BFL

Turkai sekmadienį balsuoja parlamento rinkimuose, kuriuose trečią kadenciją iš eilės siekia laimėti islamiškų šaknų turinti valdančioji Teisingumo ir plėtros partija (AKP).

Dauguma apklausų rengėjų tikisi, kad AKP, kurios pozicijas sustiprino šalies ekonominis stabilumas, pasieks lengvą pergalę ir neteks tik labai nedidelės balsų dalies, palyginti su 47 proc. 2007-ųjų rinkimuose gautų balsų.

Maždaug 73 mln. gyventojų turinčioje Turkijoje rinkėjų yra daugiau kaip 50 milijonų. Jie sekmadienį gali balsuoti beveik 200 tūkst. rinkimų apylinkių.

“Mano balsas atitenka AKP – už tarnavimą mums … Dabar galiu eiti į bet kokią ligoninę ir man nebereikia laukti eilėse”, – sakė 40 metų krautuvininkas Aydinas (Aidinas).

Jis kalbėjo vienoje mokykloje Stambulo Uskudaro rajone, kur stiprios AKP pozicijos ir kur didelė minia laukė, kol savo balsą atiduos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas).

Paskutinė rinkimų apylinkė bus uždaryta 14 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku, o preliminarūs 550 vietų parlamento rinkimų rezultatai turėtų paaiškėti po 18 val. Grinvičo laiku, bet pareigūnai paprastai leidžia žiniasklaidai apytikrius rezultatus paskelbti anksčiau.

Apklausų rengėjai prognozuoja, kad AKP laimės 45-50 proc. balsų.

57 metų charizmatiško premjero R. T. Erdogano populiarumą iš esmės lėmė puiki šalies ekonomikos būklė.

Turkijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2010 metais augo įspūdingus 8,9 proc. – sparčiau nei vyko pasaulinis atsigavimas, o nuo 2002-ųjų, kai R. T.  Erdogano vadovaujama AKP partija atėjo į valdžią, BVP vienam gyventojui padvigubėjo.

Rinkimų kampanija vyko be didelio entuziazmo, bet pastaruoju metu buvo sukelti keli pigūs skandalai, tarp jų – skandalas dėl sekso įrašo, privertęs prieš rinkimus atsistatydinti dešimt Nacionalistinės veiksmo partijos (MHP) narių.

Slapta nufilmuoti keturių MHP narių nesantuokiniai nuotykiai buvo paviešinti internete ir partijoje sukėlė didelį triukšmą.

Pagrindinė sekmadienio balsavimo problema yra tai, kiek vietų laimės AKP – liberali uždrausto islamistų judėjimo atšaka. Jai reikia didelės persvaros parlamente, kad galėtų pakeisti konstituciją.

Tačiau R. T. Erdogano pažadas priimti liberalesnę konstituciją buvo sutiktas su abejonėmis, nes jis atsisakė nurodyti, kokių reformų prireiks pereinant prie prezidentinės sistemos ir jam turbūt liekant aukščiausiame valstybės poste.

R. T. Erdoganas, kuris vienu metu buvo Europos Sąjungos reikalautų demokratinių reformų varomoji jėga, sukėlė įtarimų dėl savo būsimo kelio, nes pradėjo demonstruoti vis didesnę netoleranciją kritikai, nuolat užsipulti žiniasklaidą ir plačiau vartoti religinę retoriką.

AKP siekia turėti mažiausiai 330 iš 550 vietų parlamente – tai sudarytų sąlygas partijai priimti konstitucijos pataisas be kitų partijų paramos ir teikti naująjį tekstą referendumui.

Dviejų trečdalių dauguma – 367 vietos – sudarytų sąlygas priimti konstitucijos pataisas vienašališkai.

Pagrindinė opozicinė Respublikonų liaudies partija (CHP), kuriai vadovauja populiarus naujasis pirmininkas Kemalis Kilicdaroglu (Kemalis Kiličdarohlus), per rinkimų kampaniją žadėjo demokratines reformas ir teigė, kad AKP verčia Turkiją “policine valstybe”.

CHP rinkėjai prie balsadėžių reiškė panašias abejones.

“Užtenka. Mums jau gana bauginimų. Noriu šalies, kurioje galėčiau gyventi be baimės”, – turtingame Ankaros rajone Čankajoje sakė penktą dešimtį metų einanti mokytoja Meryem (Merjem).

Apklausų organizatoriai sako, kad CHP turi galimybę padidinti savo balsų skaičių nuo 20 iki beveik 30 proc. ir taip padėti sutrukdyti AKP gauti didelę persvarą.

Kurdų taikos ir demokratijos partijos remiami, bet nepriklausomais įsiregistravę kandidatai, kurie tokiu būdu siekė apeiti nustatytą “slenkstį”, savo turimų vietų skaičių parlamente turėtų padidinti nuo 20 iki galbūt 30.

AFP

Sekmadienį Portugalijoje įvykusius pirmalaikius parlamento rinkimus laimėjusi Socialdemokratų partija (SDP) pažadėjo greitai sudaryti daugumos vyriausybę.

Pedras Pasos-Koeljas (Pedro Passos-Coelho), iš esmės tapęs naujuoju probleminės euro zonos šalies premjeru, taip pat pažadėjo kruopščiai vykdyti susitarimą, kurį gegužės mėnesį ankstesnė vyriausybė pasirašė su kreditoriais iš ES ir TVF.

“Mes padarysime visa, ką galėsime, kad mūsų įsipareigojimai būtų įvykdyti”, – pažymėjo jis, turėdamas omenyje skausmingas reformas, kurias Portugalija turės įgyvendinti, kad gautų ES ir TVF pažadėtus 78 milijardus eurų.

Būsimasis ministras pirmininkas pripažino, kad šalies laukia “didžiuliai sunkumai”.

P. Pasos-Koeljui kaip nugalėjusios partijos lyderiui šalies prezidentas turi patikėti sudaryti vyriausybę. SDP per rinkimus iškovojo 38,6 procento balsų. Tai jai suteikia galimybę gauti parlamente mažiausiai 105 vietas iš 230 (iki šiol ji turėjo 81 vietą).

Absoliuti dauguma įmanoma, jeigu socialdemokratai sudarys koaliciją su dešiniąja Liaudies partija, kuri surinko 11,7 procento balsų ir naujos sudėties parlamente turės 24 deputatus.

Buvusi valdančioji Socialistų partioja surinko 28,1 procento balsų ir turės 72 vietas (iki šiol ji turėjo 97 vietas). Partijos lyderis, dabar jau buvęs premjeras Žozė Sokratešas (Jose Sokrates) pareiškė ketinąs pasitraukti iš generalinio sekretoriaus posto nepaprastajame suvažiavime artimiausiomis dienomis.

Nors Portugalija išgyvena didžiausią ekonominę ir socialinę krizę šiuolaikinėje istorijoje, jos gyventojų aktyvumas buvo rekordiškai mažas – balsuoti neatėjo 41,1 procento rinkėjų.

Moldovoje sekmadienį prasidėjo balsavimas parlamento rinkimuose, kuriais siekiama nutraukti užsitęsusį valdžios vakuumą šioje skurdžiausioje Europos valstybėje.

Rinkimų apylinkės darbą pradėjo 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, o baigti turi 21 valandą. Preliminarūs rezultatai šioje buvusioje sovietinėje respublikoje, kurioje gyvena 4,3 mln. žmonių, turėtų būti paskelbti tik pirmadienį ryte.

Kad šie rinkimai, kuriuose varžosi 20 partijų ir 19 nepriklausomų kandidatų, būtų paskelbti galiojančiais, balsuoti turi ne mažiau kaip trečdalis rinkėjų.

Moldovoje jau metus nėra nuolatinio prezidento, nes liberalios pakraipos koalicijai, kuri šiai buvusiai sovietinei respublikai vadovauja nuo 2009-ųjų birželio, nepavyko užsitikrinti būtinos parlamento daugumos naujam valstybės vadovui išrinkti.

Nerandant išeities iš aklavietės, kuri neretai primindavo politinį farsą, liberalai rugsėjį pamėgino referendume priimti konstitucijos pataisas ir sugrįžti prie visaliaudinių prezidento rinkimų. Tačiau referendumas buvo pripažintas neįvykęs dėl mažo rinkėjų aktyvumo.

Valdančioji koalicija, kuri valdžioji pakeitė promaskvietiškus komunistus ir siekia glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga, viliasi, kad po naujų rinkimų turės parlamente pakankamai balsų norimam prezidentui išsirinkti.

Tačiau analitikai kursto nerimą, kad po rinkimų Moldovos, kur, Pasaulio banko duomenimis, vienam gyventojui tenka vos 1 590 dolerių bendrųjų nacionalinių pajamų, gali laukti dar didesnė suirutė. Jų nuomone, po sekmadienio parlamentas gali nedaug tepasikeisti.

Azerbaidžanas sekmadienį balsuoja parlamento rinkimuose, per kuriuos prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) turi sustiprinti ir taip tvirtą savo valdžią ir kuriuos opozicija vadina akivaizdžia apgaule su iš anksto nulemtais rezultatais.

Opozicija ragino Vakarus neignoruoti demokratijos pažeidimų šioje energetikos išteklių turtingoje buvusioje sovietinėje respublikoje, kurią, kaip didelį naftos ir dujų šaltinį, nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo užsienio vyriausybės bando patraukti į savo pusę.

Valdančioji Naujojo Azerbaidžano partija tvirtina, kad rinkimai bus teisingi, ir skelbia, kad nuo 2003 metų, kai I.Aliyevas perėmė valdžios įgaliojimus iš velionio tėvo Heydaro (Heidaro), šalyje sveikai augo ekonomika.

Tačiau kritikai kaltino valdžią rengiantis falsifikuoti rinkimų rezultatus, nes buvo atsisakyta įregistruoti dešimtis pagrindinio opozicijos bloko kandidatų, naudojamasi valstybės įtaka žiniasklaidai debatams apriboti ir neišduoti leidimai opozicijos susitikimams.

Šiuose rinkimuose daugiau kaip 700 kandidatų varžosi dėl 125 vietų šalies parlamente – Mili Medžlisyje.

Šiuo metu parlamente dominuoja Naujojo Azerbaidžano partija, kuri po 2005 metų rinkimų, kuriuos opozicija vadina suklastotais, turi 64 vietas. Opozicija turi vos kelias vietas parlamente.

Analitikai prognozavo, kad valdančioji partija lengvai užsitikrins pakankamai balsų savo dominavimui parlamente išlaikyti.

Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 8 val. vietos (6 val. Lietuvos) laiku ir turi dirbti iki 19 valandos. Šalyje yra maždaug 4,9 mln. įregistruotų rinkėjų, o pirmuosius rezultatus Centrinė rinkimų komisija turėtų paskelbti sekmadienį vakare, po to, kai bus uždarytos rinkimų apylinkės.

Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) nusiuntė maždaug 300 stebėtojų rinkimams Azerbaidžane stebėti ir savo pareiškimą apie rinkimų eigą turi paskelbti pirmadienį.