cernobyl2666

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius antradienį, minint Černobylio branduolinės katastrofos 25-ąsias metines, dar kartą paragino pasaulį skirti lėšų sprogusio atominio reaktoriaus naujo apgaubo statybai, sakydamas, jog jokia šalis nepajėgtų išspręsti šios problemos savo jėgomis.

“Už ramybę pasaulyje sumokėjome tūkstančių mūsų tėvynainių gyvybėmis ir sveikata, – sakoma V.Janukovyčiaus svetainėje paskelbtame pranešime. – Tačiau jokia šalis, net pati galingiausia, nepajėgų pati viena pašalinti tokio masto katastrofos padarinių”.

Ukraina šiam projektui dar turi surinkti apie 300 mln. JAV dolerių (711 mln. litų), nors tarptautiniai donorai dalį lėšų naujojo apgaubo statybai įsipareigojo skirti per anksčiau šį mėnesį vykusią konferenciją.

Nuo iki šiol didžiausios pasaulyje branduolinės katastrofos labiausiai nukentėjusiose trijose šalyse – Ukrainoje, Rusijoje ir Baltarusijoje – šios tragedijos metinių minėjimo ceremonijos prasidėjo antradienį paryčiais. Vėliau šią dieną Ukrainoje vyksiančiuose renginiuose dalyvaus V.Janukovyčius ir Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Kijeve antradienio naktį Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Kirilas vadovavo atminimo ceremonijai prie paminklo Černobylio jėgainės darbuotojams ir ugniagesiams, kurie į nelaimės vietą buvo pasiųsti iškart po sprogimo 4-ame reaktoriuje ir vėliau mirė nuo ūmios spindulinės ligos.

Ortodoksų dvasininkai giedojo gedulingas giesmes, ukrainiečiai uždegė plonas vaškines žvakeles, o varpas suskambėjo 25 kartus, primindamas po avarijos praėjusių metų skaičių.

“Pasaulis nežino jokios kitos taikos meto katastrofos, kurią būtų galima palyginti su tuo, kas įvyko Černobylyje”, – sakė patriarchas Kirilas, kurį lydėjo Ukrainos premjeras Mykola Azarovas ir kiti pareigūnai.

Atminimo ceremonija prasidėjo 1 val. vietos (ir Lietuvos) laiku – beveik tuo pačiu metu, kai 1986 metų balandžio 26 dieną Černobylio elektrinėje nugriaudėjo sprogimai, išmetę į atmosferą radioaktyvių medžiagų debesį, paskleidusį pavojingus teršalus didelėje Europos dalyje. Dėl šios avarijos smarkiausiai užterštuose regionuose Ukrainoje, Baltarusijoje ir vakarų Rusijoje namus buvo priversti palikti šimtai tūkstančių žmonių.

Per šią avariją į aplinką pateko apie 400 kartus daugiau radioaktyvių medžiagų, negu jų buvo paskleidusi atominė bomba, numesta Jungtinių Valstijų ant Japonijos miesto Hirošimos Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.

Dėl jonizuojančios spinduliuotės poveikio susirgo šimtai tūkstančiai žmonių, o jėgainės apylinkėse augantys miškai ir buvę dirbami laukai tebėra užteršti. Jungtinių Tautų (JT) Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) praeitą savaitę Kijeve vykusioje spaudos konferencijoje pateikė išvadas, rodančias, jog tarp 600 tūkst. didžiausią apšvitos dozę patyrusių žmonių nuo vėžio mirė keturiais tūkstančiais daugiau negu būtų galima tikėtis įprastomis sąlygomis.

Keli šimtai ukrainiečių, daugiausiai žuvusių jėgainės darbuotojų ir avarijos “likvidatorių” našlių, dalyvavo antradienį aukotose pamaldose, pagerbdamos savo artimuosius ir jų likimo draugus. Apsiašarojusios moterys uždegė žvakeles, žegnojosi ir tylėdamos klausėsi ortodoksų giesmių.

“Mūsų gyvenimas apvirto aukštyn kojomis, – sakė 64 metų Larisa Demčenko. Anksčiau ji dirbo Černobylio jėgainėje, kaip ir jos vyras, kuris mirė prieš devynerius metus nuo vėžio, siejamo su patirta apšvita.

“Ten buvo nuostabus miestas, nuostabus darbas, nuostabūs žmonės. Tai buvo mūsų jaunystė. Staiga viskas sugriuvo, – pridūrė ji. – Jeigu tik žinotumėte, kaip mums skauda širdis dėl mūsų vaikų; kiek daug mūsų vaikaičių nesveiki; kiek daug porų neturi vaikų”.

Rusija, Ukraina ir Baltarusija pastariausiais metais apkarpė lengvatas sveikatos netekusiems Černobylio veteranams, o atminimo renginius temdė jų skundai dėl nepakankamos pagalbos. Vėliau antradienį avarijos likviduotojai planuoja surengti atskirą mitingą Kijeve.