Elektroninės prekybos lyderės Baltijos šalyse UAB Pigu, valdančios internetines parduotuves Pigu.lt Lietuvoje ir 220.lv Latvijoje, konsoliduota apyvarta praėjusiais metais siekė 87 mln. Lt ir išaugo net 70 proc., lyginant su 2011 m.

Ypač sėkmingas įmonei buvo paskutinis 2012 metų ketvirtis. Per tris paskutinius praeitų metų mėnesius Pigu.lt ir 220.lv konsoliduota apyvarta siekė 32 mln. Lt, sudarančios beveik 40% visos metinės apyvartos.
Siekiant suteikti klientams dar geresnę aptarnavimo kokybę ir sutrumpinti užsakymų parengimo terminus, 2012 metais Pigu.lt skirtos investicijos lėmė geresnius internetinės parduotuvės veiklos rodiklius. Įdiegus naują sandėlio valdymo sistemą, Pigu.lt gali aptarnauti iki 15 tūkst. pirkėjų per dieną, dvigubai sutrumpėjo ir vieno užsakymo paruošimo laikas, be to vieno mygtuko paspaudimu atnaujinama informacija apie sandėliuose esančias prekes. Per 2012-uosius internetinėje parduotuvėje Pigu.lt buvo įvykdyta daugiau nei 400 tūkst. užsakymų, kurių metu pirkėjams parduota daugiau nei 900 tūkst. prekių,  beveik 2,5 karto daugiau nei 2011-aisiais. Iš viso į UAB Pigu priklausančių parduotuvių veiklos optimizavimą 2012 metais buvo investuoti daugiau nei 2 mln. litų.
„Pigu.lt“ generalinio direktoriaus ir „220.lv“ valdybos pirmininko Dainiaus Liulio teigimu, šiais metais įmonė neketina užleisti pirmaujančių pozicijų, didinti užimamą elektroninės prekybos rinkos dalį ir metus užbaigti pardavusi prekių už 130 mln. Lt. „Džiaugiamės, jog dviejose Baltijos šalyse valdomų internetinių parduotuvių  apyvartos rodikliai kasmet auga kelis kartus ir UAB Pigu pateisina klientų pasitikėjimą bei lūkesčius. Didėjant konkurencijai ir plečiantis internetinės prekybos rinkai, mes taip pat nestovėsime vietoje ir toliau augdami sparčiau nei rinka dar labiau tobulinsime logistiką, atnaujinsime parduotuvės valdymo platformą“, – sakė D. Liulys.
Tęsiant investicijas į elektroninių parduotuvių vystymą, UAB Pigu 2013-aisiais numato skirti ne mažiau kaip 2 mln. litų naujiems klientų aptarnavimo centrams, prekių asortimento plėtrai.
Stebėdama sėkmingai valdomų internetinių parduotuvių Lietuvoje bei Latvijoje rezultatus, UAB Pigu planuoja žengti ir į internetinės prekybos rinką Estijoje. „Šiuo metu vyksta derybos su stambiausiomis Estijos el. prekybos parduotuvėmis. Jei viskas vyks kaip planuota, internetinė parduotuvė Estijoje pradės veikti dar šiais metais“, – apie ateities planus kalbėjo D. Liulys.
UAB Pigu valdomose internetinėse parduotuvėse Pigu.lt ir 220.lv nuo įsikūrimo apsipirko daugiau kaip 400 tūkst. pirkėjų. Dažniausiai pirkėjai internetu Lietuvoje ir Latvijoje rinkosi kvepalus, televizorius, smulkią buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis, kompiuterinę techniką, mobiliuosius telefonus, fotoaparatus, prekes automobiliams, baldus, sporto bei laisvalaikio prekes. 2012-aisiais itin išpopuliarėjo prekyba drabužiais ir avalyne.

Parfumerijos ir kosmetikos tinklas „Douglas“ Lietuvoje atidarė jau septintą parduotuvę. Vilniuje, Gedimino prospekte, įsikūrusi parduotuvė yra pirmoji tinklo parduotuvė sostinės centre. Čia sukurtos 8 naujos darbo vietos. Šiuo metu bendras visų „Douglas“ valdomų parduotuvių plotas Lietuvoje siekia 2,3 tūkst. kvadratinių metrų, o per metus jose vidutiniškai aptarnaujama apie 200 tūkst. klientų.

„Iki šiol „Douglas“ parduotuves atidarydavome didžiuosiuose miestų prekybos centruose, kur koncentruojasi pagrindinis pirkėjų srautas. Tačiau sostinės centrinė gatvė jau kurį laiką buvo mūsų planuose, kadangi aplink yra daug verslo įmonių ir įstaigų, taip pat tai viena iš lankomiausių turistinių gatvių, todėl pirkėjų potencialas itin didelis. Vis tik neskubėjome čia kurtis, laukėme tinkamų patalpų mūsų naujai parduotuvei“, – sakė „Douglas LT“ vadovė Vilūnė Spaičė.

Naujai atidaryta parduotuvė Vilniuje – jau penkta sostinėje. Buvusio prekybos pasažo „Flagman“ patalpose parduotuvė įrengta kaip atskiras prekybinis plotas. Pasak V. Spaičės, siekta sukurti jaukią ir patogią pirkėjams aplinką, o ne pereinamą parduotuvę į prekybos centrą.

V. Spaičės teigimu, artimiausioje ateityje ketinama plėsti „Douglas“ parduotuvių geografiją ir investuoti į šių metų rudenį atidarytą elektroninę parduotuvę (www.douglas.lt). „Kitų metų pradžioje ketiname atidaryti pirmą parduotuvę Panevėžyje. Taip pat nuolat vertiname verslo galimybes ir perspektyvas kituose šalies miestuose. Pamažu vystysime ir mūsų parduotuvę internete, siūlydami daugiau prekių pirkėjams, norintiems apsipirkti neišėjus iš namų“, – pasakojo V. Spaičė.

Pirma „Douglas“ parduotuvė Lietuvoje buvo atidaryta 2008 metais. Šiuo metu šio tinklo parduotuvės yra Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Tinklas „Douglas“ šalyje jau turi daugiau kaip 17 tūkst. lojalių klientų, kurių skaičius nuolat auga. „Douglas“ iš viso valdo daugiau kaip 1 tūkst. parduotuvių 23 pasaulio šalyse.

Net trys iš penkių Lietuvos sportininkų, šiais metais nuskynusių olimpinius laurus, šį šeštadienį apsilankė naujos, didžiausios Lietuvoje, parduotuvės „Sportland“ atidaryme prekybos centre „Akropolis”. Penkiakovininkė Laura Asadauskaitė, irkluotojas Mindaugas Griškonis ir boksininkas Evaldas Petrauskas bendravo su lankytojais, patarė, kokius rūbus rinktis mėgstamoms sporto šakoms.

Olimpinio aukso medalio laimėtojos L. Asadauskaitės teigimu, nors svarbiausios treniruotės vyksta šiltesniuoju metų laiku, tačiau sportinę formą reikia palaikyti ir žiemą. Čempionė šaltuoju metu laikotarpiu reguliariai bėgioja, tad tinkamos sportinės aprangos pasirinkimas jai ypač aktualus. „Norint sportuoti šaltuoju sezonu pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į avalynę: jos padas turi būti pritaikytas esamam metų laikui. Žinoma, svarbu nepamiršti šiltesnių kelnių, pirštinių, kepurės“, – sako L. Asadauskaitė.

Boksininkas, laimėjęs olimpinę bronzą, Evaldas Petrauskas teigia, jog bokso sporto mėgėjai turėtų rinktis tokią aprangą ir avalynę, su kuria jiems patogu judėti: „varžyboms aunuosi specialius bokso batelius, tačiau eilinėms  treniruotėms puikiai tinka ir paprasti bėgimo bateliai“. Anot gruodį vyksiančiam Europos čempionatui besirengiančio sportininko, boksininkų aprangai daug taisyklių nėra, viskas priklauso nuo situacijos: „norint tobulinti techniką, galima rinktis laisvus ar aptemptus vieno sluoksnio drabužius, trumpas kelnes ar šortus. Siekiant numesti svorio, galima rengtis šilčiau, vilktis kelis drabužių sluoksnius“.

Atnaujintos „Sportland“ parduotuvės atidarymas pritraukė ir daugiau žinomų veidų – čia su šeima lankėsi Vytaras Radzevičius, dainininkė Baiba Skurstenė ir kiti. Parduotuvės svečius linksmino DJ Mamania grojama muzika, Sandros Saikauskaitės vadovaujamos šokių trupės „City dance“ šokėjos, netradiciškai pristačiusios laisvalaikio rūbų kolekciją. Lankytojų laukė dovanos, šviežių sulčių baras, natūralaus mineralinio vandens „Neptūnas“ vaišės.

„Sportland“ – tarptautinis prekybos sporto ir laisvalaikio prekėmis tinklas, atstovaujantis tokiems pasauliniams prekių ženklams kaip „Nike“, „Adidas“, „Puma“, „Converse“, „O’neil“, „Timberland“, „Helly Hansen”, „The North Face” ir kt. Šiuo metu Baltijos šalyse veikia 47 prekybos tinklo „Sportland“ parduotuvės, iš jų 12 – Lietuvoje. 2012 m. pagal naują koncepciją atnaujintos parduotuvės Talino „Viru“, Rygos „Alfa“ prekybos centruose bei atidaryta nauja „Timberland“ parduotuvė Kauno „Akropolyje“.

Šeštadienį Vilniaus „Akropolio“ prekybos centre atidaroma naujos koncepcijos „Sportland“ parduotuvė. Ji prisijungs prie šiais metais Baltijos šalyse atnaujintų sporto ir laisvalaikio prekių parduotuvių tinklo „Sportland“ parduotuvių. 2012 m. į atsinaujinimą jau investavęs 2,4 mln. Lt, prekybos tinklas „Sportland“ planuoja atnaujinti visas savo parduotuves bei keisti jų formatą.

„Naujosios koncepcijos parduotuvės pasižymi didele, išgryninta erdve, kurioje aiškiai atskirtos aprangos ir avalynės zonos, vyrams, moterims bei vaikams skirtos prekės, aktyvaus laisvalaikio zona, platesniais įėjimais, – sako „Sportland LT“ generalinis direktorius Vladas Korsakovas. – Naujosiose parduotuvėse pirkėjui lengviau rasti prekes, atpažinti jų paskirtį.“

„Sportland LT“ generalinis direktorius Vladas Korsakovas pastebi, kad investicijos į naujos koncepcijos parduotuves pasiteisina – per devynis šių metų mėnesius Baltijos šalyse prekybos apyvarta bendrai augo 15 proc. palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. „Sporto ir laisvalaikio prekių rinką teigiamai veika žmonių mąstymo kaita – pamažu pradedama suprasti, kad dabartiniame greitai besikeičiančiame ir virtualių atrakcijų kupiname pasaulyje sveikata ir gera savijauta yra būtinybė, norint, kad išsikelti gyvenimo bei karjeros tikslai būtų sėkmingai pasiekti. Vis dažniau vadovaujamasi principu „sveikame kūne sveika siela“, tad aktyviai lankomasi sporto klubuose, dalyvaujama masiniuose sporto populiarinimo renginiuose, – pastebi V. Korskovas. – Tėvai jau rūpinasi ne tik vaikų mokslais, parduotuvėse ieško ne tik naujų drabužių ar planšetinio kompiuterio, bet vis dažniau siekia ugdyti kuo įvairiapusiškesnes atžalas, todėl stengiasi jau nuo mažens ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius“.

Sparti technologijų raida veikia vartotojų mąstymą – dalis pirkėjų persikelia į internetinę erdvę. Vis dėlto apsipirkimas tradicinėse prekybos vietose išlieka populiarus: pirkėjai dažnai renkasi prekybos salonus dėl galimybės gauti daugiau vaizdo informacijos, gyvai apžiūrėti mėgstamų prekės ženklų produktus. V. Korsakovo teigimu, tiek elektroninėse parduotuvėse, tiek tradicinėse prekybos erdvėse besilankatys žmonės skiriasi nuo ankstesnių vartotojų: „Dabartiniai pirkėjai pasižymi aukštesne kompetencija, išsilavinimu, tad pirkimo metu turi aukštesnius lūkesčius nei anksčiau“. Per dieną „Sportland“ tinklo valdomose parduotuvėse apsilanko apie 11-12 tūkst. lankytojų, o per metus jų skaičius siekia apie 4-5 mln. Visų Baltijos šalių mastu iki 2012 m. pabaigos tikimasi sulaukti 16 mln. lankytojų.

„Sportland“ – tarptautinis prekybos sporto ir laisvalaikio prekėmis tinklas, atstovaujantis tokiems pasauliniams prekių ženklams kaip „Nike“, „Adidas“, „Puma“, „Converse“, „O’neil“, „Timberland“, „Helly Hansen”, „The North Face” ir kt. Šiuo metu Baltijos šalyse veikia 47 prekybos tinklo „Sportland“ parduotuvių, iš jų Lietuvoje – 12. 2012 m. pagal naują koncepciją atnaujintos parduotvės Talino „Viru“, Rygos „Alfa“ prekybos centruose bei atidaryta nauja „Timberland“ parduotuvė –  Kauno „Akropolyje“.

Marijampolės ledų ir žuvies produktų gamybos bei prekybos įmonė „ICECO“ plečia firminių parduotuvių tinklą – rugpjūtį dvi  naujos parduotuvės atveria duris Vilniuje. Firminėse parduotuvėse didžiąją dalį asortimento sudaro įmonėje gaminama produkcija – gerai žinomi žuvies produktų ir gaminių prekių ženklai „Zigmas“ ir „Junga“, ledai „Aurum“ ir „Tirpukas“. Taip pat pirkėjams siūlomi ir produktai, kurių nėra didžiuosiuose prekybos centruose.
2011 m. bendrovė „ICECO“ įsigijo Marijampolės žuvų produktų ir ledų gamybos įmonę „Kraitenė“ – vieną iš pirmųjų didžiausių šaldytų produktų gamintojų Lietuvoje, įkurtą 1995 m. „Įsigydami įmonę, perėmėmė jos turėtą patirtį ir technologinę bazę, ir tuo pačiu atsinešėme šiuolaikiškos vadybos ir įmonių valdymo patirtį“, – sakė „ICECO“ generalinis direktorius Valdemaras Šalauskas.
„Pernai eksportavome daugiau nei pusę savo produkcijos, o pagrindinės pardavimų kryptys – Europos Sąjungos šalys, JAV bei Lietuvos vidaus rinka, – sakė V. Šalauskas. – Konkurencija šiuose rinkos segmentuose didelė, prekybos centruose dėl vietos konkuruojame ne tik su Lietuvos, bet ir su viso pasaulio gamintojais. Todėl norėdami pirkėjams pateikti kuo platesnį gaminamos produkcijos asortimentą, turime plėsti firminių parduotuvių tinklą Lietuvoje“, – teigė „ICECO“ vadovas.

Šiuo metu „ICECO“ valdo 17 firminių parduotuvių trylikoje Lietuvos miestų.

„ICECO“ firminėse parduotuvėse pirkėjai ne tik suras aukščiausios kokybės ledų ir žuvies produktų, tačiau galės pietų ar vakarienės stalui išsirinkti ir to, ko nėra didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose:  šaldytos rūkytos lašišos ar įvairių lašišos užkandėlių. Naujose parduotuvėse pirkėjai ras visą „ICECO“ produktų paletę – šaldytus, rūkytus, sūdytus žuvies gaminius ir pusgaminius, silkes marinate ir aliejuje, taip pat valgomuosius ledus.
Įmonėje šiuo metu dirba 510 darbuotojų ir veikia 4 gamybos cechai (3 – žuvies 1 – valgomųjų ledų), atitinkantys ES higienos reikalavimus.

Gal prekybos tinkluose sumažėjo pirkėjų? Gal trūksta darbuotojų? O gal jų kaita, kai žinome, kokius atlyginimus gauna kasininkai, pernelyg didelė, kad pavyktų užtikrinti normalų aptarnavimą?

Tokių klausimų pirkėjams kyla vėl išvydus senokai matytą vaizdą: pastaruoju metu kai kurių tinklų didelėse parduotuvėse galima pamatyti dirbant po vieną kasininką. Dėl to prie vienintelės dirbančios kasos susidaro didžiulės eilės, o pirkėjai, laukdami eilėje, plūstasi ir reikalauja skundų knygų.
Pavyzdžiui, tokią situaciją praėjusią savaitę teko stebėti vienoje didelėje sostinės „Norfoje“. Prie vienintelės veikiančios kasos nusidriekė apie penkiolikos pirkėjų eilė, ir žmonės niekaip negalėjo suprasti, kodėl visoje parduotuvėje tedirba viena kasininkė. Darbuotoja teisinosi, kad dabar ji tam tikru metu dirba viena ir ryte, ir vakare, nes toks esąs vadovybės sprendimas.
„Veidas“ pasidomėjo, kokios priežastys lemia tokią situaciją, tačiau prekybos tinklų atstovai tikino, esą jiems nei darbuotojų stinga, nei pirkėjų srautai sumažėjo: neva tokia padėtis galėjo susiklostyti nebent atsitiktinai. „Mūsų prekybos centruose darbas planuojamas taip, kad eilėje prie kasos lauktų ne daugiau kaip keturi pirkėjai“, – tvirtino „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis. Vis dėlto akivaizdu, kad „keturių pirkėjų“ taisyklė šiame tinkle ne visada veikia.
Na, o kaip kasininkų skaičių reguliuoja kiti prekybos tinklai? Olga Malaškevičienė, prekybos tinklo „Maxima“ atstovė, taip pat teigia, kad eilės parduotuvėse gali susidaryti nebent dėl momentinių priežasčių, kurias numatyti ne visada pavyksta, tarkime, kai užsuka moksleivių ar užsieniečių ekskursija. „Mūsų parduotuvėse kasininkų skaičius nėra visada vienodas, jį lanksčiai koreguojame atsižvelgdami į aplinkybes. Pavyzdžiui, „Maximos“ parduotuvėje Vilniuje, Mindaugo g., daugiau kasininkų dirba tuomet, kai šalia esančioje mokykloje skelbiama ilgoji pertrauka. O „Maximoje“ priešais Kauno pramogų areną visada daugiau kasininkų dirba prieš renginius ir po jų“, – komentavo O.Malaškevičienė.

Vienas garsiausių pasaulyje madingos avalynės ir aksesuarų prekės ženklų „Aldo“ įžengė į Baltijos šalių rinkas. Pirmoji „Aldo“ parduotuvė kovo 15 d. atidaryta didžiausiame Baltijos šalyse prekybos ir pramogų centre Vilniaus „Akropolyje“.

„Aldo“ avalynės parduotuvių tinklą Baltijos šalyse pagal franšizės sutartį vysto drabužių mažmeninės prekybos lyderė „Aprangos“ grupė. „Aldo“ avalynės parduotuvės artimiausiomis dienomis duris atvers taip pat Kauno ir Klaipėdos „Akropoliuose“.

Iš viso per 5 artimiausius metus „Aprangos“ grupė planuoja atidaryti apie 15 „Aldo“ parduotuvių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

„Aldo“ vienas sparčiausiai augančių avalynės ir aksesuarų tinklų pasaulyje. Šiuo metu, prekės ženklas itin aktyviai plečiasi Europos regione, neseniai atidarė parduotuves Čekijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje, plečia tinklą Anglijoje, Prancūzijoje. „Aldo“ sėkmės formulė – demokratiškos kainos už patrauklų mados bei kokybės santykį, todėl net neabejojame, jog Lietuvos pirkėjai įvertins šį ženklą, Manau, jis turėtų išsiskirti Lietuvos avalynės rinkoje  madingu ir spalvingu asortimentu”, – sako Rimantas Perveneckas, „Aprangos“ grupės generalinis direktorius.

„Aprangos“ grupė yra mažmeninės prekybos drabužiais lyderis Baltijos šalyse. Bendrovė puikiai žino vartotojus, jų įpročius, visada labai atidžiai renkasi atstovaujamus prekių ženklus, todėl jos sprendimas žengti į avalynės segmentą, manau, įneš permainų visoje rinkoje. Išaugusi konkurencija bus naudinga pirkėjams ir skatins kitas parduotuves ieškoti naujovių“, – sako bendrovės „Akropolis LT“ nuomos skyriaus vadovė Renata Jakubčionienė.

1972 m. Monrealyje, Kanadoje, įkurta „Aldo“ grupė yra viena iš madingos avalynės ir aksesuarų prekybos lyderių pasaulyje. Šiuo metu „Aldo“ grupė valdo apie 1500 parduotuvių 66 pasaulio šalyse – Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Afrikoje. Pati „Aldo“ grupė valdo 900 parduotuvių – daugiausia JAV, Kanadoje ir Didžiojoje Britanijoje – tinklą, dar beveik 600 parduotuvių visame pasaulyje veikia pagal franšizės modelį.

Kovo 15 d. Vilniaus „Akropolyje“ taip pat atidaryta ir konceptualiai nauja „Aprangos galerijos“ parduotuvė.

„Nauja „Aprangos galerijos“ koncepcija brandinta ilgai.  Šį naujausias mažmeninės prekybos bei interjero dizaino tendencijas atspindintį projektą įgyvendino mūsų grupės architektai. Tikimės, jog pirkėjai įvertins ją palankiai. Šiemet „Aprangos galerija“ švęs 15 metų jubiliejų. Visą šį laiką „Aprangos galerija“  pirkėjams pristato tik madingiausius ir populiariausius jaunimo prekės ženklus, todėl lieka išskirtinė ir mėgstama jaunimo parduotuvė. Įvaizdinė „Aprangos galerija“ parduotuvė Vilniaus „Akropolyje“ greta  jau pamėgtų „Diesel“, „Miss Sixty“, „Energie“, „Killah“, „Morgan“, „G-Star“, „Bench“, „Only“ bei „Jack and Jones“, pristatys ir pastaruoju metu itin išpopuliarėjusius prekės ženklus „Super Dry“, „Fornarina“ bei „Desigual“. Visuomet ieškome įdomių sprendimų ir siekiame nustebinti pirkėjus, tad atidarymo dieną įgyvendinsime ir neįprastą projektą -  mūsų parduotuvėje dirbs madinga jaunimo radijo stotis „ZIP FM“, – sako Rimantas Perveneckas, „Aprangos“ grupės generalinis direktorius.

„Džiaugiamės ilgamete partneryste su „Aprangos“ grupe. Bendrovė nenuilstamai ieško naujovių ir Lietuvos pirkėjams pasiūlo vis naujų populiarių prekių ženklų – pernai Vilniaus „Akropolyje“ atidaryta pirmoji „Massimo Dutti“ parduotuvė, atidaryta naujos koncepcijos „Aprangos“ parduotuvė,  dabar atnaujinama „Aprangos galerijos“ koncepcija, duris atveria „Aldo“ avalynės ir aksesuarų parduotuvės. Manau, kad „Akropolio“ pirkėjams ateityje galėsime pristatyti ir dar daugiau naujienų“, – sako „Akropolis LT“ nuomos skyriaus vadovė R.Jakubčionienė.

Ekonomikos atsigavimo ženklai džiugina verslininkus, o atsigaunanti prekyba leidžia plėtoti verslą. Bendrovė „Lailenas“, valdanti parduotuvių tinklą „Balionų šalis“, Vilniuje atidarė didžiausią šventinės atributikos parduotuvę Baltijos šalyse „Švenčių miestas“.

Tai  netradicinė „Cash&carry“ tipo parduotuvė, kurios plotas siekia 420 kv. metrų, joje bus vykdoma mažmeninė ir didmeninė prekyba. Tikimasi, kad ši naujo modelio parduotuvė bendrovės pajamas išaugins 30-40 procentų.

Jau 15 metų rinkoje gyvuojanti įmonė šiuo metu džiaugiasi augančiais pardavimais. Prasidėjus krizei, pardavimai krito nuo 2008 metų ir kasmet susitraukdavo apie 10-15 proc. Tačiau pastaruoju metu prekyba atsigauna. Kaip ir visame prekybos sektoriuje, gruodžio mėnesį lyginant su metiniu vidurkiu, pardavimai išauga apie tris kartus.

„Kiekvienais metais, artėjant didžiosioms metų šventėms, prekyba atgyja ir auga dideliais tempais. Didžiausias krūvis tenka pakuojantiems dovanas, pirotechnikos pardavėjams. Pirkėjai kiekvienais metais vis išrankesni, ne tik demonstruoja lakesnę fantaziją ruošdamiesi teminiam vakarėliui, bet ir negaili tam pinigų, stengiasi pasipuošti kuo originaliau“, – sako bendrovės „Lailenas“ direktorius Tomas Šiuipys.

Teminiai vakarėliai jau daug metų populiarūs visame pasaulyje, o pastaruoju metu sparčiai populiarėja ir Lietuvoje. Ypač daug šio žanro gerbėjų atsirado krizės metais, mat gera idėja teminiam vakarėliui padeda išvengti didelių išlaidų tiek draugų kompanijai, tiek mažesnėms ar didesnėms išlaidas taupančioms bendrovėms. Bendrovės direktorius T. Šiuipys skaičiuoja, kad vidutiniškai pavieniai pirkėjai ruošdamiesi teminiams vakarėliams išleidžia nuo 200 iki 500 litų, o verslininkai ruošdamiesi švęsti su savo kolegomis išleidžia nuo 500-2000 Lt.

Pasak T. Šiuipio, šiuo metu populiariausiems vakarėliams dabar pasiruošti bus daug paprasčiau, nes naujai atidarytoje parduotuvėje asortimentas net kelis kartus didesnis nei buvo iki šiol. „Manau, kad ir toliau bus populiarūs vakarėliai hipių, Havajų, disko, mafijos, piratų tema, tik dabar galėsime patenkinti išrankiausių pirkėjų poreikius, o vakarėlių dalyviai turės galimybę dar originaliau pasipuošti“, – įsitikinęs UAB „Lailenas“ direktorius.

Praėjusią savaitę Lietuvoje pradėjo veikti kompanijos “Apple” internetinė muzikos parduotuvė “iTunes Music Store”. Jos asortimentą sudaro apie 18 mln. įvairaus žanro muzikos kūrinių, kuriuos galima nusipirkti ir parsisiųsti į kompiuterį.

Vienos dainos kaina svyruoja 0,69 iki 1,29 euro, o albumas atsieis apie 10 eurų (beveik 35 Lt). Priminsime, kad tik pačių populiariausių užsienio atlikėjų kompaktines plokšteles Lietuvos parduotuvėse galima įsigyti už panašią kainą. Už kitus CD albumus dažniausiai teks pakloti pusantro ar net du kartus daugiau. Dabar už įsigyjamą turinį galima atsiskaityti įprasta kreditine kortele.
Nors “iTunes Music Store” visame pasaulyje jau parduota daugiau nei 15 mlrd. dainų, lietuviams iki šiol buvo prieinama tik “Apple” įrenginiams skirtų programėlių parduotuvė. Be Lietuvos, “iTunes” atveria duris dar dešimtyje ES valstybių.
Be to, kompanija “Apple” taip pat patvirtino, kad šį antradienį, tai yra spalio 4 d., bus pristatytas naujasis išmaniojo telefono “iPhone” modelis. Gamintojai kruopščiai slepia bet kokias detales apie naująjį įrenginį, todėl rinkos analitikai tik spėlioja, ko galima tikėtis antradienį. Manoma, kad naujasis modelis turės galingesnį procesorių, kuris dabar montuojamas planšetiniame kompiuteryje “iPad 2″, daugiau vidinės atminties ir aukšta raiška filmuojantį fotoaparatą. Be to, tai bus pirmas “Apple” įrenginys, kuriame veiks naujoji operacinė sistema „iOS 5“. Iš informacijos trupinių analitikai bando sudėlioti mozaiką ir prognozuoja, kad iš tiesų šią savaitę gali būti pristatyti du modeliai – visiškai naujo dizaino “iPhone 5″ ir pigesnis “iPhone 4S”, kuris bus tik truputį patobulintas ketvirtasis modelis.