Mažos prekybos tinklams nepriklausančios parduotuvės provincijoje miršta, o štai didmiesčiuose daugėja specializuotų, daugiausia išskirtiniais produktais prekiaujančių parduotuvėlių, puikiai gebančių konkuruoti su tinklais. Būtent jų plėtra Lietuvoje ir turi geriausias perspektyvas.

Kas galėjo pagalvoti, kad per pačią krizę delikatesų parduotuvę Užupyje atidariusiems Editai Skripkaitei ir Vitui Petrėčiui taip puikiai seksis. Prietaringieji pasakytų, kad dėl viso pikto reikėtų tris kartus nusispjauti per petį. Vis dėlto nepaneigsi, kad pastarieji keleri metai šio nedidelio šeimos verslo kūrėjams buvo iš tiesų sėkmingi: tuo metu, kai ekonomika didžiuliais šuoliais smuko žemyn, Edita ir Vitas atidarė savo pirmą gurmaniškų gėrybių parduotuvę – Užupio krautuvę, ir ne tik nebankrutavo (nors ne vienas prognozavo būtent tai), bet patys susikūrė sau stabilų pajamų šaltinį ir sėkmingai verčiasi jau penktus metus.

„Kadangi atsidarėme per krizę, nepatyrėme skaudaus kritimo kaip kiti. Galima sakyti, nežinome, ką reiškia dirbti ne krizės sąlygomis, todėl mums dabar sekasi vis geriau, – sako Užupio krautuvės bendraturtė, pagal išsilavinimą istorikė E.Skripkaitė. – Manau, kad labai svarbu rasti savo nišą – kitoniškumą versle, ir tada viskas bus gerai. O kad galimybių užsiimti verslu yra, tai faktas.“

Kokybiškam maistui neabejingi Edita ir Vitas nutarė prekiauti delikatesais iš Italijos, Ispanijos, Graikijos, Prancūzijos: parduotuvė turi didelį aliejaus, sūrio, sveriamų alyvuogių, saulėje džiovintų pomidorų, vytinto kumpio ir kitokių delikatesų asortimentą. Tai daugiausia ypatingos kokybės produktai, vežami į Lietuvą iš kokio nors tolimo Italijos ar Ispanijos kaimelio ūkininkų, kuriuos susirado patys verslininkai. Kaip sako E.Skripkaitė, daugumą produktų jie su vyru pirma patys išbando ir tik tada pasiūlo pirkėjams, o tiekėjų randa daug keliaudami po specializuotas parodas ir Pietų Europos ūkius. Be to, išgirdę apie įdomių delikatesų ieškančius lietuvius, juos vis dažniau susiranda ir patys tiekėjai. „Būna, kas nors iš užsienio tiekėjų pasiūlo: mano pusbrolis viename Italijos kaime makaronus gamina, gal jums įdomu?“ – apie savo verslo ypatumus pasakoja pašnekovė.

Užupio krautuvėje maistas brangesnis nei prekybos centruose, be to, tų pačių gamintojų produktų prekybos tinklų parduotuvėse net nėra. Būtent tai ir padėjo pelnyti sėkmę Editos ir Vito įkurtai delikatesų krautuvei – pirkėjai dabar čia atvažiuoja pirkti iš viso miesto. „Dar vienas mūsų išskirtinumas – mes labai kokybiškai pjaustome vytintą mėsą. Tai svarbu, nes net ir geriausias pasaulyje vytintas kumpis bus nevalgomas, jei bus supjaustytas storais griežinėliais“, – priduria Edita.

Jei ne visa tai, Užupio krautuvė būtų buvusi eilinė parduotuvė, tik mažesnio asortimento, nei gali pasiūlyti mažmeninės prekybos rinkoje dominuojantys prekybos tinklai. Būtent šią klaidą ir daro dauguma mūsų smulkiųjų verslininkų: bando konkuruoti su tinklais, siūlydami iš esmės tuos pačius niekuo neišsiskiriančius produktus, bet tokie bandymai beveik visuomet būna iš anksto pasmerkti.

Specializuotos parduotuvėlės turi didžiausią potencialą

Lietuvoje, kaip ir Vakaruose, gyventojai daugiausia perka tinklinės prekybos parduotuvėse: „Nielsen“ duomenimis, 2012 m. prekybos tinklų parduotuvių apyvarta sudarė 84 proc. visos greito vartojimo prekių apyvartos šalyje, o likę 16 proc. teko nespecializuotoms mažoms maisto prekių parduotuvėms.

Didiesiems tinklams nepriklausančių mažų parduotuvių, kurių plotas neviršija 100 kv. m, Lietuvoje šiuo metu yra maždaug trys tūkstančiai. Beje, analitikai pastebi, kad tokio tipo parduotuvių kasmet mažėja, bet jų apyvarta išlieka stabili. Pavyzdžiui, pernai, „Nielsen“ duomenimis, mažų maisto prekių parduotuvių mažėjo apie 4 proc., bet jų apyvartos dalis nemažėjo ir jau penktus metus iš eilės siekia apie 16 proc. visos greito vartojimo prekių apyvartos. Pasak „Nielsen“ prekybos analitikos vadovo Rytų Europai Artūro Urbonavičiaus, tai rodo, kad mažesnis rinkoje įsitvirtinusių nedidelių parduotuvių skaičius (bei ateinantys pavieniai nauji stiprūs žaidėjai) vis tiek geba generuoti tas pačias pardavimo pajamas.

„Euromonitor International“ vyresnioji rinkos analitikė Roberta Kniuipytė papildo, kad dėl demografinių pokyčių ir prekybos tinklų plėtros mažos parduotuvės provincijoje traukiasi jau daugiau nei dešimtmetį. „Euromonitor International“ duomenimis, 2012 m. mažų nepriklausomų parduotuvių šalyje buvo apie 2200, o 2013 m. yra jau tik 2175.

Ši bendrovė kito tipo – specializuotas mažas parduotuves skaičiuoja atskirai, ir šie duomenys rodo, kad tokių parduotuvių Lietuvoje pamažu daugėja. „Pernai specializuotų delikatesų, gėrimų, tabako gaminių parduotuvių, įvairių kepyklėlių buvo apie 531, o šiemet yra kiek daugiau – 540. Būtent specializuotos parduotuvėlės, siūlančios pirkėjams išskirtinius gaminius ar maisto produktus, turi didžiausią potencialą. Gyventojų perkamoji galia didėja, tad didėja ir tokių parduotuvių poreikis“, – mano R.Kniuipytė.

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas ir bendrovės „Talismanas tau“, valdančios šešias mažas maisto parduotuves provincijoje, savininkas Arturas Mackevičius ir pats turėjo progą įsitikinti, kad konkuruoti su prekybos tinklais – itin sunku. „Po to, kai Raudondvaryje parduotuvę atidarė „Iki“, mano dviejų čia turimų parduotuvių apyvarta iš karto krito beveik 40 proc. Dėl to jau sumažinome darbuotojų, bet vis tiek nežinia, ar atsilaikysime, – teigia A.Mackevičius. – Atsigaunant perkamajai galiai Vilniaus senamiestyje veikiančios parduotuvės, siūlančios produktų paįvairinimo ieškančiam miestiečiui, gal ir sugeba atsilaikyti bei plėstis, užtat mažos parduotuvės kaimuose masiškai nyksta. Ateityje močiutėms kaime teks sėsti ant dviračio ir minti po dešimt kilometrų iki artimiausios parduotuvės.“

Esminė taisyklė – nekopijuoti prekybos tinklų

Kaip rodo „Euromonitor International“ tyrimo duomenys, pagal specializuotų parduotuvėlių dalį visoje apyvartoje mes keliskart atsiliekame ir nuo Vokietijos, ir tuo labiau nuo Italijos, kur mažos šeimos verslų parduotuvės ypač populiarios. „Euromonitor International“ duomenimis, specializuotos mažos parduotuvės Lietuvoje šiemet sudarė apie 2 proc. visos maisto parduotuvių apyvartos, Vokietijoje – 10, o Italijoje – 16 proc.

Vis dėlto žvelgdamas plačiau į Vakarus A.Urbonavičius teigia, kad visoje Vakarų Europoje tradicinių nedidelių parduotuvių yra likę labai mažai (išimtis tik ta pati Italija), tad ir Lietuvoje vyksta tie patys natūralūs prekybos plėtros ir transformacijos procesai.

Elektroninė prekyba Lietuvoje pasiekė brandos laikotarpį: prieš trejus ketverius metus elektroninių parduotuvių buvo begalė ir visos pardavinėjo vos ne viską.

Bet laikas padarė savo: vienadienės plaštakės dingo, o rinkos senbuviai susitupėjo, atsikratė nereikalingo balasto. Atsirado keletas naujų vardų, patobulėjo ir pirkėjai. Dabar žmonės labiau pasitiki prekyba internetu, daugeliui tai tapo įprasta apsipirkimo praktika. Tiesa, elektroninių parduotuvių paslaugų kokybė vis dar gerokai skiriasi.
“Veido” periodikos leidyklai priklausantis žurnalas “Computer Bild Lietuva” atliko elektroninių parduotuvių testą. Tokių parduotuvių mūsų šalyje yra šimtai, todėl buvo atrinktos populiariausios, kurių apyvarta didžiausia. “Computer Bild Lietuva” ekspertai vertino nemažai parametrų: apsaugos priemones, prekių pasiūlą, atsiskaitymo būdus, galimybę derėtis dėl kainos, pasirinkti pristatymo kainą ir daugelį kitų.
Susumavus visus rezultatus paaiškėjo, kad pirmose trijose pozicijose atsidūrė imk.lt, pigu.lt ir bigbox.lt. Beje, panašų testą “Computer Bild Lietuva” atliko ir prieš trejus metus. Palyginus abiejų rezultatus paaiškėjo, kad per šį laikotarpį lietuviškos elektroninės parduotuvės subrendo ir tapo patogesnės bei kokybiškesnės. Pirkti daugumoje jų malonu ir nesudėtinga. Tad natūralu, kad elektroninių parduotuvių pirkėjų Lietuvoje daugėja (tiesa, ne taip greitai, kaip norėtų šių parduotuvių savininkai).
Kaip rodo Rinkos tyrimų centro atliktas tyrimas, pirkėjams labiausiai imponuoja tai, kad elektroninėse parduotuvėse prekės pigesnės, pirkti patogiau, nes niekur nereikia eiti, užima mažiau laiko, nėra eilių, be to, pateikiamas didesnis prekių asortimentas.

Populiariausios elektroninės parduotuvės
Elektroninė parduotuvė    Surinko balų
1. www.imk.lt    8,1
2. www.pigu.lt    8,02
3. www.bigbox.lt    7,26
4. www.skytech.lt    7,13
5. www.azon.lt    7,08
6. www.1a.lt    6,89
7. www.varle.lt    6,71
8. www.neriba.lt    6,6
9. www.avitela.lt    6,48
10. www.mediashop.lt    6,08

Didžiausias Lietuvos prekybos įmonių aljansas „Aibė“ ir Latvijos prekybininkų kooperacija „Aibe“ nutarė susijungti į vieningą Baltijos šalių prekybininkų aljansą. Šio žingsnio dėka sukurtas parduotuvių skaičiumi didžiausias Baltijos šalyse prekybos įmonių aljansas, veikiantis po vienu pavadinimu „Aibė“, kurį sudaro daugiau nei 900 parduotuvių.

Baltijos šalių prekybininkų aljanso vystymo procesas užims metus ir bus vykdomas keliais etapais. Pirmame etape planuojama apjungti Lietuvos ir Latvijos komercijos departamentus ir vykdyti derybas dėl centralizuoto prekių tiekimo tiek Lietuvai, tiek Latvijai. Vystymo eigoje maksimalus dėmesys bus skiriamas parduotuvių „Aibe“ prekės ženklo stiprinimui, plėtrai, bendrai rinkodarai, logistikos klausimams, bei geresnėms komercinėms sąlygoms: didesnių prekių kiekių pirkimams, žemesnėmis kainomis. Abiejų šalių prekybininkai yra sukaupę daug vertingos ir unikalios patirties, kuri bus naudojama bendram aljanso vystymui. Tai padės prekiauti žemesnėmis produktų kainomis, gerinti aptarnavimą, prekių ir asortimento gausą bei skatins prekybos tinklo apyvartos augimą.

„Tai puiki naujiena Lietuvos ir Latvijos pirkėjams ir gamintojams – jiems atsiveria galimybės tiekti prekes į šimtus parduotuvių, sudarant vieną tiekimo sutartį. Prekybos įmonių aljanso „Aibe“ strategija – parduoti kuo daugiau vietinės gamybos produktų, kurie išsiskiria puikia kokybe ir gera kaina. Šie prioritetai išlieka ir bus dar labiau stiprinami po susijungimo“, – sako UAB „Aibės Mažmena“ direktorius Laimonas Blažinskas. Anot jo, Lietuvos prekybos įmonių aljansas „Aibė“ ir Latvijos prekybininkų kooperacija „Aibe“ į bendro Baltijos šalių prekybininkų aljanso vystymą pirmuoju etapu investuos iki 1 milijono eurų. Pirmiausia šios investicijos bus skirtos parduotuvių suvienodinimui, centralizuotų tiekimo procesų įvedimui bei prekės ženklo stiprinimui.

Baltijos šalių prekybininkų aljanso „Aibe“ parduotuvių skaičius viršija 900, aljansą sudarančių įmonių metinė apyvarta 2012 metais sudarys 1,2 milijardus litų.

Remiantis naujausios „PwC“ atliktos apklausos duomenimis, net 53% pasaulio vartotojų vis labiau linkę apsipirkti internetu. Net penktadalis (22%) apklaustųjų pirmąjį savo pirkinį įsigijo per praėjusius metus, o tai rodo šiuo metu vis labiau populiarėjančią internetinio apsipirkimo paslaugą.

Atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau kaip 7 tūkst. respondentų iš įvairių pasaulio šalių, pastebėta, jog vartotojai internete perka vis dažniau. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje žmonių, perkančių internete bent kartą per savaitę, šiais metais kiekis išaugo 14%, lyginant su tokiu pat laikotarpiu 2010-aisiais.

„Interneto parduotuvės populiarėja, tačiau patenkinti keleto šalių vartotojų poreikius darosi vis sunkiau naudojant tik vieną internetinį tinklapį ir tiekiant siaurą produktų asortimentą. Nebent kaip „Amazon” vartotojams galite pasiūlyti itin platų pasirinkimą arba kaip „Apple” –  parduodate unikalų ir pasauliniu mastu patrauklų produktą“, – teigia „PwC” konsultacijų partneris Lietuvoje Vidas Venckus.

Apklausa parodė, jog įvairiose šalyse apsipirkimo internetu įpročiai skiriasi – Kinijos vartotojai internete apsipirkinėja beveik 4 kartus dažniau negu kai kurie europiečiai. Net 70% Kinijos vartotojų internete apsiperka bent kartą per savaitę palyginus su 40%  JAV ir 20% Olandijos, Prancūzijos ar Šveicarijos vartotojų.

Pagrindiniais apsipirkimo internetu privalumais respondentai įvardino galimybę pirkti visą parą (28%), geresnių pasiūlymų ir pigesnių prekių pasiūlą (25%) ir tai, kad internetu apsipirkti yra ne tik greičiau (18%), bet  ir paprasčiau (11%) nei parduotuvėje.

Priežastys, darančios įtaką elektroninių parduotuvių populiarumui skirtingose šalyse, yra gana įvairios. Vartotojai Jungtinėje Karalystėje dažniausiai renkasi tas elektronines parduotuves, kurios sudaro galimybę asmeniškai atsiimti internetu pirktas prekes parduotuvėje, tuo tarpu JAV pirkėjams –  svarbu  prekės grąžinimo galimybės.

Nemokamo prekės grąžinimo ir greito pristatymo paslauga yra svarbiausia pirkėjams Vokietijoje, tačiau visiškai nereikšminga prancūzams. Jie naudojasi tik ypatingais  pasiūlymais interneto parduotuvėse. Kinijos ir Honkongo pirkėjai pirmenybę teikia taikomoms nuolaidoms.

Tyrimas parodė, jog socialinė žiniasklaida daro vis didesnę įtaką vartotojų sprendimams pirkti. Vienas iš trijų respondentų kasdien naudojasi bent vienu socialinės žiniasklaidos kanalu apsipirkimui (pvz. Twitter).

Net 44% respondentų Honkonge, 40% Kinijoje, 32% JAV ir 20 % Jungtinėje Karalystėje seka  mėgstamų prekių ženklų pasiūlymus socialiniuose tinkluose. Apklausos duomenimis, net 90% Kinijos respondentų socialine žiniasklaida naudojasi dažniau nei kitų šalių respondentai.

Sveikos mitybos ekspertai ragina gerti sultis, nes tai vertingas produktas, kuriame gausu vitaminų, mineralų, mikroelementų, pektinų, organinių rūgščių ir natūralaus cukraus.

Tačiau neverta tikėtis, kad visų šių naudingų medžiagų organizmas gaus, išgėrus parduotuvėje pirktų sulčių. Mat pramoniniu būdu pagamintos sultys – tai tik skanus gėrimas, kuriame beveik nėra vertingų medžiagų.

Ekologinio ūkio šeimininkai Vilija ir Algirdas Žemaičiai, spaudžiantys šviežias sultis ir pristatantys jas į Marijampolės biurus bei įstaigas, jokių gėrimų iš parduotuvės negeria jau daugelį metų. Jų nuomone, geriau gerti paprastą vandenį negu pasterizuotas sultis. „Jeigu daugelis parduodamų sulčių yra tinkamos vartoti metus ar ilgiau, vadinasi, į jas pridėta konservantų. O kad jos būtų skanesnės, dar įpilta cheminių aromatinių medžiagų. Tad tokiame gėrime daugiau nuodų, o ne vertingų medžiagų“, – mano A.Žemaitis. Pasak ūkininko, norint iš sulčių gauti naudos, jų negalima visai užvirinti. Mat užkaitinus išspaustus vaisius ar daržoves žūsta vitaminai.
Beje, V.Žemaitienė pataria net ir šviežias sultis išgerti per valandą, antraip dalies naudingų medžiagų gėrimas neteks. Moteris teigia, kad vieninteles pomidorų sultis naudinga užvirinti.
„Neseniai vyko akcija, kurios metu kiekvieną rytą į didžiųjų miestų biurus buvo pristatoma pramoniniu būdu pagamintų sulčių. Paskui akcijos dalyviai pasakojo, kad jau po savaitės, kasdien išgėrę sulčių, jie pajuto didžiulį energijos pliūpsnį. Tačiau tai tik reklama. Juk iš negyvo produkto jokios energijos organizmas negauna“, – teigia V.Žemaitienė.
Beje, pirkėjų patiklumu naudojamasi ne tik skelbiant, kad sultys praturtins organizmą vitaminais ar mineralais, bet ir mažomis raidelėmis užrašant tikrąjį gėrimo pavadinimą. Pasirodo, absoliuti dauguma parduodamų sulčių pagamintos iš koncentrato, o tai jau nėra tikros sultys, kaip ir nektaras. Dažnai net užrašas ant pakuotės, kad tai 100 proc. sultys, yra klaidingas. Atidžiau pastudijavus etiketę paaiškėja, kad tai tos pačios koncentruotos sultys.
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto mokslininkės Inos Jasutienės, koncentruotos sultys dar vadinamos atstatytomis. „Iš natūralių sulčių išgarinama dalis vandens. Tada jos tampa tiršta mase, panašia į pomidorų padažą. O vėliau vėl pripilama vandens“, – paaiškina I.Jasutienė.
Tokį koncentratą pigiau ir patogiau transportuoti. Be to, sultis galima pagaminti bet kurioje šalyje, gamybai įtakos neturi ir vaisių ar daržovių sezonas. Tačiau ar gali tokiame gėrime likti maistingų medžiagų?

Tikrų sulčių Lietuvos parduotuvėse beveik nebeįmanoma rasti

Sulčių gamintojai tikina, kad sulčių koncentratai pagaminti iš visiškai prinokusių vaisių, surinktų jų sezono metu. Gaminant koncentratą didesnė dalis vandens iš vaisių išgarinama. Paskui sulčių koncentratas supilstomas į pakuotes, kartu pripilant gryno vandens – tiek pat, kiek buvo atskirta gaminant koncentratą. Tad sulčių lieka 100 proc. Vadinasi, lieka ir vitaminai bei kitos maistingosios medžiagos.
Tačiau Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas Pranas Viškelis pabrėžia, kad garinant vandenį iš sulčių dalis vitaminų žūsta, vėliau supilsčius jau “atstatytas” sultis į vakuumines pakuotes gėrimas netenka dar dalies naudingųjų medžiagų. Taip pat keičiasi ir aromatas, kuris dažnai vėliau atkuriamas cheminėmis medžiagomis. Tad tokio gėrimo niekaip negalima pavadinti natūraliomis ar šimtaprocentinėmis sultimis.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė sako, kad sulčių pavadinimas aiškiai apibrėžtas. Tai iš vaisių ar daržovių išspaustas gėrimas, kuris yra tik užkaitintas ir iškart supilstytas. Nors tokios sultys taip pat neprilygsta šviežiai spaustoms, tačiau, pasak P.Viškelio, jose lieka šiek tiek pektinų, mikroelementų ir natūralaus cukraus. Tik vitamino C sumažėja maždaug trečdaliu. Deja, šiandien Lietuvos parduotuvėse tokių sulčių itin mažai. Mat jų gamyba atsieina kur kas brangiau, nei naudojant koncentratą. Be to, tokiu būdu nepagaminsi apelsinų ar kitų vaisių, kurie mūsų šalyje neauga, sulčių.
Vis dėlto daugelis gamintojų neakcentuoja, kad gėrimas pagamintas iš koncentrato, o matomiausioje vietoje užrašo, jog tai 100 proc. sultys. Po vaisių pavadinimais stengiamasi nuslėpti ir tai, kad pakuotėje yra nektaras, kurio vertė dar mažesnė nei koncentruotų sulčių. Mat į nektarus leidžiama papildomai dėti rūgšties, cukraus, aromatinių medžiagų. Daugelis tokių gėrimų tik skoniu primena sultis.
O visiškai beverčiai – sulčių gėrimai. „Juose, pavyzdžiui, tikrų apelsinų sulčių yra vos penktadalis. Be to, dedama daug saldiklių, cukraus. Toks gėrimas skanus, dėl rūgščių ir cukraus pusiausvyros neatrodo labai saldus, tačiau jo maistinė vertė itin maža“, – atskleidžia I.Drulytė.

Sultys iš vaisių išspaudų

Gydytojos dietologės Daivos Pipiraitės nuomone, geriant koncentruotas sultis ar nektarus organizmas gauna tik skysčių, nes kiek juose lieka vitaminų – visiškai neaišku. Aišku tik tai, kad jų kiekis artimas nuliui. Net jeigu gamintojas ant pakuotės nurodo, kiek sultyse yra vitaminų, iš tikrųjų gali būti kur kar mažiau. „Tai priklauso nuo to, kiek gamybos metu į sultis pateko deguonies, kiek vaisiai lietėsi su metalu. Visa tai gerokai sumažina naudingųjų medžiagų kiekį“, – dėsto I.Jasutienė.
Be to, neaišku, ar koncentruotos sultys visada gaminamos iš šviežių vaisių. Štai KTU Maisto institute atlikus apelsinų sulčių tyrimą pusėje mėginių buvo rasta pulpos nuoplovų. „Jos gaunamos iš vaisių išspaudų, užpylus ant jų karšto vandens, palaikius ir dar kartą nuspaudus. ES į sultis pridėti pulpos nuoplovų draudžiama, tačiau JAV tai leidžiama. Tad mūsų gamintojai, net to nežinodami, gali nusipirkti koncentrato su pulpa ir parduoti bevertes sultis, nors ant pakelio bus užrašyta, kad tai 100 proc. sultys“, – atskleidžia I.Jasutienė.
Tiesa, kai kurie gamintojai, norėdami kompensuoti naudingųjų medžiagų praradimą sulčių gamybos metu, jas vėliau praturtina vitaminais, bet vartotojas iš to gauna mažai naudos. „Dažniausiai dedama vitamino C, tačiau jis yra sintetinis, todėl organizmas jį prastai pasisavina, ir tai labai retai duoda teigiamą efektą“, – teigia gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė. Ir priduria, kad tiek natūralios, tiek iš koncentrato pagamintos sultys yra gana kaloringos. Tad žmonėms, turintiems antsvorio, jas reikėtų skiesti per pusę su vandeniu.
O vaikams ir sergantiesiems cukriniu diabetu koncentruotų sulčių, nektarų ir sulčių gėrimų E.Kliukaitė pataria apskritai vengti. Mat dėl didelio tokiuose gėrimuose esančio cukraus kiekio kraujyje gali padaugėti gliukozės.

Natūraliausios – obuolių sultys

Visi „Veido“ kalbinti medikai ir mokslininkai pabrėžia, kad pramoniniu būdu pagamintos sultys sveikiems žmonėms pakenkti neturėtų, bet ir sveikatos tikrai nepridės.
Pernai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikusi 1810 sulčių tyrimų, pažeidimų nerado. Nebuvo nustatyta didesnių nei leistina pesticidų, švino, kadmio, arseno, gyvsidabrio, sieros dioksido kiekių. Vis dėlto jų likučių gali būti. Juk vaisių plantacijose gausiai naudojamos cheminės medžiagos, o jei prieš spaudžiant sultis gerai nenuplaunama žievė, jų gali patekti į sultis.
Be to, visos pramoniniu būdu pagamintos sultys yra negyvos. Tad specialistai vietoj jų pataria rinktis vaisius ir daržoves. „Jokiose sultyse nelieka vaisių skaidulų, kurios labai naudingos organizmui. Todėl vertingiausias dalykas yra vaisius, pavyzdžiui, neluptas obuolys“, – primena dietologė D.Pipiraitė.
Jai pritaria ir P.Viškelis: „Daugiausiai naudingų medžiagų yra natūraliuose vaisiuose. Tačiau žiemą, kai baigiasi švieži produktai, geriausia rinktis obuolių sultis. Jų nėra prasmės falsifikuoti ir skiesti vandeniu, nes yra pigios. Tad jos natūralesnės negu, pavyzdžiui, citrusinių vaisių sultys.“
Žinoma, vertingiausios ką tik išspaustos sultys. Jose lieka visi vitaminai ir kitos maistingosios medžiagos. Tad tik toks gėrimas praturtina organizmą. Vis dėlto, kai nėra galimybės atsigerti šviežių sulčių, perkant jas parduotuvėje reikia atidžiai studijuoti etiketes ir atkreipti dėmesį į kainą. „Tikėtina, kad geresnės kokybės bus gėrimai, kurių litras kainuoja 6–7 Lt. Taip pat sultys, pagamintos ne iš koncentrato. Tad reikia sąmoningai jas rinktis ir atidžiai perskaityti visus užrašus mažomis raidelėmis“, – apibendrina I.Drulytė.

Dietologė D.Pipiraitė: „Geriant koncentruotas sultis ar nektarus organizmas gauna tik skysčių, nes neaišku, kiek juose lieka vitaminų. Tik aišku, kad jų kiekis artimas nuliui.“

Tradicines mažmeninės prekybos įmones internetinė prekyba vilioja kaip papildomas pardavimo kanalas, o gamybininkai tai ima vertinti kaip galimybę geriau pažinti pirkėją, pigiau pasiūlyti savo gaminių ir būti mažiau priklausomiems nuo mažmenininkų.

Vilniečiai ir kauniečiai jau daugiau nei mėnesį įvairiausio dydžio krabų bei kitų parduotuvėse retai siūlomų jūrų gėrybių gali užsisakyti internetu. Tokią galimybę gruodį pasiūlė žuvų produktų gamintoja „Vičiūnai group“, atidariusi savo elektroninę parduotuvę e-vici.lt. Kol kas per dieną čia apsiperka apie 55 klientus, tačiau nuo vasario ketinama aptarnauti ir pirkėjus Klaipėdoje bei Šiauliuose.
Įmonių grupės „Vičiūnai group“ komunikacijos direktorė Aldona Grinienė paaiškino, kad parduotuvė internete atidaryta norint vienoje vietoje pasiūlyti pirkėjams visų įmonės produktų. Interneto parduotuvėje šios įmonės gaminamų ir platinamų prekių asortimentas platesnis nei prekybos centruose – ir ne tik jūrų gėrybių ar žuvies gaminių. Čia taip pat galima įsigyti saldumynų, šaldytų daržovių ir uogų, pieno produktų, bakalėjos prekių.
Galimybę interneto parduotuvėje pasiūlyti visus savo produktus, net tuos, kuriuos mažmenininkai atsisako priimti, kaip vieną didžiausių šio prekybos kanalo pranašumų nurodo ir leidyklos „Eugrimas“ direktorius Sigitas Petrulis. Mokslinę, mokomąją ir grožinę literatūrą leidžianti leidykla savo parduotuvę internete atidarė 2010 m. pabaigoje. „Viena iš priežasčių, kodėl atidarėme šią parduotuvę, ta, kad norėjome pasiūlyti didesnį asortimentą, nes knygynai renkasi ir nepriima visų mūsų knygų. Be to, internete galime pasiūlyti likučių – 20–30 egzempliorių, kurių neverta pristatyti į knygynus“, – sprendimą atidaryti tokį prekybos kanalą motyvuoja S.Petrulis.
Kitos tokį žingsnį skatinusios priežastys buvo noras turėti tiesioginį ryšį su pirkėju bei poreikis iš rinkos pusės – sunkmečiu padaugėjo žmonių, kurie ateidavo į leidyklą, norėdami įsigyti knygų tiesiogiai.
S.Petrulis interneto parduotuvės atidarymą vadina pasiteisinusia idėja, nes šis kanalas leidžia geriausiai pažinti savo pirkėją. Pradėję prekiauti internetu, „Eugrimo“ vadovai nusipiešė savo kliento portretą: 70 proc. pirkėjų sudaro moterys, vyrauja 20–35 metų amžiaus klientai.
„Žinoma, interneto parduotuvė niekada nepakeis mažmenininko, bet šis kanalas svarbus vien dėl savo kliento pažinimo – kas tavo pirkėjas, kas jam įdomu. Iš interneto parduotuvės ataskaitą gauni kiekvieną dieną, o iš mažmenininkų – tik kartą per mėnesį. Be to, iš knygynų nesužinosi, ar tavo knygas daugiausia perka moterys, ar vyrai, kokio jie amžiaus. Antra, tai papildomos pajamos, taigi nebūsi priklausomas vien nuo mažmenininko. O trečia – jei nori pritaikyti nuolaidą, nereikia derinti su knygynais“, – pliusus dėlioja S.Petrulis.

Gamintojų el. parduotuvėse pigiau

Didžiausias interneto parduotuvės pranašumas – savo produkciją gamintojas gali pardavinėti pigiau, nes išvengia tarpininko, nusistatančio nemenką antkainį. A.Grinienė informavo, kad „Vičiūnų“ el. parduotuvėje prekės apie 15 proc. pigesnės nei prekybos centruose, be to, daugiau nuolaidų.
S.Petrulis taip pat pabrėžė, kad „Eugrimo“ el. parduotuvėje visos knygos pigesnės nei knygynuose. Pavyzdžiui, Armino Lydekos knyga „Protokolas: elgesio taisyklės“ knygynuose kainuoja 165 Lt, o „Eugrimo“ parduotuvėje internete net 20 Lt pigiau – 145 Lt.
Tiesa, pirkti tiesiai iš gamintojų klientui apsimoka didesnį kiekį, nes tik išleidus tam tikrą sumą prekės pristatomos nemokamai. Kitu atveju sutaupyti nepavyks. „Vičiūnų“ el. parduotuvėje ši riba yra 50 Lt, o „Eugrimo“ – 30 Lt.
Interneto parduotuvės labai patogios mažesniuose miesteliuose gyvenantiems klientams, kurie savo mieste neturi didelio prekių pasirinkimo. S.Petrulis pastebi, kad pirkėjai iš rajonų sudaro nemažą dalį, nes ten knygynų mažėja.

Interneto parduotuvės – ir užsienio rinkai

Elektroninio verslo bei rinkodaros paslaugas teikiančios įmonės „Net Frequency“ direktorius Darius Lebedzinskas tvirtina, kad didmenininkų ir gamintojų, besidominčių interneto parduotuvėmis, vis daugiau. Be to, ryškėja nauja tendencija, kad lietuvių įmonės ima kurti interneto parduotuves, skirtas užsienio rinkoms. Štai pernai papuošalus ir gintaro gaminius kuriančios bendrovės „Gritpedžiai ir ko“ užsakymu „Net Frequency“ sukūrė Vokietijos rinkai skirtą elektroninę parduotuvę, kurioje pardavinėjami lietuvių kurti papuošalai. „Dauguma gamybininkų supranta, kad Lietuvos rinka maža, ir labiau domisi plėtra užsienyje“, – šią tendenciją paaiškina D.Lebedzinskas.
Pastaruoju metu suaktyvėjo ir dizaineriai bei meno dirbinių gamintojai. „Net Frequency“ neseniai sukūrė dizainerės Ramunės Piekautaitės interneto parduotuvę www.ramunepiekautaite.com, o Lietuvos menininkai bando susivienyti ir į Jungtinės Karalystės rinką patekti per interneto parduotuvę www.craftfields.co.uk.
Vis aktyviau parduotuves internete steigia ir mažmenininkai. 2011 m. liepą tokią parduotuvę atidarė koncernui SBA priklausantis mažmeninės prekybos tinklas „SBA idėjos namams“. „Prekyba baldais internetu labai populiari užsienyje, nes toks pirkimo būdas taupo klientų laiką ir degalus. Be to, interneto parduotuvėje didesnis pasirinkimas“, – tvirtina „SBA idėjos namams“ direktorius Jaunius Žiogas.
Per mėnesį internetu sulaukiama apie 45 užsakymų, o iki šiol el. parduotuvėje klientai iš viso išleido 200 tūkst. Lt.
Interneto parduotuves taip pat turi prekybos tinklai „Maxima LT“ bei „Senukai“.

Pavyzdžiui, Vilniaus Gedimino prospekte pavyko suskaičiuoti vos tris dar neišnuomotas komercines patalpas, o naujų parduotuvių vos per mėnesį atsirado penketas. Basanavičiaus gatvėje tuščių patalpų nebematyti, o naujų prekybos ir paslaugų vietų – net septynios.

Be to, naujovių atsiranda ir didžiuosiuose prekybos tinkluose. Tarkime, Akropolyje Vilniuje veiklą pradėjo nauja laikrodžių ir aksesuarų parduotuvė EX WHO?, Akropolyje Klaipėdoje duris atvėrė naujas vaikų pramogų centras “Svajonių miestas” ir nauja drabužių parduotuvė “Denim dream”. Naujovių esama prekybos centruose “Panorama” ir “Ozas”, kur duris atvėrė keletas žinomų prabangių prekių ženklų drabužių parduotuvių.

Su keliais prekybos ir pramogų centrais dirbanti viešųjų ryšių specialistė Inga Vaitkevičienė sako, kad naujas parduotuves šiuo metu dažniausiai atidaro filialus vienas po kito Lietuvoje ėmę steigti žinomi prekybininkai.

“Sunkmečiu vyravusi tendencija uždaryti prekybos vietas kardinaliai pasikeitė – prekybininkai pajuto gerėjančias pirkėjų nuotaikas ir vėl didina filialų skaičių, juolab kad prekybinių patalpų nuomos kainos kol kas tebėra nedidelės, palyginti su ekonominio pakilimo laikotarpiu”, – aiškina specialistė.

Vilniuje atsiranda vis daugiau mažų maisto krautuvėlių, kurios užsiima bandelių, duonos, sūrių, mėsos produktų bei kitų delikatesų prekyba. Dažniausiai atidaromos įvairios cukrainės ir specializuotos konditerijos parduotuvės.

Pavyzdžiui, Vilniuje tokių jau yra net 65. Mėsa ir jos produktais prekiaujančių krautuvių taip pat pakankamai daug – 53. Tiesa, nemaža jų dalis yra mėsos gamintojų firminės parduotuvės.

Nepaisant to, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė teigia, kad bendras tokių parduotuvių skaičius nėra pernelyg didelis ir ši rinka dar turėtų smarkiai plėstis.

Dažniausiai maisto produktų krautuvėlės įsikuria senamiestyje ar kitose praeivių mėgstamose vietose. Šiose parduotuvėse galima nusipirkti ne tik tradicinių lietuviškų gaminių, bet ir įvairių gardėsių iš užsienio. Pavyzdžiui, kelerius metus brandinto acto, rankų darbo saldainių, alyvuogių aliejaus, vytinto kumpio ir kt.

Kituose šalies didmiesčiuose tokių parduotuvių kur kas mažiau. Pavyzdžiui, Kaune specializuotos krautuvėlės tėra pavienės, tačiau jau atidarytose klientų netrūksta. Kaune įsikūrusios Senamiesčio krautuvėlės direktorės Gitanos Kleizaitės manymu, klientams jau atsibodo prekybos centruose pirkti prastos kokybės produktus. Jie ieško kainos ir kokybės santykio, todėl ir renkasi šias specializuotas parduotuves.

Krautuvėlių klientai dažniausiai yra nuolatiniai. Užupio krautuvės atstovė Edita Skripkaitė teigia, kad būtent nuolatinių klientų dėka parduotuvė ir išsilaiko.

Tiesa, pardavėjai skundžiasi, kad dėl verslo lengvatų ir skatinimų stokos tokiems verslams kurtis Lietuvoje gana sudėtinga. Didelė mokesčių našta neleidžia plėstis, o leidžia tik šiaip ne taip išgyventi.

Užsienio prekybos tinklai, pernai pristabdę aktyvią plėtrą Lietuvoje, šiais metais vėl ją atnaujina, rašo žurnalas “Versus”.

Tokius ketinimus turi Vokietijos avalynės tinklas “Deichmann”, jaunimo drabužių tinklas “New Yorker” ir viena didžiausių prekybos grupių Šiaurės Europoje “Lindex”. Visi, išskyrus “Deichmann”, parduotuves nori turėti Gedimino prospekte ir taip reklamuoti savo prekės ženklą. Gedimino prospekte 1 tūkst. kvadratinių metrų plotą jau išsinuomojo ir “New Yorker”.

Nekilnojomajo turto bendrovė “Re&Solution” su dviem tarptautinio lygio nuomininkais derasi dėl dar didesnio ploto Gedimino prospekte nuomos.

“Užsieniečiai, palyginti su vietiniais tinklais, nebuvo tiek išsiplėtę, kad dabar juos tektų uždaryti. Vietas parduotuvėms jie rinkosi itin atsakingai”, – teigė “Re&Solution” partneris Andrius Vitkus.

Rinkoje pasirodė informacija, kad sostinės širdyje norėtų įsikurti britų tinklas “Debenhams”.

"Veido" archyvas

Šiuo metu daugiausiai išparduotuvių galima rasti centre “Parkas Outlet”

Išparduotuvės Lietuvoje vis dar gerokai skiriasi nuo išparduotuvių Vakarų Europoje – tiek prekių pasiūla, tiek kainomis, tiek koncepcija.

Eilinės darbo dienos vakaras, o drabužius sklaidančių ar besimatuojančių pirkėjų pilna parduotuvė. Per sunkmetį, žinant, kad prekyba susitraukė daugiau nei penktadaliu, toks vaizdas labai neįprastas. Bet jis parodo Lietuvos rinkoje dar naują tendenciją – žmonės ieško kokybiškų, bet nebrangių prekių ir vis daugiau pinigų išleidžia išparduotuvėse.

Skaičiuojama, kad drabužių ir avalynės prekyba per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje sumenko beveik 40 proc., bet štai išparduotuvės tvirtina apyvartas kilstelėjusios maždaug 30 proc., o kai kurios – ir dar daugiau. Tačiau tie, kurie tikisi Lietuvos išparduotuvėse prisikrauti pilnus krepšius kokybiškų ir nebrangių prekių – taip, kaip tai galima padaryti Vakaruose, gali pajusti nusivylimą: su šių metų mados ir stiliaus tendencijomis nesusipykę drabužiai ar avalynė čia vis tiek gana brangūs, o pigūs daiktai iš tiesų labiau verti skudurų vardo.

Koncentracija palanki prekybininkams

Didžiausią išparduotuvių tinklą – iš viso vienuolika prekybos taškų visoje Lietuvoje – valdančios “Aprangos” grupės generalinis direktorius Rimantas Perveneckas mano, kad geriausias perspektyvas Lietuvoje dabar turi vienoje vietoje daug skirtingų pardavėjų sukoncentravę išparduotuvių centrai. Jis prognozuoja, kad pavienės išparduotuvės ateityje turėtų išnykti – dabartinė jų plėtra tėra krizės padarinys. “Visi mes turėjome prisipirkę daug prekių, pardavimas smuko, ir dabar reikia jas kažkur realizuoti”, – paaiškino jis.

Neseniai Vilniuje atidarytą išparduotuvių centrą “Parkas Outlet” valdančios AB “Ogmios” centras rinkos ir produktų analizės vadovė Agnė Brūzgė tvirtina, kad jų nuomininkams keliamos dvi pagrindinės sąlygos: jie turi pardavinėti geros kokybės, pirkėjus sugebančias pritraukti prekes ir siūlyti jas už mažiausiai 30 proc. mažesnes nei kitose to paties pardavėjo parduotuvėse kainas. Taip pat prašoma pateikti platų įvairių modelių ir prekių asortimentą.

R.Perveneckas tokius reikalavimus mano esant pagrįstus: “Akivaizdžios nuolaidos ir didelis asortimentas – tai du kertiniai akmenys, dėl kurių į išparduotuves važiuoja pirkėjai. Laikytis šių taisyklių svarbu visoms čia prekiaujančioms parduotuvėms”, – tvirtina pašnekovas. Tik taip galima pritraukti gana didelį pirkėjų srautą, o jų išparduotuvėms reikia labai daug, nes prekės čia pigios ir uždirbti galima tik jų parduodant daug.

Siūlo daug šlamšto

Atidesnis žvilgsnis į “Parkas Outlet” nuomininkų lentynas rodo, kad kai kurie prekybininkai nori pasinaudoti išparduotuvių centro galimybėmis, bet patys sąžininga pasiūla pasigirti negali.

Štai “Apranga”, įsirengusi didžiausią išparduotuvę, siūlo čia daug visiškai nebemadingų, prastos kokybės drabužių – tiesa, jie čia iš tiesų pigūs. Bet už dar gana dailius ir iš mados neišėjusius apdarus teks pakloti visai nemenką sumelę.
Itin keistai atrodo pirmąją savo išparduotuvę atidariusi “Danija”, kurioje vos viena kita pora padorių batų, bet ir tie – rečiausiai prašomų dydžių. O dauguma siūlomos avalynės madinga buvo tikriausiai prieš dešimtmetį.

Kosmetikos parduotuvėse “Eurokos”, “Parfum Express” kainos apskritai tokios pat, kaip ir kitose šių tinklų parduotuvėse. Jokio išskirtinio pigumo nematyti ir “Gintarinėje” vaistinėje.

Belieka liūdnai atsidusti, prisiminus tokios pat koncepcijos išparduotuvių centrą Varšuvoje. Ten atvykęs galėjai būti tikras, kad mažiausiai dukart pigiau nei paprastose parduotuvėse nuo galvos iki kojų aprengsi visą šeimą.