Prancūzija ir Didžioji Britanija sutiko sustiprinti karinį spaudimą Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) režimui po to, kai galingosios šalys per susitikimą Dohoje pažadėjo paremti šios Šiaurės Afrikos sukilėlius pinigais ir gynybos priemonėmis.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ir Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) sutiko sustiprinti karinį spaudimą per darbinius pietus Paryžiuje prieš ketvirtadienį prasidėsiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Berlyne, pranešė vienas Eliziejaus rūmų šaltinis.

“Visos priemonės turi būti padarytos prieinamomis” kovoje prieš M.Kadhafi, nurodė šaltinis, Londonui ir Paryžiui stengiantis stiprinti spaudimą NATO sąjungininkėms prisidėti prie Libijos režimo sutriuškinimo.

Šių diplomatinių manevrų buvo imtasi didėjant įtampai Aljanso viduje dėl oro patruliavimo misijos Libijoje, kuri iki šiol nepadėjo pakeisti jėgų pusiausvyros šioje šalyje.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton), atvykusi į Berlyne ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančius susitikimus, paskelbė pranešimą, kuriame smerkiamos nesiliaujančios M.Kadhafi pajėgų atakos prieš civilius gyventojus.

“Pastarosiomis dienomis gavome nerimą keliančių pranešimų apie atsinaujinusius Kadhafi pajėgų žiaurumus”, – nurodė ji.

Tuo tarpu Libijos užsienio reikalų viceministras Khaledas Kaimas (Chaledas Kaimas) trečiadienį pareiškė, kad sukilėliams šalies rytuose padeda Libano islamistų judėjimo “Hizbollah” kovotojai.

Pasak jo, Kataras pasiuntė į Libiją savo karinius instruktorius ir aprūpina sukilėlius Prancūzijoje pagamintomis prieštankinėmis raketomis “Milan”.

Tuo tarpu Dohoje tarptautinė kontaktinė grupė per trečiadienį vykusį susitikimą nusprendė įkurti “laikiną finansinį mechanizmą”, kuris teiktų paramą sukilėliams, siekiantiems nuversti M.Kadhafi.

Kontaktinė grupė “patvirtino, kad Kadhafi režimas prarado bet kokį legitimumą ir kad (lyderis) turėtų išvykti bei leisti Libijos žmonėms patiems spręsti savo ateitį”.

Nors visi susitikimo dalyviai pritarė, kad M.Kadhafi privalo pasitraukti iš valdžios, kilo nesutarimų dėl sukilėlių apginklavimo.

Sukilėlių vadovybė socialiniame tinkle “Tweeter” paskelbė žinutę: “Tariamės dėl ginklų pirkimo sutarčių su šalimis, kurios oficialiai pripažįsta (opozicijos) Tarybą; gauname teigiamų atsakymų.”

Šio susitikimo galutiniame pranešime sakoma, jog “kontaktinės grupės dalyviai susitarė toliau teikti palaikymą (Libijos) opozicijai, įskaitant materialinę pagalbą”.

Kataro ministras pirmininkas Hamadas bin Jassemas al Thani (Hamadas bin Džasemas Sanis) sakė žurnalistams, jog tai reiškia “humanitarines, taip pat gynybos priemones. Tai reiškia, kad Libijos žmonės turėtų gauti priemonių, kurių jiems reikia, kad apsigintų.”

Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini (Frankas Fratinis) pareiškė: “Arba sudarykime galimybę šiems žmonėms apsiginti, arba atsiribokime nuo savo įsipareigojimo padėti ginti Libijos gyventojus.”

Jungtinių Tautų rezoliucija “nedraudžia tiekti ginklų… savigynai”, pažymėjo F.Frattini.

Tačiau Belgija pareiškė nepritarianti sukilėlių apginklavimui, o Vokietija tvirtino, kad negali būti “jokio karinio sprendinio”.

Kontaktinės grupės galutiniame komunikate sakoma, kad šalys susitarė “įkurti laikiną finansinį mechanizmą, kuris padėtų Laikinajai Nacionalinei Tarybai ir tarptautinei bendruomenei valdyti pagalbos lėšas ir užtikrinti trumpalaikius finansinius poreikius”. Šio fondo dydis nebuvo paskelbtas.

Sukilėlių atstovas Mahmudas Shammamas (Mahmudas Šamamas) sakė, kad “šių pinigų visiškai nenaudosime ginklams pirkti; jie bus naudojami esminiams Libijos žmonių poreikiams patenkinti”.