Estijos centro dešiniosioms politinėms jėgoms prognozuojama pergalė savaitgalį vyksiančiuose visuotiniuose rinkimuose, nors visuomenės parama premjero Andraus Ansipo Reformų partijai sumažėjo, rodo apklausos.

Tyrimų agentūros “TNS Emor” prognozėmis, valdančiosios koalicijos partnerės – Reformų partija bei “Tėvynės” ir “Res Publica” sąjunga (IRL) sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose turėtų surinkti atitinkamai 29 proc. ir 25 proc. balsų.

Gruodį ir sausį visuomenės parama premjero partijai siekė 36 proc., o lapkritį ją rėmė net 42 proc. rinkėjų. Tuo tarpu parama “Tėvynės” ir “Res Publica” sąjungai (IRL) išaugo – sausį ją rėmė 16 proc. šalies gyventojų.

“TNS Emor” analitikas Aivaras Voogas (Aivaras Vogas) sakė, kad tokie visuomenės nuomonės pokyčiai nestebina.

“Rudenį Reformų partija turėjo tokią paramą, nes rinkimų kampanija dar nebuvo prasidėjusi ir pagrindinė valdančiosios koalicijos partija visą laiką dominavo žiniose. Tačiau kampanijai įsibėgėjus, kur kas daugiau žiniasklaidos dėmesio sulaukė kitos partijos, ir dabar žmonės gali apsispręsti turėdami daugiau informacijos”, – sakė jis.

“TNS Emor” prognozėmis, į skandalą dėl finansavimo įsivėlusi kairioji Centro partija, kuri yra didžiausia opozicinė jėga ir kurią daugiausia remia rusakalbiai šalies gyventojai, sekmadienį turėtų gauti 23 proc. balsų.

Pernai gruodį šalies saugumo policija KAPO paskelbė, kad partijos lyderis, Talino meras Edgaras Savisaaras (Edgaras Savisaras), prisidengdamas ortodoksų cerkvės statybos sostinėje finansavimu, “konspiraciniu būdu” prašė iš Rusijos pinigų savo partijos rinkimų kampanijai.

Pats E.Savisaaras pripažino, kad prašė pinigų cerkvei, bet ne partijai. Pasak jo, skeldamos skandalą valdančiosios partijos mėgina dar kartą lošti “rusų korta” per rinkimų kampaniją ir nukreipti rinkėjų dėmesį nuo gyventojų nuskurdimo.

“TNS Emor” prognozėmis, kita opozicinė Socialdemokratų partija sekmadienį turėtų surinkti 14 proc. balsų.

Tuo tarpi Žaliųjų partija ir Liaudies sąjunga veikiausiai neįveiks 5 proc. slenksčio ir nepateks į parlamentą. Jos turėtų surinkti atitinkamai 3 proc. ir 2 proc. balsų.

Viešosios nuomonės tyrimų agentūra neatmeta galimybės, kad į parlamentą gali prasimušti kas nors iš nepriklausomų kandidatų.

“TNS Emor” pabrėžė, jog šios prognozės tėra vienas iš kelių galimų rinkimų baigties scenarijų.

“Žinoma, esama ir kitų galimų scenarijų, pagal kuriuos viena ar kelios partijos gali pasirodyti geriau nei mes prognozavome. Viską nuspręs rinkėjas kovo 6 dieną”, – sakė agentūros analitikas A.Voogas.

“TNS Emor” prognozuoja, kad rinkėjų aktyvumas sekmadienį bus apie 70 procentų.

Dabar Reformų partija bei “Tėvynės” ir “Res Publica” sąjunga (IRL) 101 vietos parlamente turi 49 vietas, todėl priversta kiekvienu klausimu prašyti opozicijos paramos.

54 metų A.Ansipas į valdžią atėjo, kai 2005-aisiais buvo pertvarkyta vyriausybė, o po dvejų metų laimėjo visuotinius rinkimus.

Jis stovėjo prie Estijos vairo, kai šalies ekonomika svaiginančiai augo, vėliau staigiai smuko žemyn ir vėl pradėjo atsigauti.

2009-aisias Estijos ekonomika susitraukė 14,1 proc., o pernai augo 3,1 procento.

Dėl krizės vyriausybė, kuri ir anksčiau laikėsi konservatyvios politikos, ėmėsi griežtų taupymo priemonių. Vienas tikslų buvo garantuoti, kad Estija atitiks euro įvedimui keliamus reikalavimas.

Sausio 1-ąją ji tapo pirmąja buvusia sovietine respublika, įsivedusia Europos Sąjungos bendrąją valiutą.

Afganistano prezidentas Hamidas Karzai (Hamidas Karzajus) sudarė susitarimą su maištavusiais įstatymų leidėjais, kuris, regis, užkirs kelią galimai konstitucinei krizei dėl jo plano atidėti naujojo parlamento inauguraciją, šeštadienį sakė parlamentarai.

Atrodo, kad H.Karzai sutiko inauguruoti parlamentą trečiadienį, nors šią savaitę ir sakė, kad atideda šį veiksmą mėnesiui. Sutikdamas neatidėti inauguracijos prezidentas išvengia konfrontacijos su įstatymų leidėjais, grasinančiais pradėti dirbti be jo.

Mainais parlamentarai, kaip tikimasi, sutiks gerbti sprendimus, kuriuos priims Aukščiausiojo Teismo specialusis tribunolas, įsteigtas sukčiavimo atvejams per rugsėjo rinkimus svarstyti.

Susitarimas buvo pasiektas kitą dieną po to, kai Jungtinės Valstijos ir Jungtinės Tautos (JT) sukritikavo planą atidėti parlamento inauguraciją ir paragino parlamentą susirinkti kaip galima greičiau, taip padidindamos spaudimą prezidentui.

Pasipiktinę deputatai atvirai ignoruodami prezidento poziciją grasino sekmadienį inauguruoti parlamentą be jo. Ta data buvo numatyta iš pradžių.

Parlamentarų ir prezidento nesutarimai yra susiję su rugsėjį įvykusių ir sukčiavimo temdytų parlamento rinkimų rezultatais, pagal kuriuos per mažai atstovaujama puštūnams, tradiciškai palaikantiems H.Karzai.

Nors puštūnai – istoriškai galingiausia Afganistano grupė – sudaro maždaug 42 proc. visų afganų, manoma, kad tarp naujųjų parlamentarų yra tik 32 proc. jų išrinktų atstovų.

Kirgizijoje sekmadienį vyksta istoriniai išplėstų galių parlamento rinkimai, kurie, kaip tikisi vyriausybė, taps naujos demokratinės eros šalyje pradžia.

Šie rinkimai vyksta po šiemet Kirgiziją sukrėtusių didelių politinių neramumų ir tarpetninio smurto šalies pietuose.

Prieš balsavimą šioje Centrinės Azijos šalyje buvo sugriežtintos saugumo priemonės, siekiant užkirsti kelią galimiems smurto proveržiams.

Kirgizijos prezidentė Roza Otunbajeva, perėmusi valdžią po to, kai balandį per visuotinį sukilimą buvo nušalintas ankstesnis lyderis Kurmanbekas Bakijevas, pažadėjo, kad parlamento rinkimai šalyje, kurioje prieš kelis mėnesius siautėjo smurtas, bus ramūs ir be ekscesų.

Atidavusi savo balsą R.Otunbajeva išreiškė viltį, kad naujasis parlamentas sugebės suformuoti vyriausybę, nors manoma, kad į parlamentą ateis šešios partijos, iš kurių tikriausiai nei viena netaps aiškia nugalėtoja.

“Šiandien esu rami ir manau, kad rinkimai vyks normaliai, be ekscesų, nes į juos investuota daug išteklių”, – prezidentė sakė žurnalistams.

“Ši diena – istorinė Kirgizijos Respublikai. Žmonės rinksis savo likimą, savo ateitį”, – pabrėžė R.Otumbajeva.

Ji nesureikšmino nuogąstavimų, kad po šių rinkimų parlamente, vadinamame Žogorku Kenešu (Aukščiausiąja Taryba), susiformuos chaotiškas partijų margumynas.

“Manau, kad naujajam Kirgizijos parlamentui pavyks suformuoti vyriausybę jeigu ne pirmu, tai antru mėginimu”, – sakė šalies vadovė.

Balsavimas strategiškai svarbioje Kirgizijoje, vienintelėje pasaulio šalyje, kur veikia ir Rusijos, ir Jungtinių Valstijų karinės bazės, rengiamas pagal naują konstituciją. Joje numatyta valdžios sistema smarkiai skiriasi nuo prezidentinio valdymo, kuris yra daugumoje regiono šalių.

Tačiau Maskva ir kai kurie apžvalgininkai įspėjo, jog tai neprotingas žingsnis ir gali atsinaujinti tarpetniniai neramumai, kurie įsiplieskė po K.Bakijevo nušalinimo.

Eidamas atiduoti savo balso į pietiniame Ošo mieste veikiančiame žemės ūkio institute įsikūrusią rinkimų apylinkę, 49 metų istorijos mokytojas Ermekas Suleimanovas sakė, jog šis balsavimas taps įsimintinu posūkiu jų šalies kelyje.

“Jeigu anksčiau balsavimas tebūdavo formalumas, dabar sužinosime, kokių vadovų pageidauja žmonės”, – pabrėžė jis.

Visų akys nukreiptos į pietinius miestus Ošą ir Džalal Abadą, kur birželį per audringus susirėmimus tarp etninių kirgizų ir uzbekų bendruomenių žuvo per 400 žmonių, daugiausiai uzbekų, o apie 400 tūkst. buvo priversti palikti namus.

Žogorku Kenešu iš viso yra 120 vietų. Šalyje balso teisę turi apie 2,8 mln. žmonių iš maždaug penkių milijonų gyventojų.

Rinkimų apylinkės atsidarė 2 val. Grinvičo (5 val. Lietuvos) laiku, o balsavimas baigsis po 12 valandų. Preliminarių rezultatų tikimasi sulaukti pirmadienį.

Iš 29-ių rinkimuose dalyvaujančių partijų į parlamentą turėtų patekti mažiausiai šešios pagrindinės politinės jėgos. Manoma, kad nė vienai jų nepavyks užsitikrinti aiškios daugumos, todėl po rinkimų veikiausiai lauks ilgos derybos dėl koalicijos suformavimo.

Viešosios nuomonės apklausos leidžia prognozuoti, kad sekmadienį daugiausiai balsų surinks dvi prezidentę R.Otunbajevą remiančios centro kairiosios pakraipos partijos – socialistų partija “Ata-Meken” (Tėvų žemė) ir Kirgizijos socialdemokratų partija. Tačiau naujajame parlamente nė viena jų neturės daugumos, rodo apklausų duomenys.

Kad atmosfera šalyje yra labai įtempta, patvirtina ir prognozuojamas sėkmingas nacionalistinės pakraipos partijos “Ata-Žurt” (Tėvynė) pasirodymas rinkimuose. Šiai partijai vadovauja buvęs ministras Kamčybekas Tašijevas, kuris įspėjo gyventojų mažumą sudarančias etnines bendruomenes nesiekti lygių teisių su etniniais kirgizais.

Nauja politinė sistema šalyje tik formuojasi, o viešosios nuomonės apklausų duomenys gana prieštaringi, todėl rinkimų baigtis vis dar atrodo gana miglota.

Staigmenų gali pateikti partija “Ar-Namys” (Orumas), kuriai vadovauja buvęs Kirgizijos vyriausybės vadovas Feliksas Kulovas. Praėjusį mėnesį Kremliuje su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu susitikęs ekspremjeras laikomas Maskvos favoritu.

“Kuo daugiau partijų pateks į parlamentą, tuo bus geriau. Žinoma, padėtis bus chaotiška, bet geriau ten negu gatvėse”, – anksčiau šiais metais yra sakiusi R.Otunbajeva.

R.Otunbajeva ir jos laikinoji vyriausybė griežtai atmetė raginimus atidėti palamento rinkimus, nors tarptautiniai ir vidaus stebėtojai ne kartą įspėjo, kad politikai kursto etninę įtampą siekdami politinės naudos.

Sprendimą paversti Kirgiziją parlamentine respublika, kuriam buvo pritarta birželį vykusiame referendume, lydėjo virtinė įspėjimų iš Rusijos, kurios parlamentas, kaip ir daugumoje Centrinės Azijos šalių, tik nuolankiai tvirtina iš viršaus “nuleistus” įstatymus.

“Rusijai ir, manyčiau, Kirgizijai taip pat, parlamentinė demokratija – tai katastrofa”, – rugsėjį sakė prezidentas D.Medvedevas.

+370 5 2058525 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058525