Gyvenimas sostinėje tampa vis nepatogesnis ir brangesnis. Savivaldybės įmonė “Susisiekimo paslaugos” su Vilniaus miesto valdžios žinia vis mažina laisvų automobilių parkavimo vietų skaičių ir visiškai negalvoja nei apie to pasekmes, nei apie ekonominį efektą, nei apie savo įsipareigojimus miestui.
Šiandien Vilniaus mieste pastatyta jau 213 parkomatų, renkančių mokesčius už automobilių stovėjimą. Tačiau pati parkavimo apmokėjimo sistema mūsų sostinėje yra ypatingai nevykusi, nelanksti, netgi plėšikiška. Dažname Vakarų Europos didmiestyje vairuotojai parkomatuose bilietėlius gali pirkti valandai, trims, visai dienai, savaitei, ar mėnesiui, ir kaina, nelygu trukmė, atitinkamai skiriasi: tai yra, žmogus nusipirkęs parkavimo bilietą savaitei ar mėnesiui už valandą moka mažiau nei tas, kuris bilietą nusipirko tik valandai. O pas mus viskas kitoniškai, nesvarbu, kad nežmoniškai: jei automobilio parkavimo bilietas valandai kainuoja tris litus, tai už mėnesį vairuotojui tenka susimokėti 528 Lt (3 x 8 darbo valandos x 22 darbo dienos). Kiek žmonių Lietuvoje gali sau leisti vien už automobilio parkavimą pakloti daugiau nei pusę tūkstančio?
“Na, bet tokia mūsų strategija. Mes orientuojamės į valandinį apmokėjimą ir nieko keisti neplanuojame”, – aiškina SĮ “Susisiekimo paslaugos” vadovas Gintas Bliuvas. O Vilniaus meras Artūras Zuokas čia priduria, kad tai bus paskata, kad miestiečiai persėstų į visuomeninį transportą.
Tačiau dabar panagrinėkime tokios apgailėtinos parkavimo sistemos pasekmes. Pirma, maždaug 80 tūkst. Vilniuje gyvenančių žmonių gyvena sostinės priemiesčiuose arba rajone ir visuomeniniu transportu atvežti vaikų į darželius bei mokyklas ir patys atvažiuoti į darbą tiesiog negali (nes visuomeninis transportas tam nepritaikytas), taigi jie turi važiuoti automobiliu. Vakaruose įprasta iš priemiesčių atvažiavus į miestą automobilį palikti specialiose aikštelėse, sėsti į metro ar tramvajų ir važiuoti į darbą. Bet pas mus nėra nei aikštelių, nei nuolaidų sistemos taip į darbą vykstantiems žmonėms. “Ateityje bus”, – žada G.Bliuvas. Bet kažkodėl nesitiki.
Trečia, Vilniuje ima daugėti parkomatų, kurių įrengimas ir priežiūra kainuoja brangiau nei jie surenka pinigų (brangiai kainuoja pats parkomatas, dar apie 200 Lt kainuoja jo įrengimas ir dar kas mėnesį apie 150 Lt atseina jo priežiūra). Tai nonsensas. Tarkime, dešinėje Goštauto gatvės pusėje esantis parkomatas per mėnesį surenka vos 8 Lt, nors jeigu “Susisiekimo paslaugos” įvestų mėnesinį, tarkime 100 Lt parkavimo mokestį, toks parkomatas surinktų 4 tūkst. Lt (priminsime, kad pernai Vilniuje vidutiniškai iš vieno bilietų automato buvo surinkta iki 2,7 tūkst. Lt per mėnesį).
Ketvirta, “Susisiekimo paslaugos” įrenginėja vis naujus parkomatus, tačiau miestiečiams už tai jokios naudos nesuteikia. Šiaip jau ši įmonė turėtų įrenginėti naujas automobilių stovėjimo aikšteles, daugiaaukščius parkingus, bet jau daug metų kažkodėl to nedaro.

Daugelis nuosavų automobilių savininkų kreivai žiūri į apmokestintas stovėjimo aikšteles, kai, atvykę į darbą Vilniaus Senamiestyje, Centre ar Naujamiestyje parkavimo automatus turi „šerti“ metalinėmis monetomis. Ne vienam kyla pagunda nesusimokėti – o gal neįkliūsiu. Juolab, kad „veidas.lt“ žiniomis, sostinėje tėra tik du balti „kablukai“, turintys blokavimo įtaisus ir teisę supančioti nepaklusnius vairuotojus. Tačiau didžiąją dalį savo darbo laiko jie leidžia sostinės Mečetė gatvėje įsikūrusioje kavinėje.

Tačiau jei jūsų mašinai užmovė „krabą“, tai geriau išlikti oriam ir ramiam. Jei taip nutiko, tai Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato baudą nuo 50 iki 100 Lt. Jei pradėsite  pareigūną gąsdinti visais įmanomais pažįstamais policininkais ir valdžios struktūrų valdininkais, tai garantuotai užsidirbsite 100 Lt. baudą. Tačiau jei nuoširdžiai pripažinsite savo kaltę ir būsite mandagus, galite tikėtis ir 50 Lt. baudos kvito.

Protokolą apie pažeidimą turi teisę surašyti tik policininkas. Įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vadovai apgailestavo, kad jie nusipirktų kur kas daugiau automobilių su blokavimo įtaisais, tačiau Policijos departamentas jų darbuotojams vis vien neskiria daugiau pareigūnų.

„Pastaruoju metu nedrausmingų vairuotojų, nemokančių už stovėjimą, smarkiai sumažėjo, – pasakojo VĮ „Susisiekimo paslaugos“ miesto eismo departamento vadovė Daiva Kaminskaitė. – “Jei dar prieš trejetą metų už parkavimą mokamose vietose nemokėdavo keturi iš dešimties vairuotojų, tai dabar jų belikę 15 proc.“

Vilniuje šiuo metu veikia apie 3000 automatų, kuriuose galima įsigyti parkavimo bilietus. Tačiau yra ir modernesnių apmokėjimo už stovėjimą būdų – SMS žinutėmis, daugkartiniais bilietais.

Savivaldybės pareigūnai pripažįsta, kad tam tikrais mėnesiais (vienas tolių kaip tik yra rugsėjo pradžia), net ir mokamų automobilių stovėjimo aikštelių trūksta. O požeminių aikštelių Vilniuje kol kas tėra trys – Gedimino 9A, po Ž. Liauksimo ir Kudirkos gatvėmis.

Sostinės centrinė dalis – Senamiestis, Centras ir Naujamiestis yra padalintas į tris zonas – raudonąją, geltonąją ir žaliąją. Priklausomai nuo automobilio statymo vietos priklauso ir mokestis už stovėjimą: raudonojoje zonoje valanda kainuoja 3 litus, geltonojoje – 2 Lt, o žaliojoje – 1 litą už valandą.

„Savivaldybė yra numačiusi ir baltąją zoną, tačiau mokestis už stovėjimą joje kol kas neimamas”, – teigė VĮ „Susisiekimo paslaugos“ miesto eismo departamento vadovė.

Automobiliai apmokestinami šešias dienas per savaitę, išskyrus sekmadienius. Galima išsipirkti ir rezervuotas vietas. Raudonojoje zonoje tokia vieta per mėnesį kainuoja 500 Lt., geltonojoje – 330 Lt, žaliojoje – 170 Lt., o baltojoje – 125 Lt.

„Tiesa, visą savaitgalį mašinų stovėjimas apmokestinamas Kalvarijų bei Halės turguje”, – sakė D. Kaminskaitė. – “Be to, neseniai įvestos automobilių rinkliavos šalia Santariškių klinikų, kadangi čia anksčiau vyravo tikras chaosas – per lengvuosius automobilius negalėjo prasibrauti visuomeninis transportas, sunkius keleivius atvežančios greitosios”.

Kita kalba – su piktybiškais vairuotojais, kurie palieka automobilius po draudžiančiais ženklais ir trukdančiais eismui. Tokie automobiliai nuvežami į vadinamąsias „baudos“ aikšteles Verkių gatvėje ir Minsko plente. Tokie pažeidėjai ne tik privalo sumokėti nuo 50 iki 100 Lt. baudą, bet ir susimokėti 200 Lt. už specialaus vilkiko paslaugą. Be to, už valandą, praleistą baudos aikštelėje dar teks pakloti po 2 litus.

Jei jūsų automobilį priverstinai nuvežė, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112. Patvirtinus priverstinio nuvežimo faktą, jūs turėsite nuvykti į Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybą Giraitės g. 3, Vilniuje, kur bus įformintas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Policijos pareigūnui išdavus transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, su žyma, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) leista atsiimti transporto priemonę, Jūs turite kreiptis į priverstinai nuvežtų automobilių saugojimo aikštelę Vilniuje, tel. 273 7697.

Transporto priemonių važiuoklės viešose mokamose ir rezervuotose stovėjimo vietose specialiais prietaisais blokuojamos:

*nesumokėjus už transporto priemonės stovėjimo laiką;

*pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui;

*nepalikus bilieto, gyventojo leidimo transporto priemonėje prie priekinio stiklo (salono viduje), iš lauko gerai matomoje vietoje, arba palikus leidimą, išduotą kitai transporto priemonei arba kitu adresu;

*sustojus rezervuotoje vietoje bei nepalikus tam skirto leidimo prie priekinio stiklo gerai matomoje vietoje, arba palikus neįskaitomą leidimą arba leidimą, išduotą kitai transporto priemonei ar kitu adresu;

*sumokėjus už vieną stovėjimo vietą, kai transporto priemonė užima daugiau kaip vieną stovėjimo vietą;

*nepažymėjus transporto priemonės Kelių eismo taisyklėse numatytais skiriamaisiais ženklais „Neįgalusis“

Transporto priemonių važiuoklės užblokuojamos padarius kitus ATPK 124(1) straipsnyje numatytus pažeidimus, t.y. kai transporto priemonės pastatomos:

*nesilaikant kelio ženklo 332 „Sustoti draudžiama“ reikalavimų;

*nesilaikant kelio ženklo 333 „Stovėti draudžiama“ reikalavimų;

*nesilaikant automobilių stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų reikalavimų;

*neįgaliųjų transportui skirtose, specialiais kelio ženklais pažymėtose stovėjimo vietose, neturint Kelių eismo taisyklėse numatyto skiriamojo ženklo „Neįgalusis“;

*autobusams skirtose, specialiais kelio ženklais pažymėtose stovėjimo vietose;

*kitose vietose, kuriose statyti transporto priemones draudžia Kelių eismo taisyklės.

Sprendimą užblokuoti transporto priemonės važiuoklę priima tik policijos pareigūnas.

Rinkliava už naudojimąsi mokamomis transporto priemonių stovėjimo vietomis netaikoma:

*priešgaisrinės apsaugos, policijos, dujų avarinės, greitosios medicinos ir medicinos pagalbos transporto priemonių, pažymėtų skiriamaisiais ženklais bei specialiais šviesos ir garso signalais, vairuotojams, atvykusiems pagal iškvietimus;

*kitų avarinių, miesto gatves tiesiančių, miesto gatves, požemines komunikacijas bei pastatus remontuojančių ir prižiūrinčių tarnybų specialių transporto priemonių, pažymėtų specialiais šviesos signalais, vairuotojams, atvykusiems likviduoti avarijų;

*transporto priemonių, pažymėtų Kelių eismo taisyklėse nustatytais ženklais „Neįgalusis”, vairuotojams, transporto priemonės registracijos dokumentuose esant atitinkamai žymai (neįgaliųjų vairuojama ar juos vežanti motorinė transporto priemonė);

*prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų jų lėšomis pažymėtose 5 – 15 m ilgio atkarpose;

*ambasadų ir konsulatų rezervuotose vietose stovinčioms transporto priemonėms su specialiais leidimais.