BFL

Beveik kiekvieno rajono centro pagrindinėje aikštėje ryte be penkiolikos aštuonios būriuojasi pulkelis senjorų. Jie laukia, kada atsidarys prekybos centras. Vos prasiveria durys, žmonės sparčiu žingsniu ir dar pasidarbuodami alkūnėmis skuodžia į žinomą parduotuvės kampą, kad už pusę kainos sumedžiotų to ryto laimikį – vakarykštės mišrainės ar ne pirmo šviežumo duonos.

Dovaidas PABIRŽIS

Prekių su nuolaida pasiūlymai pastebimai formuoja kasdienį lietuvių racioną. Ir tai ne tik daug laisvo laiko turinčių senjorų kasdienis ėjimo į parduotuvę paryčiais ritualas. Jei šeštadienį prekybos centre lašiša ar jautiena yra „su akcija“, per sekmadienio pietus ant kas antros šeimos stalo atsidurs būtent ji. O pietus pagardins su nuolaida pirktas vynas.

Tyrimai rodo, kad Baltijos šalyse lietuvius akcijos ir nuolaidos vilioja labiausiai. Tuo intensyviai naudojasi prekybininkai, siūlydami nesuskaičiuojamą jų kiekį ir įvairovę. Kaip nepaklysti?

Į parduotuvę kaip į darbą

Du mažamečius vaikus šiuo metu auginanti vilnietė Daina (38 m.) sako iki vaikų gimimo skyrusi labai daug laiko prekybos tinklų pasiūlymų nagrinėjimui ir apsipirkimui skirtingose vietose.

„Kaip būdavo anksčiau: vos nuleidžia kainą, ir visko prisiperki, ypač kai du perki, o vienas priedo nemokamai. Paskui žiūri, kad pilni namai prikrauti daiktų, o iš tiesų naudos jokios. Kai įsigilini, išreiškus procentais, nėra čia jau tokia didelė nauda, jei vieną prekę gauni nemokamai. Dabar jau truputėlį gudriau į viską žiūrėti pradėjau. Nebėra tokios psichozės, kai eini ir renki viską iš eilės, kas su akcija. Yra produktų galiojimo laikas, būdavo, kad nemažai ir išmesdavau“, – pasakoja Daina.

Pasak jos, šiandien tokio azarto smulkiai gilintis į kiekvieną etiketę nebeliko, bet kartu atsirado tam tikrų įgūdžių ir „atidirbta“ apsipirkimo sistema: „Norfoje“ ji perka mėsą ir pieną, „Maximoje“ – vaisius ir daržoves. Pagal tos savaitės pasiūlymus Daina numato, ką galima tuo metu pagaminti.

„Žinoma, jei iš tikrųjų yra pigiau. Būna parašyta akcija ir kaina sumažinta vienu centu, net juokinga. Arba užrašoma „Akcija“, o kitame prekybos tinkle ta pati kaina be jokios nuolaidos. Taigi aklai vadovautis vien užrašais nereikia, ypač dažnai taip nutinka su sezoniniais vaisiais, daržovėmis, kad esą akcija, o iš tikrųjų paprasta kaina“, – būti atidesniems pataria pašnekovė.

Jos teigimu, jei norima įvairesnio meniu, verčiau akcijų ieškoti „Maximoje“, nes čia jos dažnai atnaujinamos, keičiasi asortimentas, galima įsigyti įvairesnių produktų. Tačiau labiausiai Daina vertina „Norfą“ ir jos organizuojamas „Praktiškas valandas“, kurios, nors ir vyksta nepatogiu metu, leidžia sutaupyti daugiausia. Šiame prekybos tinkle atpiginami kasdien vartojami produktai – mėsa, pienas, duonos gaminiai.

Be to, nuolaidos taikomos prekių grupėms, o ne vienai tos grupės prekei, kuri paprastai būna brangiausia ir kainuoja daugiau nei kitos tos grupės prekės, kaip įprasta kituose prekybos tinkluose.

Labiausiai ji vertina ir „Norfos“ nuolaidų kortelę, suteikiančią 30 proc. nuolaidą per „Praktiškas valandas“ bei galimybę kaupti taškus ir gauti metinių nuolaidų, kurios priklauso nuo „Norfoje“ per metus išleidžiamų pinigų kiekio.

Nuo kasdienybės iki festivalio

Akcijomis prekybos tinkluose aktyviai besidomintis vilnietis Arvydas (52 m.) sako, kad susigaudyti prekybos tinklų akcijų įvairovėje nėra taip sudėtinga, ir visų pirma išskiria prekybos tinklą „Maxima“. Pasak jo, čia akcijų vyksta daugiausia ir praktiškai atėjęs į kiekvieną didesnės parduotuvės skyrių būtinai rasi kurio nors gamintojo specialų pasiūlymą.

Be to, labai patogūs ir akcijų prekystaliai, kur sudėtos vien tik prekės su nuolaida. „Maximoje“ prekių su nuolaida praeiti praktiškai negali: net jei praleidai specialų stendą, kur nors prie kasų bus dar kartą priminta apie ypatingus dienos pasiūlymus. Kartais tai priverčia apsigręžti ir grįžti atgal.

„Rimi“ prekybos centruose kainos šiek šiek didesnės, kaip rodo ir „Veido“ kasmet sudaromo pirkinių krepšelio kainų sąrašas, o akcijos, anot pašnekovo, labiau ambivalentiškos. Šiame prekybos centre nuolaidos apipavidalinamos kone kaip „festivaliai“, bet būtina nuolat galvoti apie tai, kas iš tiesų yra nukainota, ir būti atidžiam.

„Bus visur iškabinta kokie nors 40 proc., bet tam, kad galų gale suprastum, ką čia apsimoka pirkti, būtina galvoti, nes kur nors slypės klasta. Jei tik paskaitęs plakato didžiąsias raides susirinksi tų prekių, prie kasos paaiškės, kad daugumai jų jokios nuolaidos nėra, tik kuriai nors vienai, nors tai buvo plačiai išreklamuota ir išplatinta“, – aiškina Arvydas.

„Iki“ akcijos retesnės, tačiau dažnai siūlomi didesni nuolaidų procentai. Tačiau akivaizdžiai mažiausiai, palyginti su kitais tinklais, suteikia „Iki“ nuolaidų kortelė, iš kurios jokios naudos, jei neperki su specialaus pasiūlymo ženklu pažymėtų prekių, kurių iš viso yra apie 20 per savaitę. Didesnę nuolaidą gauna tik senjorai (antradieniais – 10 proc., kitomis dienomis – 3 proc.) ir gimtadienį švenčiantys pirkėjai.

Kaip vienas verčiausių dėmesio, pašnekovas išskiria ir prekybos centro „Prisma“ rengiamas trijų savaitgalio dienų nuolaidas, kai penktadienį 30 proc. nukainojami visi gėrimai, šeštadienį – maistas, sekmadienį ši akcija taikoma pramoninėms prekėms.

Kas antra prekė krepšelyje – su nuolaida

Didžiausi prekybos tinklai, kuriuos kiekvieną dieną aplanko nuo 250 tūkst. iki daugiau nei pusės milijono pirkėjų, su akcijomis ar nuolaidomis parduoda nuo penktadalio iki pusės savo prekių. Šiuos duomenis „Veidui“ sutiko atskleisti „Aibė“, kur tokios prekės sudaro 20 proc., „Iki“  (apie 25 proc.), ir „Maxima“, kur net iki 50 proc. visų pirkinių sudaro prekės, pažymėtos akcijos arba nuolaidos ženklu.

Kai kurių pramoninių prekių – skalbimo miltelių, tablečių, skirtų indaplovėms, tualetinio popieriaus arba ilgo galiojimo maisto produktų, pavyzdžiui, kavos, be akcijų ar specialių pasiūlymų apskritai beveik nebeperkama. Prie akcijų pirkėjai greitai pripranta: kai kurių šių prekių per 80 proc. parduodama akcijų metu ir tik vos viena penktoji apyvartos surenkama prekiaujant reguliariai.

Visi „Veido“ kalbinti pašnekovai vieningai tvirtino: prekybos centruose žodžiai „akcija“ ar „nuolaida“, nepaisant itin dažno jų vartojimo, Lietuvoje iki šiol puikiai veikia. Kaip pasakojo viena beveik dešimtmetį „Maximoje“ dirbanti pardavėja, planuojant akcijas, pavyzdžiui, salotų, vienai dienai užsakoma maždaug tris kartus daugiau nei įprastai. Panašūs arba dar didesni skaičiai ir kitose prekių grupėse.

Pardavėja taip pat prasitarė, kad pasitaiko atvejų, kai pasibaigus akcijai iki tol buvusi kaina ne sugrąžinama, bet šiek tiek pakyla, o pirkėjai ne visada tai greitai pastebi.

Akcijos medžiojamos ir Vokietijoje

13 metų Berlyne, prekybos centre „Lidl“, kuris netrukus turėtų pradėti veiklą ir Lietuvoje, kasininke dirbanti lietuvė Laura pasakoja, kad Vokietijoje akcijų žmonės laukia ne mažiau nei mūsų šalyje. „Lidl“ įprasta, kad prekės su nuolaida parduodamos didesnėmis pakuotėmis: jei parduodama 10 šokoladų, su nuolaida pridedami dar du už tą pačią kainą, vietoj 1,5 kg skalbimo miltelių už tą pačią suma parduodami 2 kg ir pan.

Pasak Lauros, „Lidl“ Vokietijoje yra gana stabilus prekybos tinklas, retai keičiantis prekių asortimentą, todėl dažnai taikoma taktika keisti pakuočių dizainą arba perstatyti prekių vietas parduotuvėje, kad žmonės, ieškodami sau įprastų produktų, netikėtai atrastų ir iki tol neišbandytus.

Vokietijoje „Lidl“ neturi nuolaidų kortelės ir neteikia jokių išskirtinių pasiūlymų savo darbuotojams ar jų šeimos nariams. Priešingai nei, pavyzdžiui, lietuviška „Maxima“, kurios darbuotojams suteikiama 5 proc., o prieš pagrindines šventes – net 10 proc. nuolaida. Kituose Vokietijos prekybos tinkluose su nuolaidų kortelėmis taip pat labiau įprasta kaupti pinigus kitiems apsipirkimams, o ne mažinti kainas.

Maistas Vokietijos „Lidl“ nukainojamas likus 4 arba 7 darbo dienoms iki galiojimo termino pabaigos, tačiau atskirų skyrių, kuriuose būtų vien trumpesnio galiojimo pigesnės prekės, nėra. Nepardavus prekės iki galiojimo termino pabaigos, gendantys maisto produktai nėra aukojami skurstantiesiems ir utilizuojami. Labdarai atiduodami tik prakiurę makaronai ar panašūs prekinę išvaizdą praradę, tačiau tinkami vartoti produktai.

Pasak Lauros, Vokietijoje taip pat netrūksta akcijas medžiojančių žmonių. „Kai kurie žmonės specialiai ateina anksti ryte įsigyti nukainotos mėsos arba vakarykštės duonos, o vakare skuba prie nukainotos grietinės, sūrių, dešros. Šeštadienio vakare būna nukainotų daržovių, nes sekmadieniais mes nedirbame, todėl parduodame puse kainos. Žmonės labai dažnai ateina vien to ir perka nemoku pasakyti kokiais kiekiais“, – įspūdžiais dalijasi berlynietė.

Labiau rūpi nuolaidos, o ne kaupimas

Vakarų šalyse didžiausias dėmesys dažnai kreipiamas ne į kainų mažinimą, bet į kaupimą ateičiai, siekiant, kad pirkėjai dar kartą sugrįžtų į tą pačią parduotuvę. Jungtinėse Amerikos Valstijose įprasta, kad apsipirkęs už 50 dolerių gauni 10 dolerių kitam apsipirkimui, kuriuos išleidžiant nebūtina vėl pirkti už didelę sumą.

Tačiau Lietuvoje įvairaus kaupimo pasiūlymai, nors ir taikomi kai kurių didžiųjų prekybos tinklų, dažniausiai apsiriboja minimaliu 1 proc. nuo išleistos sumos, o pagrindiniu akcentu tampa kaip įmanoma mažesnė kaina. Kaupti po 1 proc. siūlo „Maxima“, „Rimi“, šiek tiek daugiau galima sukaupti su „Norfa“ ir „Prisma“ kortele, tačiau tokiu atveju prekybos tinkluose reikia išleisti dideles sumas pinigų.

„Mūsų duomenimis, klientams aktualu kaupti 1 proc. į lojalumo kortelę nuo pirkinių sumos. Jie tai aktyviai daro, o sukauptus pinigus dažnai išleidžia šventiniams pirkiniams. Taip šventėms išleidžiama mažiau. Tačiau jei lyginsime pinigų kaupimo ir momentinės nuolaidos populiarumą, vienareikšmiškai patrauklesnė bus momentinė nuolaida ar akcija, nes jomis klientai gali naudotis čia ir dabar“, – aiškina „Maximos“ atstovė Renata Saulytė.

Jai antrina ir „Aibės“ Pirkimų departamento direktorius Baltijos šalims Artūras Zabielskas. Pasak jo, Lietuvos pirkėjams patraukliausias dalykas yra papildomą vertę gauti iš karto, o ne kaupti neapibrėžtai ateičiai, todėl taškų ar pinigų kaupimas prekybos centruose gana menkai taikomas. Be to, sukaupti pinigai turi galiojimo laiką ir gali pradingti, jei bus laiku nepanaudoti ar pirkėjas nėra susipažinęs su visais taisyklių niuansais. Todėl šioje vietoje nuo vakariečių, ko gero, ir toliau skirsimės.

Pirkimas kaip pramoga

Kaip pastebi prekybos tinklų akcijų organizavimo srityje dirbančios rinkodaros įmonės „Sorbum“ generalinis direktorius Giedrius Oliškevičius, nuo vakariečių iki šiol skiriamės ir tuo, kad mums apsipirkimas vis dar yra malonumas: lietuviai mėgsta pirkti daug, pigiai ir turėti didžiulį asortimentą, o ekonominis mąstymas vis dar dažnai nuslenka į antrą planą.

„Šį sindromą dar reikia išgyventi, iki šiol dar neatsivalgėme nuo tų laikų, kai nebuvo ko pirkti. Tačiau viskas susitvarkys dar po 5–10 metų, su naująja karta. Parduotuvė mums iki šiol yra ir laisvalaikio centras, ir pagrindinė pramoga“, – įsitikinęs specialistas.

Pasak G.Oliškevičiaus, yra daug kitų metodų, kaip paveikti pirkėją, kad jis sąmoningai ar nesąmoningai pirktų prekes ir be akcijos, arba paversti akcijas originaliomis. Pavyzdžiui, bendrovės „Coca-Cola“ vykdyta rinkodaros kampanija, kai pirkėjai galėjo ant skardinių atrasti savąjį vardą, arba milžiniškos „Milka“ karvės, „besiganančios“ prekybos centruose.

Tačiau tokioms sėkmingos akcijoms reikia didelio kūrybingumo, drąsos ir novatoriškumo, o Lietuvoje šiandien kur kas paprasčiau tiesiog parašyti „–40 %“ ir laukti norimo rezultato.

„Trūksta rinkodaros specialistų. Pasižiūrėkime, kokia dalis jų yra baigę šios srities mokslus. Ką šioje srityje gali žmogus, baigęs istoriją, ir ką – studijavęs rinkodarą JAV universitetuose. Tokių žmonių nėra daug“, – tvirtina G.Oliškevičius.

R.Saulytės teigimu, šiek tiek pasikeitusią pirkėjų elgseną ir naujus vartojimo įpročius suformavo sunkmetis. Šiandien akcijos jau nebeskatina pirkti neracionaliai, kaip buvo iki ekonominės krizės, kai buvo perkama neįvertinus, kad dalį nesuvartotų produktų vėliau teks išmesti. „Sunkmetis išugdė racionalų vartotoją, kuris užsuka į prekybos centrus tiksliai žinodamas, ko ir kiek jam reikia, planuoja pirkinius ir seka išlaidas. Dabar vartotojo elgsenoje planavimo ir racionalumo kur kas daugiau – perkama tiek, kiek reikia kasdieniams poreikiams patenkinti“, – teigia R.Saulytė.

Tačiau statistika liudija ką kita. Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienam šalies gyventojui per metus tenka 171 kg išmetamo maisto.

Bendrovė „Palink“, valdanti daugiausia parduotuvių Lietuvoje turinį prekybos tinklą „IKI“, nuo šių metų pradžios į tinklo plėtrą investavo 43,4 mln. Lt. Atidaryta 1 nauja ir rekonstruotos 16 „IKI“ tinklo parduotuvių.

Pirmąjį šių ketvirtį viena nauja „IKI“ tinklo parduotuvė atidaryta Šilalėje, dvi tinklo parduotuvės rekonstruotos Vilniuje, po vieną Šilutėje, Rietave, Alytuje, Elektrėnuose ir Grigiškėse, dar dvi parduotuvės rekonstruotos Klaipėdoje ir septynios Kaune.

„Rekonstruojame tinklo parduotuves, kad savo pirkėjams pasiūlytume dar didesnį šviežio ir kokybiško maisto asortimentą už geriausią kainą. Taip pat daug dėmesio skiriame tam, kad atnaujintos tinklo parduotuvės būtų erdvesnės, jaukesnės ir patogesnės apsipirkti bei kuo geriau atitiktų mūsų pirkėjų apsipirkimo poreikius“ – teigia „IKI“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.

Atnaujintose „IKI“ tinklo parduotuvėse po rekonstrukcijos gerokai padidėja šviežių maisto produktų: šviežių vaisių ir daržovių, mėsos, žuvies, kulinarijos bei konditerijos skyriai bei jų asortimentas. Taip pat atnaujinamas ne tik parduotuvių interjeras, bet ir lauko apdaila, parduotuvių įranga, patogesniam apsipirkimui parduotuvėse pakeičiamas prekių išdėstymas.

Pernai į savo tinklo plėtrą Lietuvoje „Palink“ investavo daugiau nei 80 mln. litų. Atidarytos penkios naujos ir rekonstruotos trisdešimt aštuonios parduotuvės, Klaipėdoje veiklą pradėjo nauja regioninė konditerijos ir duonos gaminių kepykla.

Vykdydama tinklo plėtrą bendrovė „Palink“ pernai įdarbino daugiau nei 250 naujų darbuotojų. Prekybos tinklui „IKI“ šiuo metu Lietuvoje priklauso 239 „IKI“, „IKI Cento“ ir „IKI Express“ parduotuvių daugiau nei 70-yje Lietuvos miestų.

Lietuvoje atidaroma vienos pirmaujančios pasaulyje sporto ir laisvalaikio prekių gamintojos „Nike“ firminė parduotuvė. Vilniuje tai bus vienintelė naujos koncepcijos ir didžiausia šio prekės ženklo parduotuvė visose Baltijos šalyse.

Pasak bendrovės „Jalajalg“ oficialaus „Nike“ distributoriaus Batijos šalyse vykdomojo vadovo Rainer‘io Tops‘o, parduotuvę nuspręsta atidaryti Lietuvoje ne atsitiktinai – kompanijos atstovai šalį mato kaip perspektyviausią iš trijų kaimyninių šalių.

„Baltijos šalyse sporto ir laisvalaikio prekių rinka pasiskirsto beveik vienodai. Tačiau 2013 m. visose trijose šalyse „Nike“ pardavimai bendrai augo 15 proc., tuo tarpu Lietuvoje – net 30 proc., – sako prekės ženklo „Nike“ vykdomasis vadovas Baltijos šalims Rainer‘is Tops‘as, – Lietuvą matome kaip perspektyviausią rinką ir dėl didžiausio pirkėjų skaičiaus. Naujos koncepcijos „Nike“ parduotuvė atidaroma Vilniuje, o Lietuvos sostinė, pasak kompanijos atstovo, Baltijos šalyse garsėja dideliu ir nuolat augančiu sportuojančių žmonių skaičiumi.

Lietuvoje didžiausią dalį parduodamų „Nike” produktų užima prekės iš laisvalaikio ir treniruočių kategorijos. Jau kelerius metus pastebimas bėgimo kategorijos augimas: per 2013 m. bėgimo prekių pardavimai padidėjo maždaug 30 proc. Lietuvoje iš visų Baltijos šalių yra stipriausia ir krepšinio kategorija: „Ne veltui sakoma, kad Lietuva – krepšinio šalis,” – pastebi R. Tops‘as.

Naujoji parduotuvė išsiskiria savo interjero koncepcija, kuri nėra pritaikyta nei vienoje kitoje „Nike” parduotuvėje Baltijos šalyse. „Interjeras primena senovinius sporto klubus Amerikoje: daug erdvės, medžio elementų, mažų, bendrą emociją stiprinančių detalių – nuotraukų, sporto inventoriaus, motyvuojančių šūkių. Viskas kurta taip, kad mūsų lankytojas pajustų sporto svarbą, būtų įkvėptas judėti, skirti dėmesio sau“, – sako R. Tops‘as.

R. Tops‘o teigimu, naujoje parduotuvėje lietuviai galės įsigyti išskirtinius technologiškai pažangiausius „Nike”  bėgimo, treniruočių ir laisvalaikio kategorijų produktus, parduotuvės asortimentas beveik nesiskirs nuo Londono, Paryžiaus ar kitų didžiausių pasaulio miestų „Nike“ prekybos vietų. Balandžio 24 d. naujoji didžiausia pabaltyje 250 kv. m. „Nike“ parduotuvė bus atidaryta prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, Vilniuje.

„Nike, Inc“ yra pirmaujanti pasaulyje įvairių sporto šakų avalynės, drabužių, inventoriaus ir aksesuarų gamintoja, prekiautoja bei platintoja.

Kalėdinės akcijos „Padovanok Kalėdų stebuklą“ metu „Iki“ prekybos tinklo parduotuvėse visoje Lietuvoje žmonės vaikams paaukojo beveik 3 tūkst. žaislų. Per visą akcijos laikotarpį taip pat surinkta beveik 30 tūkst. litų suma, prie kurios „Iki“ tinklas prisidėjo ir savo lėšomis bei nupirko vaikams žaislų. Visus žaislus vaikams išdalino „Iki“ partneris –  „Maisto bankas“.

„Padovanok Kalėdų stebuklą“ yra prekybos tinklo „Iki“ kartu su partneriais kasmet rengiama kalėdinė akcija, skirta paremti sunkiai besiverčiančių šeimų vaikus ir per Kalėdas padovanoti jiems dovanėlių.

„Džiaugiamės, kad ši kalėdinė akcija vyko taip sėkmingai. Ne visų vaikų Kalėdos būna spalvotos ir smagios ir ne visi vaikai sulaukia Kalėdų Senelio, todėl „Iki“ prekybos tinklas neliko abejingas vaikams iš sunkiai gyvenančių šeimų ir pasistengė sukurti jiems kalėdinį stebuklą. Dėkojame visiems prisidėjusiems prie šios akcijos ir tikimės, kad kitąmet pradžiuginsime dar daugiau vaikų“, – teigia „Iki“ viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.

Kalėdinė „Iki“ akcija prasidėjo per Kalėdas ir tęsėsi iki pat Naujųjų metų. Žmonės per šį laikotarpį vaikų dovanėlėms aukoti galėjo keliais būdais – „Iki“ parduotuvėse nupirktus žaislus įmetant į specialią akcijos dėžę ar apsilankę akcijos interneto svetainėje www.kaledustebuklas.lt bei naršydami internete spustelėti ant specialaus akcijos reklaminio skydelio. Kiekvienas toks paspaudimas virto virtualiais pinigais, o prekybos tinklas „Iki“ juos skyrė papildomiems žaislams nupirkti.

Interneto portalų, tinklaraščių autoriai taip pat buvo kviečiami įsidėti į savo tinklapius nuorodą į akciją ir taip prisidėti prie akcijos populiarinimo. Prieš pat Kalėdas žmonių paaukoti žaislai „Maisto banko“ savanorių buvo išdalinti vargingose šeimose gyvenantiems vaikams, sukuriant jiems nedidelį Kalėdų stebuklą.

„Padovanok Kalėdų stebuklą“ yra ne vienintelis „Iki“ prekybos tinklo rengiamas paramos projektas. „Iki“ –  vienintelis prekybos tinklas Lietuvoje, kuris neprekiauja paskutinę dieną galiojančiais produktais, o atiduoda juos paramos ir labdaros fondui „Maisto bankas“ taip prisidėdamas prie didžiausio šalyje paramos maistui projekto. Praėjusiais metais „Iki“ parėmė „Maisto banką“ maisto produktais už daugiau kaip 9 mln. Lt.

Šią savaitę prekybos tinklą „Fresh Market“ papildys dvi naujos parduotuvės. Dešimtoji „Fresh Market“ atidaroma šį trečiadienį, gruodžio 11 d., Panevėžyje. Tai pirmasis tinklui priklausantis prekybos centras, kuriame įrengta kepykla, šviežios mėsos išpjaustymo cechas ir kavinė. Vienuoliktoji „Fresh Market“ atidaroma šį ketvirtadienį, gruodžio 12 d., Alytuje.

„Nuo pat pirmos tinklo parduotuvės atidarymo šią vasarą didžiausią dėmesį skiriame šviežios produkcijos konkurencingomis kainomis tiekimui. Prekybos centro Panevėžyje plotas leidžia mums jos asortimentą išplėsti, jį papildant šviežia lietuviška mėsa, jos gaminiais ir vietoje kepamais konditerijos produktais. Tokia galimybė ženkliai prisidės prie sėkmingos tinklo plėtros ir užtikrinto žengimo į Šiaurės Lietuvos regiono mažmeninės prekybos rinką“, – sako UAB „Fresh Market“ generalinis direktorius Saulius Urbonas.

Naujasis prekybos centras Panevėžyje bus didžiausias iš iki šiol atidarytų „Fresh Market“ parduotuvių. Prekybos centre įrengtoje kavinėje prekiaujama ir pagal originalius receptus gaminamais konditerijos gaminiais, tokiais kaip grietiniečiai, kuriuos vyresnės kartos šalies vartotojai prisimena su nostalgija. Panevėžio „Fresh Market“ įkurtame mėsos ceche bus išpjaustoma lietuviška jautiena ir kiauliena, ruošiami mėsos pusgaminiai bei kepami mėsos gaminiai.

Šią savaitę, ketvirtadienį, taip pat atidaroma „Fresh Market“ parduotuvė Alytuje. Tai antroji prekybos tinklo parduotuvė šiame mieste. Iki Naujųjų „Fresh Market“ atidarys dar vieną prekybos centrą Marijampolėje. Iki kitų metų vidurio tinklą turėtų sudaryti apie 30 parduotuvių visoje Lietuvoje, o iki 2014-ųjų pabaigos jis planuoja patekti į Lietuvoje veikiančių prekybos tinklų penketuką.

Visame pasaulyje išpopuliarėti spėjusios momentinės parduotuvės (ang. pop-up) vis dažniau pastebimos ir Lietuvos rinkoje. Dažniausiai prekybos centruose kelioms savaitėms ar mėnesiams atsidarantys prekybos taškai – ne tik šiuolaikiškas verslo sprendimas, bet ir unikali galimybė vartotojui susipažinti su garsiais prekių ženklais. Nauja momentinė parduotuvė „ZDAR Spot“, kurioje prekiaujama vokiškais veltiniais, neseniai atsidarė miesto stiliaus centre „Europa“ ir veiks iki metų pabaigos.

Pirmuosius pop-up‘us Lietuvoje įkūrę Robertas Kalinkinas bei mados namai „Decolte“ susilaukė didžiulio susidomėjimo ir ryžosi atidaryti ilgalaikes parduotuves. Momentinės parduotuvės, kurios išsiskiria minimaliu prekių kiekiu bei interjeru, yra naudingos tiek verslininkams, tiek prekybos centrams. Pastarieji sulaukia didesnio srauto pirkėjų, o parduotuvės savininkai turi galimybę be didelių įsipareigojimų išmėginti naują rinką ar prekės ženklą. Nors rizika, kad žmonės nesusidomės pop-up‘ų siūlomomis prekėmis, visuomet išlieka, tačiau specialistai teigia manantys, jog vartotojų įpročiai kinta – vietoj ilgų prekėmis nukrautų lentynų žmonės mieliau renkasi mažesnes prekybos vietas, kuriose jiems suteikiama išskirtinė kokybė bei rodomas dėmesys.

Vienas „ZDAR Spot“ autorių Viktoras Gasiūnas sako, jog nors mados pasaulyje vyrauja taip vadinamoji „pigi mada“, tačiau situacija po truputi keičiasi. „Lietuvoje pastebimas kintantis žmonių požiūris į kokybę – jei anksčiau pirkėjai ieškodavo nebrangios, tik tam sezonui būdingos aprangos ar apavo, dabar didesnis dėmesys skiriamas kokybei ir ilgaamžiškumui“, – pastebi V. Gasiūnas. Jis pripažįsta, kad būtent šiandieninės verslo tendencijos ir paskatino atidaryti momentinę parduotuvę strategiškai patogioje vietoje – miesto centre įsikūrusiame PC „Europa“.

„Momentinės parduotuvės mūsų prekybos centre jau tapo tradicija. Jas teigiamai vertina klientai, kuriems tokiu būdu suteikiama galimybė išmėginti ką nors naujo, – teigia miesto stiliaus centro „Europa“ vadovė Gintarė Žemaitė. –Kiekvieną kartą rinkdamiesi partnerius, atsižvelgiame ne tik į jų produktų išskirtinumą, bet ir aukštą kokybę. Būtent tai, ką vertina šiuolaikinis pirkėjas“.

Miesto stiliaus centras „Europa“, valdomas vienos didžiausių nekilnojamojo turto investicijų valdytojų Šiaurės ir Baltijos šalių regione „BPT AssetManagement A/S“, duris atvėrė 2004 m. Šiuo metu 21 tūkst. kv. m centre veikia daugiau nei 80 aprangos, avalynės, namų interjero ir stilingų aksesuarų parduotuvių. Taip pat – 8 kavinės ir restoranai.

Rytoj, penktadienį, Kaune atidaroma nauja šių metų vasaros pradžioje Lietuvoje veikti pradėjusio tinklo „Fresh Market“ parduotuvė. Tai devintasis tinklui priklausantis prekybos centras.

Atsižvelgdama į šalies pirkėjų įpročius, jame „Fresh Market“ tinklo valdytoja pasiūlys platesnį prekių asortimentą ir toliau didžiausią dėmesį skirs šviežių vaisių bei daržovių už rinkoje konkurencingą kainą tiekimui.

„Gerai išvystyta logistikos sistema ir tai pačiai įmonių grupei, kaip ir „Fresh Market“ prekybos centrai, priklausantis tiekėjas leidžia mums maksimaliai efektyviai paskirstyti ir į parduotuves pristatyti prekes bei vykdyti kitus susijusius darbus. Tai pirkėjams garantuoja aukštą šviežių prekių kokybę bei vienas geriausių kainų rinkoje. Kaip ir jau veikiančiuose prekybos centruose, naujausiame Kaune formuojamas toks prekių asortimentas, kuris tenkina būtiniausius pirkėjų poreikius bei šiuolaikinio gyvenimo lemiamus lūkesčius“, – sako UAB „Fresh Market“ generalinis direktorius Saulius Urbonas.

Šį, lapkričio, mėnesį „Fresh Market“ taip pat užbaigs „Samsono“ tinklo, jungiančio septynias parduotuves, perėmimą, o šiais metais ir 2014-ųjų pradžioje jau yra numačiusi atidaryti dar tris 1000 kv. metrų ploto prekybos centrus Panevėžyje, du Alytuje, po vieną Varėnoje, Telšiuose ir Marijampolėje. Iki kitų metų vidurio „Fresh Market“ tinklą turėtų sudaryti apie 30 parduotuvių visoje Lietuvoje.

Lietuviai vis dažniau apsiperka interneto parduotuvėse.

Naujausio “Eurostat” tyrimo duomenimis, pernai internetu pirko 30 proc. Lietuvos interneto vartotojų (o kai kurių Lietuvos sociologinių bendrovių duomenimis, internetu bent kartą pirko jau net 42 proc. internautų). Nors visos Europos kontekste pagal šį rodiklį mes esame arčiau apačios, pagal perkančiųjų internetu nuošimtį aplenkėme ne tik Bulgariją ar Rumuniją, bet ir Italiją, Estiją. Tiesa, nuo šioje srityje pirmaujančių Jungtinės Karalystės ar Skandinavijos valstybių atsiliekame daugiau nei pustrečio karto.
Iš aptariamo tyrimo paaiškėjo, kad lietuvių įpročiai perkant internetu mažai skiriasi nuo europiečių, tai yra pas mus daugiausia perkami drabužiai ir sporto prekės (12 proc.), kelionės ir bilietai (6 proc.), knygos, žurnalai ir mokymosi medžiaga (5 proc.), o maistą internetu perka tik 3 proc. vartotojų. Kitose šalyse maistas internetu taip pat perkamas rečiausiai, tačiau tai darančiųjų kelis kartus daugiau nei Lietuvoje (tarkime, Jungtinėje Karalystėje maistą internetu perka jau 21 proc., o Vokietijoje – 11 proc. internautų). Drabužius iš visų europiečių internetu mieliausiai perka britai, vokiečiai ir švedai, keliones ir bilietus – švedai, suomiai ir danai, o knygas – liuksemburgiečiai, vokiečiai ir skandinavai.
Kiekvienais metais internetu perkančių žmonių skaičius tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje ūgteli 8–10 proc.

Pernai internetu pirkusių interneto vartotojų skaičius Europoje (šalis, proc.)

Jungtinė Karalystė    82
Norvegija    80
Švedija    79
Danija    79
Vokietija    77
Nyderlandai    69
Prancūzija    69
Belgija    55
Lenkija    47
Čekija    43
Latvija    37
Lietuva    30
Estija    29
Italija    29
Bulgarija    17
Rumunija    11

Šaltinis: “Eurostat”

Penktadienį Tauragėje duris atveria pirmoji „Vilkyškių pieninės” firminė parduotuvė Lietuvoje, kur lankytojai atras ne tik plačiausią bendrovės produktų asortimentą, bet ir kokybiškus gurmaniškus užkandžius.
Dariaus ir Girėno gatvėje įsikūrusioje parduotuvėje dirbantys konsultantai pasidalins žiniomis apie pieno produktų vartojimą, sūrio kultūrą ir pasiūlys aukščiausios rūšies kavos su tikru lietuvišku pienu. Lankytojai galės pasirinkti iš daugiau nei 150 skirtingų produktų, tarp kurių daugiau nei 20 skirtingų sūrio rūšių. Norintieji galės gaminius ragauti, vertinti, čia pat juos pasverti ir supakuoti.
„Vilkyškių pieninės“ profesionalai lankytojams taip pat pasiūlys gurmaniškus užkandžius, atkeliavusius iš Vokietijos, Austrijos, Italijos, Prancūzijos ir Škotijos. Tai bus džiovinti vaisiai, pikantiški sūriais įdaryti vaisiai ir daržovės, alyvuogės, aliejai, actas, paštetai, įvairūs padažai, želė, džemai ir garstyčios. Parduotuvėje bus galima rasti ir kokybiškų sūrio peilių, originalių medinių lentelių.
„Pastebime, kad žmonių požiūris į pieno produktų vartojimą sparčiai kinta. Dar visai neseniai sūris lietuvių buvo vertinamas tik kaip sudedamoji sumuštinio dalis, tačiau pastaraisiais metais imtas vartoti ir kaip desertas, užkandis prie vyno ar gardaus patiekalo ingredientas. Tikimės, jog šis atidarymas taps dar vienu svarbiu žingsniu plėtojant pieno produktų vartojimo kultūrą Lietuvoje“, – teigia „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius.
Šešias dienas per savaitę dirbsianti parduotuvė kaskart lankytojams pateiks išskirtinius pasiūlymus tam tikriems produktams, o išrankiausiems pasiūlys gaminius, kurių nėra niekur kitur. Norintiems pasigaminti namuose, profesionalai rekomenduos receptus, specialiai sukurtus „Vilkyškių pieninės“ sūriams.
Jau aštuoniasdešimtmetį netoli Tauragės esančiuose Vilkyškiuose gaminama daug originalios receptūros produktų, todėl neatsitiktinai pasirinkta ir pirmoji firminės parduotuvės vieta.
„Tauragės kraštas – mums itin svarbus. Puoselėjame tradicijas, todėl, visų pirma, jomis norime pasidalinti su savo kraštiečiais“, – aiškina G. Bertašius.
Parduotuvė Tauragėje lankytojus pasitiks 100 kvadratinių metrų patalpose su 15 sėdimų vietų. Unikalų vidaus ir išorės dizainą  sukūrė kūrybinės architektų studijos „Roda architects“ profesionalai.
„Norėjome, kad parduotuvė taptų savotiška tarpine stotele tarp Nemuno pievų, kuriose užgimsta bendrovės produktai, ir namų, į kuriuos jie keliauja. Stengiamės, kad interjeras ir pats apsilankymas primintų iškylą, todėl čia vyrauja ramūs atspalviai, natūralios medžiagos, medis“, – teigia „Roda architecs“ direktorius, architektas Rytis Kaminskas.
Pasak jo, „Vilkyškių“ siekis yra ne tik sukurti jaukų pieno malonumų pasaulį, bet ir ugdyti lankytojų įgūdžius, pavyzdžiui, kaip tinkamai supjaustyti sūrį. Ryte čia bus galima pasimėgauti kava, pieno kokteiliais, papusryčiauti, o vakare tiesiog jaukiai praleisti laiką.

Vilniuje atidarytos pirmosios šalyje „Ralph Lauren“ ir „Hugo“ parduotuvė-parduotuvėje (ang. „shop in shop“) principu įrengtos prekybos vietos. Jos įkurtos sostinės prekybos ir pramogų centre „Ozas“ veikiančioje „Peek & Cloppenburg“. Iš viso joje šiuo metu parduotuvė-parduotuvėje principu jau prekiaujama 13 garsių prekės ženklų kolekcijomis, kurių prekybos vietų įrengimui skirta apie 300 000 eurų.
„Ralph Lauren“ ir „Hugo“ raudonoji linija – visiškai nauji prekės ženklai mūsų parduotuvėje, kurių atėjimas tapo įmanomas įrengus tik jiems skirtas prekybos erdves. Jose esantys baldai, dekoro elementai, net pakabos – tokios, kokios naudojamos tradicinėse atitinkamo prekės ženklo parduotuvėse užsienyje. Jų įrengimu rūpinosi Lietuvoje viešėję „Ralph Lauren“ ir „Hugo“ mados namų atstovai. Jie ir toliau nuolat lankysis Vilniuje, prižiūrės įrengtas parduotuves, patars ir konsultuos mūsų darbuotojus“, – sako „Peek & Cloppenburg“ parduotuvės vadovė Akvilė Jotautė.
Pasak jos, pagal prekės ženklų valdytojų reikalavimus įrengus jiems skirtas prekybos vietas, kiekvienas jų įsipareigojo „Peek & Cloppenburg“ suteikti pilną kolekciją – naujausios rudens – žiemos jau pasiekė parduotuvių-parduotuvėje lentynas. „Jau dabar galime stebėti, kaip naujai mūsų parduotuvėje įrengtos prekybos erdvės įtakoja pirkėjų elgesį. Atėję į „Peek & Cloppenburg“ anksčiau vilniečiai ir sostinės svečiai daugiausiai vaikščiodavo centrinėje jos dalyje. Dabar, toliau nuo centro įrengus išskirtinio interjero „Ralph Lauren“ ir „Hugo“ parduotuves, pirkėjai keliauja link jų, aplankydami ir kitas kraštuose išdėstytas prekybos erdves“, – sako A. Jotautė.
Pasak jos, tai, jog parduotuvių-parduotuvėje koncepcija sėkminga, patvirtina ne tik ilgametė „Peek & Cloppenburg“ patirtis kitose šalyse, bet ir tokiu principu jau nuo š.m. kovo, kai buvo atidaryta atnaujinta „Peek & Cloppenburg“ „Oze“, pristatomų prekės ženklų pardavimai. Pavyzdžiui, po parduotuvės-parduotuvėje atidarymo, „Armani Jeans“ pardavimai išaugo 70 proc., „Gerry Weber“ – 60 proc., „Boss Black“ – 34 proc., „s.Oliver“ – 30 proc., „Guess“ – 27 proc., „Marc Cain“ – 20 proc.
Iš viso šiuo metu „Peek & Cloppenburg“ parduotuvėje prekiaujama daugiau nei 100 prekės ženklų drabužiais ir aksesuarais, o individualiems prekės ženklams skirtos parduotuvės-parduotuvėje užima apie 20 proc. viso „Peek & Cloppenburg“ ploto.

omni_El.-parduotuve

Subjurę orai yra viena iš pagrindinių priežasčių, į telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ elektroninę parduotuvę atviliojančių gausiausią pirkėjų būrį. Bendrovės pardavimų statistika rodo, kad tuomet, kai už lango speigas, šlapdriba ar lietus, pageidaujamą telefoną, planšetinį ar nešiojamąjį kompiuterį su tinkamu mobiliojo interneto planu klientams patogiau išsirinkti nekeliant kojos iš namų.

„Omnitel“ duomenimis, subjurus oro sąlygoms pirkėjų srautas „Omnitel“ el. parduotuvėje padidėja visuomet, nepriklausomai nuo metų ar paros laiko. Darbo dienomis ir savaitgaliais joje aktyviausiai perkama anksti ryte ir vėlai vakare.

„Pirkimas internetu populiarėja visame pasaulyje, ši tendencija stiprėja ir „Omnitel“ el. parduotuvėje. Šiuo metu per mėnesį sulaukiame septynis kartus daugiau užsakymų negu tada, kai tik ją atidarėme – tai išties didžiulis pokytis. Dabar iš bet kur ir bet kada galite patikrinti pageidaujamo telefono ar kompiuterio kainą ir nieko nelaukdami jį įsigyti – tai labai paprasta, lengva ir patogu“, – sako „Omnitel“ viceprezidentas rinkodarai ir paslaugoms Darius Maikštėnas.

Aktyviausi „Omnitel“ el. parduotuvės klientai – 25-35 metų amžiaus. Daugiau nei 40 proc. užsakymų yra pateikiama iš penkių didžiųjų Lietuvos miestų, likusioji dalis – iš mažesniųjų miestų ir kaimų. Pastaraisiais mėnesiais „Omnitel“ el. parduotuvėje perkamiausių mobiliųjų telefonų sąraše karaliauja „Samsung Galaxy S II“ ir „Samsung Galaxy S III“ bei „LG Optimus L3“.

„Mūsų klientai el. parduotuvę vertina dėl to, kad jos asortimentas plačiausias iš visų „Omnitel“ salonų. Be to, el. parduotuvėje galima patogiai palyginti visų siūlomų mobiliųjų telefonų ar planšetinių bei nešiojamųjų kompiuterių savybes ir kainas, lanksčiai pasirinkti tinkamus mokėjimo planus, pasinaudoti lojalumo nuolaidomis ir privilegijomis“, – sako D. Maikštėnas.

Beje, dažniausiai operatoriaus el. parduotuvėje perka vyrai, kurių vardai Tomas, Andrius ir Vytautas, bei moterys, kurių vardai Lina, Kristina ir Rasa.

Pirmosiomis pavasario dienomis leidykla „Dominicus Lituanus“ atidarė savo knygų ir kitų prekių elektroninę parduotuvę www.dominicus.lt. Joje skaitytojams siūlomos leidyklos išleistos žinomų Lietuvos autorių knygos, CD, DVD.

„Žmonės mėgsta knygas įsigyti tiesiai iš leidėjo. Tokį poreikį pajutome jau seniai. Dabar džiaugiamės, kad skaitytojai patogiau ir pigiau galės nusipirkti mūsų leidyklos leidžiamas knygas elektroninėje parduotuvėje. Čia mūsų naujausios knygos pasirodys pirmiausiai. Nors daugelis mėgsta pirkdami knygas jas pavartyti, pasigrožėti iliustracijomis, ypač leidiniuose vaikams, tikimės elektroninės parduotuvės pagalba pasiekti ir tuos, kurie apsiperka elektroninėje erdvėje”, – teigia leidyklos vadovė Ramunė Landsbergienė.

Pagrindinė leidyklos „Dominicus Lituanus“ kryptis – vaikų ir paauglių literatūra, pasakos. Su leidykla bendradarbiauja pulkas pripažintų šiandieninės Lietuvos rašytojų bei knygų iliustratorių: rašytojai Vytautas V. Landsbergis, M. Martinaitis, L. Jakimavičius; Dailininkai – R. Kepežinskas, M. Jonutis, I. Babilaitė, K. Norvilaitė, V.Žvirblis,J. Landsbergis, S. Šniras.
„Dominicus Lituanus“ leidžiamose knygose puoselėjama švietėjiška dvasia: propaguojamos humanistinės vertybės, sprendžiamos psichologinės, dvasinės vaikų, paauglių ir tėvų dilemos.  Svarbūs ir pilietinio, ekumeninio, ekologinio ugdymo aspektai. Visa tai pateikiama kūrybingai, žaismingai, vengiant tiesmuko didaktizmo.
Leidykla ieško kūrybinių sinergijų su kitomis sferomis: bardų muzika, teatru, TV. Čia išleistos pasakos įskaitomos ir į CD, jos režisuojamos Lietuvos teatruose, organizuojami kūrybiniai susitikimai su moksleiviais ir pan.