Su šaknimis išrauti, išmindyti augalai, išlaužyti suoliukai ir žaidimų aikštelės, apipaišytos sienos… Jei naktimis nebūtų rakinamas, tokį vaizdą greitai išvystume neseniai atidarytame sostinės Sereikiškių parke, po rekonstrukcijos vadinamame Bernardinų sodu.

Tai bene pirmasis valstybinis parkas Lietuvoje su nustatytomis darbo valandomis. „Parkas rakinamas dėl saugumo, kad kuo ilgiau išliktų toks, koks yra dabar, – sako VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ direktorius Laisvūnas Budėnas. – Visada atsiranda piktavalių, kurie mėgsta naktį ką nors bloga padaryti. Tą matome ir kituose parkuose: po nakties randame nuniokotas šiukšliadėžes, apipaišytas sienas. Tai grėstų ir Bernardinų sodui.“
Parko teritorija taip pat stebima kameromis, prijungtomis prie bendros policijos sistemos, budi apsaugininkai. Tiesa, kai objektas bus atiduotas vertinti valstybinei komisijai, apsaugos bus atsisakyta – trūksta lėšų. Brangiai kainavusį parką toliau saugos tvoros ir kameros, tačiau L.Budėnas neslepia nesąs garantuotas, kad tai padės apsisaugoti nuo vandalų, mat Vilnia – sekli upė, tad gali atsirasti mėginančiųjų patekti į užrakintą parką iš Kalnų parko teritorijos.
Pasak Vilniaus savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Mikalauskienės, rakinti prestižinius parkus Vakarų Europoje yra įprasta. Paryžiuje jai teko matyti net rakinamas vaikų žaidimo aikšteles. „Nėra mūsų žmonės dar tokie kultūringi“, – teigia savivaldybės atstovė.
Lietuvių elgesys ne tik parkuose, bet ir kitose viešose vietose nuolat stebina miesto tvarkytojus: iš želdynų su šaknimis iškasamos gėlės, kurios vėliau turbūt parduodamos turguje ar sodinamos balkonuose, iš atokesnių gatvių vagiami  medeliai, o iš vaikų žaidimo aikštelių – suoliukai su staliukais. Kam nors vis užkliūva ir fontanai (sulaužomi purkštukai), ką jau kalbėti apie šiukšlinimą ar niekaip nepažabojamus grafičių piešėjus.
Panaši padėtis ir Kaune. Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Miliauskienė stebisi, kad vis nulupinėjami pagaliukai nuo medinių šiukšliadėžių, geležinių turėklų kampai: „Nežinau, kam galima juos pritaikyti.“
Nebent galima pasidžiaugti, kad nepriklausomybės atkūrimo pradžioje tokių dalykų pasitaikydavo kur kas dažniau. Nors ir iš lėto, gyventojų elgesys viešose vietose keičiasi, mažėja ir vandalizmo, ir šiukšlinimo.

Vilniaus miestas niekaip nesugeba prisitaikyti prie metų laikų: vaikų žaidimų aikštelės būtinai įrengiamos vėlyvą rudenį, prieš pat sniegą, o Sereikiškių parkas rekonstruojamas taip nerangiai, kad atidarymo iškilmės iš pavasario ar vasaros nusikelia į rudenį.

Čia derėtų priminti, kad praėjusių metų spalį sostinės vicemeras Jonas Pinskus žadėjo, kad Sereikiškių parko (ateityje jis vadinsis Bernardinų sodu) rekonstrukcijos darbai bus baigti šių metų pavasarį. “Pavasarį vilniečiai tikrai turės puikų parką”, – tada žadėjo jis.
Tačiau pavasaris jau praėjo, o iki pabaigtuvių dar toli. Darbus vykdantis rangovas rekonstrukciją planuoja baigti tik rugsėjo pirmąją, bet ir tai tik tuo atveju, jei viskas vyks sklandžiai ir nebus finansavimo sutrikimų.
Sostinės savivaldybės atstovai teisinasi, kad šio parko rekonstrukcija užsitęsė dėl prastų orų šią žiemą ir pavasarį. Bet šis atidėjimas ne pirmas – iš tiesų Bernardinų sodo rekonstrukcija turėjo būti baigta 2012 m. pabaigoje, tačiau pernai pabaigtuvės buvo atidėtos dėl parke aptiktų archeologinių radinių.
Priminsime, kad pirmieji Sereikiškių parko rekonstrukcijos darbai pradėti dar 2010-aisiais. Ir tikėtina, kad vilniečiai bei miesto svečiai juo pasigrožėti ir pasidžiaugti galės tik kitą pavasarį. Dabar tegalima įsivaizduoti, kaip bus puiku šiame parke, kuriame, kaip žadama, bus atkurta XIX a. dailininko Alexanderio Strausso sukurta planavimo struktūra, takų sistema, įrengtas botanikos sodas, oranžerija, alpinariumas, rožynas, atkurtas buvęs vienuolyno sodas, atnaujinti anksčiau neveikę fontanai, iškasta tvenkinių, įkurta žaidimų aikštelių.
Sereikiškių parko rekonstrukcijos darbai atsieis apie 18 mln. Lt, iš kurių 14 mln. Lt skyrė ES struktūriniai fondai, 2 mln. Lt Vilniaus savivaldybė, dar 2 mln. Lt – mecenatai.

Gegužės 11 d. kauniečių pamėgtame pušyne prie Lampėdžių karjero bendrovė „UNO Parks“ atidaro „GERA DOVANA nuotykių parką”.

Tai pirmasis tokio pobūdžio objektas laikinojoje sostinėje, kuriame aktyviai laisvalaikį galės leisti suaugusieji ir vaikai.
Parke įrengtos 5 trasos medžiuose, kuriose galima įveikti per 100 įvairių rungčių, viena pramogų – laisvo kritimo jausmą leidžiančios patirti supynės „Drambliaskrydis“.
„Tai bus vieta, kurioje šeimos ir draugai galės aktyviai leisti laiką kartu ir patirti labai gerų emocijų. Kaune vis dar trūksta tokių pramogų, todėl neabejojame nuotykių parko sėkme šiame mieste“, – sako laisvalaikio ir dovanų čekių rinkoje lyderiaujančios bendrovės „Gera dovana“ komercijos direktorius Vytautas Kernagis.
„GERA DOVANA nuotykių parkas” yra jau trečias bendrovės „UNO Parks“ valdomas nuotykių parkas Lietuvoje, į jį buvo investuota per 0,5 mln. litų. Atidariusi naujus nuotykių parkus Kaune ir Šiauliuose bendrovė valdys didžiausią nuotykių parkų tinklą Baltijos šalyse.
„UNO Parks“ direktorius Marijus Krasnickas, tikina, kad naujasis nuotykių parkas laikinojoje sostinėje savo apimtimi prilygs didžiausiems šalyje Vilniaus ir Druskininkų nuotykių parkams, todėl kauniečiai, ieškantys tokio pobūdžio aktyvių pramogų, nebeturės vykti į kitus miestus.
Nuotykių parko atidarymą Kaune sveikina ir miesto meras Andrius Kupčinskas. „Džiaugiuosi matydamas, kad verslas noriai investuoja Kaune. Taip pat džiugu, kad kauniečiai turės dar vieną vietą, kurioje bus galima aktyviai ir įdomiai leisti savo laisvalaikį“, – sakė A.Kupčinskas.
Parko valdytojai žada, kad gegužės 11-ąją, parko atidarymo dieną, Kauno Lampėdžių paplūdimys taps indėnų stovyklaviete, jai vadovaus gerai žinomas indėnų kultūros mylėtojas Donatas Dubauskas. Atidarymo šventėje medžiuose su žurnalistais rungsis scenos žvaigždės, o šeimų turnyras kvies varžytis visus norinčius. Mažieji parko lankytojai galės užsiimti teminėse dirbtuvėlėse: patys gamintis indėniškus suvenyrus, semtis išgyvenimo gamtoje patirties ir skanauti vietoje kepamų blynų.

Lietuvos keliais, remiantis Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, važinėja tris kartus daugiau automobilių nei Latvijos ar Estijos. Mūsų šalyje šių metų pradžioje buvo 1,87 mln., Latvijoje – 0,66 mln., o Estijoje – 0,656 mln. užregistruotų transporto priemonių.
Viktoras Daukšas, transporto skelbimų portalo Autoplius.lt plėtros vadovas, teigia, kad taip smarkiai automobilių kiekiu Lietuva pirmauja tik formaliai.
„Teisingiau būtų remtis „Transekstos“ duomenimis, pagal kuriuos su techninės apžiūros talonais Lietuvoje yra 1,2 mln. automobilių. Taigi Lietuvos automobilių parkas yra maždaug dvigubai didesnis už Estijos ar Latvijos. Pagal automobilį, tenkantį vienam šalies gyventojui, pirmauja estai – 0,51, mūsų santykis – 0,4, latvių – 0,33 automobilio“, – kaimyninių šalių automobilių parką lygina V. Daukšas.
Lietuva žymiai pirmauja ir pagal importuotus naudotus automobilius – per pirmąjį šių metų ketvirtį į mūsų šalį jų įvežta 3,5 karto daugiau nei į Latviją ir beveik penkis kartus daugiau nei į Estiją.
Lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt, „Regitros“ ir automobilių rinkos tyrimų įmonės „Autotyrimai“ duomenimis, šiemet į Lietuvą buvo įvežta 32,5 tūkst., į Latviją – 9,1 tūkst., į Estiją – 6,5 tūkst. automobilių.
Pas mus atkeliauja senesni automobiliai
Lietuvoje važinėja seniausi automobiliai Baltijos šalyse. Mūsų šalies automobilių parko amžiaus vidurkis – 15 metų ir kiek atsilieka nuo estų – 13,3 metų bei latvių – 13,5 metų. V. Daukšas pastebi, kad per pastaruosius trejus metus visose Baltijos šalyse automobilių parkas senėjo.
„Deja, bet mes negalime pasigirti itin naujais automobiliais. Į Lietuvą dažniausiai įvežami 11–15 metų, o į Estiją ir Latviją jaunesni – 6–10 metų automobiliai. Į Estiją įvežama tris kartus daugiau 1–5 metų automobilių nei pas mus“, – atkreipia dėmesį V. Daukšas.
Per pirmąjį ketvirtį į Lietuvą įvežta mažiau naujesnių automobilių nei pernai. Lietuviai importavo 452 vienetais mažiau 1–5 metų automobilių ir 344 mažiau 6–10 metų transporto priemonių. Skirtinga situacija Latvijoje, kurios keliuose net 43,1 proc., t. y. 1,1 tūkst. padaugėjo prieš 6–10 metų pagamintų automobilių.
Sandorių skaičius panašus kaip pernai
Pirmasis šių metų ketvirtis nebuvo itin aktyvus Lietuvos automobilių rinkoje. Užfiksuoti 85,8 tūkst. naujų ir naudotų automobilių sandorių, t. y. 0,3 proc., arba 240 mažiau nei pernai.
V. Daukšas pastebi, kad pirmąjį ketvirtį po trejų metų augimo, naudotų automobilių rinka stabtelėjo. Šiemet sandorių įvyko 82,7 tūkst., o pernai – vos 165 daugiau.
„Prastesniems pirmojo ketvirčio automobilių rinkos rodikliams įtakos turėjo ir pavėlavęs pavasaris. Įprastai nutirpus sniegui vairuotojai lekia į plovyklas ir pradeda prekybą automobiliais”, – sako lengvųjų automobilių rinkos ekspertas.
Naudoti atpigo, nauji pabrango
Autoplius.lt vertinimu, vidutinės naudotų ir naujų automobilių kainos sausio-kovo mėnesiais buvo atitinkamai 10,3 ir 70,4 tūkst. litų. Pirmąjį ketvirtį vidutinė naudotų automobilių kaina smuktelėjo 3,1 proc., arba 329 litais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Naujų automobilių vidutinė kaina toliau nuosekliai auga ir pirmąjį ketvirtį pasiekė 70,4 tūkst. litų. Tai yra tūkstančiu litų daugiau nei pernai metų pradžioje.
Pagal kitas automobilių amžiaus grupes kainos tiek kilo, tiek krito. Populiariausių 11–15 metų automobilių vidutinė kaina sumažėjo 170 litų (iki 7,9 tūkst. litų), o 6–10 metų automobiliai brango 2,3 proc. (iki 17,7 tūkst. litų).
Lietuvoje karaliauja dyzelinas,  kitur – benzinas
Atsižvelgiant į kuro tipą, Lietuva – vienintelė iš trijų Baltijos šalių, kurioje dyzelinių automobilių (48,7 proc.) daugiau nei varomų benzinu (39,9 proc.). Didžiausia benzininių automobilių dalis yra Estijoje – net 66,3 proc. Latvijoje benzininių automobilių taip pat daugiau (51,1 proc.) nei dyzelinių.
„Estijoje dyzelinių automobilių dalis auga jau trejus metus iš eilės. Tokia tendencija pastebima ir Latvijoje. Kita situacija Lietuvoje, kur įvežamų dyzelinių automobilių procentinė dalis per metus sumažėjo nuo 77,7 proc. iki 73,6 proc. Nepaisant to, dyzelinu varomi automobiliai išlieka žymiai populiaresni už benzininius”, – sako V. Daukšas.
Autoplius.lt duomenimis, populiariausia Baltijos šalių automobilių marke išlieka „Volkswagen“. Lietuvoje ir Latvijoje minėtų automobilių per metus padaugėjo atitinkamai 10,5 tūkst., Estijoje – 5 tūkst., o Latvijoje – 4,4 tūkst.
Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje populiariausių trejetuke toliau rikiuojasi „Audi“ ir „Opel“, o estų – „Ford“ ir „Audi“ automobiliai. Pažymėtina, kad vienintelėje Latvijoje į populiariausių penketuką patenka BMW, Estijoje – „Toyota“, o Lietuvoje – „Renault“ automobiliai.
Nauji automobiliai: žymiai atsiliekame nuo estų
Parduotų naujų automobilių skaičiumi Lietuva atsilieka nuo Estijos, bet lenkia Latviją. Per tris mėnesius mūsų šalyje įsigyta 3,15 tūkst. naujų automobilių, tai 75 vienetais mažiau nei prieš metus. Estai naujų automobilių įsigijo 5,4 tūkst., o tai yra beveik pusė visose trijose Baltijos šalyse įsigytų automobilių. Latvijoje buvo nupirkta 2,8 tūkst. automobilių, beveik 200 mažiau nei prieš metus.
„Iš Baltijos šalių vienintelėje Estijoje naujų automobilių pardavimai augo. Ten, skirtingai nei Latvijoje ar Lietuvoje, itin daug naujų automobilių nuperka privatūs asmenys. Mūsų šalies pirkėjus estai lenkia tris kartus. Bene didžiausią įtaką tam turi aukštas estų pragyvenimo lygis “, – teigia Autoplius.lt plėtros vadovas.
Per pirmąjį ketvirtį Lietuvoje daugiausiai nupirkta „Volkswagen“ markės automobilių, Estijoje populiaresni buvo „Toyota“ automobiliai. Pagal modelius Lietuvoje pirmauja „Nissan Qashqai“, aplenkęs „Fiat 500“.
Nuoroda į „Barometrą“:
http://auto.plius.lt/tyrimai/barometras/automobiliu-rinkos-apzvalga-2013-i-ketv

Palangos Birutės parko lankytojai kiekvieną vasaros ketvirtadienį kviečiami stebėti nebylią kurorto istoriją – vienoje iš gražiausių kurorto vietų įgyvendinamas projektas „Birutės parko atspindžiai“.

Jau septintus metus gyvuojantis projektas parko lankytojus nukelia į praėjusio šimtmečio pradžią. Kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 19 val. parke – prie didžiojo tvenkinio, saloje ar prie dvaro rūmų – galima sutikti autentiškais 20 a. pradžios drabužiais pasidabinusius senuosius dvaro šeimininkus: grafus, taip pat jų svečius – merginas bei jauną porą, mažąją grafaitę, sodininką ar tarnaites, skubančias patiekti vakarinę arbatą. Ši arbatos gėrimo ceremonija tvenkinio saloje skambant smuikininko atliekamoms melodijoms – reginys, kurį stebintys parko lankytojai pasijunta taip, tarsi jiems prieš akis nebyliai piešiama graži grafų gyvenimo istorija.

Po parką vaikštantys personažai su lankytojais nebendrauja – taip siekiama išlaikyti paslaptingumą, solidumą bei senovinę dvasią. Į visus smalsių praeivių užduodamus klausimus „Birutės parko atspindžių“ herojai atsakyti gali vienintele fraze: „Šiuo metu Palanga yra nuostabi, ar ne taip?“.

„Nebylus trylikos personažų pasivaikščiojimas po parką sukuria atmosferą, lankytojus nukeliančią į praėjusio šimtmečio pradžią. Poilsiautojams tai labai patinka. Sulaukiame netgi nuolatinių stebėtojų, kurie kiekvieną savaitę ateina pasigrožėti piešiama istorija“, – sakė šio projekto sumanytoja ir įgyvendintoja, Palangos kultūros centro renginių režisierė Aušra Latonienė.

Kad po parką vaikštantys personažai atrodytų tikroviškai bei įtikinamai, projekto įgyvendintojai turėjo gerokai paplušėti. „Pirmiausia teko perversti visas senas grafų Tiškevičių giminės nuotraukas, saugomas tiek Palangoje, tiek Kretingos muziejuje. Pagal jas kūrėme kostiumus“, – sakė A. Latonienė. Šiais metais senųjų grafų kostiumai atnaujinti bei pritaikyti vasaros periodui.

Autentiškumo šiam projektui suteikia ne tik tiksliai atkartoti grafų laikmečio drabužiai, bet ir kitos šimtmečių istoriją atkartojančios detalės – parko tvenkinyje plaukiojanti valtis, nuo saulės saugantys skėčiai, vaikiškas vežimėlis, dviratis. Projekto įgyvendintojai patys ne tik siuva drabužius, bet ir kuria kitas reikalingas detales. Jiems labai padeda ir parko darbuotojai.

„Ilgą laiką galvojau, kas galėtų papuošti parką bei natūraliai įsilieti į jį. Pirmoji mintis buvo valtelė, kuri galėtų plaukioti tvenkinyje. Tai ir buvo pirmasis daiktas, kurį įsigijome šiam projektui. Vėliau pamaniau, kad gražu būtų, pavyzdžiui, senovinis skėtis ar grafų laikmečio drabužiais vilkinti mergina, skaitanti knygą parko rožyne – detalės, į kurias praeiviai atkreiptų dėmesį“, – apie tai, kaip gimė šis projektas, pasakojo A. Latonienė.

Prieš septynis metus startavę ir nuo tada kasmet palangiškius ir svečius džiuginantys „Birutės parko atspindžiai“ jau po pirmojo personažų pasivaikščiojimo nepaliko abejonių – projektas turės didelį pasisekimą.

Lietuvos gyventojai įsigyja vis daugiau naujesnių automobilių, o vidutinis Lietuvos automobilių parko amžius ilgainiui mažėja.

Vien per praėjusius metus šalies automobilių parkas „atjaunėjo“ daugiau nei 8 mėnesiais – „Regitros“ duomenimis, dabar jų amžius siekia 13,9 m., nors 2010 m. dar buvo 14,6 m.
„Automobilių parkas jaunėjo, nes jame 55 tūkst. sumažėjo senesnių nei 16 m. automobilių ir tuo pačiu lietuviai įsigijo 71,3 tūkst. naujesnių nei 15 m. automobilių“, – teigia Autoplius.lt vystymo vadovas Viktoras Daukšas.
Be to, specialistai prognozuoja, kad šiemet vidutinis automobilio amžius dar labiau sumažės ir gali nebesiekti 13 metų.
Tiesa, visiškai nauji automobiliai sudaro dar labai nedidelę sandorių dalį – pernai ji siekė vos 3,5 proc., tačiau lyginant apyvartas, naujiems automobiliams buvo išleista beveik penktadalis (18,2 proc.) visos automobilių rinkos pinigų.
Pasak specialistų, didelę įtaką automobilių rinkos pokyčiams pernai turėjo liepos 1-ąją įsigaliojusi Muitų sąjunga, kuri privertė pasitraukti pirkėjus iš Rytų, dėl to šalyje sumažėjo automobilių paklausa, krito jų kaina ir įperkamesni tapo naujesni automobiliai. Pavyzdžiui, iki penkerių metų amžiaus automobiliai pernai atpigo beveik dešimtadaliu (9,3 proc.), o 6–10 metų – net 14 proc. Tuo tarpu pačių seniausių – 16–20 metų – automobilių kainos beveik nesikeitė ir sumažėjo vos 4,7 proc.
Beje, Autoplius.lt duomenimis, vidutinės naudotų ir naujų automobilių kainos paskutinįjį šių metų ketvirtį buvo atitinkamai 10,7 ir 65,1 tūkst. Lt.

Palangos botanikos parkui sugrąžintas istorinis jo pavadinimas – vietos politikams pritarus, Naujųjų metų išvakarėse jam vėl suteiktas Palangos Birutės parko vardas.

Botanikos parko pavadinimas buvo suteiktas 1960 m., tačiau šaliai atgavus nepriklausomybę dėl vardo kilo nemažai diskusijų. Tarp siūlymų vyravo du galimi variantai – Tiškevičių arba Birutės. Nuomonių skirtumo neišvengta iki šiol.

Svarstyti klausimą dėl Palangos parko pavadinimo, pakeičiant žodį „botanikos“ į „Tiškevičių“ ar „Birutės“, kurorto Savivaldybei siūlyta dar 1997 m. vykusios mokslinės konferencijos, skirtos Palangos parko šimtmečiui, rezoliucijoje. Prieš keletą metų surengta miesto gyventojų apklausa parodė, jog nemaža dalis palangiškių pritaria istoriniam Birutės pavadinimui.

Su siūlymu parką pavadinti Birutės vardu praėjusiais metais į Palangos merą kreipėsi Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubas. Netrukus po to gautas ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos raštas, kuriame išdėstyti faktai ir prašymas parkui sugrąžinti Birutės vardą. Šiemet rugpjūtį Palangos meras Šarūnas Vaitkus sulaukė dar vieno analogiško Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos nario Regimanto Pilkausko raginimo.

Palangos Birutės parko vardo šalininkai, įrodinėdami, jog reikia įamžinti minėtos kunigaikštienės, o ne grafų vardą, akcentuoja, jog patys Tiškevičiai parką buvo pavadinę Birutės vardu, taip išreikšdami pagarbą legendiniam Birutės kalnui bei šventam Birutės miškui, kuriame parkas ir buvo įkurtas. „Abejones dėl senojo parko pavadinimo visiškai išsklaidė užrašas ant 1995 m. Versalio nacionalinės aukštosios sodininkystės mokyklos archyve surasto autentiško 1899 m. parko plano: Parc de la Birouta. Tai dar kartą patvirtino ir neseniai surastas prancūzų kraštovaizdžio architekto, Palangos parko projekto autoriaus Eduardo Andrė laiškas, adresuotas į Birutės rūmus Palangoje“, – nurodė Lietuvos architektų kraštovaizdžio sąjungos atstovai.

Ketvirtadienį svarstant parko pavadinimo klausimą miesto Taryboje, Palangos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius pabrėžė, kad niekas kurorte neabejoja, jog Tiškevičių giminės vardą Palangoje įamžinti reikia, tačiau istorinio parko pavadinimo grąžinimas esą turėtų būti atsietas nuo Tiškevičių vardo. Kaip pagrindinį argumentą V. Rekšius nurodė parko architekto E. F. Andre parengtą parko planą, kuriame ranka užrašytas pavadinimas, įvardijantis Birutės vardą. „Tai buvo planas su aiškiu, ryškiu Birutės parko pavadinimu“, – pabrėžė V. Rekašius.

Ilgametis parko vadovas Antanas Sabeckas, be jau minėtų, turi ir daugiau argumentų įamžinti Birutės vardą. Bene pagrindinis – grafų Tiškevičių pageidavimas. Sugrąžinti istorinę tiesą, A. Sabecko nuomone, yra labai svarbu. „Nuo pat parko kūrimo pradžios jis buvo vadinamas Birutės vardu. Darau prielaidą, jog tokį pavadinimą grafas suteikė, nes buvo aukštos kultūros žmogus, kuris jautėsi atėjęs į Birutės valdas. Juk kai formuojant parko erdves reikėjo išvalyti maždaug 2 hektarus miško, vietos gyventojai atsisakė dirbti. Tąkart grafui teko samdyti vokiečius iš Nemirsetos. Manau, jog Tiškevičius jautė skolą, kad išdrįso įeiti į Birutės valdas, juo labiau kad šis parkas ilgą laiką buvo laikomas šventu, iki 19 amžiaus čia dar vykdavo apeigos“, – sakė A. Sabeckas.

Tikimasi, jog parkui sugrąžinus Birutės vardą, tai taps paskata miesto svečiams, o ypač moksleiviams bei jaunimui, domėtis istorine praeitimi.

Baigėsi dvejus metus trukęs Šiaurės miestelio technologijų parko (ŠMTP) kartu su partneriais vykdytas projektas „Inovatyvaus verslo idėjų turnyras”.

Inovatyviausia Lietuvoje idėja pripažinta atvira architektūrinio projektavimo ir gaminių dizaino kūrimo sistema. Antrąją vietą užėmė specializuota sūrių parduotuvė, trečiąją – saugaus dviračių parkavimo sprendimas. Turnyro dalyviai ne tik pasidalino piniginį prizą – 10 000 Lt, bet ir pasisėmė patirties bei žinių iš verslo ekspertų, vertinusių verslo planų rizikingumą bei pagrįstumą.

„Didelė dalis turnyrui pateiktų idėjų stebina kūrybiškumu ir nestandartiniu požiūriu į mus supančią aplinką, – sako ŠMTP direktorius Gediminas Pauliukevičius. – Ne vienam jaunam ateities verslininkui rūpi ekologija ir sveikas gyvenimo būdas, labai domimasi informacinių technologijų sritimi ir laisvalaikio planavimu.“

Turnyro komisijos sprendimu, pirmoji vieta atiteko Justino Jaronio, Tado Dailydos, Justo Ingelevičiaus ir Eglės Baltrūnaitės idėjai „Atvira sistema skirta architektūriniam projektavimui ir gaminių dizainui“. Idėjos autoriai kartu su komanda planuoja sukurti atviro kodo architektūrinio projektavimo ir gaminių dizaino sistemą bei jos pagrindu teikti komercines paslaugas. Ši sistema bus kuriama ne visiškai nauja, bet tobulinant ir pritaikant projektavimui jau egzistuojančią galingą atviro kodo 3D modeliavimo, animacijos, vaizdo ir garso medžiagos montavimo platformą.

Antrąją vietą užėmė Rūta Šeštokaitė, atradusi Lietuvoje nišą itin plataus pasirinkimo specializuotai sūrių parduotuvei. Pagrindinis idėjos išskirtinumas – didelis įvairiausių sūrio rūšių pasirinkimas vienoje vietoje. Sūrine siekiama atverti akis vartotojams ir juos supažindinti su įvairesniu maistu, ypač sūriu. Idėjos autorės teigimu, pasaulio virtuvės žavi savo subtilybėmis ir skonių įvairove, tačiau Lietuvą pasiekia tik labai maža viso to dalis. Sūrinėje ketinama siūlyti daugiau nei 200 įvairaus sūrio rūšių iš Lietuvos ir iš užsienio: Prancūzijos, Italijos, Olandijos, Šveicarijos, Didžiosios Britanijos, kitų šalių.

Trečioji vieta atiteko Andriui Olechnovičiui ir Irmantui Guzeliui, skatinantiems dviračių kaip ekologiško transporto plėtrą. Idėjos autoriai rūpinasi saugiu dviračių parkavimu požeminėse aikštelėse, laikinomis parkavimo sistemomis masinio susibūrimo vietose, kompaktiškomis dviračių pastogėmis įmonių darbuotojams bei asmeniniais dviračių ar motorolerių garažais. Pasak idėjos autorių, kasmet Lietuvos didmiesčiuose sparčiai daugėja dviratininkų, ryškėja reikiamos infrastruktūros, dviračių parkavimo galimybių stoka.

Turnyro specialųjį prizą – galimybę pusę metų nemokamai naudotis „Virtualaus biuro” paslaugomis ŠMTP patalpose – laimėjo projekto Gaukfinansavima.lt autoriai. Projekto tikslo – padidinti potencialių finansinės paramos gavėjų informuotumą – siekiama kuriant informacines sistemas, pritaikytas paraiškoms rinkti ir apdoroti.

Iš viso pateikta daugiau nei 500 idėjų. Turnyrui pateiktas idėjas nagrinėjo bei dalyviams recenzijas teikė „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų“ grupės ekspertai.

Projektą „Inovatyvaus verslo idėjų turnyras” įgyvendino VšĮ Šiaurės miestelio technologijų parkas kartu su partneriais – VšĮ Lietuvos inovacijų centru ir Technologijų ir inovacijų paramos verslui asociacija. Projektas finansuotas iš specialiosios Ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programos pagal 2007-2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir techologinė plėtra” įgyvendinimo priemonę „Inogeb LT-1″.

Druskininkuose veikia vienas didžiausių Europoje vandens parkų, o dabar baigiamos ir pirmojo Baltijos šalyse visus metus veiksiančio žiemos pramogų komplekso „Snoras Snow Arena“ statybos.

Projekto įgyvendintojai neslepia savo ambicingų planų – jau pastatyta ir oficialaus atidarymo laukianti arena pagal techninius parametrus sau lygių konkurentų neturės mažiausiai tūkstančio kilometrų spinduliu.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Vilniaus klubo nariai, turėję galimybę susipažinti su Druskininkuose statomos dengtos slidinėjimo trasos „Snoras Snow Arena“ statybos technologija ir inžineriniais sprendimais, sako, kad šis statinys unikalus tuo, kad Europoje tokio tipo statinių šiuo metu yra vos keletas, o mūsiškė numatoma aukščiausio lygio.

Statybininko akimis, statinio unikalumą nulėmė konstrukcijų mastelis: kad būtų suformuota 50 metro pločio dengta slidinėjimo trasa, reikėjo suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti 4 m aukščio, 51 metro ilgio metalines sijas. Pastarosios sumontuotos ant ne mažiau įspūdingų – 28 m aukščio monolitinio gelžbetonio kolonų. Čia, pasinaudojant 27 m reljefo peraukštėjimu ir konstrukciniais sprendimais, išgautas 64 m slidinėjimo trasos nuolydis. Dengtos trasos, kuri veiks ištisus metus, ilgis 448 metrų, o bendras trasų ilgis – daugiau kaip 1100 metrų.

Pagrindinės trasos plotis 50 m, ilgis – daugiau kaip 460 m. Pradedantiesiems kirtos trasos plotis 70 m., o ilgis apie 150 m. Slidinėjantiems lauke „Snoras Snow Arena“ siūlys įveikti 40 m pločio ir daugiau kaip 640 m ilgio trasą. Kalnų aukštis sieks 66 m, jų nuolydis bus iki 25 proc. Lauko trasa veiks oro temperatūrai nukritus iki 5°C.

Slidininkai bus keliami šveicarų įmonės Bartholet Maschinenbau AG pagamintais keltuvais. Vieno bugelinio (trosų traukiamas, padedantis slidininkams įsikibti ir stovint ant slidžių pakilti į kalną) keltuvo pajėgumas – 300 asm./val., o keturvietis krėslinis keltuvas pajėgs per tą patį laiką pakelti 4 kartus daugiau žmonių. Snieglenčių parke veiksiantis juostinis keltuvas galės pakelti 2 tūkst. lankytojų per valandą, o du pradedančiųjų ir vaikų trasoje juostiniai keltuvai pakels 1600 asm./val. Iš viso komplekse veiks 5 keltuvai.

Viršutinėje statinio dalyje veiks inventoriaus nuomos punktas, keletas maitinimo įstaigų, įsikurs sporto instruktoriai. Ne mažiau įdomus planuojamas susisiekimo būdas su esamu vandens atrakcionų parku. Čia numatyta įrengti lynų kelią per Nemuną, kuriuo lankytojai bus keliami keltuvu su kabina.

Nors slidinėjimo pramogas lietuviams iki šiol siūlė keli Lietuvos miestai – Ignalina, Anykščiai, Alytus, Birštonas – kalnų trasos veikė tik žiemos metu. Dabar, anot pagrindinio arenos statytojo bendrovės „Stamita“ direktoriaus Leono Šerpetauskio, galimybę pasidžiaugti žiemiškomis pramogomis visus metus lietuviai turės ir savo šalyje.

„Su Austrijos, Šveicarijos kalnais galimybės lyginti nebūtų, tačiau jeigu lygintume uždaras trasas, pagal parametrus mūsų arena turėtų užimti labai gerą poziciją“, – sakė pašnekovas. Kaip pagrindinius arenos privalumus jis įvardijo geografinę padėtį (arena bus čia pat, nereikės niekur važiuoti) ir kainą.

L. Šerpetauskio teigimu, pagrindinių lankytojų srautų tikimasi iš kaimyninių šalių, nes italai ar prancūzai, turintys tikrus kalnus, vargu, ar itin susivilios uždaru lietuvišku, kad ir labai aukštos kokybės žiemos pramogų kompleksu.

„Snoras Snow Arena“ komplekso atidarymas numatytas rugpjūčio 26 d. Nuo liepos 19 dienos tam sniegą jau gamina 15 sniego generatorių pagrindinėje ir pradedančiųjų uždarose trasose.

technologijos.lt

Sandoris galutinai užbaigtas po to, kai liepos 4 d. Konkurencijos taryba suteikė leidimą jį vykdyti bei atlikus visus sandoriui užbaigti reikalingus veiksmus. Investicija į vėjų parko įsigijimą siekia 130 mln. Lt ir buvo finansuota naudojantis “Swedbank”, AB suteikta paskola. Tikimasi, kad investicija, priklausomai nuo įvairių faktorių, atsipirks per 8–12 metų.

Komentuodamas sėkmingą sandorio užbaigimą “IRL Wind” direktorius Paulius Vazniokas pabrėžė, kad tai – pirmoji ne tik “IRL Wind” valdančios “INTER RAO Lietuva”, bet ir ją kontroliuojančių strateginių partnerių INTER RAO JES bei “Scaent Baltic” investicija į atsinaujinančią energetiką Europos Sąjungos valstybėje narėje. “Džiaugiamės, kad leidimas vykdyti sandorį buvo suteiktas greitai, o jo užbaigimas įvyko sklandžiai. Kadangi abiejų strateginių partnerių, valdančių į vėjo jėgainių parką investavusią įmonę – INTER RAO Lietuva – ateities plėtros vizijos dėl atsinaujinančios energetikos ir jos svarbos sutampa, neabejoju, kad “IRL Wind” ir toliau plėtos savo veiklą “žaliosios” energetikos srityje” – verslo perspektyvas optimistiškai apibendrino P. Vazniokas.

“Džiaugiamės, kad šiame atsakingame etape sandorį vykdančios bendrovės įvertino “Swedbank” kaip patyrusį įsigijimų sandorių bei  ekologiškos energetikos finansavimo partnerį. Visuomet pabrėžiame, kad mums svarbi partnerystė su alternatyvių energijos šaltinių vystytojais, o žaliosios energetikos finansavimas yra viena prioritetinių banko veiklos sričių. Beje, šis vėjo jėgainių parkas Kretingos raj. buvo vienas pirmųjų, pastatytų Lietuvoje, o jo statybą taip pat finansavo “Swedbank”, – sako “Swedbank” Stambių verslo klientų departamento direktorius Mintautas Miškinis.

Pagal sandorio sąlygas “IRL Wind” valdys tik Kretingos rajone, Kiauleikių, Kvečių ir Rūdaičių kaimuose, veikiantį vėjo jėgainių parką, kuris bus atskirtas nuo “Vėjų spektro”. Pastarasis toliau plėtos kitus savo projektus.

UAB “IRL Wind” yra antrinė UAB “INTER RAO Lietuva” bendrovė. UAB “INTER RAO Lietuva” yra bendrai Rusijos bendrovės “INTER RAO JES” kartu su ilgamete partnere energetikos sektoriuje UAB “Scaent Baltic” valdoma įmonė.

Po kelerius metus trukusio štilio transporto įmonės vėl pajuto naujų vilkikų poreikį – pardavimo apimtys pastaruoju metu skaičiuojamos ne procentais, bet kartais, ketvirtadienį rašo “Lietuvos žinios”.

Palyginti su 2009 metais, pernai Lietuvoje užregistruota tris kartus daugiau naujų vilkikų, didesnių nei 16 tonų svorio. Tai, pasak specialistų, ženklas, kad rinka atsigauna, o transporto įmonės žengia į parko atnaujinimo ar net plėtros etapą. Be to, vežėjų atžvilgiu sušvelnėjo bankų ir kitų kreditorių tonas.

Sunkvežimiais prekiaujančios bendrovės “Volvo Lietuva” rinkodaros vadovas Laurynas Bričkus patvirtino, jog kelerius metus trukęs sąstingis pamažu slūgsta, o vilkikų paklausa – auga. Jo teigimu, tai lėmė keletas veiksnių.

“Šią situaciją galima paaiškinti tuo, kad įmonės priverstos atnaujinti mašinų parką, planuoja plėtrą ir lengviau susitaria su bankais dėl finansavimo. Atrodo, kad šiais metais naujų vilkikų bus parduota dar daugiau”, -kalbėjo L.Bričkus.

Jo duomenimis, 2009-aisiais naujų tarptautiniais maršrutais važinėjančių sunkvežimių Lietuvoje buvo užregistruota vos 418, o pernai šis skaičius išaugo daugiau nei tris kartus – iki 1301.

Nacionalinės vežėjų asociacijos “Linava” atstovas Gytis Vincevičius taip pat sakė, kad transporto įmonės jau gerą pusmetį aktyviai žvalgosi į naujus vilkikus.

Nuostolių atlyginimas aplipo gandais

Per kelto “LISCO Gloria” gaisrą nukentėję vežėjai ne tik skuba atnaujinti savo automobilių parką, bet ir atidžiai stebi keltų kompanijos veiksmus – kai kurie iš jų svarsto, ar nevertėtų ateityje koreguoti krovinių gabenimo maršrutų. Tačiau gali būti, jog naujienų dėl kompensacijų bus sulaukta ne anksčiau nei po pusmečio ar net metų.

Tarp besidominčiųjų “LISCO Gloria” reikalais jau sklando daugybė įvairiausių gandų bei sąmokslo teorijų.

Sekantieji įvykius atkreipia dėmesį į tai, kad gaisro liudininkai esą vienu balsu tvirtina, jog kelte neveikusi nė viena priešgaisrinio gelbėjimo sistema, o laivą slepiant visus pėdsakus neva ketinama skubiai supjaustyti, taip pat kalbama, jog jame likęs turtas bus parduotas tam, kad būtų sumokėta už gelbėjimo darbus. Patys vežėjai esą nieko nebeatgaus, nes net ir sutartyse su DFDS LISCO esą numatyta galimybė ekstremaliomis situacijomis kompanijai nusimesti atsakomybę.

„Vakarų ekspresas“ rašo:

Dėl gaisro 10 vilkikų ir 20 šaldytuvų praradusios autotransporto įmonės savininko Antano Griciaus teigimu, iki Naujųjų metų įmonei pats darbymetis, todėl delsti nebuvo ko – jau atsigabenta 10 šaldytuvų, įsigyta ir dar tiek pat “Volvo” vilkikų.

Nuomotis transporto priemonių A. Griciaus įmonė neplanavo – tai yra pernelyg brangu, todėl praktikuojama dirbti su savais vilkikais. Įmonė į parko atnaujinimą planuoja investuoti per milijoną eurų – apie 600 tūkst. skirs pati, o dar tiek pat ketinama pasiskolinti.

“Pinigai mums – ne problema, bankai skolina, tik tiek, kad skolų norime kuo mažesnių, todėl techniką stengiamės pirkti iš apyvartinių lėšų. Kur kas blogiau yra per gaisrą nukentėjusiems mažiesiems vežėjams, kuriems bankai nenori skolinti”, – sakė A. Gricius.

Jo vadovaujamos įmonės vilkikai nebuvo drausti kasko draudimu. “Per Lenkiją nevažinėjam, todėl galvojom pataupyti, o dabar štai kaip…” – sakė A. Gricius.

Džiugių vilčių įmonės vadovas nepuoselėja. Anot jo, sklando gandai, kad turto vežėjai nebeatgaus – kas liko kelte, esą bus parduota, o pinigai panaudoti sumokėti už gelbėjimo darbus. Iškart po gaisro A. Gricius ieškojo jūrų teisės specialistų pagalbos, ir dabar kalba pesimistiškai.

“Taisyklės išlikusios iš senų laikų, pagal jas keltų kompanija už nieką neatsako. Tokie įvykiai būna nedažnai, tai gal po šito gaisro taisykles peržiūrės”, – svarstė jis.

Vis dėlto įmonė laukia išvadų ir tolimesnių DFDS LISCO veiksmų – neatmetama galimybė, kad nesulaukus kompensacijų teks keltus iškeisti į sausumos kelius.

“Jeigu jie už nieką neatsako, mes negalėsime rizikuoti”, – sakė A. Gricius.

Transporto parką atkuria ir bendrovė “Saukupa”, per gaisrą netekusi penkių vilkikų ir tiek pat tentinių puspriekabių – įsigyta pora nenaujų transporto priemonių.

Kaip teigia „Vakarų ekspresas“, pasak asociacijos “Linava” atstovo spaudai Gyčio Vincevičiaus, didesnieji vežėjai iš padėties sukasi, bet tarp mažųjų esama tokių, kuriems gaisras kelte tapo tikra tragedija.

“Žinau vieną įmonę, turėjusią vieną vilkiką. Tai buvo šeimos verslas, ir viskas dabar pakibo ant plauko. Įsivaizduokite – būstas užstatytas įsigyti vilkikui, o jo nebėra. Net jeigu ši įmonė ir gavo draudimo išmoką, už krovinį – kol kas nieko”, – sakė G. Vincevičius.

Anot „Vakarų ekspreso“, apsidraudusiems vežėjams Lietuvos draudikai nuostolius atlygina sklandžiai, tačiau norima, kad kuo greičiau išmokos pasiektų ir neapsidraudusiuosius. Neapdrausti vilkikai turėtų būti vertinami kaip krovinys ir už juos kompensuojama, anot G. Vincevičiaus, berods, po 8 Lt/kg. Šie pinigai, kurių laukiama iš keltą apdraudusios užsienio kompanijos, tikrosios vilkikų vertės nepadengtų, tačiau vis susidarytų šiokia tokia suma.

“Mūsų tikslas – kad kuo greičiau baigtųsi tyrimas ir būtų galima kalbėtis su jūrų vežėjo draudikais. Sužinojome, jog valstybinių tarnybų išvados, netgi preliminarios, gali būti ne anksčiau nei po pusmečio, o gal net ir po metų. Tai mūsų netenkina. Konsultuojamės, ar tam, kad būtų galima gauti draudimo išmokas, tiktų privačios išvados”, – sakė G. Vincevičius.

“Linava” teikia vežėjams piniginę paramą teisinei pagalbai. Pradžiai yra skirta apie 35 tūkst. litų. Jau pasamdyta Vokietijos ekspertų bendrovė, kuri turėtų atlikti nepriklausomą tyrimą, o išvados būtų oficialiai pripažįstamos.

Pirminiais skaičiavimais, Lietuvos vežėjai patyrė apie 80 mln. litų nuostolių įskaičiuojant ir transporto priemonių, ir krovinio vertę.

Komentaras

“Nuogąstavimus suprantame”

Vaidas KLUMBYS, AB DFDS LISCO Rinkodaros skyriaus vadovas

Kompanija supranta žmonių nuogąstavimus – ypač tokioje situacijoje. Šiuo metu ekspertai atlieka tyrimą tam, kad nustatytų gaisro priežastis, įvertintų įgulos veiksmus ir išanalizuotų visas aplinkybes, taip pat ir priešgaisrinių sistemų darbą. Tam, kad visos gaisro priežastys ir aplinkybės būtų nustatytos, gali prireikti nemažai laiko. DFDS LISCO negali daryti įtakos šių tyrimų eigai. Ką kompanija gali padaryti – tai kuo operatyviau pateikti tyrėjams visus reikiamus dokumentus ir duomenis. Tą šiuo metu mes ir darome. Tyrimus pirmiausiai atlieka valstybinės institucijos ir mes nežinome, kiek tai užtruks. Jei į laivą nori patekti kieno nors suburta ekspertų grupė, reikia kreiptis į tas valstybines institucijas ir iš jų gauti atitinkamus leidimus.

Šiuo metu kompanija taip pat renka duomenis apie kelto pažeidimus ir reikalingus atlikti darbus tam, kad būtų galima surinktus duomenis išsiųsti laivų statykloms ir sužinoti apytikslę remonto kainą. Remiantis iš laivų statyklų gautais atsakymais bus priimtas sprendimas dėl laivo ateities.

Ar tiesa, kad kelte buvęs turtas bus parduotas, o pinigai skirti apmokėti gelbėjimo darbams? Teiginių pateiktame klausime neįmanoma pakomentuoti, kadangi jie neturi nieko bendro su realybe ir negali būti pagrįsti nei Lietuvos Respublikos, nei kitų tarptautinių teisės aktų nuostatomis.

Keltas “LISCO Gloria” plaukioja su Lietuvos vėliava, todėl visi turto žalos klausimai yra sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir taikomų tarptautinių teisės aktų nuostatomis bei Bendrosiomis keleivių pervežimo taisyklėmis.

DFDS LISCO yra senas tradicijas ir verslo kultūrą turinčios tarptautinės organizacijos dalis ir, kaip bet kuris teisėtai ir sąžiningai veikiantis verslo subjektas, sudarinėdama sutartis vadovaujasi tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitais galiojančiais tarptautiniais teisės aktais. Kiekviena kompanija prieš pasirašydama sutartis su DFDS LISCO turi susipažinti su visomis pasirašomos sutarties sąlygomis, kuriose taip pat yra pateikiama nuoroda į “Krovinių vežimo Šiaurės jūra sąlygas”. Šiuo atveju pažymėtina, kad civilinės atsakomybės klausimus reglamentuoja ne tik sutartis, bet ir galiojantys tarptautiniai bei Lietuvos Respublikos teisės aktai.