Specialiųjų tarnybų galimybės vis didėja. Tik Lietuvai ši išvada nelabai tinka.

Pažanga ir vis besiplečiančios žmogaus galimybių ribos užburia. Tarkime, po kruvinos atakos per Bostono maratoną atrodė, kad nusikaltimo tyrėjai įstumti į visišką aklavietę ir rasti maratono sprogdintojus bus panaši užduotis, kaip šieno kupetoje rasti adatą. Bet teroristai buvo surasti stebėtinai greitai. JAV federalinis tyrimų biuras ir kitos specialiosios tarnybos veikė tiesiog tobulai ir žaibiškai daugiatūkstantinėje minioje sugebėjo pastebėti įtartinus asmenis, vėliau juos identifikuoti. Turėdami vien nekokybiškas nuotraukas, pareigūnai itin greitai nustatė ir pačius sprogdintojus. Iš pradžių vienas teroristas sugebėjo pabėgti, ir ėmė atrodyti, kad jo surasti nebėra šansų, tačiau FTB, policijos pareigūnai ir net valdžios institucijos ir vėl veikė tiesiog nepriekaištingai. Uždarė pusę miesto, sustabdė visą eismą, paprašė gyventojų pagalbos, ir nusikaltėlis buvo sučiuptas per pusę paros.
Nė kiek neabejoju, kad amerikiečiai ir ypač Bostono gyventojai didžiuojasi šia operacija. Po tokių nusikaltimų išaiškinimų pasitikėjimas policija, FTB ir apskritai pareigūnais smarkiai padidėja, žmonės jaučiasi saugesnis ir supranta, kad JAV turi daugybę būdų bei priemonių teroristams ir stambiems nusikaltėliams pažaboti.
Kad pradėti karą su valstybe beviltiška, turėtų suprasti ir vis daugiau teroristų ar šiaip banditų. Jie taip pat turėtų suprasti, kad nekaltų žmonių žudynių organizatoriai ir vykdytojai sava mirtimi nemiršta. Kitaip tariant, pažangiosios Vakarų valstybės, pasitelkdamos naujausias technologijas, sugeba užtikrinti vis didesnį savo piliečių saugumą, o teroristinės organizacijos pralaimėjimų patiria kur kas daugiau nei pergalių.
Tačiau čia svarbu paminėti, kad įkvepiančios ir didžiuotis verčiančios teisėtvarkos institucijų operacijos vyksta kažkur toli, bet ne pas mus. Apie mūsų teisėtvarkos institucijų ir pareigūnų pergales girdėjome jau seniai. O jei pas mus ir sulaikomas koks stambus tarptautinis nusikaltėlis, tai vėlgi lemia Amerikos FTB ar kitų valstybių specialiosios tarnybos – mūsų pareigūnai nusikaltėlius tik sulaiko.
Ir apskritai Lietuvoje kur kas dažniau girdime ne apie sėkmingas mūsų specialiųjų tarnybų operacijas ir pergales, bet apie tai, kad policija kažkur laiku nenuvyko ir neužkirto kelio tragedijoms, apie tai, kad kažkur suimti kontrabandininkams talkinę policininkai, arba apie tai, kad policija Lietuvoje dirbtų daug geriau, jei papildomai gautų 50 mln. Lt. Nors aišku viena, kad net jei papildomai skirtume ir 100 mln. Lt, policijos darbo rezultatai praktiškai nepasikeistų. Jau ir dabar įsėdęs į policijos automobilį pasijunti vos ne kaip kosminiam laive – tiek daug ten visokios technikos ir įrangos, jau ir dabar pareigūnai daugybę duomenų gali pasitikrinti neišlipdami iš automobilio, bet mūsų teisėtvarkos institucijų rezultatai tikrai neįkvepiantys.
Ir tai pasakytina ne tik apie policiją, bet ir apie mūsų specialiąsias tarnybas. Susidaro įspūdis, kad tiek mūsų Saugumo departamentas, tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba, tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba šiuo metų lengvai prisnūdusios.
Ir toks policijos bei specialiųjų tarnybų darbas ir rezultatai Lietuvos gyventojų tikrai neįkvepia. O kai jie dar pamato, kad kokia nors Darbo partijos juodosios buhalterijos byla teisme nagrinėjama penkmečiais, tai į tokį teisingumą apskritai numoja ranka.

BFL

Vadovaujantys Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai į pareigas bus skiriami penkeriems metams, dar tokiam pat laikotarpiui galės būti skiriami pakartotinai, tačiau tų pačių pareigų negalės eiti ilgiau kaip 10 metų iš eilės.

Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktas Valstybės saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymų pataisas.

VSD penkeriems metams į pareigas su galimybe dar tokiam pat laikotarpiui tarnybą tose pareigose pratęsti bus skiriami departamento centrinio aparato struktūrinių padalinių, teritorinių įstaigų, specialios paskirties įstaigų ir šių įstaigų struktūrinių padalinių vadovai bei jų pavaduotojai.

STT penkerių metų laikotarpiui į pareigas bus skiriami STT struktūrinių padalinių vadovai ir pavaduotojai. Jeigu pareigūnų veikla įvertinama labai gerai, jis galės būti penkeriems metams pakartotinai skiriamas į tas pačias pareigas, tačiau tų pačių pareigų negalės eiti ilgiau kaip 10 metų.

Įstatymų pataisos dėl pakeitimų VSD ir STT įsigalios nuo 2012 metų sausio 1 dienos.

VSD pareigūnų, kuriems šiuo įstatymu nustatomas penkerių metų tarnybos laikotarpis ir kurie paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo bei šias pareigas ėjo ilgiau kaip penkerius metus, tarnyba prilyginama vienam numatytam tarnybos laikotarpiui, o šias pareigas ėjusiųjų ilgiau kaip 10 metų – dviem tarnybos laikotarpiams.

VSD vadovas daugiau nei 10 metų tas pačias pareigas ėjusį pareigūną, kurio tarnyba įvertinama labai gerai, atsižvelgdamas į tarnybinį būtinumą, galės į jas pakartotinai paskirti ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui.

Tokia pati tvarka galios ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje.

Taip pat įstatymo pataisomis numatyta, kad VSD ir STT vadovai šių pareigų negalės eiti daugiau kaip dvi kadencijas – jie ir šiuo metu buvo skiriami penkerių metų kadencijoms, tačiau kadencijų skaičius nebuvo ribojamas.

Tačiau Seimas nustatė skirtingą tvarką, kaip dirbs šių įstaigų vadovų pavaduotojai.

Pataisomis nustatyta, kad VSD generalinio direktoriaus pavaduotojus 5 metų kadencijai skiria ir atleidžia prezidentas generalinio direktoriaus teikimu, o pavaduotojai šias pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Seimo Nacionalinio saugumo gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas su dar keliais kolegomis siūlė pavaduotojų kadencijas sieti su vadovo įgaliojimų trukme, tačiau šiam siūlymui nepritarta.

Tuo metu balsuojant dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pataisų, pritarus analogiškam siūlymui, nustatyta, kad STT direktoriaus pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su jo paties įgaliojimų trukme. Kito STT direktoriaus paskyrimas prilyginamas pavaduotojų kadencijos pabaigai.

Įstatymų pataisas dėl rotacijos pateikusi prezidentė D.Grybauskaitė, kadencijų principą pasiūliusi ir prokuratūros bei sveikatos sistemos įstaigų vadovams, sako, jog kaita užtikrins kokybiškesnį darbą.

“Aplaidžiai dirbantys pareigūnai negalės užsibūti vadovaujamuose postuose, o atsakingiems atsivers platesnės karjeros galimybės”, – apie minimas pataisas yra sakiusi prezidentė.

BFL

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepritaria siūlymams dar penkmečiu nukelti įstatymų, kuriais būtų įteisinama pareigūnų rotacija, įsigaliojimą, nes tai neskatintų teigiamų pokyčių teisėsaugos sistemoje, teigia šalies vadovės vyriausioji patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė.

“Svarstant Prezidentės siūlymų dėl rotacijos teisėsaugos sistemoje įstatymų projektus buvo pateikti pasiūlymai, grindžiami siekiu užtikrinti daugiau kaip 15 ar 20 metų vadovaujančiose pareigose dirbančių pareigūnų teisėtus lūkesčius. Buvo siūlymų, susijusių su atitinkamu tokių įstatymų įsigaliojimo atidėjimu dar penkeriems metams.

Prezidentės vertinimu, tai reikštų teisėsaugos institucijų tolesnę stagnaciją, tolesnį stagnacijos įšaldymą mažiausiai dar 10 metų, o tai reiškia, kad galimybių keistis teisėsaugai teigiama linkme sumažės”, – teigė S. Cirtautienė antradienį interviu “Žinių radijui”.

Prezidentės vyriausios patarėjos teigimu, svarstant rotacijos klausimus dar liko nemažai diskutuotinų klausimų dėl pareigybių, kurioms būtų taikoma rotacija, sąrašo, rotacijos apimties, tvarkos, pareigūnų, kuriuos tai palies, socialinių garantijų ar tolesnių karjeros galimybių.

“Prezidentės atitinkamuose įstatymų projektuose pasiūlytos pereinamojo laikotarpio nuostatos racionaliai sprendžia problemas, tai atitinka tiek Konstituciją, tiek pareigūnų teisėtus lūkesčius. Pagrindo nerimauti tiems pareigūnams, kuriuos atitinkamos įstatymo nuostatos galėtų paliesti, nėra”, – sakė S. Cirtautienė.

Pasak šalies vadovės vyriausiosios patarėjos, rotacija siekiama sukurti prielaidas skaidresnei, efektyvesnei ir atviresnei teisėsaugai, kuri realiai galėtų įgyti didesnį visuomenės pasitikėjimą.

“Šiais siūlymais siekiama sveikesnės konkurencijos, tam tikro teisėsaugos institucijų atsinaujinimo, mažinti teisėsaugos institucijų tam tikrą stagnaciją, dėl ko ji dažnai, ko gero, ne be pagrindo, kaltinama tam tikra arogancija ir daugiau privilegijų gynimu, rūpinimusi savo išlikimu, bet ne tiesioginių funkcijų vykdymu ginant Lietuvos žmonių interesus”, – teigė S. Cirtautienė.

Prezidentūros vertinimu, yra ydingas požiūris, kad aukštos pareigos skiriamos visam likusiam tarnybos laikui, o jas gavęs pareigūnas yra ir negali būti pajudinamas.

“Toks požiūris ir jį atspindinti praktika, Prezidentės vertinimu, šiandien sunkiai suderinama su reikalavimais, kurie turėtų būti keliami modernios teisinės valstybės institucijoms. Todėl ir buvo imtasi įvesti kadencijas ir apriboti jų skaičių, nes reikia konstatuoti, kad tai yra būtinas neatidėliotinas ir neišvengiamas žingsnis, siekiant realių teigiamų poslinkių teisėsaugos veikloje”, – sakė S. Cirtautienė.

Policija_zibintas

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė pataisoms, kurios leis mokėti didesnes premijas nusikaltimus, dėl kurių valstybė patyrė turtinę žalą, išaiškinusiems pareigūnams.

Vidaus reikalų ministerijos pateiktoms Vidaus tarnybos statuto pataisoms pritarė 69 Seimo nariai, susilaikė 19. Dėl projekto Seimas spręs, kai jį apsvarstys parlamentiniai komitetai, Vyriausybė pataisas siūlo svarstyti skubos tvarka.

Projektu numatyta, kad pareigūnai, tiesiogiai dalyvavę išaiškinant nusikalstamas veikas, kuriais padaryta ar galėjo būti padaryta turtinė žala valstybei, gali būti skatinami ne didesne kaip pareigūno 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio pinigine išmoka.

Šiuo metu Vidaus tarnybos statutas leidžia vidaus tarnybos sistemos pareigūnus už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą skatinti ne didesne kaip pareigūno vidutinis darbo užmokestis pinigine išmoka.

Tuo metu Vyriausybė jau yra patvirtinusi tvarką, kuri leidžia pareigūnus skatinti iki 4 vidutinio darbo užmokesčio dydžių premijomis, tačiau nepriėmus minėtų pataisų vidaus tarnybos pareigūnai į jas pretenduoti negali, priešingai nei muitininkai ar mokesčių inspektoriai.

Kai kurie parlamentarai kėlė klausimų, kodėl pareigūnai turėtų būti skatinami už savo tiesioginių pareigų atlikimą.

“Jei gydytojas sėkmingai atliks sudėtingą operaciją, ar jam kas nors mokės už tai premiją? Kas čia vidaus pareigūnai – išskirtinė kasta?” – retoriškai klausė Vida Marija Čigriejienė.

“Tvarkietis” Julius Veselka ironizavo, kad tokiomis pataisomis tiesiog bus padidinti kyšiai. “Dabar pareigūnai galvos, kad iš valstybės galima gauti didesnį kaip 8 tūkstančių kyšį, vadinasi, imti iš pažeidėjo mažesnio nei 9 tūkstančiai neapsimoka”, – sakė parlamentaras.

Valstybės pareigūnams ir valstybės tarnautojams, kovojantiems su kontrabanda ir kitais nusikaltimais finansų sistemai ir ekonomikai, skatinti šiemet numatyta iki 5 mln. litų.

Vyriausybė deklaruoja siekį šiemet iš šešėlinės ekonomikos gauti apie milijardą litų.

Ūkio ministerijoje dirbs “atitikties” pareigūnas

Siekiant išvengti vadovaujančių pareigūnų interesų konflikto, Ūkio ministerijoje dirbs vadinamasis atitikties pareigūnas, kuris prižiūrės priimamus sprendimus, teigia naujasis ūkio ministras Rimantas Žylius.

“Vienas iš mano pirmųjų žingsnių, kurį jau pavedžiau atlikti ir kuris per keletą dienų bus atliktas – ministerijoje bus įsteigtas angliškai vadinamas compliance officer, tai yra, aš pavadinčiau, atitikties pareigūnas, kurio tikslas bus užtikrinti, kad ministerijos vadovybė tinkamai yra deklaravusi savo interesus”, – Lietuvos radijui sakė R.Žylius.

Jis priminė, kad Ūkio ministerija skirsto milijardines lėšas, o skirstyme – daug “sprendimo taškų”.

“Ministro Kreivio problema buvo, kad jis ir ministerija nemanė, kad viename iš taškų yra priimamas apskritai koks nors sprendimas, tačiau Vyriausioji tarnybinės etikos komisija interpretavo, jog ten buvo priimamas sprendimas”, – kalbėjo R.Žylius.

Todėl naujojo pareigūno tikslas, sakė ministras, bus stebėti, kaip skirstomi pinigai.

“Kad visi pareigūnai žinotų savo pareigas, kad būtų patikrinama, ar tam tikros įmonės, su kuriomis yra interesų konfliktai, nefigūruoja ten, jeigu nefigūruoja – kad būtų priimamas atitinkamas sprendimas”, – aiškino R.Žylius.

R.Žylius dar prieš jo paskyrimą ministru minėjo, kad paskirtų žmogų, kuris rūpintųsi ministerijos vadovybės interesų konfliktų prevencija, i jo akiratį patektų ir agentūros, kurios skirsto pinigus.

Buvęs ūkio viceministras R.Žylius pakeitė buvusį ministrą Dainių Kreivį, kuris atsistatydino po prezidentės kritikos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo sukonkretinti statutinio valstybės tarnautojo sąvoką ir “išstatutinti” 800 pareigūnų.

Pagal siūlomą naują apibrėžimą, statutiniu laikomas valstybės tarnautojas turėtų atlikti tokias funkcijas, kurioms būtini “specialieji sveikatos būklės, fizinio ir dalykinio pasirengimo, asmeninių ir moralinių savybių reikalavimai”.

Statutiniu valstybės tarnautoju būtų laikomas asmuo, priimtas į pareigas ir jas atliekantis pagal įstatymo patvirtintą statutą, turintis įstatymo suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu ir atliekantis minėto pobūdžio funkcijas.

Kaip ir šiuo metu galiojančiame įstatyme, statutiniais taip pat būtų laikomi diplomatai.

“Siūlomas teisinis reglamentavimas leistų užtikrinti socialinio teisingumo principo įgyvendinimą valstybės tarnybos sistemoje, nes statutinių įstaigų padaliniuose, vykdančiuose viešųjų ryšių, viešųjų pirkimų, audito, dokumentų, turimų materialinių, finansinių išteklių tvarkymo ir aptarnavimo bei kitas panašias funkcijas, neliktų pareigybių, kurioms keliami tik statutiniam valstybės tarnautojui būdingi specialūs reikalavimai (…) Be to, tokiuose padaliniuose dirbantiems asmenims nebūtų taikomos tik statutiniams valstybės tarnautojams taikytinos socialinės garantijos”, – teigia VRM.

Tarp statutinių pareigūnų garantijų yra valstybinė pensija, prailgintos atostogos.

Šį klausimą pasitarime Vyriausybė svarstys antradienį.

Jei siūlymui pritartų Vyriausybė ir Seimas, vietoj naikinamos statutinio valstybės tarnautojo pareigybės būtų steigiama tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybė, kuriai priskiriamos funkcijos būtų to paties pobūdžio kaip ir naikinamos statutinio valstybės tarnautojo pareigybės.

Pasak VRM, įgyvendinant siūlomą pakeitimą, į karjeros valstybės tarnautojų statusą galėtų būti keičiamas apie 800 statutinių valstybės tarnautojų statusas.

Jei visi šie tarnautojai sutiktų būti perkelti į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, per metus darbo užmokesčiui būtų sutaupyta apie 2 mln. litų.

Be to, mažiau lėšų reikėtų statutinių tarnautojų sveikatos priežiūrai, valstybinėms pensijoms.

Visiems statutiniams valstybės tarnautojams, patenkantiems į pirmiau minėtą kategoriją, nesutikus būti perkeltiems į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, išeitinėms kompensacijoms reikėtų apie 10 mln. litų.

Vyriausybė sprendžia, kokiais kriterijais remiantis skirti premijas pareigūnams, kovojantiems su kontrabanda.

Pareigūnų skatinimui šiemet numatyta 5 mln. litų. Kaip anksčiau skelbė Vyriausybė, Valstybės sienos apsaugos tarnybai skiriama 2,2 mln. litų, Muitinės departamentui – 2 mln. litų.

Pasak ministro pirmininko kanclerio Deivido Matulionio, iš 5 mln. litų sumos turėtų būti skirta lėšų skatinti dar keturių institucijų – policijos, prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo bei Specialiųjų tyrimų tarnybų – pareigūnus.

“Kalba eina tik apie nusikaltimus ekonomikai, kai padaryta turtinė žala valstybei”, – apie pirmadienį Vyriausybės svarstytą projektą po ministrų pasitarimo žurnalistams sakė D.Matulionis.

Kanclerio teigimu, dėl kriterijų premijoms skirti užvirė ginčas.

“Bandoma nustatyti kriterijus, kad ne kiekvienas ateitų su prašymu, kad kiekvienam darbuotojui po 50 litų, o už konkrečius reikšmingus darbus kovojant su šešėliu ir kontrabanda”, – teigė jis.

Anot D.Matulionio, savaitę bus laukiama pastabų iš Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijų.

“Norime pasiekti, kad už reikšmingus rezultatus pareigūnai būtų premijuojami. Komisija turėtų spręsti, kas tie reikšmingi rezultatai, ir institucijos pateiks savo siūlymus, komisija rekomenduos arba nerekomenduos, Vyriausybė priims sprendimą skirti ar neskirti institucijai pinigai”, – sakė kancleris.

Anot jo, institucijos vadovui bus palikta teisė spręsti, kaip skatinti vieną ar kitą pareigūną.

“Institucijos vadovas pats nuspręs – iš to sąrašo, kuris buvo pateiktas – kam skirti 2000, kam 1500, kam 1000 litų. Paliekama institucijos vadovo diskrecijoje. Dėl kriterijų dar šiokia tokia diskusija vyks”, – teigė D.Matulionis.

Vyriausybė deklaruoja siekį šiemet iš šešėlinės ekonomikos gauti apie milijardą litų.

Lietuva tikėjosi aukštesnio lygio Lenkijos atstovavimo Sausio 13-osios minėjimo renginiuose Vilniuje, tačiau prezidento Bronislawo Komorowskio (Bronislavo Komorovskio) atsisakymui buvo objektyvių priežasčių, antradienį sakė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Darius Semaška.

“Be abejo, buvo tikimasi aukštesnio lygio Lenkijos atstovavimo labai mums svarbiuose renginiuose Sausio 13-osios įvykių 20-mečio minėjime”, – interviu Žinių radijui sakė D.Semaška.

Sausio 13-ąją į Lietuvą neatvyko nei Lenkijos prezidentas, nei kviesti Seimo ar Senato pirmininkai. Varšuvai kruvinų įvykių minėjime atstovavo Lenkijos Seimo vicepirmininkė.

Lenkijos Seimo Užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas Robertas Tyszkiewiczius (Robertas Tiškevičius) savo šalies spaudai teigė, kad “šalta ir santūri Lenkijos reakcija – tai atsakymas į paskutiniojo meto Vilniaus politiką lenkų mažumos Lietuvoje atžvilgiu”.

Tokią poziciją sukritikavo Lenkijos žiniasklaida, pabrėžusi, kad Sausio 13-oji Lietuvai yra ypač svarbi diena, netinkama pademonstruoti lenkų požiūrį į nesprendžiamus klausimus dėl lenkų tautinės mažumos padėties.

D.Semaška sakė, kad iš prezidentų į Sausio 13-osios minėjimą buvo kviesti Lenkijos ir Latvijos prezidentai. Pastarasis į Vilnių atvyko.

Anot D.Grybauskaitės patarėjo, tikimasi, kad Lenkijos prezidentas B.Komorowskis į Vilnių atvyks vasario 16-ąją, minint Valstybės atkūrimą.

“Tikėtis, kad prezidentas atvyks į Lietuvą vieną kartą, o po to praėjus tik mėnesiui – antrą kartą, tikrai yra sunku. Be to, reikia turėti mintyje, kad tomis dienomis buvo suplanuotas oficialus Lenkijos prezidento vizitas į Slovakiją”, – kalbėjo D.Semaška.

Vieno JAV kario, kuris įtariamas nutekinęs slaptus vyriausybės dokumentus tinklalapiui “WikiLeaks”, teisinės gynybos fondas ketvirtadienį nurodė gavęs iš svetainės vadovų 15 tūkst. dolerių.

32 metų JAV armijos eilinis Bradley Manningas (Bredlis Maningas) nuo pernai liepos laikomas viename kariniame kalėjime Virdžinijoje, įtariant, kad jis nutekino “WikiLeaks” daugybę įslaptintų karinių dokumentų ir Valstybės departamento diplomatinių depešų.

“WikiLeaks” ne kartą nurodė nežinantis, ar jų informacijos šaltinis buvo B.Manningas, tačiau pažadėjo prisidėti prie jo teisinės gynybos.

Bradley Manningo paramos tinklas ketvirtadienį savo svetainėje bradleymanning.org paskelbtame pranešime nurodė, kad “WikiLeaks” pirmadienį pervedė 15 100 dolerių (39,7 tūkst. litų) į fondą, finansuojantį B.Manningo advokatus.

Fondas nurodė, kad po “WikiLeaks” indėlio M.Bradley civilinės gynybos komandos surinktų lėšų suma viršijo 100 tūkst. dolerių, tačiau dar nepasiekė 115 tūkst. dolerių, reikalingų “energingai gynybai organizuoti”.

“WikiLeaks” įkūrėjas Julianas Assange’as (Džulianas Asandžas) ketvirtadienį sakė manantis, jog Vašingtonas siekia pasinaudoti B.Manningu, kad galėtų patraukti atsakomybėn tinklalapio lyderį, tačiau neigė žinojęs apie šį karį, kol jo vardas nepasirodė žiniasklaidos pranešimuose.

“Palaužti Bradley Manningą – pirmasis žingsnis, – sakė J.Assange’as. – Akivaizdžiai siekiama jį palaužti ir išgauti prisipažinimą, kad jis dalyvavo kažkokiame sąmoksle su manimi siekiant pakenkti Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui”.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininkas socialdemokratas Algimantas Salamakinas antradienį atsiėmė savo atsistatydinimo pareiškimą.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė antradienį sulaukė A.Salamakino rašto, kuriuo šis prašo leisti atsiimti anksčiau jai įteiktą prašymą atleisti iš EPK pirmininko pareigų, BNS patvirtino parlamento vadovės atstovas spaudai Juozas Ruzgys.

A.Salamakinas trečiadienį žurnalistams sakė atsistatydinimo pareiškimą atsiėmęs, kad komisija galėtų toliau dirbti.

“Pirmiausia Seimo pirmininkei daromas spaudimas, kad teiktų šitą mano (atsistatydinimo – BNS) prašymą. Kada penki komisijos nariai save suspendavo ir išėjo iš Etikos komisijos, jeigu mano pasitraukimas taip pat bus patenkintas, tai komisija bus paralyžiuota mažiausiai iki kovo mėnesio. Mes negalėsime dirbti, o darbų yra labai daug. Visiškai destabilizuoti komisijos darbą dar trims mėnesiams būtų didžiulė klaida”, – tvirtino A.Salamakinas.

EPK vadovas tvirtino suprantąs, kad jo žingsnis nėra populiarus, bet žengtas “vardan komisijos ir vardan to, kas vyksta šiuo metu komisijoje”.

“Aš pasiryžau įvykdyti savo pareigą, kol bus pakeistas Seimo statutas. Manau, kovo mėnesį visa komisija bus performuota”, – tvirtino jis.

Lapkričio pabaigoje Seimas po pateikimo yra pritaręs Statuto pataisoms dėl naujų EPK sudarymo principų. Pagal šį projektą, siūloma grįžti prie anksčiau galiojusios tvarkos, kai atstovus į EPK delegavo ne frakcijos, o tam tikras skaičius parlamentarų.

Numatyta, kad kandidatą į EPK gali pasiūlyti ne mažiau kaip 15 Seimo narių. Komisija būtų sudaroma iš 9 parlamentarų.

Dabar narius į EPK deleguoja parlamentinės frakcijos priklausomai nuo jų dydžio. Komisiją sudaro 14 narių.

Lapkričio pradžioje Seimo EPK svarstė A.Salamakiną dėl jo žodžių, kuriais jis be Seimo valdybos leidimo į Tailandą išvykusį Seimo narį Remigijų Ačą apkaltino savavaliavimu. Etikos sargai priėmė nepalankų A.Salamakinui sprendimą, bet vėliau nusprendė, kad tai buvo negalutinis balsavimas.

Gruodžio 14 dieną nepatenkinti EPK pirmininko elgesiu penki komisijos nariai sustabdė darbą komisijoje. Jie A.Salamakinui priekaištavo dėl šališkumo, politinių užsakymų vykdymo, politikavimo.

EPK yra 14 narių.

Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinė profesinė sąjunga (LVRSRPS) penktadienį nutraukė beveik tris savaites trukusią bado akciją prie Seimo rūmų Vilniuje.

Vidurdienį protestuotojai išardys palapinę, kurioje pareigūnai badavo 16 parų. Paskutinę parą palapinėje be maisto praleido šiauliečiai ugniagesiai gelbėtojai Saulius Šuipis, Vytautas Jencius, Sergejus Gončarovas, pranešė profsąjunga.

“Su Vyriausybe, kuriai buvo įteikti reikalavimai, bendros kalbos neradome, nors premjeras ir finansų ministrė žadėjo prisidėti prie badautojų. Mus parėmė Seimo nariai. Jau įregistruotos įstatymų pataisos, galinčios išspręsti dvi iš trijų mūsų keliamų problemų. Tai – darbo užmokesčio kompensavimas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir sumažintų pensijų kompensavimas”, – pranešime cituojama LVRSRPS pirmininkė Loreta Soščekienė.

Anot jos, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) biudžeto klausimas pasibaigus protesto akcijai liko atviras.

Profsąjungos teigimu, pagal blogiausią scenarijų – 2011 metų ministerijos biudžetas mažės dešimtadaliu, palyginti su 2010 metais, geriausiu atveju bus paliktas šių metų lygio finansavimas su papildomais asignavimais prestižiniams tarptautiniams Lietuvoje vyksiantiems renginiams aptarnauti, tai yra, palaikyti viešąją tvarką jų metu.

Bado akciją prie Seimo pareigūnų profsąjungos atstovai pradėjo rugsėjo 22 dieną. Pastatytoje palapinėje po parą badavo vis kiti pareigūnai.

Šia protesto akcija norėta pareikšti, kad statutiniai pareigūnai nebesitaikstys su privalomomis nemokamomis atostogomis, reikalauta laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pareigūnams mokėti vidutinį jų darbo užmokestį, kompensuoti sumažintas pensijas.

Rugpjūčio 1 dieną įsigaliojo Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymas, sumažinęs laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pareigūnams mokamas išmokas. Kiek anksčiau socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu sumažintos senatvės pensijos, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

Pirmadienį prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pastato Vilniuje piketavę Pareigūnų ir karių veteranų asociacijos (PKVA) atstovai prašė vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio imtis veiksmų, kad būtų nustatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmas. Jie taip pat piktinosi, kad ministras didina savo patarėjų būrį.

“Mes norime paprašyti, kad vis dėlto ministras imtųsi veiksmų, sprendimų, padėtų mums, kad būtų nustatytas sumažintų (valstybinių – BNS) pensijų kompensavimo mechanizmas”, – žurnalistams sakė PKVA valdybos narys Sigitas Žičkus.

Pats vidaus reikalų ministras teigia, kad ministerija tokių žingsnių buvo ėmusis, tačiau Vyriausybė panašaus mechanizmo sukūrimo klausimą atidėjo.

Anot protestuotojų, kurių buvo iki dešimties, buvusiems pareigūnams ir kariams nėra numatytas valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmas, nors esą kompensavimo tvarka kitiems pensijų gavėjams nustatyta.

Kitas asociacijos valdybos narys Romualdas Variakojis tvirtino, kad dirbantiems buvusiems pareigūnams ir kariams pensijos sumažintos iki 80 proc., nedirbantiems – iki 20 procentų.

“Į grąžinimo mechanizmą mūsų kategorijos žmonių – kariai, teisėsaugininkai – visiškai neįtraukti. Čia įkišo ranką į kišenę, išėmė ir nesiruošia grąžinti (…) Mes reikalaujame to, kad VRM atkreiptų dėmesį ir imtųsi kokių nors žygių, kol kas tai nieko (nedaroma – BNS). Formaliai buvo kreiptasi į Vyriausybę, Vyriausybė atmetė, (nusprendė – BNS) nesvarstyti šių grąžinimo klausimų išvis, taip ir paliko”, – tikino R.Variakojis.

R.Palaitis pirmadienį žurnalistams sakė, kad dar gegužės mėnesį VRM buvo parengusi įstatymo projektą, kuriuo siūlyta neišmokėtas statutinių pareigūnų pensijų dalis pripažinti kaip valstybės skolą ir suformuoti kompensavimo mechanizmą.

“Toks įstatymo projektas gegužės 17 dieną svarstytas Vyriausybės pasitarime, ir šitą klausimą nuspręsta padėti į šoną. Dėl kokių priežasčių? Daugiausia dėl finansinių”, – kalbėjo vidaus reikalų ministras.

Jis tikino, kad kompensavimo mechanizmas turėtų būti nustatytas, tačiau teigė susidaręs įspūdį, kad Vyriausybė to daryti nenorėtų.

“Mano įsitikinimu, statutinė pensija yra skiriama ne “už gražias akis” ar kažkokius vienkartinius nuopelnus, o yra skiriama už nuolatinį darbą pavojingomis gyvybei sąlygomis, ir tai yra kaip tokių žmonių socialinis draudimas. Taigi, mano supratimu, jiems turėtų būti (skiriama – BNS) pilna statutinė pensija arba bent jau, kai praeis sunkmetis, jinai turėtų būti kompensuojama”, – sakė R.Palaitis.

Anot jo, vidaus reikalų sistemoje yra per 10 tūkst. į pensiją išėjusių statutinių pareigūnų. Jų valstybinės pensijos, pasak ministro, vidutiniškai siekia 1-2 tūkst. litų per mėnesį.

Protestuotojai taip pat piktinosi, kad vidaus reikalų ministras priima dirbti patarėjus, nors esą šiuo metu valstybėje yra ekonominis sunkmetis.

“Reikalavimai yra tie – krizinė padėtis paskelbta valstybėje, taip jau premjeras (Andrius Kubilius – BNS) dėsto, kad krizė yra. Pensijos mažinamos, o etatai faktiškai papildomi, yra įkuriami ir priimami žmonės. Finansavimas, vadinasi, naudojamas”, – sakė R.Variakojis.

R.Palaitis šiuo metu turi tris patarėjus. Šias pareigas eina Gintaras Sodeika, Vigilija Bružaitė ir Saulius Lapėnas. Ministerijos vyriausiuoju patarėju dar dirba buvęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos viršininkas Saulius Stripeika.