Pernai Lietuvoje gauta beveik ketvirtadaliu (24,3 proc.) mažiau paramos nei 2008-aisiais, rodo antradienį paskelbti duomenys.

Daugiausia paramos šalyje teko sportui.

Statistikos departamentas, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pranešė, kad 2009 metais Lietuvoje buvo gauta 295,4 mln. litų paramos.

Užsienio šalių juridiniai asmenys suteikė 51,5 mln. litų, Lietuvos juridiniai asmenys – 215,7 mln. litų, anoniminiai teikėjai bei fiziniai asmenys – 28,3 mln. litų paramos.

2009 ir 2008 metais didžiausią dalį – atitinkamai 61,7 ir 63,5 proc. – paramos teikėjai skyrė ne pelno institucijoms, teikiančioms paslaugas namų ūkiams. Valdžios sektoriui teko 22,8 proc. visos suteiktos paramos 2009 metais ir 22,3 proc. 2008-aisiais.

Pernai daugiausia užsienio šalių ir Lietuvos juridinių asmenų paramą teikė piniginėmis lėšomis (atitinkamai 72 ir 80,6 proc.), nedidelę dalį – materialinėmis vertybėmis (atitinkamai 27,3 ir 17,3 proc.). Paslaugos sudarė mažiausią paramos dalį – atitinkamai 0,7 ir 2,1 procento.

2009-aisiais daugiausia paramos teikė didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės – atitinkamai 64,7 ir 85 mln. litų, arba 30 ir 27,3 proc. visos šalies juridinių asmenų teiktos paramos.

Daugiausia paramos teikė didžiosios įmonės, turinčios daugiau nei 250 darbuotojų.

Pernai sportui remti buvo skirta didžioji paramos dalis – 42,3 proc. visos paramos. Pagrindiniai šios srities rėmėjai – Lietuvos juridiniai asmenys, kurie 2009 metais skyrė 90,1 proc. visos atitinkamais metais sportui skirtos paramos.

Sveikatos apsaugai 2009 metais rėmėjai skyrė 12,4 proc., socialinei globai ir rūpybai – 10,2 proc. visos paramos.

Tačiau lėtesnį nei norima ES paramos panaudojimą lemia skirtingi ministerijų administraciniai gebėjimai – vienose daugiau kompetentingų specialistų, išmanančių ES lėšų naudojimo sritį, kitose mažiau. Be to, ES paramos panaudojimą stabdo ir viešųjų konkursų rezultatų skundimas, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Finansų ministerijos duomenimis, Europos Komisijos avansiniai ir tarpiniai mokėjimai Lietuvai iki 2010 metų rugsėjo 1 dienos siekė daugiau nei 6,5 mlrd. litų (28 proc. 2007-2013 metų laikotarpiu Lietuvai skirtų lėšų). Per keturis iš septynerių laikotarpio metų išmokėta trečdalis lėšų.

Pasak finansų viceministro Rolando Kriščiūno, apie galimą skirtų ES lėšų praradimą kalbėti nereikėtų, nes 2007-2013 metų laikotarpio lėšoms panaudoti laiko turime iki 2015 metų gruodžio 31 dienos.

“Esame vieni iš pirmaujančių ES pagal lėšų panaudojimą, iš naujųjų ES narių – pirmieji. Kita vertus, esame linkę save vertinti pagal savo užmojus, ir mūsų užsibrėžti planai įlieti daugiau ES lėšų į šalies ekonomiką kol kas nėra vykdomi. Norime dar aktyviau panaudoti šias lėšas, judėti sparčiau, nes tai pagrindinės lėšos, kurias galime investuoti į ūkio plėtrą”, – teigė R.Kriščiūnas.

Pirmąjį šių metų pusmetį projektų vykdytojams, rangovams būdavo pervedama apie 30-40 mln. litų paramos lėšų per savaitę, prieš porą savaičių ši suma ūgtelėjo iki 90 mln. litų.

Finansų ministerijos duomenimis, iš 2007-2013 metų ES struktūrinių fondų lėšomis spalio 11 dieną Lietuvoje buvo finansuojama ar baigta finansuoti daugiau nei 3,5 tūkst. projektų, jų bendra vertė siekia 18 mlrd. litų, o skirtas ES finansavimas – beveik 13,5 mlrd. litų. (58 proc. visų 2007-2013 metų laikotarpiui numatytų ES lėšų).

Jau baigti įgyvendinti 308 projektai, kurių bendra vertė – daugiau kaip 1,9 mlrd. litų, iš jų daugiau nei 1,3 mlrd. litų sudaro ES finansavimas. Daugiausia baigtų projektų – verslo ir transporto infrastruktūros srityse.

Estija 200 tūkst. kronų (44 tūkst. litų) parems Vilniuje veikiantį Europos humanitarinį universitetą, kuriame studijuoja baltarusių studentai.

Pinigus skirs Estijos užsienio reikalų ministerija.

“Norime, kad Baltarusijos jaunuoliams būtų užtikrinta atviros visuomenės patirtis”, – pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas (Urmas Pejetas).

Europos humanitarinis universitetas pradėjo veikti Vilniuje po to, kai 2004-aisiais buvo priverstas nutraukti savo veiką Baltarusijoje.

Nuo liepos mėnesio startuoja dar vienas projektas, skirtas negalią turinčių žmonių užimtumui skatinti. Preliminari jo vertė – iki 27,4 mln. litų, iš kurių 19,7 mln. litų yra Europos socialinio fondo lėšos.

Pagal šį projektą, neįgalieji galės dalyvauti profesinės reabilitacijos programose, įgyti naujų ir tobulinti turimus darbinius įgūdžius. Tai padidins šių žmonių galimybes konkuruoti darbo rinkoje, padės lengviau susirasti darbą, atitinkantį jų sveikatos būklę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko įsakymu šis projektas „Parama neįgaliesiems“ yra įtrauktas į valstybės remiamų projektų sąrašą. Tikimasi, kad šiame projekte dalyvaus daugiau kaip 1100 negalią turinčių žmonių.

Šiame projekte dalyvaujantiems neįgaliesiems bus teikiamos profesinės reabilitacijos paslaugos. Bus įvertinti neįgaliųjų profesiniai gebėjimai, suteiktos profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugos, atkuriami arba išugdomi profesiniai gebėjimai ir teikiama pagalba įsidarbinant. Taip pat projekto dalyviams bus teikiamos maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos, kompensuojamos kelionės išlaidos iki paslaugas teikiančios įstaigos.

Projekto metu keturiasdešimt vienos teritorinės darbo biržos darbuotojai kartu su negalią turinčiais žmonėmis sudarys individualų profesinės reabilitacijos planą, nukreips juos į profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas.

Savivaldybėse trūkstant lėšų socialinėms išmokoms ir paramai moksleiviams, šiandien Vyriausybė nutarė ir papildomai skyrė 83,684 mln. litų. Socialinėms išmokoms ir kompensacijoms papildomai būtų skirta 75,584 mln. litų, socialinei paramai mokiniams – 7,1 mln. litų.

Vilniaus miestui planuojama skirti apie 9 mln. litų, Kaunui per 7 mln., Alytui per 5 mln. litų. Daugiau kaip po 4 mln. litų papildomų lėšų turėtų gauti Klaipėdos miesto, Panevėžio miesto bei Vilniaus rajono savivaldybės. Papildomos lėšos socialinei paramai skirtos ir kitoms savivaldybėms. Papildomos lėšos būtų gautos daugiau nei 58 mln. litų sumažinant valstybės skolos valdymo išlaidas ir 25 mln. litų paimant iš Lietuvos planuojamų įnašų į Europos Sąjungos ir tarptautines finansų organizacijas.

Socialinei paramai ir kompensacijoms mokėti šiemet buvo numatyta skirti 380,754 mln. litų, o socialinei paramai mokiniams teikti – 122,702 mln. litų. Tačiau augant nedarbui ir mažėjant gyventojų pajamoms, sparčiai didėja socialinės paramos gavėjų skaičius, todėl savivaldybėms ir skirtos papildomos lėšos.

Lietuvių kalbos plėtrai informacinėje visuomenėje skirtą 39,5 mln. litų ES paramą Vyriausybė nutarė skirti kitiems tikslams.

Vyriausybės atstovai teigia iš lietuvių kalbos puoselėjimo informacinėse technologijose pasigedę praktinės naudos, rašo “Lietuvos rytas”.

“Paramos iš lietuvių kalbos puoselėtojų niekas neatims. Tačiau projektai turi būti ne teoriniai pasvarstymai, o pritaikyti vartotojams. Turi būti sukurti konkretūs produktai, iš kurių visiems būtų naudos”, – teigė Vyriausybės vicekancleris Giedrius Kazakevičius.

Pasak jo, žadėti 39,5 mln. litų metami į bendrą 100 mln. litų aruodą, skirtą paslaugoms perkelti į elektroninę erdvę.

Vicekancleris jau kreipėsi į Informacinės visuomenės plėtros komitetą (IVPK) prie Vyriausybės su reikalavimu ieškoti galimybių, kad būtų suteikta nauja parama.

Lietuvių kalbos instituto direktorės Jolantos Zabarskaitės manymu, visi projektai, kurie galėjo būti finansuojami ES lėšomis, būtų buvę pritaikyti vartotojams. Tai – elektroniniai žodynai, vertimo mašinos, kalbos atpažinimo programos.

“Tai – skandalinga situacija. Aš negaliu patikėti, kad tokį sprendimą priėmė mūsų Vyriausybė, kuri skelbia remianti kalbos puoselėjimą. Valdžia kerta esminę šaką”, – sakė J.Zabarskaitė.

"Veido" archyvas

Ant krepšininkų marškinėlių ar automobilių sudėtinga rasti baltą plotą? Tokia rėmimo forma įmonėms naudinga – už suteiktą paramą ne tik gali gauti mokesčių lengvatas, bet ir plačiau pasiviešinti

Apie tai, kad teikiant paramą galvojama apie galimybę gauti naudos sau, rodo ir daugiau pavyzdžių – netgi rėmėjų retorika. Pavyzdžiui, Ūkio banko atstovė spaudai Romualda Stonkutė taip aiškino, kodėl įmonė paramos projektų sumų negalinti skelbti: “Festivalio rengėjai su kiekvienu rėmėju ar mecenatu veda derybas, už kokią sumą parduoti generalinio rėmėjo poziciją. Vienam dideliam festivaliui vienokia suma reikalinga, kad taptum generaliniu rėmėju, kitam festivaliui – visai kitokia”.

Tuo tarpu SEB bankas, “Maxima” ar “Tele2″ kruopščiai informuoja visuomenę apie kiekvieną nuspręstą paremti įvykį ar projektą. Paplitusi ir tokia praktika, kai įmonė remia projektą, bet mainais jis pavadinamas įmonės prekės ženklu ir nuolat mirga žiniasklaidoje. Pavyzdžiui, “Teo LT” moterų krepšinio komanda, verslumą skatinančios iniciatyvos “SEB verslo menas” projektas, “Omnitel” verslo čempionatai, vaikų futbolo projektas “Ežiogolas”, “MAXIMA jaunieji talentai”.

Krepšinio gerbėjams ne kartą teko matyti, kaip į rungtynes susirenka gausus vaikų būrys, nuo galvos iki kojų pasipuošęs “Omnitel” atributika. Viena vertus, iniciatyva labai graži – ketverius metus iš eilės bendrovė beglobiams vaikams ir sporto mokyklų auklėtiniams dovanojo bilietus į krepšinio rungtynes, šiame projekte dalyvavo tūkstančiai vaikų. Bet kodėl jie į rungtynes negalėjo ateiti be įmonės atributikos?

Būna ir taip, kad bendrovės stengiasi pasinaudoti paremtos šventės auditorija. Štai Trakuose vykusios parasparnių oro šventės metu atkeliavo šventės rėmėjos “Teo LT” “Teobusas” – per Lietuvą keliaujantis mobilusis klientų aptarnavimo skyrius, ir čia pat, šalia parasparnių, maloniai besišypsančios merginos siūlė užsisakyti “Gala” televiziją.

Nevyriausybinių paramos organizacijų atstovai ar labdaros projektų aptarime dalyvaujančios įmonės puse lūpų prasitaria apie dar nemalonesnius atvejus. Vieni nevyriausybininkai pasakojo prieš kelerius metus labai nemaloniai pabendravę su “Kristiana”. Esą įmonė labai aiškiai išdėstė, kokiomis sąlygomis ir už kokio dydžio logotipo rodymą sutiktų paremti vaikų renginį. Kitiems teko matyti dėl logotipo dydžio su paramos gavėjais aktyviai besiderančius bendrovės “Kauno grūdai” atstovus.

“Jeigu per visą bendravimo laiką neišgirsti žodžių “pjaras”, reklama ir logotipo matmenų, būna labai gerai”, – juokavo organizacijos “Gelbėkit vaikus” vykdomoji direktorė Rasa Dičpetrienė.

“Maisto banko” direktorė Deimantė Žebrauskaitė tvirtino, kad negražių nutikimų pasitaiko retai, bet užsiminė, jog buvo situacijų, kai rėmėjai net nederinę su “Maisto banku” išsispausdino užsakomuosius straipsnius apie bendradarbiavimą.
Nevyriausybininkai pastebi, kad akivaizdaus noro iš paramos gauti naudos tarp įmonių sparčiai mažėja. Kaip vieną gražiausių bendradarbiavimo pavyzdžių R.Dičpetrienė paminėjo bendrovę “CSC Baltic”, kuri mielai pagelbėja vaikams ir niekada nesidomi, ar bus pareklamuoti. O “Maisto bankas” per dešimt bendradarbiavimo metų niekada tokių kalbų neišgirdo iš “Kraft Foods Lietuva”.

Lietuvos miestelius remia ir visai nežinomi filantropai. Štai Papilės seniūnijos rėmimo fondas turi ištikimą rėmėją, aukojantį leidiniams apie Papilę išleisti – JAV gyvenantį išeivį iš Papilės gydytoją Kazį Narščių.

Labai gražių iniciatyvų, kuriomis, regis, nesiekia jokių papildomų tikslų, rengia ir jau minėtos didelės bendrovės. 2009 m. “Omnitel” atsisakė tradicinio kalėdinio renginio verslo klientams ir skyrė paramą dvidešimties klausos negalią turinčių vaikų operacijoms, “Teo LT” darbuotojai vyksta kaip savanoriai pagelbėti į vaikų namus ir pan.

Tiesa, V.Ilgius prieštarauja, kad ne visi būdai paviešinti skiriamą paramą suvestini į kritikuotiną reklamavimąsi. “Pastaraisiais metais verslas vis labiau supranta rėmimo naudą tiek tiesiogiai įmonei, tiek netiesiogiai – klientams. Be to, vyksta gniūžtės efektas – kažkas pradeda remti, kitos įmonės pastebi, kad visuomenė gyvai reaguoja, bendrovės rodikliai gerėja, ir pradeda pačios ieškoti rėmimo būdų”, – argumentavo ekspertas.

"Veido" archyvas

Sunkmečiu paramos skiriančių įmonių Lietuvoje sumažėjo beveik šešis kartus. O tų, kurios vis dar tebeaukoja, veiksmuose dažniau galima įžvelgti ne filantropijos, o rinkodaros paskatas.

Garsiausias pasaulio filantropas Billas Gatesas kovai su skurdu ir ligomis besivystančiose pasaulio šalyse jau paaukojo 27 mlrd. JAV dolerių. Jei pinigus jis būtų skyręs tik gavęs patikinimą, kad kaskart tarptautinei žiniasklaidai atvykus nušviesti skurdo Afrikoje vietiniai išsitrauks marškinėlius su B.Gateso atvaizdu, o ant lūšnelių nusileis plakatai su “Microsoft” logotipais, filantropu jo niekas nevadintų.

O kiek tikrų labdaros užuomazgų galime pamatyti mūsų šalyje? “Veidas” gilinosi į labdaros ir paramos sritį Lietuvoje.

Remiančių įmonių Lietuvoje sumažėjo šešiskart

Sunkmetis laukiantiesiems paramos tapo tikru išbandymu. 2009 m., palyginti su 2008-aisiais, šešis kartus sumažėjo tiek paramos teikėjų, tiek jų paaukota suma. Tą rodo preliminarūs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Pernai paramą skyrė tik 1,1 tūkst. įmonių, nors prieš metus – 6,6 tūkst. Daugiausiai paramos, VMI duomenimis, skiria bankai, telekomunikacijų įmonės, nekilnojamojo turto kompanijos, naftos gavybos bendrovės.

Sunkmečiu verslo skirtos paramos suma taip pat gerokai susitraukė – iki 41 mln. Lt 2009 m., nors net prieš šešerius ji siekė 138 mln. Lt.

Kalbintos didžiosios Lietuvos bendrovės patvirtino, kad dėl sunkmečio paramos dalį teko gerokai apkarpyti. Pavyzdžiui, SEB banko grupė Lietuvoje 2009 m. skyrė maždaug 700 tūkst. Lt labdaros ir paramos lėšų, o 2008 m. – apie 1,3 mln. Lt. “Omnitel” paramos biudžetas sumažėjo 20 proc., “Tele2″ – 13 proc. Tuo tarpu “Maxima LT” paramos projektams pernai skyrė dvigubai mažiau nei 2008-aisiais – milijoną litų. Vienintelė “Teo LT” tvirtino, kad biudžetas visuomeniniams projektams beveik nekito ir sudarė 3 mln. Lt.

O šiais metais padėtis, regis, bent jau neblogės – įmonių atstovai prognozavo, kad paramos suma išliks panaši.

Meilė sportui ar nauda įmonei?

Paramai skirtos įmonių eilutės dar labiau sutrumpėtų, jei pažiūrėtume, kiek buvo skirta tikrosios paramos, siekiant duoti naudos visuomenei, spręsti didžiausius skaudulius, o kiek aukota pirmiau galvojant apie naudą savo įmonei. Kitaip tariant, parama pasinaudota kaip rinkodaros priemone.

Panagrinėjus statistiką matyti, kad daugiausiai paramos skiriama profesionaliam sportui, ypač krepšiniui. Nepralenkiamas sportas tiek pagal paramą gavusių organizacijų ir viešųjų įstaigų skaičių, tiek pagal susižertus milijonus. Antroje vietoje pagal paramos gausą rikiuojasi biudžetinės medicinos įstaigos, po jų – religinės organizacijos.

Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos (NVVO platformos) direktorius Vaidotas Ilgius mano, kad neteisinga, jog pusė metų paramos biudžeto tenka sportui, nes tokiu rėmimu įmonės siekia naudos.

“Tokiu būdu netiesiogiai perkama reklama, kurią matome ant sportininkų marškinėlių geriausiu televizijos eterio metu. Užuot mokėjusi už reklamą, įmonė sakosi remianti sportą. Lygiai tas pat pasakytina ir apie komerciškai sėkmingos kultūros kūrėjų rėmimą. Nemanau, kad toks rėmimas – tikra filantropija. Kartais tai tiesiog komercinė parama, įvilkta į paramos drabužį, pasinaudojant mokesčių lengvata. Viena yra remti vaikų sporto žaidimų aikšteles kaimuose, o kita – milijonierius, kurie yra sporto ar kultūros atstovai”, – kritikuoja ekspertas.

Visuotinės lietuvių meilės sportui, ypač krepšiniui, pamiršti nevalia, tad remiančiųjų sportą neabejotinai reikia. Tačiau V.Ilgius kelia klausimą, ar nevertėtų tokiam rėmimui taikyti mažesnę mokesčių lengvatą.

Bendruomenių kaitos centro direktorė Birutė Jatautaitė taip pat mano, kad paramą sportui greičiausiai galima įvardyti kaip savo ženklo garsinimą. “Atiduodamas prioritetas ne tiek nuoširdžioms mintims, kad to reikia Lietuvai garsinti, kiek manoma, jog tai reikalinga mano verslui”, – pritaria B.Jatautaitė.

Iš tiesų jei įmonė paremia sporto klubą, kurio nariai po to pasidabina marškinėliais su įmonės logotipu ir įmonės pavadinimas eteryje šmėžuoja daugiausiai auditorijos prie televizorių pritraukiančiu metu, jis, kaip paramos teikėjas, neturi mokėti 21 proc. PVM mokesčio, kuris būtinas perkant reklamą. Be to, paramos dydžio lėšos nuskaičiuojamos iš pajamų ir neapmokestinamos pelno mokesčiu. Viso to nepavyks padaryti perkant reklamą.

Vienas dosnesnių sporto rėmėjų – “Švyturys-Utenos alus”. Įmonės korporatyvinių reikalų direktorius Dainius Smailys net neslėpė, kad bendrovė sportą remia ne tik dėl meilės sportui ir visuomenės intereso. “2008 m. paramos ir labdaros skyrėme 4,26 mln. Lt, o pernai – 2,5 mln. Lt. Tačiau ne vien sunkmetis mažina mūsų paramos apimtis, bet ir politikų inicijuojami draudimai. Kasmet įsigalioja vis daugiau apribojimų alaus prekės ženklams garsinti, tad kai negalime net pasakyti, kad remiame renginį ar komandą, natūralu, jog parama jai sumažėja”, – atvirai dėstė D.Smailys.

Šiuo metu alkoholio reklama per sporto varžybų transliaciją uždrausta, tačiau galioja nuostata, kad atsitiktinai rodomas logotipas nėra reklama.

“Nuo 2012 m. iš viso neturėsime teisės net prekybos vietoje parodyti savo prekės ženklo, tad paramai skirtos sumos bus dar liūdnesnės”, – sakė D.Smailys.

Žinoma, negalima pamiršti, kad “Švyturys-Utenos alus” rodo ir gražių iniciatyvų – remia Utenos ir Klaipėdos vietines sporto komandas, šventes, savivaldą, Operos ir baleto teatrą. Vis dėlto paramos liūto dalis tenka sportui: per dešimt metų įmonė paramai ir labdarai skyrė per 22 mln. Lt, iš kurių apie 15 mln. Lt – sportui.

Sportą aktyviai remia ir “Omnitel” – šios bendrovės logotipą irgi neretai matome ant krepšininkų marškinėlių.

2 proc. skyrimas Lietuvoje sulaukia ir kontroversiškų istorijų. Daugybė kalbintų nevyriausybinių organizacijų atstovų stebėjosi, kad, kaip paaiškėjo pernai, daugiausiai lėšų iš piliečių skirtų 2 proc. surinko niekam nežinomas Klaipėdoje veikiantis labdaros ir paramos fondas “Gerumo versmė”. Daug klausimų kelia faktas, kad šis fondas įregistruotas tik 2009 m. balandžio 23 d. – likus savaitei iki 2 proc. skyrimo pabaigos, bet per šias kelias dienas sugebėjo susirinkti 583 tūkst. Lt.

“Gerumo versmė” – keista organizacija. Neturi tinklalapio ir absoliučiai negirdėta, kad šis fondas būtų ką nors nuveikęs. Teiravausi klaipėdiečių nevyriausybininkų – net ten niekas nėra apie ją girdėjęs. Visuomenė klausia, kodėl 2 proc. sąraše nėra “Maisto banko” ar “Gelbėkime vaikus”. Juk ir Jaunimo psichologinės paramos centras deda dideles pastangas reklamuotis, kad gautų 2 proc. O “Gerumo versmės” reklamos niekur nematyti”, – daugumos nevyriausybininkų nuomonę apibendrina V.Ilgius.

Kaip niekam nežinomas labdaros ir paramos fondas per savaitę iš 2 proc. sugebėjo surinkti pusę milijono litų – tikra mįslė. Fondo steigėjas – žinomas vienas turtingiausių klaipėdiečių Martinas Gusiatinas, fondui vadovauja jo dukra Inga. Pernai šis fondas rėmė cerebriniu paralyžiumi sergančius vaikus – dovanojo jiems kompiuterius, kuria tokiems vaikams skirtą interneto svetainę “Langas į pasaulį”.

“2 proc. mums skyrė rėmėjai – įmonės, pavieniai asmenys. Nenorėtume jų skelbti, nes geri darbai daromi tyliai. Visi jie savi žmonės, pažįstami. Klaipėdoje pažįstamų tikrai daug”, – išsklaidyti miglos nebuvo linkusi Inga Gusiatina.

Suskaičiavome, kad organizacijai turėjo paaukoti 5025 žmonės, nes vidutiniškai vienas 2 proc. skyrėjas pernai pervedė 116 Lt. Savaitę dirbęs fondas tikrai turi įspūdingą pažįstamų būrį.

Nevyriausybininkai svarstė, kad 2 proc. šiai įstaigai esą galėjo pervesti kokių nors įmonių darbuotojai. Ekspertams kelia nerimą kartkartėmis pasigirstantys atvejai, kad įmonės darbuotojai tiesiog verčiami pervesti 2 proc. į kokį nors labdaros fondą.

Beje, keistų paramos skyrimo istorijų galima išgirsti ir daugiau. Iš labdaros fondų daugiausiai paramos pernai sulaukė sporto ir įmonių įkurti fondai arba žinomesnės paramos organizacijos.

Tiesa, vienas daugiausiai paramos sulaukusių fondų – “Širdies šviesa” vietinių gyventojų vertinamas prieštaringai. Fondo pirmininkė Irina Volungevičienė tvirtino, kad renka dėvėtus drabužius, baldus ir dalija vargstantiems, taip pernai fondas esą daugiausiai parėmė Tverų dienos centrą ir Medingėnų kaimą Rietavo savivaldybėje. “Visą kaimą parėmėme, drabužius maišais nešėme”, – gyrėsi fondo vadovė.

Bet paprašyta pavardyti, kam konkrečiai skyrė paramą, moteris atsisakė, motyvuodama tuo, kad neturi teisės skelbti pavardžių. O Medingėnų seniūnė Salomėja Čiesnienė geradare šio fondo kūrėjos nevadina. “Bent kaime šis fondas tikrai nėra labai daug parėmęs. Sakydavo, kad paramą dalija Telšiuose, Klaipėdoje. Mums fondo veikla buvo įtartina, skaidrumo trūko, bet dabar jis išsikėlęs kitur”, – įtarimais dalijosi seniūnė.

Nepaisant keistų paramos panaudojimo pavyzdžių ar ydingų dalies įmonių požiūrio į paramą, kaip į pasireklamavimo priemonę, visi kalbinti labdaros ir paramos organizacijų atstovai pabrėžė, kad Lietuvoje filantropiškos tradicijos mezgasi ir jos neabejotinai stiprės. Tai rodo ir tie keli pavyzdžiai apie Lietuvos regionuose atsirandančius ir nieko mainais neprašančius geradarius ar įmones.

"Veido" archyvas

Lietuvius aukoti labiausiai paskatina televizijose rodomi labdaros telemaratonai bei “Maisto banko” akcijos

Nors iš verslo gaunama parama pastebimai mažėja, sunkmečiu labdaros ir paramos organizacijos stebi didėjantį visuomenės geranoriškumą – gyventojai aukoja daugiau. Be to, kai kurių sričių taupymas nepalietė – kovai su skurdu paramos sulaukiama netgi daugiau. Šią tendenciją patvirtino ir “Maisto banko” duomenys: pernai organizacija gavo ir išdalijo paramos, kurios vertė – 4,9 mln. Lt, o 2008-aisiais ši suma siekė 2,1 mln. Lt.

“Man atrodo, kad šiuo metu ekologija, kultūra ir panašios sritys sulaukia mažiau verslo paramos, bet skurdo mažinimas ir socialinės problemos – daugiau. Visi Europos “Maisto bankai” šiemet surinko daugiau maisto ir finansinės paramos”, – tvirtino ir D.Žebrauskaitė.

Nors visuomenės geranoriškumas didėja, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje remiančiųjų vis dar labai mažai. Šiuo metu bene madingiausia Lietuvoje paremti trumpąja žinute per labdaros telemaratonus, bet nevyriausybininkai siekia, kad Lietuvoje aukojimas taptų įpročiu, o ne atsitiktiniu veiksmu. Štai Didžiosios Britanijos bendruomenių ir vietinės vyriausybės departamento duomenimis, 26 proc. žmonių 2008–2009 m. dalyvavo oficialiose savanorystės programose mažiausiai kartą per mėnesį, o 74 proc. apklaustųjų davė labdaros per pastarąjį mėnesį.

Lietuviai dažnai mano, kad labdaros srityje jie užtektinai pasidarbavo, kam nors skyrę 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Nevyriausybininkai tvirtina, kad šio veiksmo negalima laikyti parama.

“2 proc. pervedimas – tai ne filantropija, nes tai asmens sumokėti mokesčiai, kuriuos jis padeda valstybei paskirstyti”, – aiškino B.Jatautaitė.

Kasmet vis daugiau Lietuvos gyventojų skiria 2 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio labdarai ir paramai. Šiemet tokių visuomeniškų piliečių buvo 12 proc. daugiau nei pernai.

Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento direktorės Stasės Aliukonytės-Šnirienės, nuo 2004 m., kai pradėta leisti skirti dalį gyventojų pajamų mokesčio paramai, iš viso deklaracijas užpildė 1,5 mln. gyventojų, o savo 2 proc. paramai skyrė daugiau nei 1 mln. žmonių. Mažiausiai – vos 58 proc. žmonių – paramą skyrė 2007 m.

Šiemet daugiausiai aukų sulaukė labdaros ir paramos fondas “Gerumo versmė” – jam pervesta daugiau kaip 583 tūkst. Lt. Antroje vietoje Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus rajono skyrius (422 tūkst. Lt), trečioje – labdaros ir paramos fondas “Bėdų turgus”, gausiantis 392 tūkst. Lt.

– Žemės ūkiui tenka didžiausia – apie 40 proc. – visos ES finansinės paramos dalis. Kitų ūkio šakų atstovai pagrįstai piktinasi, kad žemdirbiams sudaromos išskirtinės sąlygos. Kodėl taip yra?

– Parama žemės ūkiui kiekvienam ES šalių piliečiui per dieną atsieina po 25 euro centus. Remdami žemės ūkį, siekiame užtikrinti produkcijos stabilumą. Juk negalime leisti, kad žemės ūkis gamintų tik geraisiais, derlingais, metais ir nieko neužaugintų blogesniais. Jei tai leistume, ūkininkai negautų nuolatinių pajamų ir paliktų žemės ūkį – dėl to ilgainiui pradėtų stigti maisto produktų. Taip pat tai reikštų socialinę įtampą ir ekonominę krizę. Taigi tam, kad ūkininkai nuolat gautų pajamų, mes privalome turėti bendrą ES žemės ūkio politiką ir teikti paramą.

Be to, ūkininko veiklos rezultatas nėra tik maisto produktų gamyba. Europos mokesčių mokėtojai jiems turi ir kitų reikalavimų – išsaugoti biologinę įvairovę, etiškai elgtis su gyvuliais, švariai gaminti ir kt. Ūkininkai dažnai būna nepatenkinti taisyklių griežtumu ir jų gausa, betgi už tai jiems atlyginama.

– Lietuvos žemdirbiai skundžiasi, kad jiems tenkančių tiesioginių išmokų dalis yra kur kas mažesnė, nei gauna Vakarų Europos ūkininkai. Kodėl susidaro tokie netolygumai?

– Sprendimai dėl tiesioginių išmokų buvo priimti 2000-aisiais, kai ES dar buvo gerokai mažesnė. Tada nutarta šaliai tenkantį išmokos dydį susieti su jos žemės ūkio produktyvumo lygiu. Į ES įstojus naujoms ES narėms, šis kriterijus nebebuvo labai teisingas – pernelyg skyrėsi senbuvių ir naujokių rezultatai. Todėl buvo priimtas politinis sprendimas iš pradžių naujokėms mokėti 25 proc. senbuvių išmokų dydžio subsidijas ir pamažu šią paramą didinti.

– Kokių nors naujovių galima tikėtis tik 2013-aisiais, t.y. nuo naujosios ES finansinės perspektyvos pradžios. Jūsų manymu, ar tiesioginių išmokų netolygumai turėtų išlikti ir toliau, ar pagalbą visų šalių ūkininkams reikėtų sulyginti?

– Ne, nelygybės neturėtų likti. Turės būti nustatyti nauji tiesioginės pagalbos skyrimo kriterijai. Galbūt išliks paramos netolygumai skirtingiems žemės ūkio sektoriams, skirtingai produkcijai, bet neturėtų likti skirtumų tarp senųjų ir naujųjų ES narių. Kitaip tariant, tuo pačiu užsiimantys ūkininkai turėtų būti vienodai subsidijuojami ir Vokietijoje, ir Lietuvoje. Tačiau tikriausiai išliks pereinamasis laikotarpis, nes tokie pasikeitimai negali įvykti per vieną dieną. Vakarų ūkininkai, kurie dabar gauna didesnę paramą, turės prisitaikyti prie mažesnių išteklių, nes juos teks tolygiau pasidalyti su Rytų europiečiais.

– Kas atsitiktų Europoje, jeigu po 2013 m. ES iš viso nustotų dotuoti žemės ūkį arba paramą gerokai sumažintų?

– Aš nemanau, kad ES šalių piliečiai to norėtų. Briuselyje nėra net minčių visiškai atsisakyti bendrosios žemės ūkio politikos, tik svarstoma, kaip reformuoti pačią rėmimo sistemą. Jeigu mes neremtume savo žemės ūkio, prasidėtų didelė griūtis, imtų stigti maisto produktų, ir mums tektų kliautis vien jų importu.

Be to, jeigu nebūtų bendros agrarinės politikos, žemės ūkis Europoje būtų koncentruojamas tik keliuose žemdirbystei itin palankiuose regionuose. Tuomet ūkininkavimas ten būtų labai intensyvus ir neišvengiamai kenksmingas aplinkai, o likusios teritorijos dirvonuotų. Kiltų socialinių, aplinkos, rinkos išsaugojimo problemų.

– Ekologinė žemdirbystė tiek visoje ES, tiek Lietuvoje dar kol kas menkai išplėtota, bet, regis, turi didelį potencialą. Kas, Jūsų vertinimu, čia turi daugiau galimybių – Rytų Europa, kurioje žemė dar nelabai nualinta intensyvios žemdirbystės ir chemikalų, ar vakariečiai, turintys neabejotiną technologinės pažangos pranašumą?

– Mokslas rodo, kad žemė nuo intensyvaus jos naudojimo atsigauna per trejus metus. Taigi iš esmės ekologiniu ūkininkavimu galima užsiimti visoje ES. Bet ekologiški produktai – tai kur kas daugiau nei vien tik švari žemė. Todėl reikia sudaryti sąlygas ūkininkui auginti produkciją, nenaudojant cheminių trąšų ir neprarandant konkurencingumo.
Apibendrinant galima tvirtinti, kad vienodas perspektyvas šioje srityje turi visos ES narės. Bet vėlgi, kaip matote, be paramos čia sunkiai išsiversime.