Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovai siūlo Vidaus tarnybos statute nustatyti sąrašą pareigybių, kurias einantys pareigūnai ligos laikotarpiu gautų viso darbo užmokesčio dydžio pašalpą.

Pasak susivienijimo pranešimo spaudai, išimtys skaičiuojant ligos pašalpas turėtų būti daromos patruliams, ugniagesiams, pasieniečiams, operatyvinį darbą dirbantiems pareigūnams ir kitiems, kurie susiduria su padidėjusio pavojaus sąlygomis. Savo siūlymus ketvirtadienį pareigūnų atstovai pristatė prezidentės patarėjams.

Pareigūnai jau yra kreipęsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydami vetuoti Vidaus tarnybos statuto pataisas, kuriomis jų socialinės garantijos ligos atveju prilygintos kitų piliečių.

Vidaus tarnybos statutas iki šiol numatė, kad laikinojo nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiais pareigūnams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis.

Prezidentei pasirašius įstatymą, mokamo vidutinio darbo užmokesčio ar jo dalies dydis, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė bus nustatomi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, tad ligos atveju pareigūnai vidutinio atlyginimo tikėtis nebegalės.

Pasak profesinių sąjungų atstovų, jei Seimo narių Rimanto Dagio ir Vincės Vaidevutės Margevičienės pasiūlytos ir Seimo priimtos pataisos galiotų šiuo metu, trys ugniagesiai, kurie trečiadienį Kupiškio rajone gavo šilumos smūgį gelbėdami žmonių turtą, jau nuo šiandienos gautų tik ketvirtadalį savo atlyginimo, nes jie ilgiau kaip tris dienas

bus nedarbingi.

“Mes pritariame, kad situacija, kai pareigūnas suserga kasdamas bulves nėra pakankama, kad sunkmečiu už tai būtų atlyginama šimtu procentu, bet mes nepritariame ir tam, kad pareigūnas, gelbėdamas kitus ir dėl to nukentėjęs nuo nusikaltėlių ar nuo stichijos, nukentėtų dar kartą nuo valstybės”, – teigiama profesinių sąjungų pareiškime.

Per susitikimą su prezidentės patarėjais pareigūnai sako pateikę ir daugiau pavyzdžių, pagrindžiančių, kad kai kurias pareigas einantiems pareigūnams nedarbingumo laikotarpis būtų kompensuojamas šimtu procentu: pavyzdžiui, praėjusį savaitgalį Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas ilsėdamasis su šeima prie Žaltyčio ežero išgelbėjo 2 skęstančių žmonių gyvybes: mergaitės ir merginos.

Prieš metus taip pat ne tarnybos metu pajūryje su šeima vasarojantis Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnas Vidmantas Sova, pamatęs skęstančius žmones, suskubo į pagalbą, bet gelbėdamas kitus jis nuskendo.

Pareigūnai primena ir atvejį, kai pareigūnė apsikrėtė tuberkulioze apklausdama įtariamąjį.

“Jei pareigūno pareiga yra rizikuoti net ir tada, kai kitų profesijų žmonės to nedarytų, tai valstybės pareiga užtikrinti, kad pareigūnas rizikuodamas patirtų kuo mažiau žalos”, – teigia Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas

Policijos pareigūnai dėl darbo užmokesčio už papildomą darbo krūvį laimėjo svarbią bylą ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad pareigūnai turi teisę reikalauti atlyginti už darbą, kuris liko neapmokėtas dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos. Ši norma buvo numačiusi ribojimą priedams ir priemokoms.

“Pareigūnai turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl minėto apribojimo taikymo”, – paskelbė LVAT.

LVAT paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sausio mėnesį priimtą sprendimą pareiškėjai iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti 1689,51 lito.

Dalis vidaus reikalų sistemoje esančių statutinių pareigybių turėtų tapti karjeros valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybėmis.

Tai numatyta vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio pasirašytame įsakyme, kuriuo jis patvirtino vidaus reikalų sistemos įstaigų statutinių pareigybių statuso keitimo sistemą.

“Esu įsitikinęs, kad ne visos šiandien esančios statutinės pareigybės pagal joms priskirtas funkcijas turėtų būti statutinės. Padaliniuose, padedančiuose užtikrinti įstaigų funkcionavimą, daugelis, o kai kur ir visos, pareigybės turėtų turėti arba karjeros valstybės tarnautojo, arba darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, statusą”, – Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pranešime cituojamas ministras.

Anot jo, turėtų būti pakeistas apie 400 statutinių pareigybių statusas.

“Tokiuose padaliniuose kaip viešieji ryšiai, viešieji pirkimai, vidaus auditas, dokumentų, turimų materialinių ir finansinių išteklių tvarkymas bei kitų aptarnavimo funkcijų vykdymas ateityje neturėtų likti nė vienos statutinės pareigybės”, – teigiama pranešime.

VRM teigimu, padaliniuose, atliekančiuose funkcijas žmogiškųjų išteklių valdymo, įstaigų veiklos strategijos kūrimo ir teisės srityse, statutinių pareigybių skaičius negalės viršyti 50 proc., o padaliniuose, atliekančiuose funkcijas tarptautinių ryšių ir informacijos, susijusios su įstaigai priskirtų uždavinių vykdymu, apdorojimo, analizės ir valdymo srityse, statutinių pareigybių skaičius negalės viršyti 70 proc. visų atitinkamame struktūriniame padalinyje įsteigtų pareigybių.

Kita vertus, R. Palaitis pabrėžė, kad vadinamasis pareigybių išstatutinimas nereiškia, kad jau dabar tie pareigūnai, kurių pareigybės bus pripažintos nestatutinėmis, neteks statutinio pareigūno statuso, o taip pat ir visų su juo susijusių socialinių garantijų.

“Tokių pareigybių statusas bus keičiamas tik tuomet, kai iš pareigų išeis statutinis pareigūnas. Pareigūnų teisėti lūkesčiai bus išsaugoti”, – tikino ministras.

Šių metų kovo 1-osios duomenimis, VRM pavaldžiose įstaigose dirbo 19,7 tūkst. statutinių valstybės tarnautojų.