalingu žmogumi. Arba kai laikinai dingsta interneto ryšys, pastebėkite kokie apima jausmai…

Ir kai valdantiesiems tas pasirodys reikalinga, visuomenė atjungus šiuos ryšius bus išbarstyta į atskirus individus, nes dauguma nežino kito kontaktavimo būdo, kaip tik internetas ar mobilus ryšys. Tiesioginis kontaktas daugelio jau pamirštas, kaip atgyvena.

Bet neabejokime, būtent tuo bus reikiamu metu pasinaudota, kad tauta negalėtų įgyvendinti savo Konstitucinių teisių, kurių 4 straipsnis (Lietuvoje) skelbia:

Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.

Pirmoje vietoje stovi žodis TIESIOGIAI. Ir būtent tas žodis yra kaip peilis valdantiesiems, nes jie žino, jog atėjus laikui Tauta gali pareikalauti šios teisės. Ir tada pasirinkimas bus arba/arba. Reiškia šios mobilaus ir internetinio ryšio priemonės yra tikras Trojos arklys visuomenei, kuris veiks tik iki tol, kol nekels grėsmės esamai santvarkai ir sistemai. Kai tik iškils grėsmė sistemai – tai bus atjungta momentaliai. Ir tai bus pateisinta kuo tik nori, pradedant maišto sąvoka ir baigiant perversmo galimybe. Tik niekada tai nebus įvardinta, kaip teisėta Tautos valia tiesiogiai vykdyti savo suverenią galią.

Dabar kokios gaunasi išvados? – Žlugdome tai kas tikra ir įdedame savo laiką, lėšas, energiją ir žmogiškus išteklius į tai, ko net negalime pilnai valdyti, nes pirminė sąlyga (vieta, veiklos laukas) nėra mūsų. Ji (vieta, laukas) valdoma JAV.

Griauname savo visuomenės saugumą, tai yra, griauna tie, kas už jį atsakingi, vietoje to, kad jį saugoti ir vystyti. Čia kalbu būtent apie maisto pramonę ir žemės ūkį, kuris yra pirminė maisto pramonės sąlyga.

Žemės ūkis griaunamas sąmoningai ir vykdant iš anksto numatytą planą. Niekas nevyksta stichiškai ir bet kaip. Ir šiais globalizacijos laikais finansiniai-gamybiniai koncernai koncentruoja energetikos ir pramonės resursus į savo rankas. Ir maisto pramonė čia užima strateginę vietą. Manipuliuojant maisto tiekimu pasaulio lygmenyje, galima sukelti maištus, revoliucijas, nuversti neįtinkančias vyriausybes ar režimus. Sukelti šiaip neramumus bet kurioje šalyje. Badas ne brolis.

Kalbant apie Lietuvą, neturėdami savo maisto pramonės turėsime įsileisti svetimus pardavėjus, kurie mums diktuos savo sąlygas, pradedant GMO produktais ir baigiant jų kainomis. Kol kas nediktuoja, tik varžosi kainomis, bet kas liečia visus „E“ priedus jau dabar nuodija mus atsakančiai.

Todėl šią sritį išmintingos vyriausybės saugo itin atidžiai, tai prioritetinės valstybių sritys. Tai kodėl Lietuvoje kitaip? Kodėl mūsų šalyje leidžiama dalinti išmokas nedirbantiems ūkininkams! už tai, kad jie nedirba savo žemės maitintojos?! – Už tai turėtų būti baudžiama! Juk kas seks po to, kai niekas nebedirbs savo žemės, arba ją dirbs tik nežymi mažuma? Pabandykime pamodeliuoti šį variantą…

Ūkininkams mokamos išmokos neleidžia susitaupyti ir atsidėti pinigų ateičiai. Jos pravalgomos. Technika surūdys ir bus atiduota į metalo laužą. O išmokos bus nutrauktos mokėti, motyvuojant tuo, kad netikslinga. Ūkininkai tiesiog bus priversti parduoti savo žemes pusvelčiui, nes niekam jų nebereikės – niekas nebenorės, o ir nebeturės kuo dirbti savo žemės, buvusios maitintojos. Technika bus metalo lauže, darbo įgūdžiai pamiršti arba jaunimo apskritai neįsisavinti. Žemės mokesčiai neleis išlaikyti žemės jos neįdirbant, o dirbti jau nebus kam.

Žemė bus prekybos objektas ir neaišku ar jos kam nors reikės. Jei ir reikės, tai užsienio koncernai ją supirks vien tam, kad čia netyčia neatgimtų praeityje toks sėkmingas žemės ūkis. O galbūt bus sėjami GMO augalai. Čia jau galite interpretuoti, kaip norite, Esmė tame, kad savo maistu apsirūpinti jau nebegalėsime.

Pasaulyje gilėja apsirūpinimo maistu krizė. O jei pasakyti tiksliai – pasaulyje gilinama maisto produktų gamybos krizė. Gilinama griežtai pagal planą. Keliamos maisto produktų kainos, tuo pačiu mažinant apdirbamos žemės plotus. Kad tai vykdoma kryptingai – akivaizdu, juk pakaktų padidinti apdirbamos žemės plotus, kad išauginti didesnį grūdų derlių. Didesnis derlius atpigintų pašarų gamybą, atpigtų mėsa ir kiti susiję su grūdais maisto produktai.

Bet daroma viskas atvirkščiai – išmokomis mažinamas dirbančiųjų žemę skaičius, tuo sumažinant žemės ūkio produkcijos kiekį ir keliant jos kainas. Per tai vyksta santykinai pigių GMO produktų įterpimas į maisto rinką, kurie ateityje gerokai pabrangs, kai jau nebebus konkurencijos iš natūralių augalų augintojų pusės. T. y. kai natūrinis žemės ūkis bus sunaikintas. O kol kas keliama bado grėsmė tam, kad potencialūs maisto pirkėjai labai nesigilintų į pateikiamų produktų kokybę ir suprantama kainą.

Juk jei visur bus sunaikintas žemės ūkis, tai monopolistas galės savo produkciją pardavinėti kokiomis nori kainomis ir vis tiek dar eilė stovės, nes visiems neužteks. Jau dabar pasaulyje norint panaikinti bado grėsmę žemės ūkio produkcijos apimtis reikėtų padidinti 50 %. Bet nežiūrint į tai, jos tik mažinamos.

Rusija apskritai uždraudė grūdų eksportą, nes ten suprato, kuo gali grėsti maisto trūkumas šalyje. Ir teisingai nusprendė, kad nei €urų, nei $Dolerių valgyti neišeis, bet teks už juos pirkti. Ir pirkti ko gero teks brangiau, nei gautų pinigų dabar pardavę savas atsargas.

Gal laikas būtų jau ir mus atsigręžti į tai, kas turi tikrą vertę – į mūsų žemę maitintoją, už kurią ilgus amžius kovojo mūsų proseneliai, kad galėtų ją palikti mums. Jie suprato kas yra tikrosios vertybės, suprato, kas suartina žmones. Tai žemė kurios vardas Lietuva ir kuri leidžia mums vadintis jos piliečiais – pilies gynėjais. Tai žemė, kuri ilgus amžius mus maitino ir kol kas maitina iki šiol.

Apginkime SAVO Lietuvą dar kartą, šįkart nuo tų, kurie siūlo ją išparduoti užsieniečiams vien todėl, kad patys yra prisipirkę jos spekuliaciniais tikslais ir dabar agituoja už įstatymus, leisiančius jiems eilinį kartą užsidirbti Judo sidabrinius už savo Tėvynės pardavimą.

Viskas ką jie sako yra MELAS!

Jiems nerūpi kokį maistą valgo Lietuvos piliečiai.

Jiems nerūpi Lietuvos žmonės ir Tėvynė.

Jiems rūpi tik PELNAS!

Pasakykime NE Lietuvos išpardavimui, išsaugokime ją savo vaikams – žemė neturi būti prekybos objektas tarp valstybių, nes priklauso tik jose gyvenantiems žmonėms. Ir tikiu, kad lietuviai supras jog tai, kur jie gyvena, yra mūsų protėvių narsa ir krauju apmokėta ir išsaugota mums Lietuva, kuri tiesiog neįkainojama ir kuri turi likti kiekvienam savo piliečiui šventas vardas, kaip Motina.

Mes čia gimėme ir mes čia mirsime, SAVO žemėje, kaip jos šeimininkai, o ne užsienio tarnai.

Arvydas Daunys

Įtakingiausios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės spaudžia Portugaliją pasekti Graikijos ir Airijos pavyzdžiu ir prašyti ES bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos, rašo Briuselio leidinys “The EU Observer”.

Savaitgalį pasirodžiusiuose pranešimuose cituojami informuoti Europos šaltiniai tvirtina, kad Berlynas, Paryžius ir kitos pagrindinės euro zonos sostinės verčia Lisaboną prašyti finansinės pagalbos, nors Portugalijos vyriausybė ir toliau neigia kalbas apie jai daromą spaudimą.

Trečiadienį Portugalija ketina išplatinti vyriausybės obligacijų emisiją ir pritraukti 1,25 mlrd. eurų.

Rinkos ir analitikai atidžiai stebės aukcioną, nes bet kokie kapitalo pasitraukimo iš šalies ženklai bus laikomi “paskutiniu lašu”, kuris parodys, kad Lisabonai visgi teks prašyti išorinės finansinės pagalbos.

“Prancūzija ir Vokietija Eurogrupėje pažymėjo, kad Portugalijai pagalbos reikėtų prašyti anksčiau, o ne vėliau”, – sekmadienį pranešė agentūra “Reuters”, cituojanti neįvardytus aukštas pareigas einančius ES šaltinius.

Pranešimuose iš Vokietijos taip pat teigiama, kad Berlynas ir Paryžius daro spaudimą Lisabonai.

Pasak “Reuters” šaltinių, apie galimą ES ir TVF pagalbą Portugalijai diskutuojama nuo pernai liepos mėnesio ir Suomija bei Nyderlandai taip pat laikosi nuomonės, kad Portugalijai jau reikėtų pripažinti pralaimėjimą.

Pagrindinės euro zonos šalys mano, kad neužtikrinus Portugalijos apsaugos dėl nerimo investicijų rinkose galėtų nukentėti Ispanija, o jos ekonomika yra gerokai didesnė nei Graikijos ar Airijos, t. y. šalių, kurioms jau buvo suteikta pagalba.

Tačiau oficialios derybos su Lisabona dar nepradėtos, pareiškė šaltiniai.

Jeigu Portugalija nuspręstų prašyti pagalbos, jos suma siektų 60-80 mlrd. eurų, teigia šaltiniai.

Tuo tarpu Lisabona tvirtina, kad vyriausybei nedaroma jokio spaudimo, o atitinkami pranešimai neatitinka tikrovės.

“Šios kalbos neturi pagrindo, tai netiesa”, – sekmadienį pareiškė vyriausybės atstovas spaudai.

Berlynas taip pat paneigė pranešimus.

“Versti Portugaliją prašyti pagalbos nėra Vokietijos vyriausybės strategija”, – pareiškė vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Seibertas (Štefenas Zaibertas).

Lisabona įrodinėja, kad griežtos taupymo priemonės, kurių ėmėsi vyriausybė, yra veiksmingos šaliai siekiant sumažinti biudžeto deficitą, kuris 2009 metais sudarė 9,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

2010 metais Europos Sąjungos (ES) lėšomis remiami projektai galėjo suteikti postūmį Lietuvos ūkio augimui – didinti įmonėms užsakymus, gaivinti vidaus vartojimą, mažinti nedarbą, tačiau nepavyko panaudoti trečdalio metams atrėžtos ES paramos.

“Lietuvos žinios” rašo, kad ją dalyti vėluojama.

Iš 2010-aisiais planuotos panaudoti 5,3 mlrd. litų ES paramos, Finansų ministerijos gruodžio 27 dienos duomenimis, projektų vykdytojams ir rangovams buvo išmokėta daugiau kaip 3,3 mlrd. litų ES ir bendrojo finansavimo lėšų.

Tiesa, prieš Naujuosius, remiantis ankstesnių metų patirtimi, buvo tikimasi, kad paskutinę metų savaitę išmokėjimai gerokai padidės ir galbūt sieks apie 200 mln. litų.

“Tokiu atveju iš viso per 2010 metus būtų išmokėta 3,5 mlrd. litų ES ir valstybės biudžeto lėšų, o tai 1,2 karto daugiau nei 2009-aisiais”, – nurodė Finansų ministerijos Veiksmų programų valdymo departamento Veiksmų programų viešinimo skyriaus vedėja Akvilė Zirgulevičiūtė.

Jei šie lūkesčiai išsipildytų, 2010-ųjų planas būtų įvykdytas 66 proc. Tada 1,8 mlrd. litų iš 2010-aisiais planuotų panaudoti ES lėšų šalies ekonomiką gaivintų 2011 metais.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė rugsėjį prognozavo, kad per metus Lietuvai pavyks panaudoti apie 4 mlrd. litų ES paramos, tačiau to ji nevadino “blogu rezultatu”. Paramos panaudojimas strigo, nes, anot ministrės, dabartinė Vyriausybė iš pirmtakės neva paveldėjo “iš esmės tuščią projektų lentyną”.

"Veido" archyvas

Prieš atveriant pinigines kalėdinei paramai, verta pasidomėti, kaip labdaros organizacijos tvarko surinktas lėšas ir kiek jų pasiekia remiamuosius

Artėjant kalėdinei gerumo bangai, labdarą renkančios organizacijos primena pagrindinę taisyklę: aukoti patartina tai, ko reikia likimo nuskriaustiesiems, o ne tai, kas nebereikalinga pačiam aukotojui.

Prieš kiekvienas Kalėdas Lietuvoje pagausėja raginimų aukoti. Tačiau kyla klausimas, ką aukoti ir kam. Be to, kaip sužinoti, ar paaukoti pinigai tikrai pasieks tuos, kuriems juos skyrei?

“Veido” pašnekovai pataria aukoti tiems, kurie viešai ir išsamiai atsiskaito apie savo vykdomus projektus, be to, informaciją apie juos teikia ne tik tada, kai renka pinigus, bet ir kai baigia savo gerus darbus.

Tiesa, kam aukoti – tai jau kiekvieno asmeninis reikalas. Lietuvos labdarystės analizė rodo, kad žmonės labiausiai linkę paremti sergančius ar kitaip likimo nuskriaustus vaikus, gyvūnų globos organizacijas ir skurstančius savo tautiečius. Tuo tarpu verslo įmonių prioritetai vienareikšmiški: jos labiausiai remia sporto komandas, labdarai skiriamais pinigais vykdydamos ir savo viešųjų ryšių strategiją.

Laukia ne atliekų, o sąžiningos paramos

Visų Lietuvos vaikų globos įstaigų darbuotojai gali papasakoti graudžiai juokingų istorijų, kaip prieš Kalėdas juos užplūsta kilogramai saldainių ir mandarinų: dauguma žmonių būtent taip supranta savo didžiųjų metų švenčių pažadintą širdies šauksmą pagelbėti šalia esančiajam.

“Sulaukiame ne tik gausybės saldumynų: metų pabaigoje žmonės tvarkosi namus, valosi spintas ir neša mums tai, kas jiems patiems jau nebereikalinga”, – pasakoja Vilniaus 3-iųjų vaikų globos namų direktorė Elvyra Lotc.

Sulaukiama ne tik nudrengtų drabužių, batų, bet ir sugedusios buitinės technikos. “Atneša mums sugedusį televizoriųir sako – va, dovanoju jums, tik reikia išsikviesti meistrą ir pasitaisyti”, – tautiečių nesupratingumu stebisi direktorė.

Jos globotiniams reikia visiškai kitokios paramos: juk čia auga lygiai tokie patys vaikai, kaip ir mūsų pačių šeimose. Jie eina į miesto bendrojo lavinimo mokyklas, bendrauja su kitais vaikais ir nori to paties, ko ir jų bendraamžiai: turiningų pramogų, madingesnių drabužėlių, ausinuko ar kompiuterinio žaidimo. “Būtiniausius vaikų poreikius patenkiname valstybės lėšomis, o štai visa kita – jau tik iš rėmėjų paramos”, – aiškina E.Lotc.

Tarkime, vaikų globos namų darbuotojai nuolat suka galvą, kaip sumokėti už kreivų dantukų lyginamuosius lankus, kosmetologo paslaugas, rūpinantis problemine paauglių oda, kaip suorganizuoti įdomesnių atostogų pramogų.

“Geriausia parama mums – pinigai, tikrai turime nesibaigiantį sąrašą dalykų, kuriuos finansuojame iš paaukotų lėšų”, – tvirtina įstaigos vadovė. Ji pabrėžia, kad kiekvienas paaukojusysis gali gauti savo skirtų lėšų panaudojimo ataskaitą.

Labdaros projektus internete padedančios įgyvendinti VšĮ “Geros valios projektai”, administruojančios puslapį www.aukok.lt, valdybos pirmininkas Tadas Langaitis pabrėžia, kad viešumas ir finansų skaidrumas yra profesionalių labdaros projektų esmė. “Daug surinkti ir didelius darbus nuveikti gali tik tie, kurie parodo, kaip paaukoti pinigai pasiekia savo tikslą”, – įsitikinęs jis.

Pašnekovas šio savo projekto su bendraminčių komanda ir ėmėsi dėl to, kad prieš dvejus metus Kalėdų išvakarėse nerado, kaip padaryti Vakaruose įprastos dovanos savo artimiesiems – jų vardu paaukoti lėšų labdarai. “Nė viena organizacija negalėjo man išrašyti čekio, daugelis apskritai neturėjo jokių finansinių ataskaitų”, – prisimena T.Langaitis.

Dabar jo puslapyje – keliasdešimt labdaros ir paramos projektų, kurių kiekvienas detaliai apibūdina, kam ir kodėl renka lėšas, pateikia jų panaudojimo ataskaitas. Žmonėms sudaryta galimybė lengvai paaukoti pinigų internetu pasirinktam projektui.

T.Langaitis pripažįsta, kad daugelis net pačių didžiausių Lietuvos labdaros organizacijų neskelbia audituotų savo finansinės veiklos ataskaitų: “Tai brangi buhalterinė paslauga, kurios labdaros organizacijos tiesiog neįperka”. Todėl aukotojams dažniausiai tenka tiesiog pasikliauti organizatorių viešu pažadu, kad visi paaukoti pinigai atitenka labdarai, o jų pačių administracinė veikla finansuojama rėmėjų, nevyriausybines organizacijas remiančių tarptautinių fondų lėšomis.

Vis dėlto pašnekovas ragina verčiau paramą teikti organizuotiems projektams, kurie padeda daugeliui tą pačią bėdą turinčių žmonių, o ne duoti pinigų vienam kuriam bėdžiui. “Patarčiau įvertinti, koks bus paaukotų pinigų rezultatas – kiek bus žmonių, kuriems galėsite padėti”, – pataria T.Langaitis.

Renkasi organizacijas, o ne žmones

“Veido” kalbinti labdarai nuolat aukojantys žmonės taip pat jau yra apsisprendę: aukoti organizacijoms efektyviau, nei vienkartine parama spręsti pavienių žmonių problemas.

“Aš ne valstybė ir ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – visų žmonių sveikatos, skurdo problemų neišspręsiu. O kaip tada pasirinkti – kurį prašantįjį pagalbos paremti, o kuriam atsakyti?” – klausia “Vičiūnų” įmonių grupės valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis, kurį pagalbos prašymai pasiekia kasdien.

Kitas turtingas Lietuvos verslininkas, Agrokoncerno grupės vadovas Ramūnas Karbauskis sako pavienių pagalbos prašymų dabar sulaukiantis jau retai – žmonės jau žino, kad jis yra apsisprendęs aukoti ir remti savo paties visuomeninę iniciatyvą – Naisių kaimo bendruomenę, kurioje stato kultūros namus, muziejų, planuoja atidaryti teatrą ir finansuoja itin brangų projektą – televizijos serialą “Naisių vasara”. “Mano ambicija – grąžinti gerą vardą Lietuvos kaimui, suteikti tikėjimo kaime gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms, paskatinti jaunimą likti kaime, kuris, jei tik nori, dabar suteikia puikias galimybes užsidirbti ir gerai gyventi – tikrai neverta bėgti iš kaimo į miestą ar juo labiau emigruoti”, – entuziastingai dėsto verslininkas.

Vis dėlto ir jis kartais paremia tuos projektus, kuriuos organizuoja kažkas kitas: “Juk nesunku paaukoti trumpąja žinute kokiam nors ligonių gydymo projektui”. Tačiau ir tada R.Karbauskis žiūri, kad pinigai būtų renkami ne vieno žmogaus problemai spręsti, o gydymo įrangai pirkti ar investuoti taip, kad paaukotos lėšos tarnautų daugeliui žmonių. “Tai labai svarbus momentas – aukodamas vienam žmogui tu išskaidai savo galimybes, o tą pačią sumą paaukojęs daugeliui ją lyg ir padaugini”, – skaičiuoja verslininkas.

Dėl tų pačių priežasčių V.Matijošaitis taip pat labiausiai remia vaikų ir jaunimo užimtumo, sporto komandų projektus. “Man svarbi atmosfera visuomenėje, rūpi, kad vaikai rinktųsi ne gatvę, o sportą. Paremdamas vieną ligonį aš padedu ir jam, o remdamas sportą padedu visai valstybei”, – dėsto pašnekovas.

Panašiai kaip šie verslininkai mąsto ir pavieniai Lietuvos aukotojai. 37 metų vilnietė Veronika Griniuvienė aukoja jau seniai: anksčiau, kai pati dar buvo tėvų išlaikoma studentė, tik įmesdavo vieną kitą litą gatvės elgetoms, surinkdavo iš draugų nebereikalingus daiktus ir pristatydavo “Carito” organizacijoms. Vėliau keliasdešimties ar šimto litų aukomis paremdavo jos širdį suvirpinančių istorijų herojus. Tačiau pastaraisiais metais Veronika paramą teikia tik dviem projektams: reguliariai dalyvauja kraujo donorystės akcijose ir perveda pinigų onkologinėmis ligomis sergančių vaikų paramos organizacijai “Rugutė”, kuriai skiria ir 2 proc. metinės savo sumokamos pajamų mokesčio sumos.

“Nutariau nesiblaškyti – remdama šią konkrečią organizaciją žinau, kad mano parama tikrai pasieks mažuosius ligoniukus. Man imponuoja, kad “Rugutė” skelbia savo finansines ataskaitas”, – aiškina moteris.

Pastaroji jos auka – kalėdinėms sergančių vaikų dovanėlėms. “Mano vienos šimtas litų stebuklo nepadarytų, bet kai jie bus pridėti prie kitų žmonių aukų, kartu padovanosime, pavyzdžiui, išsvajotą komiuterį ligoninės palatoje dienas liūdnai leidžiančiam sergančiam vaikui”, – svarsto V.Griniuvienė.

Sunkumų slegiamiems Airijos bankams iš Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos paketo, kuris, kaip spėjama, sieks iki 90 mlrd. eurų, gali būti skirta 20-30 mlrd. eurų, prognozuoja analitikai.

Taip pat bus atliktas naujas bankų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis.

Ekspertų vertinimais, bankai, be kita ko, bus priversti sumažinti savo balansą.

Liepos mėnesį didžiausi Airijos bankai – “Bank of Ireland” ir “Allied Irish Banks” (AIB) – atlaikė Europos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, per kurį siekta nustatyti, ar bankai atlaikytų kitą finansų krizę.

Tačiau nuo to laiko ekonominė aplinka Airijoje pablogėjo ir AIB penktadienį atskleidė, kad klientų indėlių suma nuo sausio mėnesio sumažėjo 13 mlrd. eurų.

+370 5 2058517 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058517

Mineralinį vandenį ir alkoholinius gėrimus gaminančiai bendrovei ,,Birštono mineraliniai vandenys ir Ko” nepavyko per teismą sustabdyti 7,25 mln. litų Europos Sąjungos paramos pagal priemonę “Lyderis LT” skirstymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas penktadienį neskundžiama nutartimi nepatenkino įmonės prašymo laikinai, kol bus išspręstas ginčas, sustabdyti paramos skirstymą.

,,Birštono mineraliniai vandenys ir Ko” teismui skundžia Ūkio ministerijos Verslo atrankos projektų komiteto sprendimą jo paraišką dėl 7,25 mln. litų paramos įtraukti į rezervinių projektų sąrašą. Be to, įmonė prašo įpareigoti Ūkio ministeriją grąžinti paraišką

Lietuvos verslo paramos agentūrai, kad ši iš naujo įvertintų projektą, kurį agentūra įvertino kritiškai. Ministerija šiemet pavasarį tokį įmonės prašymą atmetė.

Priemonę minėtą priemonė Ūkio ministerija gali skirti iki 438,96 mln. litų paramos, o šiuo metu lėšų likutis yra tik apie 1,4 mln. litų, bet ši suma gali dar padidėti, nurodė teismui ,,Birštono mineraliniai vandenys ir Ko”.

Paraišką 2008-aisiais pateikę “Birštono mineraliniai vandenys ir ko” tikėjosi gauti paramos vandens su skoniu sumaišymo linijai. Bendrovė teigė, kad jai investicijoms trūksta lėšų.

Pagrindinis “Birštono mineraliniai vandenys ir ko” prekės ženklas yra natūralus mineralinis vanduo “Vytautas”, kurio pardavimai sudaro beveik 50 proc. įmonės pajamų. Įmonė pernai gavo 21,022 mln. litų pajamų (0,09 proc. daugiau nei užpernai) ir uždirbo 745,8 tūkst. litų grynojo audituoto pelno (2008 metais patyrė 56 tūkst. litų nuostolių).

Pagrindiniai įmonės akcininkai yra fiziniai asmenys.

Vilniaus apygardos administracinis teismas spalio 11 dieną taip pat atmetė bendrovės skundą.

Fotoelektros technologijų klasterio kūrimui skirta beveik 12 mln. litų Europos Sąjungos (ES) paramos. Tikimasi, kad projektas, kuris iki šiol neturi analogų Lietuvoje, prisidės prie saulės energetikos plėtros Lietuvoje.

Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) lapkričio 18 dieną pasirašė pirmąją finansavimo sutartį su Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutu, kuris kurs Fotoelektros technologijų klasterio mokslinių tyrimų laboratoriją ir kitą infrastruktūrą, pranešė LVPA.

Anot pranešimo, klasterių kūrimasis paskatins labai perspektyvios visoje ES saulės energetikos gaminių pramonės plėtrą Lietuvoje.

LVPA Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros skyriaus vedėjo Vytauto Tumino teigimu, tai didintų energijos tiekimo saugumą, mažintų klimato kaitą bei didintų energetikos sektoriaus konkurencingumą.

ES parama skiriama iš 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal Ūkio ministerijos administruojamą klasterių kūrimą skatinančią priemonę “Inoklaster Lt+”.

Kvietimas, kurio suma siekia 160,304 mln. litų, teikti paraiškas pagal priemonę “Inoklaster LT+” galioja iki 2012 metų sausio pabaigos. Iki šiol pateiktos tik 3 paraiškos, kurių bendra finansavimo suma siekia beveik 30 mln. litų.

Įvairių Lietuvos miestų gyventojai, gaunantys socialinę paramą, įspausti į kampą – jiems tenka sukti galvą, kaip išgyventi, nes šiuo metu socialinės pašalpos vėluoja.

“Bendraudamas su šalies žmonėmis išgirdau skundų, jog vėluoja socialinės pašalpos. Kai kurių Lietuvos savivaldybių gyventojai jau nebeišgali nusipirkti maisto, ką jau kalbėti apie mokėjimą už komunalines paslaugas. Taip yra dėl to, kad Vyriausybė, skaičiuodama socialinių pašalpų poreikį, nesugebėjo įvertinti realios situacijos ir krizės pasekmių. Visi suplanuoti pinigai jau išdalinti”, – teigia A. Butkevičius.

Pasak Seimo opozicijos lyderio – tokia situacija stebina, nes Vyriausybė nuolat trimituodavo, kad visi jos daromi žingsniai padės išvengti išmokų vėlavimo. Deja, neįvertinta, jog sunkmečiu socialinę paramą norinčių gauti žmonių skaičius sparčiai auga.

“Prieš porą metų vidutinio dydžio savivaldybėje, turinčioje apie 50 tūkstančių gyventojų, socialinei paramai būdavo skiriama apie 300 tūkstančių litų. O dabar ta pati savivaldybė pašalpoms turi skirti 4 milijonus litų. Socialinių išmokų prašančių žmonių skaičius didėja. Tai sunkmečio ir Vyriausybės nesugebėjimo tvarkytis rezultatas. Žmonėms trūksta darbo vietų, jie negauna pajamų, o būtiniausių prekių ir paslaugų kainos kyla kaip ant mielių. Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos privalo kuo skubiau spręsti šią problemą, nes žmonės paprasčiausiai nebeturi už ką nusipirkti maisto”, – sako A. Butkevičius.